| Atversta Apr6,7 vieta Biblijoje. | Rezultatai nuo 1 iki 1. |
7 Kai atplėšė ketvirtąjį antspaudą, išgirdau ketvirtosios būtybės balsą sakant: „Ateik ir žiūrėk!“ En Lbd NTG JBIB CMp3 McGee mp3 txt Klausyti Apr 4,7 Apr 6,3 Apr 6,1 Apr 6,5
Šias eilutes aš išverčiau taip:
Ir Jam atplėšus ketvirtąjį antspaudą, girdėjau balsą ketvirtosios būtybės, sakančios: ,,Eik“. Ir aš žiūrėjau, ir štai palšas (žalsvai geltonas) žirgas, ir ant jo sėdintysis – Mirtis buvo jo vardas; ir hadas ėjo paskui su juo. Ir jiems buvo duota valdžia ketvirtadaliui žemės žudyti kalaviju, ir badu, ir mirtimi (badu), ir (laukiniais) žemės žvėrimis.
Čia minimas maras, kuris nusineš ketvirtadalio žemės gyventojų gyvybes. Tądien neužteks antibiotikų ir penicilino, kad galima būtų užkirsti jam kelią.
,,Raitelio vardas buvo Mirtis“. Šiose eilutėse mirtis įasmeninama ne ką labiau, negu karas. Raiteliui duodamas Mirties vardas. Fizinė mirtis apima daugiau, negu mato akys, nes žmogus nėra vien fizinė būtybė, o mirtis – ne vien fizinės veiklos pabaiga. Mirčiai pasiglemžiant kūną, pražuvusio žmogaus dvasia eina į hadą (taip parašyta profesoriaus Algirdo Jurėno verstos Evangelijos pagal Luką 16,23).
Pažodžiui išvertus Laiško romiečiams 5-o skyriaus 14-ą eilutę, ji skambėtų taip: ,,Ir vis dėlto mirtis karaliavo nuo Adomo iki Mozės; net nenusidėjusiesiems pagal nuodėmę [nusižengimą] Adomo, kuris yra ateisiančiojo [Adomo] provaizdis“.
,,Mirtis buvo jo vardas; ir hadas ėjo paskui su juo“. Žodis ,,hadas“ kartais nevykusiai verčiamas žodžiu ,,pragaras“. Pavyzdžiui, Kosto Burbulio parengtame Biblijos vertimų rinkinyje, Evangelijos pagal Luką 16,23, kur kalbama apie turtuolį ir Lozorių, skaitome: ,,Kentėdamas pragare, jis pakėlė akis ir iš tolo pamatė Abraomą ir jo prieglobstyje Lozorių“. Iš tikrųjų vertinį ,,pragare“ reikėtų keisti žodžiu ,,hade“. Taip yra dėl to, kad čia kalbama visai ne apie pragarą, o apie fizinę mirtį, arba apie vietą, į kurią patenka dvasia, arba apie kapą, kur paguldomas kūnas. Kitaip tariant, mirčiai pasiglemžiant pražuvusio žmogaus kūną, jo dvasia patenka į hadą. Taip mokė Viešpats Jėzus.
Laiško romiečiams 5-o skyriaus 14-oje eilutėje, norėdamas sustiprinti įspūdį, apaštalas Paulius personifikuoja mirtį ir nuodėmę. Nuodėmė ir mirtis įsiskverbė į pasaulį tuo pat metu. Mirtis yra nuodėmės rezultatas. Nuo Adomo iki Mozės laikų žmonės nedarė tokios pačios nuodėmės, kokią padarė Adomas – be to, nusidėdami, jie nelaužė įstatymo kaip Adomas. Mat tuo metu Dievas dar nebuvo davęs Dešimties Įsakymų. Visgi, tuo laikotarpiu žmonės nusidėdavo ir mirdavo. Adomo nuodėmė tapo visos žmonijos nuodėme, nes jo palikuonys mirė, kaip ir jis. Tvano metu žuvo net kūdikiai.
Akivaizdu, kad mirtis turi trejopą, visa apimančią reikšmę, kurios mes paprastai jai nepriskiriame. Mes galvojame, kad mirtis susijusi tik su kūnu. (1) Tai fizinė mirtis. Ji paliečia tik kūną ir yra prasiskverbusi į žmoniją dėl Adomo nuodėmės. (2) Taip pat yra vadinamoji dvasinė mirtis. Tai atskyrimas nuo Dievo ir sukilimas prieš Jį. Mes paveldime iš Adomo mirusią prigimtį; tai yra mes netrokštame Dievo ir visai nenorime Jam patikti. (3) Galiausiai, egzistuoja amžina mirtis – amžinas atskyrimas nuo Dievo. Ji neišvengiamai ištinka kiekvieną neatpirktą žmogų. Tai antroji mirtis, apie kurią bus kalbama vėliau – Apreiškimo knygos 20-o skyriaus 14-oje eilutėje.
Pradžios knygos 2-o skyriaus 17-oje eilutėje skaitome, kad prieš Adomui nusidedant, Dievas jam sakė: ,,… nes kai tik nuo jo paragausi, turėsi mirti“. Fiziškai Adomas gyveno ir nusidėjęs daugiau negu penkis šimtus metų. Tačiau jis buvo dvasiškai miręs Dievui. Jis bėgo nuo Dievo. Daugiau nebetroško su Juo bendrauti. Adomas mirė dvasiškai, o vėliau ir fiziškai – taip į žmonij [...]
|
Pradžia · ieškauDievo.lt · McGee · Straipsniai · PC Biblija · Biblija mobiliame tel. · Radijo laidos apie Bibliją · 4 dvasiniai principai · Palyginimai iš Biblijos · Angelai · Dievo vardas · Dievo vardai · Vardai Biblijoje · Apie meilę · Temų rodyklė · Mobili (WML) Biblija · Privatumo politika Atsiliepimus ir klausimus apie šį puslapį rašykite adresu
|
