22 Karalius Saliamonas pranoko visus žemės karalius savo turtais ir išmintimi.
23 Visi žemės karaliai siekė išvysti Saliamoną, norėdami išgirsti jo išmintį, kurią Dievas buvo įdėjęs į jo širdį.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: saliamonas · saliamono · saliamono išmintis · šeši šimtai · saliamono sprendimas · saliamono teismas
3 Jis turėjo septynis šimtus žmonų ir tris šimtus sugulovių; ir jo žmonos nukreipė jo širdį.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: abraomas vedė · gazele · giesmių giesmė · išmintis saliamonas · jokūbo koja · keliais
2 Namai, kuriuos karalius Saliamonas statė Viešpačiui, buvo šešiasdešimties uolekčių ilgio, dvidešimties uolekčių pločio ir trisdešimties uolekčių aukščio.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: aukštis plotis · ilgis plotis · kankinys · pastačiau · pastato karalius · saliamono šventykla
1 Karalius Dovydas paseno ir sulaukė daug metų. Gerai apklotas, jis nebesušildavo.
2 Jo tarnai jam tarė: „Leisk mums, mūsų valdove karaliau, paieškoti jaunos mergaitės, kuri tau patarnautų, tave slaugytų, su tavimi miegotų ir tave sušildytų“.
3 Jie ieškojo gražios mergaitės visame Izraelio krašte; suradę šunemietę Abišagą, atvedė ją pas karalių.
4 Mergaitė buvo labai graži; ji patarnavo karaliui ir slaugė jį, bet karalius jos nepažino.
5 Hagitos sūnus Adonijas didžiavosi, sakydamas: „Aš būsiu karalius“. Jis įsigijo vežimų bei žirgų ir penkiasdešimt vyrų, kurie bėgtų pirma jo.
6 Tėvas nieko jam nedraudė ir neperspėjo taip nedaryti. Be to, jis buvo labai gražus ir gimęs po Abšalomo.
7 Cerujos sūnus Joabas ir kunigas Abjataras sekė Adoniją ir jam padėjo.
8 Bet kunigas Cadokas ir Jehojados sūnus Benajas, pranašas Natanas, Šimis, Rėjas ir Dovydo karžygiai nepalaikė Adonijo.
9 Kartą Adonijas aukojo avis, jaučius ir nupenėtus galvijus prie Cokeleto akmens, šalia En Rogelio versmės. Ta proga jis pasikvietė visus savo brolius, karaliaus sūnus, ir visus Judo vyrus, kurie tarnavo karaliui,
10 bet pranašo Natano, Benajo, karžygių ir savo brolio Saliamono jis nepakvietė.
11 Natanas kalbėjo Saliamono motinai Batšebai: „Ar girdėjai, kad, mūsų valdovui Dovydui nežinant, Hagitos sūnus Adonijas tapo karaliumi?
12 Aš noriu tau patarti, kaip išgelbėti save ir savo sūnaus Saliamono gyvybę.
13 Nuėjusi pas karalių Dovydą, paklausk jį: ‘Ar mano valdovas karalius neprisiekė man, savo tarnaitei, kad mano sūnus Saliamonas karaliaus po tavęs ir sėdės tavo soste? Kodėl Adonijas dabar tapo karaliumi?’
14 Tau tebekalbant su karaliumi, aš ateisiu ir patvirtinsiu tavo žodžius“.
15 Batšeba atėjo į karaliaus kambarį. Karalius buvo labai pasenęs, ir šunemietė Abišaga patarnavo jam.
16 Batšeba nusilenkė ir išreiškė pagarbą karaliui. Karalius klausė: „Ko nori?“
17 Ji jam atsakė: „Mano valdove, tu prisiekei Viešpačiu, savo Dievu, savo tarnaitei, sakydamas: ‘Tavo sūnus Saliamonas karaliaus po manęs ir jis sėdės mano soste’.
18 O dabar Adonijas, mano valdovui karaliui nežinant, tapo karaliumi!
19 Jis aukojo daugybę jaučių, nupenėtų galvijų bei avių ir pasikvietė karaliaus sūnus, kunigą Abjatarą ir kariuomenės vadą Joabą, bet tavo tarno Saliamono nepakvietė.
20 Dabar, mano valdove karaliau, viso Izraelio akys yra nukreiptos į tave, ką tu paskirsi į savo sostą po savęs.
21 Kitaip, mano valdovui karaliui atsigulus prie savo tėvų, aš ir mano sūnus Saliamonas būsime laikomi nusikaltėliais“.
22 Dar jai tebekalbant su karaliumi, atėjo pranašas Natanas.
23 Buvo pranešta karaliui: „Atėjo pranašas Natanas“. Atėjęs jis nusilenkė prieš karalių veidu iki žemės
24 ir tarė: „Mano valdove karaliau, ar tu sakei, kad Adonijas karaliaus po tavęs ir sėdės tavo soste?
25 Jis šiandien aukojo daugybę jaučių, nupenėtų galvijų bei avių ir pakvietė visus karaliaus sūnus, kariuomenės vadus ir kunigą Abjatarą į vaišes. Jie valgo, geria ir šaukia: ‘Tegyvuoja karalius Adonijas!’
26 Bet manęs, tavo tarno, kunigo Cadoko, Jehojados sūnaus Benajo ir tavo sūnaus Saliamono jis nepakvietė.
27 Jei iš tikrųjų tai padaryta mano valdovo karaliaus paliepimu, tai kodėl nepranešei savo tarnui, kas sėdės tavo soste po tavęs?“
28 Karalius Dovydas tarė: „Pašaukite Batšebą!“ Jai įėjus ir atsistojus prieš karalių,
29 jis tarė: „Kaip gyvas Viešpats, kuris išvadavo mane iš visokių bėdų,
30 tavo sūnus Saliamonas karaliaus po manęs, kaip tau prisiekiau Viešpačiu, Izraelio Dievu. Jis sėdės soste vietoje manęs, ir tai aš padarysiu šiandien“.
31 Tada Batšeba nusilenkė veidu iki žemės, išreiškė karaliui pagarbą ir tarė: „Tegyvuoja mano valdovas karalius Dovydas per amžius!“
32 Karalius Dovydas sakė: „Pašaukite kunigą Cadoką, pranašą Nataną ir Jehojados sūnų Benają!“ Jiems atėjus,
33 karalius sakė: „Imkite savo valdovo tarnus, užsodinkite mano sūnų Saliamoną ant mano mulo ir palydėkite jį į Gihoną.
34 Kunigas Cadokas ir pranašas Natanas ten jį tepatepa Izraelio karaliumi. Po to trimituokite ir šaukite: ‘Tegyvuoja karalius Saliamonas!’
35 Jūs lydėkite jį, kad jis ateitų ir atsisėstų mano soste. Jis karaliaus mano vietoje, aš jį paskyriau Izraelio ir Judo valdovu“.
36 Tuomet Jehojados sūnus Benajas tarė karaliui: „Amen! Taip sako Viešpats, mano valdovo karaliaus Dievas!
37 Kaip Viešpats buvo su mano valdovu karaliumi, taip jis tebūna su Saliamonu ir tepadaro jo sostą didingesnį už mano valdovo karaliaus Dovydo sostą!“
38 Kunigas Cadokas, pranašas Natanas, Jehojados sūnus Benajas, keretai ir peletai nuėję užsodino Saliamoną ant karaliaus Dovydo mulo ir nulydėjo jį į Gihoną.
39 Ten kunigas Cadokas ėmė ragą su aliejumi iš Dievo palapinės ir patepė Saliamoną. Po to jie trimitavo ir visi žmonės šaukė: „Tegyvuoja karalius Saliamonas!“
40 Visi žmonės ėjo paskui jį pūsdami vamzdžius ir labai džiaugdamiesi, net žemė drebėjo nuo jų triukšmo.
41 Adonijas ir jo svečiai, baigdami valgyti, išgirdo tą triukšmą. Joabas, išgirdęs trimito garsą, paklausė: „Kodėl toks triukšmas mieste?“
42 Jam kalbant, atėjo kunigo Abjataro sūnus Jehonatanas. Adonijas tarė: „Užeik! Tu esi ištikimas vyras ir atnešei gerą žinią“.
43 Jehonatanas atsakė Adonijui: „Mūsų karalius Dovydas paskyrė karaliumi Saliamoną.
44 Karalius pasiuntė kunigą Cadoką, pranašą Nataną, Jehojados sūnų Benają, keretus ir peletus ir jie užsodino Saliamoną ant karaliaus mulo.
45 Kunigas Cadokas bei pranašas Natanas patepė jį karaliumi Gihone. Iš ten jie ėjo džiaugdamiesi ir šūkaudami, net visas miestas drebėjo. Tą triukšmą jūs ir girdėjote.
46 Saliamonas jau sėdi karaliaus soste.
47 Be to, karaliaus tarnai atėjo pasveikinti mūsų karalių Dovydą, sakydami: ‘Tepadaro tavo Dievas Saliamono vardą garsesnį už tavo vardą ir jo sostą didingesnį už tavo sostą!’ Karalius nusilenkė lovoje
48 ir kalbėjo: ‘Palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kuris dar mano akims matant pasodino jį į mano sostą!’“
49 Tuomet visi Adonijo svečiai išsigandę išėjo kiekvienas savo keliu.
50 Adonijas taip išsigando Saliamono, kad nuėjo ir nusitvėrė už aukuro ragų.
51 Saliamonui buvo pranešta: „Adonijas bijo karaliaus Saliamono. Jis nusitvėrė už aukuro ragų ir sako: ‘Teprisiekia man karalius Saliamonas, kad nenužudys savo tarno’“.
52 Saliamonas atsakė: „Jei jis bus ištikimas, tai nė vienas jo plaukas nenukris žemėn, bet jei nusikals – mirs!“
53 Karalius Saliamonas liepė atvesti Adoniją nuo aukuro pas jį. Kai Adonijas įėjo ir nusilenkė prieš karalių Saliamoną, karalius tarė: „Eik namo!“
1 Žmogus paruošia savo širdį, bet nuo Viešpaties priklauso jo burnos atsakymas.
2 Visi žmogaus keliai atrodo geri jo paties akyse, bet Viešpats pasveria dvasią.
3 Pavesk savo darbus Viešpačiui, ir tavo sumanymai pasiseks.
4 Viešpats viską sukūrė dėl savęs, net ir nedorėlį nelaimės dienai.
5 Viešpats bjaurisi visais, kurie išdidūs širdyje; nors ir susijungtų, jie neišvengs bausmės.
6 Gailestingumu ir tiesa apvaloma nuo kaltės, Viešpaties baimė padeda išvengti pikto.
7 Kai žmogaus keliai patinka Viešpačiui, Jis padaro, kad ir jo priešai gyventų taikoje su juo.
8 Geriau mažai su teisumu negu didelis pelnas nesąžiningai.
9 Žmogaus širdis planuoja savo kelią, bet Viešpats nukreipia jo žingsnius.
10 Dieviškas sprendimas karaliaus lūpose, ir jo burna nenusikalsta teisme.
11 Teisingi svarsčiai ir svarstyklės yra Viešpaties, visi svarsčiai maišelyje yra Jo darbas.
12 Karalius bjaurisi nedorybėmis, nes jo sostas įtvirtintas teisingumu.
13 Karaliams patinka teisios lūpos, ir jie mėgsta tuos, kurie kalba tiesą.
14 Karaliaus pyktis yra mirties pasiuntinys, bet išmintingas žmogus gali jį nuraminti.
15 Karaliaus veido šviesoje gyvenimas, jo palankumas kaip vėlyvasis lietus.
16 Išmintis daug vertingesnė už auksą, supratimas – už sidabrą.
17 Teisiojo kelias – šalintis nuo pikto; kas laikosi kelio, išsaugo gyvybę.
18 Išdidumas eina sunaikinimo priekyje, puikybė – prieš žlugimą.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: dievo planai · dievo planas · gera širdis · iš toli · laisva valia · liežuvis rašiklis
5 Gibeone Viešpats pasirodė Saliamonui naktį sapne ir tarė: „Prašyk, ką Aš tau galėčiau duoti“.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: gaus · gavę · išmintis saliamonas · klausk · ko prašysite · prailginti gyvenimą
1 Saliamonas susigiminiavo su faraonu, Egipto karaliumi. Jis vedė jo dukterį ir parsivežė ją į Dovydo miestą. Ji čia gyveno, kol Saliamonas baigė statyti sau namus, Viešpaties namus ir sieną apie Jeruzalę.
2 Tačiau žmonės vis dar aukojo aukštumose, nes nebuvo pastatyti namai Viešpaties vardui.
3 Saliamonas mylėjo Viešpatį, laikydamasis savo tėvo Dovydo nurodymų, tačiau ir jis aukojo bei degino smilkalus aukštumose.
4 Karalius nuėjo į Gibeoną aukoti, nes tai buvo garsi aukštuma. Jis aukojo ant to aukuro tūkstantį deginamųjų aukų.
5 Gibeone Viešpats pasirodė Saliamonui naktį sapne ir tarė: „Prašyk, ką Aš tau galėčiau duoti“.
6 Saliamonas atsakė: „Tu parodei savo tarnui, mano tėvui Dovydui, didelį gailestingumą, nes jis vaikščiojo prieš Tave tiesoje, teisume ir širdies tyrume. Tu parodei jam savo gerumą, duodamas jam sūnų, kuris sėdėtų jo soste, kaip tai yra šiandien.
7 Viešpatie, mano Dieve, Tu padarei savo tarną karaliumi mano tėvo Dovydo vietoje, nors aš dar labai jaunas ir nežinau, kaip įeiti ir kaip išeiti.
8 Tavo tarnas yra vidury Tavo tautos, kurią Tu išsirinkai, didelės tautos, kurios neįmanoma suskaičiuoti nei aprėpti dėl daugumo.
9 Duok savo tarnui išmintingą širdį, kad galėčiau teisti Tavo tautą ir skirti gera nuo blogo. Kas galėtų valdyti tokią didelę Tavo tautą?“
10 Viešpačiui patiko toks Saliamono prašymas.
11 Dievas jam tarė: „Kadangi prašei išminties teisingai nuspręsti, o ne ilgo amžiaus sau, turtų sau ar savo priešų gyvybės,
12 tai padariau pagal tavo prašymą: Aš daviau tau išmintingą ir sumanią širdį, kad panašaus į tave nebuvo iki tavęs ir po tavęs nebus tokio, kaip tu.
13 Taip pat daviau tau, ir ko neprašei – turtų ir garbės; niekas tau neprilygs tarp karalių per visas tavo dienas.
14 Ir jei vaikščiosi mano keliais, laikydamasis mano nuostatų ir įsakymų, kaip tavo tėvas Dovydas, Aš prailginsiu tavo dienas“.
15 Saliamonas pabudo ir suprato, kad tai buvo sapnas. Po to jis sugrįžo į Jeruzalę ir priešais Viešpaties Sandoros skrynią aukojo deginamąsias bei padėkos aukas. Jis iškėlė puotą visiems savo tarnams.
16 Kartą dvi paleistuvės atėjo pas karalių ir stojo jo akivaizdon.
17 Viena moteris sakė: „Mano valdove! Aš ir šita moteris gyvename vienuose namuose; aš pagimdžiau sūnų, būdama su ja tuose namuose.
18 O po trijų dienų ir ji pagimdė. Mes buvome vienos ir nieko iš pašalinių nebuvo su mumis, tik mes dvi.
19 Šitos moters sūnus naktį mirė, nes ji nugulė jį.
20 Vidurnaktį atsikėlus ji paėmė mano sūnų, kai aš miegojau, nuo mano pašonės ir pasiguldė jį prie savęs, o savo mirusį sūnų paguldė prie manęs.
21 Rytą atsikėlusi norėjau maitinti savo sūnų, bet pamačiau, kad jis miręs. Gerai įsižiūrėjusi, pažinau, kad tai nebuvo mano sūnus“.
22 Antroji moteris tarė: „Netiesa, mano sūnus yra gyvas, o tavo sūnus miręs“. Bet šita atsakė: „Ne, tavo sūnus miręs, o mano sūnus gyvas“. Taip jos kalbėjo karaliaus akivaizdoje.
23 Karalius tarė: „Viena sako: ‘Mano sūnus yra gyvas, o tavo sūnus miręs’, ir antroji tvirtina: ‘Tavo sūnus yra miręs, o mano sūnus gyvas’“.
24 Ir karalius pasakė: „Atneškite kardą“. Ir atnešė kardą karaliui.
25 Ir karalius pasakė: „Padalykite gyvąjį kūdikį ir duokite vieną pusę vienai, o kitą pusę kitai“.
26 Tuomet moteris, kurios sūnus buvo gyvas, gailėdamasi jo, tarė karaliui: „Mano valdove! Atiduok jai gyvąjį kūdikį ir nežudyk jo!“ O antroji sakė: „Gerai, nebus nei man, nei tau. Padalykite jį!“
27 Tada karalius atsakė: „Atiduokite gyvąjį kūdikį jai ir jokiu būdu jo nežudykite. Ji yra jo motina“.
28 Visas Izraelis, išgirdęs tą karaliaus sprendimą, ėmė bijoti karaliaus, nes jie matė, kad Dievo išmintis buvo jame, kad jis teistų.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: dovydo žvaigždė · egiptas · egipte · egipto žemė · faraonas · faraono
17 Jis neturės daug žmonų, kad jo širdis nenukryptų, ir nekraus sau sidabro ir aukso.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: apgamai · auksas · aukse · aukso luitas · dovydo žmonos · gazele
