Giesmių giesmė, 1 sk.

12 Karaliui sėdint prie stalo, mano nardas skleidė savo kvapą. En Lbd JBIB McGee mp3 txt Klausyti Jn 12,3 Ps 45,1 Gg 4,13-16 Gg 7,5 Mt 22,4 Mt 22,11 Mt 25,34 Mt 26,26-28 Mk 14,3 Lk 24,30-32 Fil 4,18 Apr 3,20 Apr 8,3-4

John Vernon McGee komentaras šiai eilutei:

Kartais ši eilutė verčiama: ,,Kol karalius suka ratą“. Kitaip tariant, jis išvykęs su reikalais. Profesorius Algirdo Jurėno Biblijos vertime skaitome: ,,Kol karalius buvo draugėje prie stalo“. Manau, geriausia eilutės pradžią būtų versti taip: ,,Kol karalius puotauja“. Visiškai pažodžiui ji skambėtų taip: ,,Kol karalius sėdi prie savo apskrito stalo“ – tai ir yra minėtasis ,,ratas“. Karalius ir jo svečiai buvo įsitaisę prie apskrito stalo.

Šios eilutės pažodinį vertimą akcentuoju dėl to, kad čia slypi gilesnė, dvasinė, prasmė. Jaunikis atveda visus sukviestus svečius prie apskrito vaišių stalo. Istorija mena tuos, kurie priėmė kvietimą į Jaunikio puotą. Kai Viešpats Jėzus užgimė į pasaulį, piemenys, nusileidę nuo kalnų viršūnės, atėjo į tvartą Jo aplankyti. Vėliau iš Rytų atkeliavo išminčių būrys. Jie atnešė Jėzui aukso, miros ir smilkalų. Džonas Miltonas (John Milton) rašo:

Štai iš rytų, iš tolimos šalies,

Išminčiai eina Jėzui nusilenkti,

O bėk, aplenki juos, skubėk

Tu savo dovanas pirmiau atnešti,

Ir Viešpatį giesme pasveikint.

Dovydas taip pat turi omenyje apskritą stalą, rašydamas: ,,Tu padengei man stalą / mano priešų matomoje vietoje, / patepi dosniai mano galvą aliejumi; / sklidina mano taurė!“ (Psalmyno 23,5).

Prieš daugelį metų išgirdau kvietimą ir, ačiū Dievui, jį priėmiau. Taigi jau ilgą laiką sėdžiu prie Viešpaties Jėzaus stalo. O jūs ar sėdite prie to apskrito stalo? Juk gavote kvietimą. Jėzus sako jums: ,,Štai aš stoviu prie durų ir beldžiuosi: jei kas išgirs mano balsą ir atvers duris, aš pas jį užeisiu ir vakarieniausiu su juo, o jis su manimi“ (Apreiškimo 3,20). Tad kodėl jums neatėjus ir neatsisėdus prie apskrito stalo? Gali būti, kad, seras Lancelotas turėjo garbės sėdėti prie apskrito stalo su pačiu karaliumi Artūru. Tačiau manau, kad tai nieko nereiškia, palyginus su privilegija sėdėti prie apskrito stalo su Kristumi!

,,Karaliui sėdint prie stalo, mano nardas skleidė savo kvapą“. Nardas – tai neapsakomai saldus Kristaus gyvenimo aromatas! Šis aromatas bus juntamas ir mūsų gyvenime, jei bendrausime su Kristumi sėdėdami prie Jo stalo. Jei Viešpaties vakarienė mums reiškia tikrą bendrystę su Jėzumi Kristumi, tai yra labai svarbus tarnavimas. Tačiau jei šis įsakas jums tik yra ritualas – pamirškite jį, beprasmiška jo laikytis.

Neseniai gavau vienos ponios laišką. Ji rašo: ,,Niekada anksčiau nebuvau girdėjusi, kad mes turime sakyti Viešpačiui Jėzui, jog Jį mylime. Nors Jį mylėjau, niekada nebuvau to sakiusi. Išgirdusi, jog turėtume tai daryti, dabar ryte, per pietus ir vakare sakau Jėzui, kad Jį myliu. Taip stengiuosi atsigriebti už prarastą laiką“. Laišką moteris baigia tokiais žodžiais: ,,Dievo žodis įgavo naują prasmę“. Nuostabu! Mūsų gyvenimas turi skleisti Kristaus aromatą.

Pradžia · ieškauDievo.lt · McGee · Straipsniai · PC Biblija · Biblija mobiliame tel. · Radijo laidos apie Bibliją · 4 dvasiniai principai · Palyginimai iš Biblijos · Angelai · Dievo vardas · Dievo vardai · Vardai Biblijoje · Apie meilę · Temų rodyklė · Mobili (WML) Biblija · Privatumo politika Atsiliepimus ir klausimus apie šį puslapį rašykite adresu