Kunigų knyga, 11 sk.

1 Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui: En Lbd JBIB McGee mp3 txt Klausyti 

John Vernon McGee komentaras šiai eilutei:

Dievas griežtai nustato ribas tarp šviesos ir tamsos, nakties ir dienos, juodo ir balto, teisingo ir klaidingo, švaraus ir nešvaraus. Beje, Jis, o ne kas kitas atskiria šviesą nuo tamsos. Jis nori užaštrinti prigimtinį žmogaus sugebėjimą atskirti, kas yra kas, kad jis išmoktų atskirti. Dievas nori, kad žmogus mylėtų tai, kas gera, ir vengtų to, kas bloga. Tačiau mūsų dienomis matome, kad žmogaus jautrumas atbukęs. Jis nebejaučia aštraus skirtumo tarp teisingo ir neteisingo, tarp gero ir blogo. Visi stengiasi gyventi pilkoje amoralumo zonoje. Dievas nubrėžia šias ribas, kad paskatintų žmogų ateiti prie aukuro ir Kristaus pralieto kraujo, kad būtų apvalytas ir įgytų nuodėmių atleidimą.

Dievas nustato taisykles. Kas nors paklaus: ,,Iš kur tu žinai, kas teisu?“ Atsakysiu taip: ,,Teisu, kas teisu Dievo akyse!“ Jo yra visata. Ar žinote geresnių taisyklių, nei Dievo? Jis sukūrė taisykles visam fiziniam pasauliui. (Norite paneigti žemės traukos dėsnį ir nuo jos atsiplėšti? Tai bus gana brangi kelionė, kuri jums kainuos milijonus dolerių.)

Dievas pereina prie kasdieninio gyvenimo žemėje, ir nieko nėra kasdieniškesnio už maistą, kurį valgome. Jis viena paskelbia švariu, kita – nešvariu. Žmogui reikia priminti, jog jis gyvena pasaulyje, persmelktame nuodėmės. Jis turi išmokti pasirinkti tai, kas gera, ir vengti to, kas bloga.

Šis atskyrimas yra moralinis, tačiau švarūs gyvūnai buvo sveiki ir maistingi. Švarių ir nešvarių gyvūnų atskyrimas senesnis nei Mozės ekonomija. Biblijoje skaitome, kad apie tokį padalinimą žinojo ir Nojus.

Visais amžiais iki šių dienų civilizuoti žmonės valgė tuos sausumos ir vandens gyvūnus bei paukščius, kuriuos izraelitams leido valgyti Dievas. Tai ne atsitiktinumas. Dievas atskyrė gyvūnus, ir kai kuriuos norisi valgyti, o kai kurių nesinori. Be to, tam tikri gyvūnai, gyvenę anomis dienomis, galėjo būti naudingi sveikatai. Šiandien mes neturime jokių nurodymų dėl švarių ir nešvarių gyvūnų.

Šiame skyriuje esama moralinių principų. Žmogus gyvena nuodėmės pavergtame pasaulyje, ir Dievas reikalauja, kad jis tai pripažintų. Jis turi rinktis. Yra ‘medis’, nuo kurio nusidėjėlis, išvarytas iš Edeno sodo, vis dar negali valgyti. Manau, kad čia svarbiausia moralinis aspektas. Atsimenate, jog išvydęs iš dangaus besileidžiantį ryką, lyg didelę maršką, kuriame buvo įvairių žemės keturkojų, roplių bei dangaus paukščių, ir išgirdęs Dievo įsakymą: ,,Pjauk ir valgyk!“, apaštalas Petras nenorėjo jam paklusti. Tuomet Dievas tarė: ,,Ką Dievas apvalė, tu nevadink suteptu!“ (Apaštalų darbų 10,11-15). Kitaip tariant, Dievas nustato taisykles. Tai didžiulė moralinė pamoka. Dievas nustato taisykles, o žmogus, priimdamas sprendimus, turi jomis vadovautis.

Pradžia · ieškauDievo.lt · McGee · Straipsniai · PC Biblija · Biblija mobiliame tel. · Radijo laidos apie Bibliją · 4 dvasiniai principai · Palyginimai iš Biblijos · Angelai · Dievo vardas · Dievo vardai · Vardai Biblijoje · Apie meilę · Temų rodyklė · Mobili (WML) Biblija · Privatumo politika Atsiliepimus ir klausimus apie šį puslapį rašykite adresu