| Atversta Zch11,13 vieta Biblijoje. | Rezultatai nuo 1 iki 1. |
13 Viešpats tarė man: „Mesk juos į šventyklos iždą, tą aukštą kainą, kuria jie mane įvertino!“ Aš įmečiau tuos trisdešimt sidabrinių į šventyklos iždą. En Lbd JBIB McGee mp3 txt Klausyti Apd 1,18-19 Mt 27,3-10 Iz 53,2-3 Iz 54,7-10 Mt 27,12 Apd 4,11
Frazė ,,šaunią kainą“ Kosto Burbulio parengtame Biblijos vertimų rinkinyje verčiama žodžių junginiu ,,aukštą kainą“, o profesoriaus Algirdo Jurėno Biblijos vertime skaitome ,,‘brangią’ kainą“. Įdomu, kad žodį ,,brangią“ jis paima į kabutes.
,,Kuria buvau jų įvertintas“. Tik pagalvokite – viso labo trisdešimt sidabrinių! Jie už Jėzų labai mažai sumokėjo. Aukštieji kunigai nepasiūlė Judui kelių milijonų už tai, kad šis išduosiąs jiems savo mokytoją. Ne, jie sutiko sumokėti jam vos trisdešimt sidabrinių. Kitaip tariant, Jėzus buvo parduotas už grašius.
Tikriausiai prisimenate, ką Judas darė su gautais trisdešimt sidabrinių? ,,Paėmęs trisdešimt sidabro šekelių, įmečiau juos į iždą VIEŠPATIES Namuose“. Profesorius Algirdas Jurėnas šią eilutės dalį verčia taip: ,,Aš paėmiau trisdešimt sidabrinių ir juos numečiau VIEŠPATIES namuose lydytojui“. Čia minimas lydytojas gali būti ir puodžius. Judas atėjo į šventyklą ir nusviedė pinigus aukštiesiems kunigams po kojų, tačiau Evangelijoje pagal Matą 27-o skyriaus 6-oje – 7-oje eilutėse skaitome: ,,Aukštieji kunigai paėmė sidabrinius ir kalbėjo: ‘Jų negalima dėti į iždą, nes tai užmokestis už kraują.’ Jie pasitarė ir už tuos pinigus nupirko puodžiaus dirvą ateiviams laidoti“. Pranašas Zacharijas sakė: ,,Aš paėmiau trisdešimt sidabrinių ir juos numečiau VIEŠPATIES namuose lydytojui (arba: puodžiui)“. Tai ne atsitiktinumas, o viena iš nuostabiausių Šventojo Rašto pranašysčių.
Tikriausiai jums kyla klausimas, kas yra puodžiaus dirva? Tai laukas, priklausęs puodžiui. Uždrėbęs molio ant žiedžiamojo rato puodžius iš jo mėgindavo padirbti indą, puodą ar vazą. Jei molis nepaklusdavo jo pirštams ar imdavo trupėti, žmogus nuimdavo jį nuo žiedžiamojo rato ir mesdavo laukan. Panaudotas molis netikdavo perdirbimui. Jis būdavo išmetamas kaip niekam nenaudingas daiktas.
Jeremijo pranašystėje Dievas prilygina save puodžiui. Jis deda molį – žmoniją – ant žiedžiamojo rato ir bando suformuoti iš jos norimą indą. Bet molis turi Jam paklusti, antraip jis išmetamas į puodžiaus lauką. Dievas negali naudoti sukietėjusio molio.
Įdomu, kad už Kristų buvo sumokėta vos trisdešimt sidabrinių, tačiau šias monetas susirinko kunigai. Kadangi jų religija neleido kruvinų pinigų naudoti religiniams tikslams, tai jie už šiuos pinigus nupirko puodžiaus dirvą vargšams laidoti.
Viešpats Jėzus labai ilgai triūsia puodžiaus lauke. Jis jį nusipirko. Bet ne už trisdešimt sidabrinių, o už visą kainą – neišmatuojamą sidabru ar auksu – tai yra savo brangiu krauju. Jėzus Kristus sumokėjo kainą, kad galėtų nusipirkti šį seną pasaulį, kuriame mes gyvename. Pasaulį, kupiną sudaužytų – fiziškai, morališkai, protiškai ir dvasiškai palaužtų – gyvenimų. Didysis Puodžius, Viešpats Jėzus, surenka išmestą molį, deda jį ant aplinkybių rato ir formuoja iš jo garbingą indą. Mes esame molis, o Jis – Puodžius. Net šiandien, daugumos atmestas, Jis darbuojasi puodžiaus lauke.
[...]|
Pradžia · ieškauDievo.lt · McGee · Straipsniai · PC Biblija · Biblija mobiliame tel. · Radijo laidos apie Bibliją · 4 dvasiniai principai · Palyginimai iš Biblijos · Angelai · Dievo vardas · Dievo vardai · Vardai Biblijoje · Apie meilę · Temų rodyklė · Mobili (WML) Biblija · Privatumo politika Atsiliepimus ir klausimus apie šį puslapį rašykite adresu
|