Laiškas efeziečiams, 2 sk.

Išjungti lygiagrečias vietas      

21 ant kurio darniai auga visas pastatas į šventą šventyklą Viešpatyje, En Lbd NTG JBIB McGee mp3 txt Klausyti 1 Kor 3,16-17 Iš 26,1-37 1 Kar 6,7 Ps 93,5 Ez 40,1-42 Ez 42,12 1 Kor 3,9 2 Kor 6,16 Ef 4,13-16 Heb 3,3-4

John Vernon McGee komentaras šiai eilutei:

Čia akivaizdžiai matome analogiją su Senojo Testamento šventykla; tačiau atsiskleidžia ir kontrastas. Jeruzalės šventyklą sudarė keletas pastatų. Tačiau, nemanau, kad šioje eilutėje Paulius kalba apie juos. Apaštalas sako, kad kiekvienas tikintysis įsilieja į visą statinį. Tą patį turėjo omenyje apaštalas Petras, kai rašė, jog visi mes esame gyvieji akmenys, besistatydinantys į dvasinius namus (žr. 1 Petro 2,5).

Paulius bažnyčią vadina statoma šventykla. Tai gana įdomu, mat apaštalo dienomis Erodo šventykla buvo nebaigta. Viešpaties dienomis ji jau buvo statoma keturiasdešimt metų, o 70-ais metais po Kristaus sunaikinta. Šventykla buvo sunaikinta dar nebaigta. Šiandien Bažnyčia vis dar statoma, ir ji bus baigta.

,,Auga visas pastatas, tampantis šventykla Viešpatyje“. Tai patvirtina faktą, jog bažnyčios statyba dar nebaigta. Beje, šis statinys skiriasi nuo tų, kurie mūrijami dedant vieną akmenį prie kito. Šventykla, apie kurią kalba Paulius, auga. Dievas ima negyvą medžiagą, mirusią nusikaltimais bei nuodėmėmis, ir suteikia jai gyvybės. Gyvi, gimę iš naujo akmenys auga, tapdami gyva šventykla.

Kaip Saliamono šventykla iškilo nė sykį netaukštelėjus kūju, taip Šventoji Dvasia tyliai panaudoja kiekvieną mirusį nusidėjėlį gyvosios šventyklos statyboje jį atgimdydama ir pakrikštydama. ,,Nes viena Dvasia mes visi – ar būtume žydai, ar graikai, vergai ar laisvieji – buvome pakrikštyti į vieną kūną, ir visi buvome pagirdyti viena Dvasia“ (1 Korintiečiams 12,13).

,,Šventykla“ yra šventa, nes joje gyvena Šventoji Dvasia. Šventosios Dvasios krikštu išgelbėtas nusidėjėlis atsiduria ,,Viešpatyje“. Šventoji Dvasia gyvena kiekviename tikinčiajame. ,,Jūs nesate kūniški, bet dvasiški, jei tik Dievo Dvasia gyvena jumyse. O kas neturi Kristaus Dvasios, tas nėra jo“ (Romiečiams 8,9).

Bažnyčia, Kristaus kūnas, yra Dievo ,,buveinė“, nuolatinė Jo dvasinė šventykla. Kai tikintieji susirenka pastate garbinti Dievo, tenai būna ir Šventoji Dvasia. Taigi galima sakyti, kad Dievas yra tame pastate. Tačiau kuomet visi tikintieji išsivaikšto, pastatą palieka ir Dievas. Bažnyčios pastate Dievo yra tiek pat, kiek ir naktiniame bare. Šiandien Jis gyvena tikinčiuosiuose, ne pastatuose. Mes jau minėjome, kad Dievas niekada negyveno jokiame rankų darbo statinyje, nors pagoniška filosofija bando jį ten įsprausti.

Bažnyčios kaip šventyklos tikslas – atskleisti Dievo artumą ir Jo šlovę žemėje. Tikinčiųjų susirinkimas ir mūsų laikais pasauliui turėtų sudaryti įspūdį, kad Dievas yra savo šventykloje. Pasaulis turi jausti, kad bažnyčios tarnavime galime rasti Dievą. Bet ar taip yra? Galbūt į bažnyčią ateitų daugiau žmonių, jei jie jaustų Dievo artumą.

Pradžia · ieškauDievo.lt · McGee · Straipsniai · PC Biblija · Biblija mobiliame tel. · Radijo laidos apie Bibliją · 4 dvasiniai principai · Palyginimai iš Biblijos · Angelai · Dievo vardas · Dievo vardai · Vardai Biblijoje · Apie meilę · Temų rodyklė · Mobili (WML) Biblija · Privatumo politika Atsiliepimus ir klausimus apie šį puslapį rašykite adresu