| Atversta Dan2,4 vieta Biblijoje. | Rezultatai nuo 1 iki 1. |
4 Chaldėjai atsakė karaliui: „Tegyvuoja karalius per amžius! Pasakyk sapną savo tarnams, ir mes jį išaiškinsime“. En Lbd JBIB CMp3 McGee mp3 txt Klausyti Dan 3,9 Dan 5,10 Ezr 4,7 1 Kar 1,31 Iz 36,11 Dan 6,6 Dan 6,21 Pr 31,47 Pr 41,8 1 Sam 10,24 1 Kar 1,25 Neh 2,3 Iz 44,25 Dan 4,7 Dan 4,19 Dan 5,8 Mt 21,9 Mk 11,9-10
,,Chaldėjai atsakė karaliui aramėjiškai: ‘O karaliau! Gyvuok amžinai!’“ Mano nuomone, tai kvailiausi žodžiai, kokius tik galėjo ištarti išminčiai, tačiau šitaip jie pataikavo Nebukadnecarui. Esu tikras, kad daugelį anų laikų karalių kamavo širdies ligos. Į tokias liaupses jie būtų galėję atsakyti: ,,Klystate, vyručiai. Aš negyvensiu amžinai. Anksčiau ar vėliau mane ištiks širdies smūgis ir viskas baigsis“. Tačiau nieko keisto, kad išminčiai vengė šios temos.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad šioje Danieliaus knygos vietoje hebrajų kalbą pakeičia aramėjų kalba. Aramėjiškas intarpas tęsiasi nuo 2-o skyriaus 4-os iki 7-o skyriaus 28-os eilutės. Tai buvo anų laikų dvarininkijos, arba, kaip mes šiandien sakytume, diplomatinė kalba. Ja kalbėjo pagoniškas pasaulis. Manau, kad dabartinis aramėjų kalbos atitikmuo būtų anglų kalba.
Kalbos pasikeitimas gana reikšmingas: dabar Dievas kreipiasi ne vien į savo tautą, bet į pasaulį. Tuo metu, kai Nebukadnecaras sapnavo šį sapną, Izraelis buvo ištremtas į Babiloną. Dievas išplėšė skeptrą iš Dovydo palikuonių rankų ir atidavė jį pagonims. Skeptras liks pagonių rankose, kol Dievas jo neatsiims – tai yra, kol jis neatsidurs rankose, paženklintose durtinėmis žaizdomis. Tai reiškia, kad Dievas ketina atiduoti valdžią Jėzui.
Šioje Danieliaus knygos dalyje kalbama apie pasaulinio masto karalystę. Klaidinga manyti, kad Dievo žodyje aprašoma kokia nors vietinė dievybė, ir kad biblinis požiūris yra labai siauras. Atidžiau išstudijavę Bibliją suprastume, kad Dievas kalba apie pasaulinio masto karalystę.
89-os psalmės 28-oje (kituose vertimuose – 27-oje) eilutėje Jis kalba apie sandorą, kurią sudarė su Dovydu: ,,Padarysiu jį savo pirmagimiu, / iškiliausiu iš žemės karalių“. Tos pačios psalmės skirsnelyje nuo 35-os iki 38-os (kituose vertimuose nuo 34-os iki 37-os) eilutės skaitome: ,,Savo Sandoros su juo nelaužysiu, / savo lūpų pažado nekeisiu. / Visiems laikams prisiekiau savo šventumu, / ir Dovydui niekada nemeluosiu. / Per amžius gyvuos jo palikuonys; / jo sostas bus kaip saulė mano akyse, / Kaip mėnulis, visada / ištikimas liudytojas dangaus skliaute“. Kitaip tariant, Dievas sako: ,,Jei kurią dieną išėjęs į lauką pastebėsite, jog saulė dingo iš dangaus skliauto, ar naktį nepatekės mėnulis, tai žinokite, kad aš persigalvojau. Tačiau kol matote saulę ir mėnulį, galite būti tikri, jog šią žemę valdys mano paskirtas karalius“.
Taigi mes kalbame apie visuotinį reiškinį, o ne apie vietinės reikšmės situaciją. Žinia buvo susijusi su pirmuoju pasaulio imperatoriumi ir buvo perteikta anų dienų pasaulio kalba.
[...]|
Pradžia · ieškauDievo.lt · McGee · Straipsniai · PC Biblija · Biblija mobiliame tel. · Radijo laidos apie Bibliją · 4 dvasiniai principai · Palyginimai iš Biblijos · Angelai · Dievo vardas · Dievo vardai · Vardai Biblijoje · Apie meilę · Temų rodyklė · Mobili (WML) Biblija · Privatumo politika Atsiliepimus ir klausimus apie šį puslapį rašykite adresu
|