| Atversta Apr2,18 vieta Biblijoje. | Rezultatai nuo 1 iki 1. |
18 „Tiatyrų bažnyčios angelui rašyk: ‘Tai sako Dievo Sūnus, kurio akys tarytum ugnies liepsna ir kurio kojos panašios į skaistvarį. En Lbd NTG JBIB CMp3 McGee mp3 txt Klausyti Apr 1,11 Apr 1,14-15 Ps 2,7 Mt 3,17 Mt 4,3-6 Mt 17,5 Mt 27,54 Lk 1,35 Jn 1,14 Jn 1,49 Jn 3,16 Jn 3,18 Jn 3,35-36 Jn 5,25 Jn 10,36 Apd 8,36 Rom 1,4 Rom 8,32 Apr 2,1
Tiatyrų bažnyčia simbolizuoja Viduramžių katalikybę, laikotarpį nuo 590-ų metų iki 1000-ųjų metų po Kristaus. Tai buvo tamsūs laikai.
Palikę Pergamą mes imame tolti nuo jūros. Tiatyrai ir trys likusios bažnyčios, kurioms Kristus liepė parašyti laiškus, buvo žemyno gilumoje. Tiatyrų miestas stovėjo labai gražioje geografinėje vietovėje. Apie jį seras Viljamas Ramzis rašė:
Šis miestas stovėjo įeigoje ilgo slėnio, kuris, driekdamasis į pietus ir šiaurę, apjungė Hermo (Hermus) ir Kaiko (Caicos) upių slėnius. Ilguoju slėniu vingiuoja upelis, kuris pietų pusėje įteka į vieną iš pagrindinių Hermo intakų Lyką (Lycus). (Dešiniajame Lyko krante ir buvo įsikūręs Tiatyrų miestas). Tuo tarpu šiauriniame krašte slėnį kirto tik neaukštas kalvagūbris, ateinantis nuo Kaiko upės slėnio. Hermo ir Kaiko upių slėniai driekiasi į rytus ir vakarus, nuo centrinio Anatolijos plokščiakalnio pakraščio iki Agėjo jūros. Gamta nutiesė kelią tarpusavio ryšiams, užtikrindama lengvą susisiekimą. Turbūt, visais civilizuotais laikais tarp šių slėnių gyventojų vyko intensyvus bendravimas. Šiandien per visą slėnio ilgį nutiestas geležinkelis. Senovėje čia ėjo vienas iš pagrindinių Mažosios Azijos kelių.
Tiatyrai stovėjo šiame ilgame slėnyje arba tarpeklyje. Tai buvo gynybinis miestas. Daugelis tokių miestų buvo statomi ant akropolio ar iškyšulyje. Tačiau su Tiatyrais buvo kitaip. Šis miestas stovėjo ilgojo slėnio viduryje, ant labai nedidelės pakylos. Jį saugojo rinktiniai Romos sargybiniai.
Tiatyrus pastatė Lysimachas, o vėliau Seleukas I-asis, įkūręs Seleukidų dinastiją, kurios plati karalystė driekėsi nuo Hermo upės slėnio iki Himalajų. Galiausiai šią karalystę užgrobė priešai. Joks miestas toje srityje nebuvo taip kruopščiai nugriautas ir atstatytas, kaip Tiatyrai. Todėl apsilankantieji šiame mieste dažnai lieka nuvilti. Senovės Tiatyrų griuvėsiai užima tik labai mažą kvartalą.
Tiatyrų miestas suklestėjo remiamas Romos imperatoriaus Vespasiano (Vespasian). Čia buvo įsikūrę daugelis senovės cechų: puodžių, kailiadirbių, audėjų, siuvėjų ir dažytojų. Tiatyrai buvo dažymo verslo centras. Tikriausiai šiame mieste atsirado pirmosios profesinės sąjungos! Iš čia buvo kilusi Lidija – dievobaiminga moteris, prekiavusi purpuro drabužiais, kuri Filipuose tapo pirmąja Pauliaus laimėta naujatike Europoje (Apaštalų darbų 16,14). Minėta purpurinė spalva iš tiesų buvo sodriai raudona. Raudoni dažai buvo išgaunami iš augalo, augančio toje srityje. Čia saulės dievas Apolonas buvo garbinamas kaip dievas Tirimnas (Tyrimnos).
Čia vaizduojamas Dievo Sūnus, vykdantis teismą. Jo akys tyrė šios bažnyčios tikinčiuosius tarsi ugnies liepsna, o kojos buvo panašios į skaistvarį – tai teismo simbolis. Kitaip sakant, Kristus teisė šią bažnyčią.
Visgi, Jis turėjo už ką pagirti Tiatyrų bažnyčią. Jei manote, jog Viduramžių Romos bažnyčia nusipelno vienareikšmiško pasmerkimo, jums derėtų pastudijuoti jos istoriją. Viešpats Jėzus sako:
[...]|
Pradžia · ieškauDievo.lt · McGee · Straipsniai · PC Biblija · Biblija mobiliame tel. · Radijo laidos apie Bibliją · 4 dvasiniai principai · Palyginimai iš Biblijos · Angelai · Dievo vardas · Dievo vardai · Vardai Biblijoje · Apie meilę · Temų rodyklė · Mobili (WML) Biblija · Privatumo politika Atsiliepimus ir klausimus apie šį puslapį rašykite adresu
|
