| Atversta Ps86,11 vieta Biblijoje. | Rezultatai nuo 1 iki 1. |
11 Viešpatie, pamokyk mane savo kelio, kad vaikščiočiau tiesoje! Įtvirtink mano širdį Tavo baimėje. En Lbd JBIB McGee mp3 txt Klausyti Jer 32,38-39 Job 34,32 Ps 5,8 Ps 26,3 1 Kor 10,21 Ps 25,4-5 Ps 25,12 Ps 27,11 Ps 119,30 Ps 119,33 Ps 119,73 Ps 143,8-10 Oz 10,2 Oz 14,8 Sof 1,5 Mal 2,6 Mt 6,22-24 Jn 6,45-46 Jn 17,20-21 Apd 2,46 1 Kor 6,17 2 Kor 11,3 Ef 4,21 Kol 3,17 Kol 3,22-23 2 Jn 1,4 3 Jn 1,3-4
Viešpačiui Jėzui visiškai nereikėjo taip melstis, nes Jis buvo atėjęs vykdyti Tėvo valios, tačiau ši eilutė taikytina jums ir man. Mums reikia, kad Dievas pamokytų savo kelio ir tiesų. Mūsų širdys turi pagarbiai bijoti Jo vardo. Kristus buvo atėjęs vykdyti savo Tėvo valios ir ją įvykdė, tačiau apie mus to pasakyti negalima. Labai teisingai šį aspektą yra pakomentavęs Grantas (F. W. Grant). Jis sakė: ,,Visuose kraštuose Dievo žmonės to tikrai labai stokoja. Dažnai mes vengiame akivaizdaus blogio, bet švaistome laiką įvairiausioms tuštybėms, kurios trukdo mums efektyviai ir tvirtai liudyti Dievą! Retas kuris iš mūsų galime kartu su apaštalu [Pauliumi] pasakyti: ‘Tik viena tikra’. Mes nesame paklydę – bent jau nesame tyčia pasukę iš kelio – tačiau sustojame pagaudyti gėlynuose drugelių ir nepadarome jokios rimtos pažangos. Šėtonas, tikriausiai, stebisi matydamas, kad mes perprantam jo klastą ir nusigręžiam nuo ‘pasaulio karalysčių bei jų didybės’, bet čia pat lengvabūdiškai užsiimam visokiais niekais; pavyzdžiui, su didžiausiu susidomėjimu stebime vaiką, kuris įsirėžęs bando išrauti usnį. Jei ištirtume savo gyvenimą, pastebėtume, kad bereikalingi rūpesčiai, prasimanytos pareigos, leistinos pramogos ar ‘nekalti niekeliai’ nuolat atitraukia mūsų dėmesį nuo paties svarbiausio. Tikriausiai nedaugelis tokiu būdu tiria kiekvieną savo nerašytos gyvenimo istorijos dieną“.
Šiandien daugelis tarnaujančių krikščionių nedaro akivaizdžių nuodėmių, bet yra labai tingūs. Jie švaisto laiką užsiimdami įvairiausiais darbais, tačiau svarbiausias darbas taip ir lieka neatliktas. Jie nebudi ir nedega uolumu dėl Viešpaties. Mums visiems reikia melstis kaip meldėsi Dovydas: ,,Mokyk mane savo kelio, VIEŠPATIE, mokyk mano širdį pagarbiai bijoti tavo vardo“.
Manau, taip turėtų melstis kiekvienas, kurio širdis paklydusi ir pasidalinusi. Iš karto po atsivertimo apaštalas Paulius klausė: ,,Ką nori, kad aš daryčiau?“ Dovydas žinojo atsakymą: ,,Mokyk mane savo kelio, VIEŠPATIE“. Beje, Viešpats yra pažadėjęs, kad mokys savo vaikus: ,,… Mokysiu tave ir rodysiu tau kelią, kuriuo turi eiti; patarsiu tau, lydėdamas tave akimis“ (Psalmyno 32,8).
Mes turėtume sakyti: ,,Aš ištikimai eisiu pas tave tavo keliu“. Kitaip tariant, mes turime vaikščioti šviesoje, kurią suteikia Dievo žodis.
Tuomet visa širdimi dėkosime Viešpačiui. Būdami ištikimi ir atsidavę Jam dar karščiau šlovinsime savo Viešpatį.
[...]|
Pradžia · ieškauDievo.lt · McGee · Straipsniai · PC Biblija · Biblija mobiliame tel. · Radijo laidos apie Bibliją · 4 dvasiniai principai · Palyginimai iš Biblijos · Angelai · Dievo vardas · Dievo vardai · Vardai Biblijoje · Apie meilę · Temų rodyklė · Mobili (WML) Biblija · Privatumo politika Atsiliepimus ir klausimus apie šį puslapį rašykite adresu
|
