| Atversta Jok5,3 vieta Biblijoje. | Rezultatai nuo 1 iki 1. |
3 Jūsų auksas ir sidabras surūdijo, ir jų rūdys prieš jus liudys ir ės jūsų kūnus kaip ugnis. Jūs susikrovėte turtų paskutinėmis dienomis. En Lbd NTG JBIB CMp3 McGee mp3 txt Klausyti Rom 2,5 Pr 31,48 Pr 31,52 Pr 49,1 Įst 32,33-34 Joz 24,27 Job 14,16-17 Job 16,8 Iz 2,2 Jer 19,9 Mch 3,3 Mch 4,1 Apd 2,17 2 Tim 2,17 Jok 5,7-8 2 Pt 3,3 Apr 17,16 Apr 20,15 Apr 21,8
Jokūbas sako: ,,Žinote, kodėl surūdys jūsų sidabras ir auksas? Todėl, kad jūs supūsite“. Toks teismas ištinka bedievius turtuolius, panašius į tuodu, kuriuos Kristus minėjo savo palyginimuose. Mirtis ištiko ir vieną, ir kitą. Ji atskiria turtuolį nuo jo pinigų. Pasakojama, kad mirštant vienam iš Vanderbiltų (Vanderbilts) svetainėje buvo susirinkusi visa giminė. Kai iš velionio kambario išėjo gydytojas ir advokatas, vienas iš giminės atstovų tiesiai paklausė: ,,Kiek jis paliko?“ Advokatas atsakė: ,,Viską, nieko nepasiėmė su savimi“. Štai taip rūdija turtai. Vienas vyras, apžiūrėjęs plačias turtingo didiko valdas, tarė jam: ,,Jei visa tai dabar, o po mirties dangus – šaunu; bet jei šiandien visa tai, o po mirties pragaras – siaubinga“.
Jokūbas smerkia bedievius turtuolius dėl to, kad jie krauna pinigus. Auksas ir sidabras iš tiesų rūdija. Per vieną naktį iš šių turtų gali likti šnipštas. Vieno milijono žmogui negana. Uždirbęs vieną, jis nori antro. Tai tas pat, kas gerti jūros vandenį – kuo daugiau geri, tuo labiau trokšti. Turtuoliai kraunasi milijonus, tačiau nė per nago juodymą netampa laimingesni.
Dviejų Amerikos milijardierių gyvenimai rodo, kad turtai yra beverčiai. Abu vyrai įkūrė finansines imperijas. Vienas iš jų, Hovardas Hjuesas (Howard Hughes), savo gyvenimą baigė atsiskyręs nuo pasaulio. Sprendžiant iš visko, jis sirgo ir negalėjo džiaugtis gyvenimu. Atrodo, gausūs turtai neatnešė jam laimės. Kitas milijardierius, Polas Geti (J. Paul Getty), anot vieno laikraščio, yra pasakęs: ,,Atiduočiau visus savo turtus už vieną sėkmingą santuoką“. Kaip tai tragiška!
Dievas duoda turtus ne tam, kad juos kauptume, bet kad dalytume. Turtuolis, kurį savo palyginime minėjo Kristus, statėsi didesnius klojimus, kad galėtų juose kaupti gėrybių atsargas. Bet juk vienu metu jūs galite suvalgyti tik tam tikrą kiekį maisto ir nešioti tik vieną kostiumą. Po pirmo milijono ėmus kaupti kitus, jie tampa kaip akmenų krūva. Juk nesuvalgysite jų; nieko su jais nepadarysite. Štai kodėl mūsų Viešpats aną vyrą pavadino kvailiu. Užuot krovęs į savo klojimą, jis galėjo prikrauti kito žmogaus sandėlius.
Norėčiau papasakoti jums du trumpus atsitikimus. Vienas labai nekantrus jaunuolis kartą pareiškė: ,,Aš gyvenu šia diena ir noriu gerai pasilinksminti. Ateitis dar neatėjo!“ Labai išmintingas kolega jam atsakė: ,,Taip, neatėjo, bet bijau, kad gyvenimas šia diena formuoja ateitį“.
Vienas nereligingas ūkininkas vis girdavosi esąs agnostikas. Kartą jis vietinio laikraščio redakcijai parašė tokio turinio laišką: ,,Aš atlikau eksperimentą. Sekmadienį ariau lauką, sekmadienį apsėjau, sekmadienį ravėjau, sekmadienį pjoviau derlių, sekmadienį kroviau į kluoną. Žinote, pone redaktoriau, kas iš to išėjo? Spalio mėnesį iš vieno akro žemės surinkau didesnį derlių negu bet kuris kitas mano apylinkės ūkininkas. Laikraščio redaktorius taip pat nebuvo religingas žmogus, tačiau jis atrašė tam vyrui: ,,Dievas ne visuomet suveda sąskaitas spalį“. Jam prieš akis visa amžinybė.
[...]|
Pradžia · ieškauDievo.lt · McGee · Straipsniai · PC Biblija · Biblija mobiliame tel. · Radijo laidos apie Bibliją · 4 dvasiniai principai · Palyginimai iš Biblijos · Angelai · Dievo vardas · Dievo vardai · Vardai Biblijoje · Apie meilę · Temų rodyklė · Mobili (WML) Biblija · Privatumo politika Atsiliepimus ir klausimus apie šį puslapį rašykite adresu
|
