Amoso knyga, 2 sk.

9 Juk Aš išnaikinau dėl jūsų amoritus, nors jie buvo aukšti kaip kedrai ir stiprūs kaip ąžuolai. Aš sunaikinau jų vaisius virš žemės ir šaknis žemėje. En Lbd JBIB McGee mp3 txt Klausyti Mal 4,1 Sk 13,32-33 Sk 21,23-25 Job 18,16 Pr 15,16 Iš 3,8 Iš 34,11 Sk 13,28-29 Įst 1,28 Įst 2,10-11 Įst 2,24-33 Įst 3,11 Įst 9,1-3 Joz 3,10 Joz 10,12 Joz 11,21-22 Joz 24,8-12 Ts 11,21-23 2 Sam 23,16-22 Neh 9,22-24 Ps 135,10-12 Ps 136,17-22 Iz 5,24 Ez 17,9

John Vernon McGee komentaras šiai eilutei:

Atkreipkite dėmesį, kaip vaizdingai kalba žmogus, atvykęs iš Judo dykumos. Per Amosą Dievas apie amoritus sako: „Jie buvo aukšti kaip kedrai ir stiprūs kaip ąžuolai, bet aš sunaikinau juos. Sunaikinau jų vaisius viršuje ir jų šaknis apačioje“. Dievas sunaikino amoritus. Jozuės knygos 24-o skyriaus 8-oje eilutėje skaitome: „Tada atvedžiau jus į kraštą amoritų, gyvenusių Užjordanėje. Jie kovojo su jumis, bet aš juos atidaviau jums į rankas; jūs paveldėjote jų žemę, aš sunaikinau juos jūsų labui“. Jau minėjome, kad šiandien moabitų nebėra. O kada paskutinį kartą matėte amoritą?

Kitados Dievas buvo sakęs Abraomui: „Negaliu leisti tau apsigyventi krašte tuojau pat, nes ten gyvena amoritai. Jų nedorybės taurė dar neprisipildė. Duosiu jiems galimybę atsigręžti į mane, palikti tas baisias nuodėmes, kurias jie dabar daro“. Galbūt, norite pasakyti man, kad šios pagoniškos tautos neturėjo Mozės įstatymo. Iš kur jos galėjo žinoti, kaip turi elgtis? Laiške romiečiams 2-o skyriaus 12-oje – 14-oje eilutėse skaitome labai įdomų apaštalo Pauliaus teiginį: „Visi, kurie nusidėjo, neturėdami įstatymo, pražus be įstatymo, o visi, kurie nusidėjo, turėdami įstatymą, bus nuteisti pagal įstatymą. Teisūs Dievo akyse juk ne įstatymo klausytojai; teisūs bus pripažinti įstatymo vykdytojai. Kai jokio įstatymo neturintys pagonys iš prigimties vykdo įstatymo reikalavimus, tada jie, neturintys įstatymo, patys sau yra įstatymas“. Kodėl Mozės įstatymo neturintys pagonys susilaiko nuo žmogžudystės? Kodėl jie vengia meluoti? Kodėl nevagia? Laiško romiečiams 2-o skyriaus 15-oje eilutėje apaštalas Paulius tęsia: „Jie parodo, kad įstatymo reikalavimai įrašyti jų širdyse, ir tai liudija jų sąžinė bei mintys, kurios tai kaltina, tai teisina viena kitą…“ Mes su jumis turime sąžinę, ir net jei niekada negirdėjome Dešimties Įsakymų, mūsų sąžinė mus arba kaltina, arba išteisina. Arba sakome: „aš kaltas“, arba esame laisvi nuo bet kokios sąžinės graužaties. Žmogui duota suprasti, kas gera, o kas bloga.

Kadangi amoritai nenusigręžė nuo savo nuodėmių, Dievas juos teisė. Dievas sakė Abraomui: „Tavo palikuonys 420 metų gyvens Egipte, kol prisipildys amoritų nedorybės taurė“. Manau, net pats aršiausias liberalas nedrįs postringauti, jog Dievas turėjo duoti šiai tautai daugiau laiko atgailai. Mano įsitikinimu, 420 metų visiškai pakanka, kad tauta galėtų pasirinkti.

Deja, amoritai neatsigręžė į Dievą. Perėjęs Jordaną, Jozuė atvedė Izraelį į amoritų kraštą. Jerichas buvo amoritų miestas, o paleistuvė Rahaba – amoritė. Gyvi išliko tik Rahaba ir jos namiškiai. Jos likimas panašus į moabitės Rūtos. Moabitų tauta išnyko, tačiau Rūta minima Jėzaus Kristaus genealogijoje. Rahaba taip pat pateko į Mesijo kilmės liniją, nors amoritų seniai nebėra gyvųjų tarpe.

Dievas sako Izraeliui: „Aš teisiau amoritus už tas pačias nuodėmes, kurias dabar darote jūs. Daviau jums savo įstatymą, o jūs jį sulaužėte“.

Pradžia · ieškauDievo.lt · McGee · Straipsniai · PC Biblija · Biblija mobiliame tel. · Radijo laidos apie Bibliją · 4 dvasiniai principai · Palyginimai iš Biblijos · Angelai · Dievo vardas · Dievo vardai · Vardai Biblijoje · Apie meilę · Temų rodyklė · Mobili (WML) Biblija · Privatumo politika Atsiliepimus ir klausimus apie šį puslapį rašykite adresu