1 Švelnus atsakymas nuramina pyktį, aštrūs žodžiai sukelia rūstybę.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: atsiprašymas · ginčijosi · išdidi širdis · jis kalbėjo · keikdamas · keikti
15 Jis nepasitiki savo šventaisiais ir dangūs nėra tyri Jo akivaizdoje,
Šios eilutės taip pat ieškota temose: angelo nuodėmė · Dievo teisė · jokūbo žvaigždė · žmogaus charakteris
12 Kodėl tavo širdis tave nunešė į šalį ir prieš ką merki savo akį?
1 Temanas Elifazas atsakydamas tarė:
2 „Ar išmintingas žmogus kalba tuščius žodžius ir pripildo savo vidurius rytų vėjo?
3 Ar jis kalba netinkamus žodžius ir sako tai, kas neatneša nieko gero?
4 Tu atmetei baimę ir nesivaržai, kalbėdamas prieš Dievą.
5 Tavo lūpos kalba apie tavo kaltę ir tu pasirinkai klastingą liežuvį.
6 Tavo paties burna pasmerkia tave, o ne aš, tavo paties lūpos liudija prieš tave.
7 Bene tu esi pirmas gimęs žmogus, sutvertas pirma kalnų?
8 Ar tu girdėjai Dievo paslaptis ir turi visą išmintį?
9 Ką žinai, ko mes nežinome? Ką supranti, ko mes nesuprantame?
10 Tarp mūsų yra ilgaamžių ir žilagalvių, senesnių už tavo tėvą.
11 Ar tau neužtenka Dievo paguodos? Ar turi kokią paslaptį?
12 Kodėl tavo širdis tave nunešė į šalį ir prieš ką merki savo akį?
13 Kodėl nukreipi savo dvasią prieš Dievą ir leidi tokiems žodžiams išeiti iš tavo lūpų?
14 Kas yra žmogus, kad būtų tyras; tas, kuris gimęs iš moters, kad būtų teisus?
15 Jis nepasitiki savo šventaisiais ir dangūs nėra tyri Jo akivaizdoje,
16 tuo labiau bjaurus ir purvinas žmogus, kuris geria nedorybę kaip vandenį.
17 Klausyk manęs, aš tave pamokysiu, ką patyriau, pasakysiu,
18 ką išminčiai skelbė, sužinoję iš savo tėvų, ir nenuslėpė.
19 Jiems vieniems buvo atiduota žemė ir joks svetimšalis nevaikščiojo tarp jų.
20 Nedorėlis kenčia per visas savo dienas, metų skaičius paslėptas nuo prispaudėjo.
21 Baisūs garsai jo ausyse, taikos metu jį užklumpa naikintojas.
22 Jis nesitiki ištrūkti iš tamsos, jis paskirtas kardui.
23 Jis klaidžioja, ieškodamas duonos. Bet kur ji? Jis žino, kad jo laukia tamsi diena.
24 Jį gąsdina vargas ir pavojus, jie nugalės jį kaip karalius, pasiruošęs kovai.
25 Nes jis grasina Dievui, kėsinasi į Visagalį,
26 su skydu rankoje puola Jį.
27 Jo veidas padengtas riebalais, jis pats aptekęs taukais.
28 Jis gyvena sugriautuose miestuose, namuose, kuriuose niekas negyvena, kurie skirti nugriauti.
29 Jis nepraturtės, jo nuosavybė neišliks; jo turtai nepasklis po žemę.
30 Jis neištrūks iš tamsos, jo šakas sudegins liepsna, nuo Jo burnos kvapo jis pranyks.
31 Tenepasitiki apsigaudamas tuštybe, nes tuštybe bus jam atlyginta.
32 Jis pražus ne laiku ir jo šakos nežaliuos.
33 Jo neprinokusios vynuogės nukris, nubyrės kaip alyvmedžio žiedai.
34 Veidmainių susirinkimas bus nevaisingas, ir ugnis sudegins kyšių ėmėjų palapines.
35 Jie pastoja piktu sumanymu ir pagimdo blogį; jų pilvas paruošia apgaulę“.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: pilvas išsipūs · arogancija · ginčijosi · derlius · gimda · meditacija
23 Jis klaidžioja, ieškodamas duonos. Bet kur ji? Jis žino, kad jo laukia tamsi diena.
16 jis taip kalba apie šituos dalykus visuose laiškuose. Juose esama sunkiai suprantamų dalykų, kuriuos neišmokyti ir svyruojantys iškraipo, aiškindami, kaip ir kitus Raštus, savo pačių pražūčiai.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: agabas · atsiprašymas · buk ramus · dievo burna · dievo darbai · dramblys
15 Uoliai stenkis pasirodyti Dievui tinkamu darbininku, neturinčiu ko gėdytis, tiksliai perteikiančiu tiesos žodį.
1 Paulius, Dievo valia Kristaus Jėzaus apaštalas, ir brolis Timotiejus, –
2 šventiesiems ir ištikimiesiems broliams Kristuje, gyvenantiems Kolosuose: malonė ir ramybė jums nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus!
3 Nuolat melsdamiesi už jus, dėkojame Dievui, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvui,
4 nes girdime apie jūsų tikėjimą Kristumi Jėzumi ir jūsų meilę visiems šventiesiems
5 dėl vilties, kuri jums paruošta danguje. Apie ją jūs esate girdėję Evangelijos tiesos žodyje,
6 kuris pasiekė jus ir panašiai kaip visame pasaulyje, taip ir pas jus neša vaisių ir auga nuo tos dienos, kada išgirdote ir pažinote Dievo malonę tiesoje.
7 To jūs išmokote iš mūsų mylimojo bendradarbio Epafro, kuris jums yra ištikimas Kristaus tarnas.
8 Jis ir davė žinią mums apie jūsų meilę Dvasioje.
9 Todėl ir mes nuo tos dienos, kada tai išgirdome, nesiliaujame už jus meldę ir prašę, kad jūs būtumėte pilni Dievo valios pažinimo su visa išmintimi ir dvasiniu supratimu,
10 kad elgtumėtės, kaip verta Viešpaties, ir Jam tobulai patiktumėte, nešdami vaisių gerais darbais ir augdami Dievo pažinimu;
11 kad, sustiprinti visokeriopa jėga iš Jo šlovės galios didžiai kantrybei ir ištvermei, su džiaugsmu
12 dėkotumėte Tėvui, kuris padarė mus tinkamus paveldėti šventųjų dalį šviesoje,
13 kuris išlaisvino mus iš tamsybių valdžios ir perkėlė į savo mylimojo Sūnaus karalystę.
14 Jame mes turime atpirkimą Jo krauju ir nuodėmių atleidimą.
15 Jis yra neregimojo Dievo atvaizdas, visos kūrinijos pirmagimis,
16 nes Juo sutverta visa, kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima; ar sostai, ar viešpatystės, ar kunigaikštystės, ar valdžios, – visa sutverta per Jį ir Jam.
17 Jis yra pirma visų daiktų, ir visa Juo laikosi.
18 Ir Jis yra kūno – bažnyčios galva. Jis – pradžia, pirmagimis iš mirusiųjų, kad visame kame turėtų pirmenybę.
19 Nes Tėvui patiko Jame apgyvendinti visą pilnatvę
20 ir per Jį visa sutaikinti su savimi, darant Jo kryžiaus krauju taiką, – per Jį sutaikinti visa, kas yra žemėje ir danguje.
21 Taip pat ir jus, kurie kadaise buvote svetimi ir priešiški savo protuose piktais darbais, Dievas dabar sutaikino
22 mirtimi Jo žemiškajame kūne, kad pasirodytumėte Jo akyse šventi, tyri ir nekalti,
23 jei tik pasiliekate tikėjime įsitvirtinę bei nepajudinami ir neatsitraukiate nuo Evangelijos vilties, kurią išgirdote, kuri paskelbta visai kūrinijai po dangumi ir kurios tarnu aš, Paulius, tapau.
24 Dabar aš džiaugiuosi savo kentėjimais už jus ir savo kūne papildau, ko dar trūksta Kristaus vargams dėl Jo kūno – bažnyčios.
25 Jos tarnu aš tapau Dievo patvarkymu, kuris duotas man dėl jūsų, kad išpildyčiau Dievo žodį,
26 tą paslaptį, kuri buvo paslėpta amžiams ir kartoms, o dabar apreikšta Jo šventiesiems.
27 Jiems Dievas panorėjo atskleisti, kokie šios paslapties šlovės turtai skirti pagonims, būtent Kristus jumyse – šlovės viltis.
28 Mes Jį skelbiame, įspėdami kiekvieną žmogų ir mokydami kiekvieną žmogų su visokeriopa išmintimi, kad kiekvieną žmogų padarytume tobulą Kristuje.
29 Dėl to aš ir darbuojuos, grumdamasis Jo suteikta jėga, kuri galingai veikia manyje.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: dievo sargybą · Dievo valia · eik salin · eik šalin · filemonui · Kristaus kalinys
5 Jūsų romumas tebūna žinomas visiems. Viešpats yra arti!
Šios eilutės taip pat ieškota temose: apie maistą · apsirijimas · ateidama · ateinu · duos · dvasinis žmogus
22 Bet Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė,
Šios eilutės taip pat ieškota temose: atlūžti · dvasia pakeičia · dvasios atsiuntimas · dvasios buveine · iečių vaisius · jusu gerovei
19 Daugelis, užsiiminėjusių magija, sunešė savo knygas ir visų akyse sudegino. Apskaičiuota, kad jos buvo vertos penkiasdešimties tūkstančių sidabro drachmų.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: aiškiaregyste · benas · burtininkas · demoniška · dievo klausyti · dvasinis alkis
38 Petras jiems tarė: „Atgailaukite, ir kiekvienas tepasikrikštija Jėzaus Kristaus vardu, kad būtų atleistos jūsų nuodėmės, ir jūs gausite Šventosios Dvasios dovaną.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: abraomas vaikai · apolas · as jame · atleisk priešui · atlūžti · boluoja
11 ir tarė: „Vyrai galilėjiečiai, ko stovite, žiūrėdami į dangų? Tas pats Jėzus, paimtas nuo jūsų į dangų, sugrįš taip pat, kaip Jį matėte žengiantį į dangų“.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: artumo · ateinu · atėjau · biblija teigia · galilėjos ežeras · galilėjos mieste
1 Buvo vienas fariziejus, vardu Nikodemas, žydų vyresnysis.
2 Jis atėjo naktį pas Jėzų ir kreipėsi į Jį: „Rabi, mes žinome, kad esi mokytojas, atėjęs nuo Dievo, nes niekas negalėtų daryti tokių ženklų, kokius Tu darai, jeigu Dievas nebūtų su juo“.
3 Jėzus jam atsakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas negims iš naujo, negalės regėti Dievo karalystės“.
4 Nikodemas paklausė: „Bet kaip gali gimti žmogus, būdamas senas? Argi jis gali antrą kartą įeiti į savo motinos įsčias ir gimti?“
5 Jėzus atsakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas negims iš vandens ir Dvasios, negalės įeiti į Dievo karalystę.
6 Kas gimė iš kūno, yra kūnas, o kas gimė iš Dvasios, yra dvasia.
7 Nesistebėk, jog pasakiau tau: jums būtina gimti iš naujo.
8 Vėjas pučia, kur nori; jo ošimą girdi, bet nežinai, iš kur ateina ir kur link nueina. Taip yra su kiekvienu, kuris gimė iš Dvasios“.
9 Nikodemas atsiliepė: „Kaip tai gali būti?“
10 Jėzus jam atsakė: „Tu esi Izraelio mokytojas ir šito nesupranti?
11 Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: mes kalbame, ką žinome, ir liudijame, ką matėme, o jūs nepriimate mūsų liudijimo.
12 Jei netikite man kalbant apie žemiškuosius dalykus, tai kaipgi tikėsite, jei kalbėsiu jums apie dangiškuosius?
13 Niekas nėra pakilęs į dangų, kaip tik Tas, kuris nužengė iš dangaus, – Žmogaus Sūnus, esantis danguje.
14 Kaip Mozė dykumoje iškėlė gyvatę, taip turi būti iškeltas Žmogaus Sūnus,
15 kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“.
16 Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.
17 Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad Jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per Jį būtų išgelbėtas.
18 Kas Jį tiki, tas neteisiamas, o kas netiki, jau yra pasmerktas už tai, kad netiki viengimio Dievo Sūnaus vardo.
19 O teismo nuosprendis yra toks: šviesa atėjo į pasaulį, bet žmonės labiau pamilo tamsą nei šviesą, nes jų darbai buvo pikti.
20 Kiekvienas, kuris daro bloga, neapkenčia šviesos ir neina į šviesą, kad jo darbai nebūtų atskleisti.
21 O kas vykdo tiesą, tas eina į šviesą, kad pasirodytų, jog jo darbai atlikti Dieve.
22 Paskui Jėzus su savo mokiniais atėjo į Judėjos kraštą ir, ten su jais būdamas, krikštijo.
23 Taip pat ir Jonas krikštijo Enone, netoli Salimo, nes ten buvo daug vandens ir žmonės ten ateidavo ir buvo krikštijami.
24 Tada Jonas dar nebuvo įmestas į kalėjimą.
25 Tarp Jono mokinių ir vieno žydo kilo ginčas dėl apsivalymo.
26 Tad jie atėjo pas Joną ir pranešė: „Rabi, Tas kuris buvo su tavimi anapus Jordano, apie kurį tu paliudijai, – štai Jis krikštija, ir visi eina pas Jį“.
27 Jonas atsakė: „Žmogus nieko negali pasiimti, jeigu jam neduota iš dangaus.
28 Jūs patys galite man paliudyti, jog sakiau: aš ne Kristus! Aš siųstas būti tik Jo pirmtaku.
29 Kas turi sužadėtinę, tas sužadėtinis, o sužadėtinio bičiulis, kuris šalia stovi ir jį girdi, džiaugte džiaugiasi jaunikio balsu. Todėl šiam mano džiaugsmui jau nieko netrūksta.
30 Jis turi augti, o aš – mažėti“.
31 Kas iš aukštybių ateina, Tas už visus viršesnis, o kas iš žemės, – žemiškas yra ir žemiškai kalba. Kas iš dangaus ateina, Tas už visus viršesnis.
32 Jis liudija, ką matė ir girdėjo, tik niekas Jo liudijimo nepriima.
33 O kas Jo liudijimą priima, tas pripažįsta, jog Dievas teisus,
34 juk ką Dievas yra siuntęs, Tas kalba Dievo žodžius, nes Dievas teikia Dvasią be saiko.
35 Tėvas myli Sūnų ir visa yra atidavęs į Jo rankas.
36 Kas tiki Sūnų, turi amžinąjį gyvenimą, o kas netiki Sūnumi – gyvenimo nematys: ant jo pasilieka Dievo rūstybė.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: agonija · atgimti · baltramiejus · bėgiko · degs pasaulis · fariziejai
1 Jėzus, iškeliavęs iš ten, atvyksta į Judėją ir Užjordanę. Žmonių būriai vėl susirinko pas Jį, ir Jis vėl mokė, kaip buvo pratęs.
2 Tada atėjo fariziejų, kurie, mėgindami Jį, klausė, ar galima vyrui atleisti žmoną.
3 Jis jiems atsakė: „O ką jums įsakė Mozė?“
4 Jie tarė: „Mozė leido parašyti skyrybų raštą ir atleisti“.
5 Tuomet Jėzus pasakė: „Dėl jūsų širdies kietumo parašė jums Mozė tokį nuostatą.
6 O nuo sutvėrimo pradžios Dievas ‘sukūrė juos, vyrą ir moterį’.
7 ‘Todėl vyras paliks savo tėvą ir motiną ir susijungs su savo žmona,
8 ir du taps vienu kūnu’. Taigi jie jau nebėra du, o vienas kūnas.
9 Todėl ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“.
10 Namie mokiniai vėl klausė Jį apie tai.
11 Jis atsakė: „Kas atleidžia savo žmoną ir veda kitą, tas nusikalsta pirmajai svetimavimu.
12 Ir jei moteris palieka savo vyrą ir išteka už kito, ji svetimauja“.
13 Jam nešė vaikučius, kad juos palytėtų, bet mokiniai jiems draudė.
14 Tai pamatęs, Jėzus pyktelėjo ir tarė jiems: „Leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite, nes tokių yra Dievo karalystė.
15 Iš tiesų sakau jums: kas nepriims Dievo karalystės kaip mažas vaikas, – niekaip neįeis į ją“.
16 Ir Jis laimino juos, apkabindamas ir dėdamas ant jų rankas.
17 Jėzui išeinant į kelią, vienas žmogus pribėgęs puolė prieš Jį ant kelių ir klausė: „Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad paveldėčiau amžinąjį gyvenimą?“
18 Jėzus jam tarė: „Kam vadini mane geru? Nė vieno nėra gero, tik vienas Dievas.
19 Žinai įsakymus: ‘Nesvetimauk, nežudyk, nevok, melagingai neliudyk, neapgaudinėk, gerbk savo tėvą ir motiną’“.
20 Tas atsakė: „Mokytojau, aš viso to laikausi nuo savo jaunystės“.
21 Jėzus, pažvelgęs į jį, jį pamilo ir tarė: „Vieno dalyko tau trūksta: eik, parduok visa, ką turi, išdalink vargšams ir turėsi turtą danguje. Tada ateik, paimk kryžių ir sek paskui mane“.
22 Po šitų žodžių jis nuliūdo ir nusiminęs pasitraukė, nes turėjo daug turto.
23 Jėzus apsidairė ir prabilo į mokinius: „Kaip sunkiai turtingi įeis į Dievo karalystę!“
24 Mokiniai buvo priblokšti Jo žodžių. Tada Jėzus vėl jiems tarė: „Vaikeliai, kaip sunku tiems, kurie pasitiki turtais, įeiti į Dievo karalystę!
25 Lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtingam įeiti į Dievo karalystę“.
26 Mokiniai dar labiau nustebo ir kalbėjosi: „Kas tada gali būti išgelbėtas?“
27 Jėzus pažvelgė į juos ir tarė: „Žmonėms tai neįmanoma, bet ne Dievui, nes Dievui viskas įmanoma“.
28 Tada Petras sakė Jam: „Štai mes viską palikome ir sekame paskui Tave!“
29 Jėzus tarė: „Iš tiesų sakau jums: nėra nė vieno, kuris paliktų namus ar brolius, ar seseris, ar motiną, ar tėvą, ar vaikus, ar laukus dėl manęs ir dėl Evangelijos
30 ir kuris jau dabar, šiuo metu, negautų šimteriopai namų, brolių, seserų, motinų, vaikų ir laukų kartu su persekiojimais ir būsimajame amžiuje – amžinojo gyvenimo.
31 Tačiau daug pirmųjų bus paskutiniai, ir paskutiniai – pirmi“.
32 Jiems bekeliaujant į Jeruzalę, Jėzus ėjo priekyje, o mokiniai stebėjosi. Sekdami iš paskos, jie nuogąstavo. Vėl pasišaukęs dvylika, pradėjo jiems sakyti, kas Jo laukia:
33 „Štai einame į Jeruzalę, ir Žmogaus Sūnus bus išduotas aukštiesiems kunigams ir Rašto žinovams. Jie nuteis Jį mirti ir atiduos pagonims,
34 tie tyčiosis iš Jo, apspjaudys, nuplaks ir nužudys, ir trečią dieną Jis prisikels“.
35 Prie Jėzaus priėjo Zebediejaus sūnūs Jokūbas ir Jonas ir kreipėsi: „Mokytojau, mes norime, kad padarytum mums viską, ko tik prašysime“.
36 Jis atsakė: „Ko norite, kad jums padaryčiau?“
37 Jie tarė: „Leisk mums sėdėti vienam Tavo dešinėje, kitam – kairėje, Tavo šlovėje!“
38 Jėzus atsakė: „Nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią Aš geriu, ir būti pakrikštyti krikštu, kuriuo Aš krikštijamas?“
39 Jie sakė: „Galime“. Jėzus jiems tarė: „Tiesa, taurę, kurią Aš geriu, jūs gersite, ir krikštu, kuriuo Aš krikštijamas, jūs irgi būsite pakrikštyti.
40 Bet vietą savo dešinėje ar kairėje ne Aš duodu, – tai bus tiems, kuriems paskirta“.
41 Tai išgirdę, kiti dešimt labai supyko ant Jokūbo ir Jono.
42 O Jėzus, pasikvietęs juos, tarė: „Jūs žinote, kad tie, kurie laikomi pagonių valdovais, viešpatauja jiems, ir jų didieji juos valdo.
43 Bet tarp jūsų taip neturi būti. Kas iš jūsų nori būti didžiausias, bus jūsų tarnas,
44 ir kas nori tarp jūsų būti pirmas, bus visų vergas.
45 Juk ir Žmogaus Sūnus atėjo, ne kad Jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį“.
46 Jie atėjo į Jerichą. O iškeliaujant Jam su mokiniais ir gausia minia iš Jericho, neregys Bartimiejus, Timiejaus sūnus, sėdėjo šalikelėje elgetaudamas.
47 Išgirdęs, jog čia Jėzus iš Nazareto, jis pradėjo garsiai šaukti: „Jėzau, Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!“
48 Daugelis jį draudė, kad nutiltų, bet jis dar garsiau šaukė: „Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!“
49 Jėzus sustojo ir tarė: „Pašaukite jį“. Žmonės pašaukė neregį, sakydami: „Pasitikėk! Kelkis, Jis tave šaukia“.
50 Tas, nusimetęs apsiaustą, pašoko ir atėjo prie Jėzaus.
51 Jėzus jo paklausė: „Ko nori, kad tau padaryčiau?“ Neregys atsakė: „Rabuni, kad praregėčiau!“
52 Tada Jėzus jam tarė: „Eik, tavo tikėjimas išgydė tave“. Jis tuoj pat praregėjo ir nusekė paskui Jėzų keliu.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: apeigos · bėda · dievas pyksta · dievo širdis · garbingas svečias · gauja
7 Viešpats yra geras, tvirtovė nelaimės metu. Jis pažįsta tuos, kurie Juo pasitiki.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: apsaugos · apsaugoti · begalinio gerumo · dievas stiprybė · dievo ketinimai · evangelija uždengta
6 Parodyk vaikui kelią, kuriuo jis turi eiti, tai ir pasenęs jis nenukryps nuo jo.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: atnaujins · bobiški · būk maloningas · dorove · drausmė · egipto žinys
35 Jie pastoja piktu sumanymu ir pagimdo blogį; jų pilvas paruošia apgaulę“.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: klasta · pilvas išsipūs
34 Veidmainių susirinkimas bus nevaisingas, ir ugnis sudegins kyšių ėmėjų palapines.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: apie veidmainystės · dviveidis · nevaisinga · veidmainis · veidmainystė · veidmainių
33 Jo neprinokusios vynuogės nukris, nubyrės kaip alyvmedžio žiedai.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: alyvmedis · alyvmedis vynuogyne · alyvmedžio šakelės · alyvmedžių sodas · apie vynuoges · balta lelija
32 Jis pražus ne laiku ir jo šakos nežaliuos.
31 Tenepasitiki apsigaudamas tuštybe, nes tuštybe bus jam atlyginta.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: nesėti · pamokos · pasitikėjimą · pasitikėjimas savimi · tuščiai · tuštybė
30 Jis neištrūks iš tamsos, jo šakas sudegins liepsna, nuo Jo burnos kvapo jis pranyks.
29 Jis nepraturtės, jo nuosavybė neišliks; jo turtai nepasklis po žemę.
28 Jis gyvena sugriautuose miestuose, namuose, kuriuose niekas negyvena, kurie skirti nugriauti.
27 Jo veidas padengtas riebalais, jis pats aptekęs taukais.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: išsipūti
26 su skydu rankoje puola Jį.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: piktžodžiavimas · šventvagystė
25 Nes jis grasina Dievui, kėsinasi į Visagalį,
Šios eilutės taip pat ieškota temose: visagalis dievas
24 Jį gąsdina vargas ir pavojus, jie nugalės jį kaip karalius, pasiruošęs kovai.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: bailiams · o bailiams
22 Jis nesitiki ištrūkti iš tamsos, jis paskirtas kardui.
21 Baisūs garsai jo ausyse, taikos metu jį užklumpa naikintojas.
20 Nedorėlis kenčia per visas savo dienas, metų skaičius paslėptas nuo prispaudėjo.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: jausti skausmą
19 Jiems vieniems buvo atiduota žemė ir joks svetimšalis nevaikščiojo tarp jų.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: apavas
18 ką išminčiai skelbė, sužinoję iš savo tėvų, ir nenuslėpė.
17 Klausyk manęs, aš tave pamokysiu, ką patyriau, pasakysiu,
16 tuo labiau bjaurus ir purvinas žmogus, kuris geria nedorybę kaip vandenį.
14 Kas yra žmogus, kad būtų tyras; tas, kuris gimęs iš moters, kad būtų teisus?
Šios eilutės taip pat ieškota temose: gimtoji nuodeme · klysta nuodėmės · ne nuodėmingas · neskaistumui · nuodėmė · nuodėmės bendrininkas
13 Kodėl nukreipi savo dvasią prieš Dievą ir leidi tokiems žodžiams išeiti iš tavo lūpų?
11 Ar tau neužtenka Dievo paguodos? Ar turi kokią paslaptį?
Šios eilutės taip pat ieškota temose: jungas švelnus · švelniai mokykite
10 Tarp mūsų yra ilgaamžių ir žilagalvių, senesnių už tavo tėvą.
9 Ką žinai, ko mes nežinome? Ką supranti, ko mes nesuprantame?
8 Ar tu girdėjai Dievo paslaptis ir turi visą išmintį?
7 Bene tu esi pirmas gimęs žmogus, sutvertas pirma kalnų?
Šios eilutės taip pat ieškota temose: keturios upės · stiprinti tikėjima
6 Tavo paties burna pasmerkia tave, o ne aš, tavo paties lūpos liudija prieš tave.
5 Tavo lūpos kalba apie tavo kaltę ir tu pasirinkai klastingą liežuvį.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: iškalbų liežuvį
4 Tu atmetei baimę ir nesivaržai, kalbėdamas prieš Dievą.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: derlius · gimda · meditacija · Pašalpa · prisiminimas · privilegijuotas
3 Ar jis kalba netinkamus žodžius ir sako tai, kas neatneša nieko gero?
Šios eilutės taip pat ieškota temose: arogancija · ginčijosi
2 „Ar išmintingas žmogus kalba tuščius žodžius ir pripildo savo vidurius rytų vėjo?
Šios eilutės taip pat ieškota temose: pilvas išsipūs
1 Temanas Elifazas atsakydamas tarė:
2 „Ar išmintingas žmogus kalba tuščius žodžius ir pripildo savo vidurius rytų vėjo?
3 Ar jis kalba netinkamus žodžius ir sako tai, kas neatneša nieko gero?
4 Tu atmetei baimę ir nesivaržai, kalbėdamas prieš Dievą.
5 Tavo lūpos kalba apie tavo kaltę ir tu pasirinkai klastingą liežuvį.
6 Tavo paties burna pasmerkia tave, o ne aš, tavo paties lūpos liudija prieš tave.
7 Bene tu esi pirmas gimęs žmogus, sutvertas pirma kalnų?
8 Ar tu girdėjai Dievo paslaptis ir turi visą išmintį?
9 Ką žinai, ko mes nežinome? Ką supranti, ko mes nesuprantame?
10 Tarp mūsų yra ilgaamžių ir žilagalvių, senesnių už tavo tėvą.
11 Ar tau neužtenka Dievo paguodos? Ar turi kokią paslaptį?
12 Kodėl tavo širdis tave nunešė į šalį ir prieš ką merki savo akį?
13 Kodėl nukreipi savo dvasią prieš Dievą ir leidi tokiems žodžiams išeiti iš tavo lūpų?
14 Kas yra žmogus, kad būtų tyras; tas, kuris gimęs iš moters, kad būtų teisus?
15 Jis nepasitiki savo šventaisiais ir dangūs nėra tyri Jo akivaizdoje,
16 tuo labiau bjaurus ir purvinas žmogus, kuris geria nedorybę kaip vandenį.
17 Klausyk manęs, aš tave pamokysiu, ką patyriau, pasakysiu,
18 ką išminčiai skelbė, sužinoję iš savo tėvų, ir nenuslėpė.
19 Jiems vieniems buvo atiduota žemė ir joks svetimšalis nevaikščiojo tarp jų.
20 Nedorėlis kenčia per visas savo dienas, metų skaičius paslėptas nuo prispaudėjo.
21 Baisūs garsai jo ausyse, taikos metu jį užklumpa naikintojas.
22 Jis nesitiki ištrūkti iš tamsos, jis paskirtas kardui.
23 Jis klaidžioja, ieškodamas duonos. Bet kur ji? Jis žino, kad jo laukia tamsi diena.
24 Jį gąsdina vargas ir pavojus, jie nugalės jį kaip karalius, pasiruošęs kovai.
25 Nes jis grasina Dievui, kėsinasi į Visagalį,
26 su skydu rankoje puola Jį.
27 Jo veidas padengtas riebalais, jis pats aptekęs taukais.
28 Jis gyvena sugriautuose miestuose, namuose, kuriuose niekas negyvena, kurie skirti nugriauti.
29 Jis nepraturtės, jo nuosavybė neišliks; jo turtai nepasklis po žemę.
30 Jis neištrūks iš tamsos, jo šakas sudegins liepsna, nuo Jo burnos kvapo jis pranyks.
31 Tenepasitiki apsigaudamas tuštybe, nes tuštybe bus jam atlyginta.
32 Jis pražus ne laiku ir jo šakos nežaliuos.
33 Jo neprinokusios vynuogės nukris, nubyrės kaip alyvmedžio žiedai.
34 Veidmainių susirinkimas bus nevaisingas, ir ugnis sudegins kyšių ėmėjų palapines.
35 Jie pastoja piktu sumanymu ir pagimdo blogį; jų pilvas paruošia apgaulę“.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: pilvas išsipūs · arogancija · ginčijosi · derlius · gimda · meditacija
1 Temanas Elifazas atsakydamas tarė:
1 Viešpats tarė Abromui: „Palik savo šalį, gimines, tėvų namus ir eik į kraštą, kurį tau parodysiu.
2 Aš padarysiu tave didele tauta, tave laiminsiu ir padarysiu tavo vardą garsų; ir tu būsi palaiminimu.
3 Aš laiminsiu tuos, kurie tave laimina, ir prakeiksiu tuos, kurie tave keikia, ir tavyje bus palaimintos visos žemės giminės“.
4 Abromas iškeliavo, kaip Viešpats jam pasakė. Su juo drauge išėjo Lotas. Abromas buvo septyniasdešimt penkerių metų, kai jis išėjo iš Harano.
5 Abromas paėmė savo žmoną Sarają, brolio sūnų Lotą, visą turtą, kurį jie turėjo, žmones, kuriuos buvo įsigijęs Harane, ir išėjo į Kanaano šalį. Atėjęs į tą kraštą,
6 Abromas pasiekė Sichemo vietovę, Morės slėnį. Tuo laiku toje šalyje gyveno kanaaniečiai.
7 Ten Viešpats pasirodė Abromui ir tarė: „Tavo palikuonims duosiu šitą šalį“. Jis ten pastatė aukurą Viešpačiui, kuris jam pasirodė.
8 Iš ten jis keliavo į rytus nuo Betelio ir pasistatė palapinę. Betelis buvo vakaruose, Ajas – rytuose. Ten jis pastatė aukurą Viešpačiui ir šaukėsi Viešpaties vardo.
9 Abromas keliavo vis toliau į pietus.
10 Kilus badui toje šalyje, Abromas nuvyko pagyventi į Egiptą, nes šalyje buvo didelis badas.
11 Jiems priartėjus prie Egipto, jis tarė savo žmonai Sarajai: „Aš žinau, kad tu esi graži moteris
12 ir tave pamatę egiptiečiai sakys: ‘Ši yra jo žmona’. Tada jie užmuš mane, o tave pasilaikys.
13 Sakyk tad, jog esi mano sesuo, kad man gerai būtų dėl tavęs ir išlikčiau gyvas tavo dėka“.
14 Atsitiko, kad, kai tik Abromas įėjo į Egiptą, egiptiečiai pastebėjo, jog moteris labai graži.
15 Ją pamatę, faraono kunigaikščiai kalbėjo apie jos grožį faraonui. Moteris tuojau buvo paimta į faraono namus,
16 o su Abromu jis gerai elgėsi dėl jos: jis turėjo avių, galvijų, asilų, tarnų, tarnaičių, asilių ir kupranugarių.
17 Viešpats baudė faraoną ir jo namus dėl Sarajos, Abromo žmonos.
18 Faraonas tada pasišaukė Abromą ir tarė: „Ką tu man padarei? Kodėl man nesakei, kad ji tavo žmona?
19 Kodėl sakei, kad ji tavo sesuo? Aš norėjau paimti ją sau už žmoną. Taigi štai tavo žmona, imk ją ir keliauk savo keliais“.
20 Faraonas įsakė savo žmonėms palydėti jį, jo žmoną ir visa, ką jis turėjo.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: abraomas · abraomas gyveno · abraomas sara · abraomas vaikai · abraomo auka · abraomo istorija
