Teisėjų knyga, 11 sk.

34 Jeftė grįžo į Micpą, į savo namus, ir štai jį pasitiko jo duktė, su tamburinu šokdama. Ji buvo jo vienintelis vaikas; jis neturėjo daugiau sūnų ar dukterų. En Lbd JBIB CMp3 McGee mp3 txt Klausyti Iš 15,20 Jer 31,4 Ts 10,17 Ts 11,11 Ps 68,25 Ts 5,1-31 1 Sam 18,6-7 Ps 148,11-12 Ps 150,4 Jer 31,13 Zch 12,10 Lk 7,12 Lk 8,42 Lk 9,38

John Vernon McGee komentaras šiai eilutei:

Iftachas pažadėjo Dievui ir supranta, jog savo įžado negali atsiimti.

Klausimas štai koks: ar jis paaukojo savo dukterį? Pažvelkime į šią situaciją atidžiau. Šventajame Rašte nieko nepasakyta apie Iftacho įžadą. Biblija nemini, ar jis pasielgė teisingai, ar ne, joje nerasime priekaištų Iftachui. Laiške hebrajams 11-o skyriaus 32-oje eilutėje parašyta: ,,Ką dar pasakyti? Man neužtektų laiko, jeigu imčiau pasakoti apie Gideoną, Baraką, Samsoną, Jeftę, [tai yra, Iftachą], Dovydą, Samuelį ir pranašus“. Kaip matote, Iftacho vardas minimas kartu su kitų puikių vyrų vardais.

Dievo įsakymas skelbia: ,,Nežudysi“ (Išėjimo 20,13). Dievas taip pat suteikė gana tikslius nurodymus apie vaikų aukojimą. Pakartoto Įstatymo knygos12-o skyriaus 31-oje eilutėje skaitome: ,,Taip Viešpaties, savo Dievo, negarbink, nes visa, kas pasibjaurėtina, ko Viešpats nekenčia, jie darė savo dievams. Net savo sūnus ir dukteris jie degino ugnyje, atnašaudami savo dievams!“ Dievas sako: ,,Aš neprašysiu jūsų taip daryti, ir jūs privalote taip nedaryti, nes tai pagoniška“. Dievas neleido Abraomui paaukoti Izaoko. Bandydamas Abraomą, Dievas tenorėjo sužinoti, kiek gilus Abraomo pasišventimas Jam. Abraomas pakėlė peilį, ir Izaokas jam buvo jau miręs, tačiau Dievas neleido Abraomui nužudyti savo sūnaus.

Kalbinė konstrukcija, pavartota 31-oje eilutėje, mano manymu, nulemia šios vietos interpretaciją. Atkreipkite dėmesį į tai, ką sako Iftachas: ,,Man su pergale pargrįžus iš amonitų, kas tik iš mano namo durų mane pasitiks, turės priklausyti Viešpačiui, ir aš jį aukosiu kaip deginamąją auką“ (profesoriaus A. Jurėno vertimas). Aš šiek tiek pakeisiu šios eilutės pabaigos vertimą. Ją galima išversti žodžiais: ,,arba aukosiu deginamąją auką“. Taigi Iftachas pasakė padarysiąs du dalykus: jis paaukos deginamąją auką arba paaukos dovaną Viešpačiui.

Ar jis paaukojo savo dukterį kaip deginamąją auką? Nemanau, kad jis taip padarė. Ši eilutė reiškia, jog Iftachas pašventė ją likti netekėjusia, amžinai būti mergele. Taigi štai prieš mūsų akis Iftachas – jis pats yra pavainikis ir turi tik vieną dukterį. Jis nori, kad ji ištekėtų ir pagimdytų jam vaikaičių. Bet būtent jo duktė išeina jo pasveikinti, ir jis pašvenčia ją Viešpačiui. Vadinasi, ji niekada neištekės. Jūs galite manęs paklausti: ,,Ar esi tuo tikras?“ Paklausykite, ką sako mergina.

Pradžia · ieškauDievo.lt · McGee · Straipsniai · PC Biblija · Biblija mobiliame tel. · Radijo laidos apie Bibliją · 4 dvasiniai principai · Palyginimai iš Biblijos · Angelai · Dievo vardas · Dievo vardai · Vardai Biblijoje · Apie meilę · Temų rodyklė · Mobili (WML) Biblija · Privatumo politika Atsiliepimus ir klausimus apie šį puslapį rašykite adresu