| Atversta Dan4,6 vieta Biblijoje. | Rezultatai nuo 1 iki 1. |
6 Tad įsakiau atvesti pas mane visus Babilono išminčius, kad jie man tą sapną išaiškintų. En Lbd JBIB CMp3 McGee mp3 txt Klausyti Dan 2,2 Pr 41,7-8 Iz 8,19 Iz 47,12-14
Sušaukti magai, arba išminčiai vėl nepajėgė išaiškinti Nebukadnecaro sapno. Dievas buvo siuntęs karaliui abu sapnus, todėl tik Jis galėjo juos ir išaiškinti. Galiausiai Nebukadnecaras pasišaukė Danielių. Jis buvo patyręs, jog šis vyras yra pilnas Dvasios ir turi Dievo dovaną aiškinti sapnus.
Nebukadnecaras papasakoja savo regėjimą, nuolat vartodamas įvardį ,,aš“.
Manau, karaliaus šeima jo protinę negalią laikė paslaptyje. Niekas apie jo ligą daug nekalbėjo, tačiau artimiausi žmonės apie ją žinojo. Manau, nūdienos psichiatrai Nebukadnecaro negalią pavadintų isterija. Tai funkcinė nervų sistemos ir psichikos liga (neurozė), kuri reiškiasi įvairiais psichikos, jutimo, judėjimo, vidaus organų veiklos sutrikimais. Tai greičiau psichozinė, o ne struktūrinė silpnaprotystės forma (kitaip tariant, Nebukadnecaras nebuvo pusprotis dėl to, kad vaikystėje susitrenkė galvą). Manoma, kad ši negalia paveldima ir pasireiškia somnambulizmu (arba, lunatizmu) bei atminties praradimu. Istorikai teigia, jog panašius protinius sutrikimus kentėjo daugelis kitų pasaulio valdovų: Antiochas Epifanas, Prancūzijos karalius Čarlzas VI-asis, Danijos karalius Kristianas VII-asis, Anglijos karalius Džordžas III-asis, Bavarijos valdovas Otas (Otho), Aleksandras Didysis, Julijus Cezaris ir Napoleonas. Šio psichikos sutrikimo atvejų būta tarp Ispanijos karalių, rusų carų bei anglų karališkoje giminystės linijoje. Anglijos karalius Henrikas VI-asis buvo tikras pamišėlis ir kentėjo nuo protinės negalios, panašios į isteriją. Tą pačią problemą turėjo ir Hitleris. Dabar skaitome, kad aukso galva, Nebukadnecaras, taip pat turėjo protinę negalią, kitaip tariant, buvo šiek tiek kvanktelėjęs. Apie tai liudijo jo nevaldomi jausmai – karalius blaškydavosi nuo vieno kraštutinumo prie kito.
Raktas į šį skyrių yra 14-a (kituose vertimuose – 17-a) eilutė. Tad dabar ir norėčiau atkreipti į ją jūsų dėmesį. Minėtoje eilutėje sakoma: ,,Tai nuspręsta Budėtojų įsaku, / o šis sprendimas duotas Šventųjų įsakymu, / kad visi gyvieji žinotų, / jog Aukščiausiasis valdo žmonių karalystę, / duoda ją, kam nori, / ir jai valdyti skiria net žemos kilmės žmones’“. Dievas sako, jog Jis pasodina į sostus net žemos kilmės žmones. Kitaip tariant, Jis duoda mums tokius valdovus, kokių mes norime ir nusipelnome. Istorija mena ne vieną valdovą, kurį kamuodavo protiniai sutrikimai. Dievas sako, jog karalystei valdyti skiria net žemos kilmės žmones: nuo Nebukadnecaro laikų praėjo pustrečio tūkstančio metų, ir mes jau spėjome tuo įsitikinti.
[...]|
Pradžia · ieškauDievo.lt · McGee · Straipsniai · PC Biblija · Biblija mobiliame tel. · Radijo laidos apie Bibliją · 4 dvasiniai principai · Palyginimai iš Biblijos · Angelai · Dievo vardas · Dievo vardai · Vardai Biblijoje · Apie meilę · Temų rodyklė · Mobili (WML) Biblija · Privatumo politika Atsiliepimus ir klausimus apie šį puslapį rašykite adresu
|