SVARBIAUSI IŠTRAUKOS SAKINIAI: Tada Abraomas puolė veidu į žemę, juokėsi ir sakė savo širdyje: „Ar šimtamečiui begali kas gimti ir ar Sara, sulaukusi devyniasdešimties metų amžiaus, begali gimdyti?“ Abraomas tarė Dievui: „Kad nors Izmaelis gyventų Tavo akivaizdoje!“ Tada Abraomas ėmė savo sūnų Izmaelį ir visus vyrus, jo namuose gimusius ir už pinigus įsigytus, ir apipjaustė jų kūnus tą pačią dieną, kaip Dievas jam buvo sakęs. Abraomas paliko mirusiąją ir kalbėjo Heto vaikams: Abraomas atsistojęs nusilenkė hetitams, to krašto žmonėms, Abraomas nusilenkė to krašto žmonėms Abraomas sutiko su Efronu. Jie atsiliepė: „Mūsų tėvas Abraomas!“ Jėzus jiems tarė: „Jei jūs būtumėte Abraomo vaikai, darytumėte Abraomo darbus.

Pr 17,5 todėl nebesivadinsi Abromu, bet tavo vardas bus Abraomas, nes Aš tave padariau daugelio tautų tėvu. 
Pr 17,17 Tada Abraomas puolė veidu į žemę, juokėsi ir sakė savo širdyje: „Ar šimtamečiui begali kas gimti ir ar Sara, sulaukusi devyniasdešimties metų amžiaus, begali gimdyti?“ 
Pr 17,18 Abraomas tarė Dievui: „Kad nors Izmaelis gyventų Tavo akivaizdoje!“ 
Pr 17,23 Tada Abraomas ėmė savo sūnų Izmaelį ir visus vyrus, jo namuose gimusius ir už pinigus įsigytus, ir apipjaustė jų kūnus tą pačią dieną, kaip Dievas jam buvo sakęs. 
Pr 17,24 Abraomas buvo apipjaustytas devyniasdešimt devynerių metų, 
Pr 17,26 Tą pačią dieną buvo apipjaustytas Abraomas ir jo sūnus Izmaelis. 
Pr 18,6 Abraomas nuskubėjo į palapinę pas Sarą ir tarė: „Skubiai įmaišyk tris saikus geriausių miltų ir iškepk papločių“. 
Pr 18,7 Abraomas nubėgo pas gyvulius ir, paėmęs rinktinį veršiuką, padavė tarnui, o tas skubėjo jį paruošti. 
Pr 18,11 Abraomas ir Sara buvo seni, sulaukę žilos senatvės. Sarai nebebūdavo to, kas būna moterims. 
Pr 18,16 Po to tie vyrai pakilo ir ėjo Sodomos link, o Abraomas ėjo su jais, norėdamas juos palydėti. 
Pr 18,18 Juk Abraomas tikrai taps didele ir galinga tauta, jame bus palaimintos visos žemės tautos. 
Pr 18,22 Tie vyrai ėjo toliau, o Abraomas pasiliko bestovįs Viešpaties akivaizdoje. 
Pr 18,23 Abraomas priartėjęs tarė: „Ar sunaikinsi teisųjį kartu su nusikaltėliu? 
Pr 18,27 Abraomas atsakė: „Štai, išdrįsau kalbėti Viešpačiui, nors esu dulkė ir pelenai. 
Pr 18,29 Abraomas toliau kalbėjo: „Galbūt ten atsiras tik keturiasdešimt?“ Jis atsakė: „Dėl keturiasdešimties nesunaikinsiu“. 
Pr 18,33 Viešpats, baigęs kalbėti su Abraomu, nuėjo, o Abraomas sugrįžo į savo vietą. 
Pr 19,27 Anksti rytą Abraomas atėjo į tą vietą, kur jis stovėjo Viešpaties akivaizdoje, 
Pr 20,1 Iš ten Abraomas traukė toliau į pietų šalį ir apsigyveno Gerare tarp Kadešo ir Šūro. 
Pr 20,2 Abraomas sakė apie savo žmoną Sarą: „Ji yra mano sesuo“. Tada Abimelechas, Geraro karalius, paėmė Sarą. 
Pr 20,5 Argi Abraomas man nesakė: ‘Ji yra mano sesuo’? Ir ar ji pati nesakė: ‘Jis yra mano brolis’? Nekalta širdimi ir tyromis rankomis tai padariau“. 
Pr 20,11 Abraomas atsakė: „Aš galvojau, kad šioje šalyje nėra Dievo baimės ir dėl mano žmonos jie užmuš mane. 
Pr 20,17 Abraomas meldė Dievą, ir Jis pagydė Abimelechą, jo žmoną ir tarnaites, kad jos gimdytų. 
Pr 21,3 Abraomas pavadino iš Saros gimusį sūnų Izaoku. 
Pr 21,5 Abraomas buvo šimto metų, kai jam gimė sūnus Izaokas. 
Pr 21,8 Kai vaikas paaugo ir buvo nujunkytas, Abraomas tą dieną iškėlė didelį pokylį. 
Pr 21,14 Abraomas, atsikėlęs anksti rytą, ėmė duonos bei odinę vandens ir davė Hagarai, uždėdamas jai ant pečių, atidavė vaiką ir išleido. Ji išėjusi klaidžiojo Beer Šebos dykumoje. 
Pr 21,24 Abraomas atsakė: „Prisiekiu“. 
Pr 21,25 Tačiau Abraomas priekaištavo Abimelechui dėl šulinio, kurį Abimelecho tarnai buvo pasigrobę. 
Pr 21,27 Abraomas davė Abimelechui avių ir jaučių, ir juodu sudarė sandorą. 
Pr 21,28 Abraomas atskyrė septynis ėriukus. 
Pr 21,33 Abraomas pasodino giraitę Beer Šeboje ir ten šaukėsi Viešpaties, amžinojo Dievo, vardo. 
Pr 21,34 Abraomas gyveno ilgą laiką kaip ateivis filistinų krašte. 
Pr 22,3 Abraomas atsikėlė anksti rytą, pasibalnojo asilą, pasiėmė jaunuolius ir Izaoką, savo sūnų, prisiskaldė malkų deginamajai aukai ir išėjo į vietą, kurią jam Dievas buvo nurodęs. 
Pr 22,4 Trečią dieną Abraomas iš tolo pamatė tą vietą. 
Pr 22,5 Abraomas tarė savo jaunuoliams: „Pasilikite čia su asilu, o mes su sūnumi nueisime ten ir pagarbinę sugrįšime pas jus“. 
Pr 22,6 Abraomas, paėmęs malkas deginamajai aukai, uždėjo ant savo sūnaus Izaoko pečių, o pats pasiėmė ugnies ir peilį. Jiems beeinant, 
Pr 22,8 Abraomas atsakė: „Dievas parūpins sau ėriuką deginamajai aukai, mano sūnau!“ Taip juodu ėjo toliau. 
Pr 22,9 Jiems atėjus į vietą, kurią Dievas buvo nurodęs, Abraomas pastatė aukurą, uždėjo ant jo malkas, surišo savo sūnų Izaoką ir jį uždėjo ant aukuro. 
Pr 22,10 Abraomas ištiesė savo ranką ir paėmė peilį, kad nužudytų sūnų. 
Pr 22,13 Abraomas, pakėlęs akis, pamatė netoliese aviną, įstrigusį ragais į tankų krūmokšnį. Jis paėmė jį ir aukojo deginamąją auką savo sūnaus vietoje. 
Pr 22,14 Abraomas pavadino tą vietą „Viešpats mato“. Ir šiandien dar sakoma: „Ant kalno, kur Viešpats mato“. 
Pr 22,19 Abraomas sugrįžo pas jaunuolius, ir jie nuėjo į Beer Šebą; ir Abraomas gyveno Beer Šeboje. 
Pr 23,2 Ji mirė Kirjat Arboje, tai yra Hebrone, Kanaano krašte. Ir Abraomas atėjo Saros apraudoti ir apverkti. 
Pr 23,3 Abraomas paliko mirusiąją ir kalbėjo Heto vaikams: 
Pr 23,7 Abraomas atsistojęs nusilenkė hetitams, to krašto žmonėms, 
Pr 23,12 Abraomas nusilenkė to krašto žmonėms 
Pr 23,16 Abraomas sutiko su Efronu. Pirklių naudojamais pinigais jis atsvėrė Efronui keturis šimtus šekelių sidabro, kurį šis, hetitams girdint, minėjo. 
Pr 23,19 Abraomas palaidojo savo žmoną Sarą Machpelos lauko oloje, esančioje ties Mamre, Hebrone, Kanaano šalyje. 
Pr 24,1 Abraomas paseno ir sulaukė žilos senatvės. Viešpats viskuo jį laimino. 
Pr 24,2 Abraomas tarė savo namų vyriausiajam tarnui, kuris prižiūrėjo visa, kas jam priklausė: „Dėk savo ranką po mano šlaunimi, 
Pr 24,6 Abraomas jam tarė: „Saugokis, kad negrąžintum mano sūnaus tenai! 
Pr 25,1 Abraomas dar vedė kitą žmoną, vardu Ketūra. 
Pr 25,5 Abraomas atidavė Izaokui visa, ką turėjo. 
Pr 25,6 O sugulovių sūnums Abraomas davė dovanų ir, dar gyvas būdamas, juos išsiuntė į rytų šalį, toliau nuo Izaoko. 
Pr 25,7 Abraomas išgyveno šimtą septyniasdešimt penkerius metus. 
Pr 25,8 Abraomas mirė sulaukęs žilos senatvės ir pasisotinęs gyvenimu. Jis susijungė su savo tauta. 
Pr 25,10 Tą lauką Abraomas buvo pirkęs iš hetitų. Ten yra palaidoti Abraomas ir jo žmona Sara. 
Pr 25,19 Šita yra Abraomo sūnaus Izaoko giminė. Abraomas turėjo sūnų Izaoką. 
Pr 26,5 nes Abraomas paklausė mano balso ir laikėsi mano įstatymų, įsakymų, nuostatų ir nurodymų“. 
Pr 26,18 Tada Izaokas vėl atkasė šulinius, kuriuos Abraomas, jo tėvas, buvo iškasęs ir filistinai, Abraomui mirus, buvo užvertę. Jis juos pavadino tais pačiais vardais, kuriais jo tėvas juos buvo pavadinęs. 
Pr 35,27 Jokūbas atėjo pas savo tėvą Izaoką į Mamrę, į Kirjat Arbos miestą, tai yra Hebroną, kur Abraomas ir Izaokas buvo ateiviai. 
Pr 48,15 Ir jis laimino Juozapą: „Dievas, kurio akivaizdoje vaikščiojo mano tėvai Abraomas ir Izaokas, Dievas, kuris vedė mane per visą mano gyvenimą iki pat šios dienos, 
Pr 49,30 Machpelos lauko oloje, ties Mamre, Kanaano šalyje. Tą lauką Abraomas nupirko iš hetito Efrono nuosavoms kapinėms. 
Pr 49,31 Ten palaidotas Abraomas ir jo žmona Sara, Izaokas ir jo žmona Rebeka, ten aš palaidojau ir Lėją. 
Pr 50,13 Jie jį nugabeno į Kanaano šalį ir palaidojo Machpelos lauko oloje.Tą lauką, esantį ties Mamre, Abraomas nupirko iš hetito Efrono kapinėms. 
1 Krn 1,27 Abramas, jis taip pat Abraomas. 
Iz 63,16 Tik Tu esi mūsų tėvas. Abraomas nepažįsta mūsų, Izraelis nieko nežino apie mus. Tu, Viešpatie, esi mūsų tėvas, mūsų atpirkėjas. Tavo vardas yra amžinas. 
Ez 33,24 „Žmogaus sūnau, Izraelio gyventojai, likę tarp griuvėsių, sako: ‘Abraomas, būdamas vienas vyras, paveldėjo kraštą. Mūsų yra daug, tad jis mums tikrai priklauso’. 
Mt 3,9 Ir nebandykite ramintis: ‘Mūsų tėvas – Abraomas’. Aš jums sakau, kad Dievas gali pažadinti Abraomui vaikų iš šitų akmenų. 
Lk 3,8 Duokite vaisių, vertų atgailos! Ir nebandykite ramintis: ‘Mūsų tėvas – Abraomas’. Aš jums sakau, kad Dievas gali pažadinti Abraomui vaikų iš šitų akmenų. 
Lk 16,25 Bet Abraomas atsakė: ‘Atsimink, sūnau, kad tu gyvendamas atsiėmei savo gėrybes, o Lozorius – tik nelaimes. Todėl jis susilaukė paguodos, o tu kenti. 
Lk 16,29 Abraomas atsiliepė: ‘Jie turi Mozę bei pranašus, tegul jų klauso!’ 
Lk 16,31 Tačiau Abraomas tarė: ‘Jeigu jie neklauso Mozės ir pranašų, tai nepatikės, jei kas ir iš numirusių prisikeltų’“. 
Jn 8,39 Jie atsiliepė: „Mūsų tėvas Abraomas!“ Jėzus jiems tarė: „Jei jūs būtumėte Abraomo vaikai, darytumėte Abraomo darbus. 
Jn 8,40 Bet dabar jūs norite nužudyti mane – žmogų, kuris kalbėjo jums tiesą, girdėtą iš Dievo. Šitaip Abraomas nedarė! 
Jn 8,52 Žydai Jam pasakė: „Dabar mes žinome, kad Tu demono apsėstas! Juk mirė Abraomas ir pranašai, o Tu sakai: ‘Kas laikysis mano žodžio, tas neragaus mirties per amžius’. 
Jn 8,56 Jūsų tėvas Abraomas džiūgavo, kad matysiąs manąją dieną; jis ją išvydo ir džiaugėsi“. 
Jn 8,58 Jėzus jiems tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: pirmiau, negu buvo Abraomas, Aš Esu!“ 
Apd 7,16 Juos pargabeno į Sichemą ir palaidojo kape, kurį Abraomas už pinigus buvo nupirkęs iš sichemiečio Emoro sūnų. 
Rom 4,2 Jei Abraomas būtų buvęs išteisintas darbais, jis turėtų kuo pasigirti, tik ne prieš Dievą. 
Rom 4,3 Bet ką sako Raštas? „Abraomas patikėjo Dievu, ir tai jam buvo įskaityta teisumu“. 
Rom 4,18 Nesant jokios vilties, Abraomas patikėjo viltimi ir taip tapo daugelio tautų tėvu, kaip jam buvo pasakyta: „Tokie bus tavo palikuonys“. 
Gal 3,6 Taip „Abraomas patikėjo Dievu, ir tai jam buvo įskaityta teisumu“. 
Gal 4,22 Juk parašyta, kad Abraomas turėjo du sūnus: vieną iš vergės, o kitą iš laisvosios. 
Heb 6,15 Ir Abraomas, kantriai laukdamas, gavo, kas buvo pažadėta. 
Heb 7,2 Abraomas atidavė jam nuo visko dešimtinę. Išvertus jo vardą, jis pirmiausia teisumo karalius, paskui Salemo, arba ramybės, karalius, – 
Heb 7,4 Pažvelkite, koks didis tas, kuriam ir patriarchas Abraomas davė dešimtinę nuo karo grobio! 
Heb 11,8 Tikėjimu Abraomas pakluso, kai buvo pašauktas keliauti į šalį, kurią turėjo paveldėti, ir išvyko, nežinodamas kur einąs. 
Heb 11,17 Tikėjimu Abraomas aukojo Izaoką, kai buvo mėginamas. Jis, kuris buvo gavęs pažadą, aukojo savo viengimį sūnų, 
Jok 2,21 Argi ne darbais buvo išteisintas mūsų tėvas Abraomas, aukodamas savo sūnų Izaoką ant aukuro? 

Paieškos rezultatai:  [Sekantys >>] 

Pradžia · ieškauDievo.lt · McGee · Straipsniai · PC Biblija · Biblija mobiliame tel. · Radijo laidos apie Bibliją · 4 dvasiniai principai · Palyginimai iš Biblijos · Angelai · Dievo vardas · Dievo vardai · Vardai Biblijoje · Apie meilę · Temų rodyklė · Mobili (WML) Biblija · Privatumo politika Atsiliepimus ir klausimus apie šį puslapį rašykite adresu