| Atversta Ps23,3 vieta Biblijoje. | Rezultatai nuo 1 iki 1. |
3 Jis atgaivina mano sielą, veda mane teisumo takais dėl savo vardo. En Lbd JBIB McGee mp3 txt Klausyti Ps 5,8 Ps 19,7 Ps 31,3 Ps 79,9 Pat 8,20 Ez 20,14 Job 33,30 Ps 34,3 Ps 51,10 Ps 51,12 Ps 85,4-7 Ps 85,13 Ps 119,176 Ps 143,8-10 Pat 4,11 Iz 42,16 Jer 31,8 Jer 32,37-42 Oz 14,4-9 Mch 7,8-9 Mch 7,18-19 Lk 22,31-32 Ef 1,6 Apr 3,19
,,Jis atgaivina mano gyvastį“. Dovydas žinojo, ką tai reiškia. Šis vyras nusidėjo – jis buvo ta paklydusi avelė, kurią Ganytojas surado ir grąžino į gardą.
,,Jis… veda teisumo takais, kaip dera jo vardui“. Jis veda, bet mes turime sekti. Viešpats Jėzus kalbėjo religiniams vadovams, savo priešams: ,,… Aš jums pasakiau, tik jūs netikite. Mano darbai, kuriuos aš darau savo Tėvo vardu, liudija apie mane. Bet jūs netikite, nes jūs – ne manosios avys. Manosios avys klauso mano balso; aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane“ (Jono 10,25–27). Avys seka paskui savo ganytoją. Tokiu būdu nesunku išsiaiškinti, kam jos priklauso. Jėzaus dienomis piemuo niekuomet negindavo avių, bet jas vesdavo. Šiandien viskas yra kitaip. Lankydamasis Izraelio krašte, labai retai matydavau piemenį einant avių priešakyje. Tačiau Kristaus laikais piemuo kasdien būdavo su savo avimis. Avys pažinodavo jį ir sekdavo paskui. Mūsų Ganytojas veda mus teisumo takais, bet mes galime pasirinkti, ar seksime paskui Jį.
,,Nors einu per tamsiausią slėnį, nebijau jokio pavojaus“. Profesorius Algirdas Jurėnas šią Psalmyno vietą verčia taip: ,,Nors aš ir eičiau per mirties šešėlio slėnį, nebijosiu pikta“. Čia matome ryžtą ir paguodą. Mirtis – didžiausias gyvenimo išbandymas. Kalbu ne vien apie paskutiniąsias gyvenimo valandas, kai žmogus guli mirties patale. Žmonija yra mirties šešėlio slėnyje. Kai gimstame, pradedame kelionę didžiuoju kanjonu – giliu mirties šešėlio slėniu. Jūs jame esate visą laiką. Visi mes keliaujame mirties šešėlio slėniu. Kaip kažkas yra pasakęs: ,,Tik gimęs žmogus ima merdėti“. Visi mes esame mirties slėnyje. Ant mūsų krenta mirties šešėlis, tačiau keliaudamas šiuo slėniu aš nebijosiu pikto. Tai drąsinantys paguodos žodžiai, suteikiantys vilties, kai šį pasaulį palieka mums brangūs Dievo šventieji.
,,Nebijosiu pikto, nes tu su manimi“. Mes galime žinoti, kad mūsų Ganytojas visuomet su mumis, net mirties valandą. Noriu, kad Jis būtų su manimi kai ateis mano paskutinioji.
,,Tavo Ganytojo lazda ir vėzdas apgins [arba, kaip verčia Kostas Burbulys, ‘nuramina’] mane“. Lazda buvo skirta rodyti avims kelią, o vėzdas – gynybos priemonė. Ganytojas švelniai pataiso mus ir griežtai sudraudžia. Jis apgina mus savo vėzdu, o Jo lazda neleidžia mums iškrypti iš kelio. Matote, avys linkusios klaidžioti, bet Ganytojas turi lazdą, kuria jas sugrąžina. Tai mane guodžia. Žvelgdamas į pragyventas dienas, suprantu, jog toji lazda iš tikrųjų yra didelė paguoda. Daugelį kartų ji pataisė mane ir sugrąžino į gardą. Dėl to esu Jam be galo dėkingas. Mums visiems reikia Viešpaties auklybos.
[...]|
Pradžia · ieškauDievo.lt · McGee · Straipsniai · PC Biblija · Biblija mobiliame tel. · Radijo laidos apie Bibliją · 4 dvasiniai principai · Palyginimai iš Biblijos · Angelai · Dievo vardas · Dievo vardai · Vardai Biblijoje · Apie meilę · Temų rodyklė · Mobili (WML) Biblija · Privatumo politika Atsiliepimus ir klausimus apie šį puslapį rašykite adresu
|
