Michėjo knyga, 1 sk.

8 Aš raudosiu ir dejuosiu, vaikščiosiu basas ir nuogas, kauksiu kaip šakalai, dejuosiu lyg pelėdos, En Lbd JBIB McGee mp3 txt Klausyti Job 30,29 Iz 20,2-4 Iz 22,4 Ps 102,6 Iz 13,21 Iz 16,9 Iz 21,3 Jer 4,19 Jer 9,1 Jer 9,10 Jer 9,19 Jer 48,36-39

John Vernon McGee komentaras šiai eilutei:

Likusioje skyriaus dalyje užrašyta Michėjo rauda. Skaitant šią knygos dalį akivaizdu, kad pranašas buvo giliai sujaudintas Izraelio nuodėmių ir jų pasekmių. Michėjas nebuvo vien tik atlyginimą gaunantis pamokslininkas. Jis buvo Dievo pašauktas pranašas ir turėjo minkštą širdį. Tuo jis buvo labai panašus į Jeremiją ir Ozėją. Mes linkę manyti, jog visi Senojo Testamento pranašai turėjo tokias kietas širdis kaip Elijas ir Ezechielis. Turbūt prisimenate, kad pasiųsdamas Ezechielį Dievas įspėjo jį, jog siunčia pas įžūlią ir kietaširdę tautą, todėl sakė: „Padarysiu tavo širdį kietesnę už jų“. Tuo metu reikėjo pranašų, turinčių kietas širdis. Tokie žmonės galėjo garsiai skelbti Dievo žinią, tačiau daugelis Dievo pranašų, tarp jų ir Michėjas, buvo labai minkštos širdies. Paklausykite, ką kalba šis pranašas:

„Vaikščiosiu basas ir nuogas“. Kai žmogus nusirengdavo savo išorinius apdarus, tai reiškė, jog jį ištikusi didelė nelaimė, ir jis labai gedi.

„Raudosiu liūdnai kaip šakalai, liūdėsiu kaip stručiai“. Jei esate kada girdėję, kaip naktį kaukia vilkas arba hiena, žinote, jog tai baisus ir graudus garsas. Tokią pačią frazę savo knygos 30-o skyriaus 29-oje eilutėje vartoja Jobas. Jis rašo: „Pasidariau šakalų broliu ir stručių draugu“. Tai, jog stručiai gedi, sužinojau tik prieš keletą metų. Vaikštinėdami su žmona po sodą staiga išgirdome labai graudų garsą. Tai buvo liūdnas, pasigailėjimą keliantis balsas. Iš pradžių pamaniau, jog koks nors gyvūnas kur nors įstrigo arba susižeidė. Eidami toliau, sutikome vyriškį ir pasiteiravome, iš kur sklinda šis garsas. Žmogus atsakė, jog tai stručiai. Pamaniau, jog vyras mus mulkina. Net nepadėkojau jam už informaciją, nes maniau, jog jis tik pajuokavo. Tačiau netrukus priėjome posūkį ir už jo išvydome stručius. Jie visi buvo sustoję ir žvalgėsi. Nemačiau jokios priežasties, kodėl gyvūnai galėtų liūdėti, tačiau jie skleidė graudžiausią garsą, kokį tik esu girdėjęs. Michėjas sako, jog jis liūdės kaip stručiai.

Tai reiškia, jog žinia, kurią šis žmogus nešė kitiems, jį patį lietė taip kaip ir Jeremijo žinia lietė Jeremiją. Tai dar vienas pavyzdys, kokio žmogaus ieško Dievas, kad galėtų paskelbti nemalonią žinią. Jei žinia griežta, žmogus turi būti minkštos širdies. Tikriausiai jums kyla klausimas, kodėl? Prieš teisdamas tautą Dievas nori, kad žmonės žinotų, kaip Jis jaučiasi. Todėl Jis pasiuntė raudantį pranašą Jeremiją, o vėliau – raudantį pranašą Michėją. Klausydamiesi pranašo žinios, jo raudojimo ir vaitojimo, žmonės supranta, kaip Dievas nepateisina jų nuodėmių. Nors Jam nepatinka, Jis privalo nubausti nuodėmę. Jei truputėlį pamąstysite, suvoksite, jog Dievas negali leisti, kad nors vienam Jo kūriniui būtų daromas blogis ar neteisybė, todėl privalo nuteisti kaltąjį. Jis nebūtų Dievas, jei neteisingai elgtųsi su Savo kūriniais. Dievas nubaudžia blogį ir nuodėmę. Jis gali ne iš karto tai padaryti, tačiau kai pradeda, niekas negali Jo sustabdyti.

Pradžia · ieškauDievo.lt · McGee · Straipsniai · PC Biblija · Biblija mobiliame tel. · Radijo laidos apie Bibliją · 4 dvasiniai principai · Palyginimai iš Biblijos · Angelai · Dievo vardas · Dievo vardai · Vardai Biblijoje · Apie meilę · Temų rodyklė · Mobili (WML) Biblija · Privatumo politika Atsiliepimus ir klausimus apie šį puslapį rašykite adresu