| Atversta Pr15,12 vieta Biblijoje. | Rezultatai nuo 1 iki 1. |
12 Saulei leidžiantis, gilus miegas apėmė Abromą, siaubas ir didelė tamsa jį apėmė. En Lbd JBIB CMp3 McGee mp3 txt Klausyti Pr 2,21 Job 33,15 1 Sam 26,12 Job 4,13-14 Ps 4,3-5 Dan 10,8-9 Apd 9,8-9 Apd 20,9
Abromas paralyžiuojamas miegu ir patraukiamas į šalį. Atrodo labai keista, kad Dievas taip pasielgia, tačiau ši sutartis neįprasta. Dievas eis per auką, nes Jis duoda pažadą, o Abromas neis, nes jis nežada nieko. Abromas tik tikėjo Dievu - štai ir viskas.
Lygiai tas pats įvyko prieš du tūkstančius metų, kai Dievas siuntė savo Sūnų. Dievas Tėvas taip pamilo pasaulį, kad atidavė viengimį Sūnų. Ir Sūnus sutiko ateiti į žemę ir mirti už pasaulio nuodėmes, mano ir jūsų nuodėmes, kad kiekvienas, kuris patikės Juo (tiesiog priims Jo dovaną), nemirtų, bet turėtų amžiną gyvenimą (žr. Jn 3, 16).
Prieš du tūkstančius metų manęs ten nebuvo, aš negalėjau pasirašyti sutarties, bet Dievas Tėvas ir Dievas Sūnus buvo, ir Sūnus ėjo ant kryžiaus, Jis mirė už mano nuodėmes. Nuodėmės buvo paralyžiavusios mane. Nieko negalėjau pažadėti. Jūs taip pat negalėjote.
Taigi, Abromas nieko nežadėjo. Tarkime, Dievas būtų pasakęs: ,,Abromai, jei tu pažadėsi melstis kiekvieną dieną, aš sudarysiu su tavimi šią sandorą'. Ir štai Abromas užmiršta vieną dieną pasimelsti. Sutartis sulaužyta, todėl Dievui nebereikia jos laikytis. Tačiau Dievas pažadėjo, kad Jis bus ištikimas, ir paprašė žmogaus padaryti tik vieną dalyką: pasakyti Jam 'amen', tai yra patikėti Juo.
Jums reikia tikėti Dievu ir tikėti tuo, ką Jis padarė. Mano drauge, tikėti Dievu ir yra išgelbėjimas.
Prieš daugelį metų vienos škotės sūnus išvyko į koledžą Glasgou (Glasgow) mieste ir grįžo netikintis. Ji kalbėjosi su savo berniuku ir pasakojo jam apie tai, koks Dievas nuostabus, ir kad ji tikra savo išgelbėjimu. Sūnus skeptiškai klausėsi, jį tai net suerzino. Galiausiai jis tarė: ,,Iš kur žinai, kad esi išgelbėta? Tavo maža siela nieko neverta'. Jis ėmė mamą lyginti su visatos platybėmis ir pasakė, kad Dievas turbūt visai ją užmiršo ir ji negali būti įsitikinusi savo išgelbėjimu. Moteris nieko neatsakė, tik dėjo ant stalo vaikinui pusryčius. Galiausiai, viską baigusi, ji atsisėdo ir prakalbo: ,,Žinai, sūnau, aš galvojau apie tai. Galbūt tu teisus. Galbūt mano maža siela nėra kažin ko verta. Galbūt visatos platybėse Dievas visai manęs nepasiilgs. Bet jei Jis manęs neišgelbės, tai praras daugiau negu aš. Aš prarasiu tik savo mažą nereikšmingą sielą, o Jis - savo reputaciją, nes Dievas pažadėjo išgelbėti mano sielą. Tai Jo pažadas: ,,Kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžiną gyvenimą'.
Taigi, Vienintelis Dievas perėjo per auką; Jis ir sudarė sutartį.
[...]|
Pradžia · ieškauDievo.lt · McGee · Straipsniai · PC Biblija · Biblija mobiliame tel. · Radijo laidos apie Bibliją · 4 dvasiniai principai · Palyginimai iš Biblijos · Angelai · Dievo vardas · Dievo vardai · Vardai Biblijoje · Apie meilę · Temų rodyklė · Mobili (WML) Biblija · Privatumo politika Atsiliepimus ir klausimus apie šį puslapį rašykite adresu
|
