| Atversta Dan3,4 vieta Biblijoje. | Rezultatai nuo 1 iki 1. |
4 ir šauklys garsiai skelbė: „Jums, visų kalbų tautoms ir giminėms, įsakoma: En Lbd JBIB CMp3 McGee mp3 txt Klausyti Dan 4,1 Dan 6,25 Dan 4,14 Est 8,9 Pat 9,13-15 Iz 40,9 Iz 58,1 Oz 5,11 Mch 6,16
Žmonės, dalyvavę šiose pašventinimo iškilmėse, nieko nežinojo apie religijos laisvę. Užgrojus orkestrui, jie privalėjo parpulti ir pagarbinti aukso statulą. Čia nebuvo vietos spontaniškai, asmeninei religijai – viskas buvo iš anksto suplanuota ir nuspręsta.
Atkreipkite dėmesį į muzikinių instrumentų įvairovę: ragas ir trimitas – pučiamieji instrumentai; lyra – styginis; manoma, kad citra – tai aukšto diapazono styginis instrumentas; arfa – taip pat styginis. Be to, čia minimas būgnas su virš jo įtemptomis stygomis, juo buvo grojama, naudojant lazdelę. Galiausiai priduriama: ,,ar bet kokio instrumento“. Tai reiškia, kad buvo ir kitų instrumentų, kurie čia neišvardyti.
Šį orkestrą aš pavadinčiau Babilono diksilendu, Babilono bitlais (Beatles), karališku roko kvartetu (kvintetu, sekstetu, septetu ar oktetu – priklausomai nuo to, kiek muzikantų sudarė šią grupę), arba chaldėjų filharmonijos orkestru.
Noriu pasakyti viena: tai buvo daugiau negu eilinės pašventinimo iškilmės – žmonės buvo verčiami garbinti stabą. Tikras pamaldumas yra širdies išraiška – jis negali būti primestas prievarta. Taigi tiksliau būtų sakyti, kad šie žmonės bent jau išoriškai dalyvavo garbinimo rituale.
Muzika turėjo sužadinti kūniškus jausmus. Dvasinga muzika padeda garbinti Dievą. Deja, šiandien daugelyje bažnyčių vadinamoji dvasinė muzika niekuo nesiskiria nuo pasaulietinės.
Apaštalas Paulius daug kalbėjo apie tai, kad muzika padeda tikinčiajam garbinti Dievą. Laiške efeziečiams 5-o skyriaus 19-oje eilutėje jis sako: ,,Kalbėkitės psalmių, himnų bei dvasinių giesmių žodžiais, giedokite ir šlovinkite savo širdyse Viešpatį“. O Laiške kolosiečiams 3-io skyriaus 16-oje eilutėje skaitome: ,,Kristaus žodis tegyvuoja jumyse vaisingai. Mokykite ir raginkite vieni kitus visokeriopa išmintimi; su dėkinga širdimi giedokite Dievui psalmes, himnus ir dvasines giesmes“.
Muzika jau nuo seno turi prastą reputaciją. Ji susiejama su bedieviška Kaino giminystės linija. Pradžios knygos 4-o skyriaus 21-oje eilutėje skaitome: ,,Jo brolis buvo Jubalas. Jis buvo protėvis visų grojančių lyra ir trimitu“.
Tiek kūniška muzika, tiek kūniški ritualai ne taurina, bet smukdo žmogų. Tai nepasitarnauja tikram Dievo garbinimui, greičiau jį marina. Tačiau muzika gali pagyvinti šlovinimo tarnavimą; ji gali būti paspirtimi dvasiniam tarnavimui ir dideliu palaiminimu tikintiesiems.
Prisimenu, kartą Amerikos rytuose turėjau kalbėti specialiuose vienos bažnyčios susirinkimuose. Prieš man pirmą kartą išeinant pamokslauti pastorius pakvietė pagiedoti merginą, kuri elgėsi kaip tikra pramogų pasaulio žvaigždė. Užuot pasirinkusi Dievą garbinančią giesmę, ji atliko kelis numerius, leidusius jai parodyti savo balso galimybes. Suvokęs, kad jos dainos dvasiškai apmarino susirinkimą, prieš pradėdamas pamokslą paraginau susirinkusiuosius kartu pagiedoti dar vieną giesmę. Po tarnavimo pasikalbėjau apie tai su bažnyčios pastoriumi. Jis pasakė, kad toji mergina yra vieno iš pagrindinių bažnyčios tarnautojų dukra ir gieda prieš kiekvieną ypatingą susirinkimą!
Taigi, kaip jau minėjau, muzika gali pasitarnauti susirinkimui arba jam pakenkti. Pasaulietinė muzika žmonėms daro didelę įtaką. Šiandien ji prasiskverbia ir į bažnyčias. Ačiū Dievui, daugelis tarnautojų nebijo pasisakyti prieš ją.
Tiems, kurie nepagarbins statulos, Nebukadnecaras buvo numatęs siaubingą bausmę. Užgrojo muzika, ir visi, išskyrus tris hebrajų jaunuolius, puolė kniūbsti prieš stabą.
[...]|
Pradžia · ieškauDievo.lt · McGee · Straipsniai · PC Biblija · Biblija mobiliame tel. · Radijo laidos apie Bibliją · 4 dvasiniai principai · Palyginimai iš Biblijos · Angelai · Dievo vardas · Dievo vardai · Vardai Biblijoje · Apie meilę · Temų rodyklė · Mobili (WML) Biblija · Privatumo politika Atsiliepimus ir klausimus apie šį puslapį rašykite adresu
|