28 Todėl, gaudami nesudrebinamą karalystę, tvirtai laikykimės malonės, kuria galime deramai tarnauti Dievui su pagarba ir baime,
Šios eilutės taip pat ieškota temose: daiktu garbinimas · garbinti · garbinti jėzų · ištikimas · karalyst · karti tiesa
5 Palaimintas žmogus, kuris randa stiprybę Tavyje, kuris yra keleivis savo širdy.
6 Keliaudami išdegusiu slėniu, jie šaltiniu jį paverčia, ankstyvasis lietus jį padengia palaiminimais.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: dievo nuotikiai · jėzaus palaiminimai · keičia žmogų · mūsų stiprybė · palaiminimus · palaimintas karalius
25 Hagara yra Sinajaus kalnas Arabijoje; ji atitinka dabartinę Jeruzalę, kuri vergauja su savo vaikais.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: akacija medis · arabai · arabus · būk tyla · horebo kalnas · mozės tėvas
1 Ką gi sakysime? Gal mums pasilikti nuodėmėje, kad gausėtų malonė?
2 Jokiu būdu! Mirę nuodėmei, kaipgi gyvensime joje?
3 Argi nežinote, jog mes, pakrikštyti Jėzuje Kristuje, buvome pakrikštyti Jo mirtyje?
4 Taigi krikštu mes esame kartu su Juo palaidoti mirtyje, kad kaip Kristus buvo prikeltas iš numirusių Tėvo šlove, taip ir mes gyventume naują gyvenimą.
5 Jei esame suaugę su Jo mirties paveikslu, būsime suaugę ir su prisikėlimo,
6 žinodami, jog mūsų senasis žmogus buvo nukryžiuotas kartu su Juo, kad būtų sunaikintas nuodėmės kūnas ir kad mes daugiau nebevergautume nuodėmei.
7 Juk kas miręs, tas išlaisvintas iš nuodėmės.
8 Jeigu esame mirę su Kristumi, tikime, kad ir gyvensime su Juo.
9 Žinome, kad, prisikėlęs iš numirusių, Kristus daugiau nebemiršta; mirtis jau nebeturi Jam galios.
10 Kad Jis mirė, tai mirė nuodėmei kartą visiems laikams, o kad gyvena – gyvena Dievui.
11 Taip ir jūs laikykite save mirusiais nuodėmei, o gyvais Dievui Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje.
12 Todėl neleiskite nuodėmei viešpatauti jūsų mirtingame kūne, kad nepasiduotumėte jo geiduliams.
13 Neduokite nuodėmei savo kūno narių kaip neteisumo ginklų, bet paveskite save Dievui, kaip iš numirusiųjų atgijusius, ir savo narius Jam – kaip teisumo ginklus.
14 Nuodėmė neturi jums viešpatauti: jūs ne įstatymo, bet malonės valdžioje.
15 Tai ką? Gal darysime nuodėmes, jei esame ne įstatymo, bet malonės valdžioje? Jokiu būdu!
16 Argi nežinote, kad pasiduodami kam nors vergauti, jūs iš tiesų tampate vergais to, kuriam paklūstate: ar tai būtų nuodėmė, vedanti į mirtį, ar paklusnumas, vedantis į teisumą.
17 Bet ačiū Dievui, kad, nors buvote nuodėmės vergais, jūs iš širdies paklusote tam mokymo pavyzdžiui, kuriam buvote pavesti;
18 ir, išlaisvinti iš nuodėmės, tapote teisumo tarnais.
19 Kalbu grynai žmogiškai dėl jūsų kūniško silpnumo. Kaip buvote atidavę savo kūno narius vergauti netyrumui ir nedorybei, kad elgtumėtės nedorai, taip pat atiduokite savo narius vergauti teisumui, kad taptumėte šventi.
20 Būdami nuodėmės vergai, jūs buvote nepriklausomi nuo teisumo.
21 Bet kokį vaisių turėjote tuomet iš to, ko dabar gėdijatės? Juk tų dalykų galas – mirtis.
22 O dabar, išlaisvinti iš nuodėmės ir tapę Dievo tarnais, turite kaip vaisių – šventumą, ir kaip baigtį – amžinąjį gyvenimą.
23 Atpildas už nuodėmę – mirtis, o Dievo dovana – amžinasis gyvenimas per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: be kompromisų · dievo malonė · dievo pasmerkimas · du įsakymai · dvasios įstatymas · dvasios vedami
16 Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: apšlakstymas · bausme moterims · daug žmonių · germas · išmatavo · jesės sūnus
20 Bet Viešpats yra savo šventykloje, tenutyla visas pasaulis prieš Jį!“
Šios eilutės taip pat ieškota temose: bestatant · būk rami · būk tyla · darbai tyloje · dievo tyla · garbinsite širdyje
21 Arabija ir Kedaro kunigaikščiai prekiavo ėriukais, avinais ir ožiais.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: atpirkimo ožys · chamas · horebo kalnas · kaip ožiai · ožys · ožių
24 visus Arabijos karalius, kurie gyvena dykumoje;
Šios eilutės taip pat ieškota temose: dykti · dykuma · dykumoje · dykumoje šaukiančiojo · horebo kalnas · klaidžiojimas dykumoje
1 Kelkis ir šviesk, Jeruzale, nes tavo šviesa ateina ir Viešpaties šlovė tau šviečia.
2 Štai tamsa padengs žemę ir tautas, bet Viešpats pakils virš tavęs ir Jo šlovė bus matoma tavyje.
3 Tautos ir karaliai ateis prie tavo šviesos spindesio.
4 Pakelk savo akis ir apsižvalgyk aplinkui! Jie visi renkasi pas tave: tavo sūnūs ateina iš toli, tavo dukterys atnešamos ant rankų.
5 Tu tai matysi ir spindėsi iš džiaugsmo; tavo širdis sudrebės ir išsiplės, kai jūros pilnybės gręšis į tave ir pagonių stiprybė ateis pas tave.
6 Daugybė kupranugarių ateis pas tave iš Midjano, Efos ir Šebos, atnešdami aukso bei smilkalų, ir skelbs didingus Viešpaties darbus.
7 Visos Kedaro bandos bus surinktos pas tave, taip pat ir Nebajoto avinai. Jie bus aukojami prie aukuro. Aš pašlovinsiu savo šlovės namus.
8 Kas tie, kurie kaip debesys plaukia, kaip balandžiai skrenda į savo lizdus?
9 Salos laukia manęs, Taršišo laivai skuba, kad tavo vaikus atgabentų iš toli; sidabrą ir auksą drauge su jais Viešpaties, tavo Dievo, vardui ir Izraelio Šventajam, nes Jis tave pašlovino.
10 Svetimtaučiai statys tavo sienas, ir jų karaliai tarnaus tau. Savo rūstybėje smogiau tau, bet dėl savo malonės tavęs pasigailėjau.
11 Tavo vartai bus nuolatos atdari, dieną ir naktį nebus užrakinti, kad pagonių stiprybę tau atgabentų ir jų karalius atvestų.
12 Tauta ir karalystė, kuri tau netarnaus, žus; tokios tautos bus visai sunaikintos.
13 Libano šlovė atiteks tau, kiparisai, platanai ir pušys puoš tavo šventąją vietą, Aš pašlovinsiu savo pakojo vietą.
14 Tavo prispaudėjų ir niekintojų sūnūs ateis nuolankiai nusižeminę pas tave ir puls prie tavo kojų; jie vadins tave Viešpaties miestu, Izraelio Šventojo Sionu.
15 Tu buvai paliktas ir nekenčiamas taip, kad nė vienas nenorėjo pas tave ateiti. Aš padarysiu tave puikybe amžiams ir džiaugsmu kartų kartoms.
16 Tu čiulpsi pagonių pieną ir žįsi karalių krūtis. Tuomet tu suprasi, kad Aš, Viešpats, esu tavo gelbėtojas, atpirkėjas ir Jokūbo Galingasis.
17 Vietoj vario Aš atgabensiu aukso, vietoj geležies – sidabro, vietoj medžių – vario ir vietoj akmenų – geležies. Tavo valdytojas bus taika ir tavo prižiūrėtojas – teisumas.
18 Tavo šalyje nebebus smurto ir tavo krašte – sunaikinimo bei griovimo. Tu vadinsi savo miesto sienas išgelbėjimu ir vartus – šlove.
19 Tau nebereikės saulės dieną ir mėnulio šviesos naktį; Viešpats bus tavo amžina šviesa ir Dievas bus tavo šlovė.
20 Tavo saulė nebenusileis ir mėnulis nebepasikeis, nes Viešpats bus tavo amžina šviesa – tavo gedulo dienos pasibaigs.
21 Visi tavo žmonės bus teisūs, jie amžiams paveldės šalį. Jie bus mano pasėlio atžala, mano rankų darbas, kad Aš būčiau pašlovintas.
22 Mažiausias taps tūkstančiu ir menkas – galinga tauta. Aš, Viešpats, skubiai tai įvykdysiu reikiamu metu.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: dievo šviesa · evangelijos šviesa · nešantis švies · spindėti · teisumo saulė · vaikščioti šviesoje
13 Pranašavimas apie Arabiją. Jūs nakvosite Arabijos miškuose, Dedano karavanai.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: girininkas · girininkui · horebo kalnas · izmailas · miškai · Sinajaus kalnas
14 Levitai: Šemaja – sūnus Hašubo, sūnaus Azrikamo, sūnaus Hašabijos iš merarių;
18 Tačiau Aš pasilikau Izraelyje septynis tūkstančius, kurie nesulenkė kelių prieš Baalą ir nebučiavo jo“.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: baalas · Baalas dvasia · Elijas mokinys · geros mintys · helovinas · horebo kalnas
13 Elijas, jį išgirdęs, apsigaubė veidą apsiaustu ir išėjęs atsistojo olos angoje. Pasigirdo balsas: „Ką čia veiki, Elijau?“
Šios eilutės taip pat ieškota temose: apsisiauti · dengti veidą · elijo išgydymas · horebo kalnas · ištikimais · nusiauti batus
15 neskaičiuojant to, ką gaudavo iš prekybininkų, keliaujančių pirklių bei visų Arabijos karalių ir šalies valdytojų.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: horebo kalnas · saliamonas · saliamono daina · Sinajaus kalnas · skiria valdytojus · šeši šimtai
2 Ji atkeliavo į Jeruzalę su labai didele palyda; kupranugariai nešė kvepalų, labai daug aukso ir brangių akmenų. Atėjusi pas Saliamoną ji kalbėjo su juo apie visa, kas buvo jos širdyje.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: akmenimis · akmenis · archeologija · auksas · auksas mano · aukse
26 Karalius Saliamonas pasistatė laivų Ecjon Gebere, prie Elato, Raudonosios jūros pakrantėje, Edomo šalyje.
2 „Viešpats atėjo nuo Sinajaus ir Seyro; Jis suspindėjo nuo Parano kalno; su Juo buvo tūkstančiai šventųjų; Jo dešinėje – įstatymo liepsna.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: angelų galia · arabija · hemanas · horebo kalnas · izmaelio gimimas · kadešo
1 Mozė kalbėjo izraelitams šioje Jordano pusėje, dykumoje, tarp Parano, Tofelio, Labano, Haceroto ir Di Zahabo miestų.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: horebo kalnas · jūreivis · kušas · labanas · Mozės mirtis · negailestinga tauta
3 Mozė padarė, ką Viešpats įsakė. Jis išsiuntė iš Parano dykumos kiekvienos giminės vyresnįjį:
Šios eilutės taip pat ieškota temose: horebo kalnas · Sinajaus kalnas
16 Po to izraelitai iškeliavo iš Haceroto ir apsistojo Parano dykumoje.
12 ir izraelitai iškeliavo būriais iš Sinajaus dykumos. Debesis nusileido Parano dykumoje.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: horebo kalnas · Izraelitus dykumoje · neprisiekinėkite · Sinajaus kaln · Sinajaus kalnas
30 Laikykitės mano sabatų ir gerbkite šventyklą. Aš esu Viešpats.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: apie šabą · bažnyčia · būkite šventi · nepagarba Dievui · pagarbint · sabatas
2 Tada išsiveržusi iš Viešpaties ugnis juodu prarijo; jie mirė Viešpaties akivaizdoje.
1 Aarono sūnūs Nadabas ir Abihuvas ėmė smilkytuvus, įsidėjo ugnies bei smilkalų ir aukojo Viešpačiui svetimą ugnį, ko Jis jiems nebuvo įsakęs.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: aarono mirtis · dievas ugnis · gilios mintys · kaip ugnis · maitina · nadabas
4 Tas juos išlydė ir nuliedino veršį. Žmonės tarė: „Izraeli, štai tavo dievas, kuris tave išvedė iš Egipto žemės“.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: auksinė · auksinis akmuo · auksinis stabas · aukso veršis · Dievų Dievas · horebo kalnas
4 Mozė surašė visus Viešpaties žodžius. Anksti rytą atsikėlęs, jis pastatė aukurą kalno papėdėje ir dvylika stulpų pagal dvylika Izraelio giminių.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: altorius · aukojimas aukuras · aukuras · aukuras širdis · aukuro ragai · daug pašaukti
23 Mozė sakė Viešpačiui: „Žmonės negali užlipti į Sinajaus kalną. Tu mus įspėjai nužymėti ribą aplink kalną ir pašventinti jį“.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: Sinajaus kaln · Sinajaus kalnas
18 Visas Sinajaus kalnas buvo apgaubtas dūmų, nes Viešpats nužengė ugnyje ant jo. Dūmai kilo tarsi iš krosnies, visas kalnas smarkiai drebėjo.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: gaisras · mozės tėvas · sapnuoti ugni · ugnies akys · ugnimi · ugnis degina
6 Aš stovėsiu prieš tave ant uolos Horebe. Tu suduosi lazda į uolą, iš jos ištekės vanduo ir žmonės galės atsigerti“. Mozė taip ir padarė Izraelio vyresniųjų akyse.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: baseinas · gerti vandeni · horebo kalnas · įskilęs akmuo · iš vandens · išlietas vanduo
27 Jie atėjo į Elimą, kur buvo dvylika vandens šaltinių ir septyniasdešimt palmių; ten pasistatė stovyklą.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: apie medžius · atgaiva · ąžuolas · delne · delno linija · dirvonai
22 Mozė vedė Izraelį nuo Raudonosios jūros, ir jie įėjo į Šūro dykumą. Tris dienas jie keliavo dykuma ir nerado vandens.
23 Atėję į Marą, jie negalėjo gerti Maros vandens, nes jis buvo kartus. Todėl ta vieta vadinama Mara.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: dykuma · dykumoje · maros vanduo · Mozė dykumoje · nendrių jūra · tyrlaukiu
10 Tu papūtei savo vėju, ir jūra uždengė juos, kaip švinas jie nuskendo galinguose vandenyse!
Šios eilutės taip pat ieškota temose: dvelkia vėjas · kas vadovaus
1 Viešpats kalbėjo Mozei:
2 „Pašvęsk man visus pirmagimius: ar jie būtų žmonių, ar gyvulių. Jie – mano“.
3 Mozė kalbėjo tautai: „Atsiminkite šitą dieną, kurią išėjote iš Egipto, iš vergijos namų. Savo rankos galybe Viešpats jus išvedė, todėl nevalgykite nieko rauginto.
4 Šiandien, Abibo mėnesį, jūs išėjote.
5 Kai Viešpats tave įves į kanaaniečių, hetitų, amoritų, hivų ir jebusiečių šalį, plūstančią pienu ir medumi, kurią tau duoti Jis prisiekė tavo tėvams, tu privalai švęsti tą šventę šį mėnesį.
6 Septynias dienas valgysi neraugintą duoną, septintą dieną bus šventė Viešpačiui.
7 Neraugintą duoną privalai valgyti septynias dienas, ir nei pas tave, nei tavo gyvenamose vietose nebus raugintos duonos.
8 Tą dieną tu sakysi savo sūnui: ‘Tai daroma dėl to, ką Viešpats padarė išvesdamas mane iš Egipto’.
9 Tai bus kaip ženklas tau ant rankos ir prisiminimas ant kaktos, kad Viešpaties įstatymas būtų tavo lūpose. Juk galinga ranka Viešpats tave išvedė iš Egipto.
10 Vykdyk šitą nurodymą kasmet skirtu laiku.
11 Kai Viešpats tave įves į kanaaniečių šalį, kaip Jis prisiekė tau ir tavo tėvams, ir ją tau atiduos,
12 tai kiekvieną savo pirmagimį atskirsi Viešpačiui ir kiekvieną gyvulių pirmagimį. Vyriškos lyties pirmagimiai priklauso Viešpačiui.
13 Kiekvieną pirmagimį asilaitį privalai išpirkti ėriuku, bet jei neišpirksi, užmušk jį. Kiekvieną savo žmonių pirmagimį sūnų privalai išpirkti.
14 Kai ateityje tavo sūnus paklaus: ‘Ką tai reiškia?’, jam atsakyk: ‘Galinga ranka Viešpats mus išvedė iš Egipto, iš vergijos namų.
15 Kai faraonas užsikietino ir nenorėjo mūsų išleisti, Viešpats nužudė visus pirmagimius Egipto šalyje, tiek žmonių, tiek gyvulių pirmagimius. Todėl aukoju Viešpačiui kiekvieną pirmagimį vyriškos lyties, o kiekvieną pirmagimį savo vaikų išperku’.
16 Tai bus kaip ženklas ant tavo rankos ir prisiminimas ant tavo kaktos, nes savo galinga ranka Viešpats mus išvedė iš Egipto“.
17 Kai faraonas išleido žmones, Dievas jų nevedė filistinų šalies keliu, nors tai būtų buvę arčiausia. Nes Dievas sakė: „Kad išvydę karą žmonės nepradėtų gailėtis ir nesugrįžtų į Egiptą“.
18 Dievas vedė tautą aplinkiniu dykumų keliu, Raudonosios jūros link. Izraelitai išėjo iš Egipto apsiginklavę.
19 Mozė paėmė su savimi Juozapo kaulus, nes jis buvo prisaikdinęs izraelitus, sakydamas: „Dievas tikrai jus aplankys, ir jūs išnešite iš čia mano kaulus“.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: adomo sūnus · auka · aukoti · gyva auka · gyvenimas marija · įsčiose
19 Viešpats sukėlė labai smarkų vakarų vėją, kuris skėrius nupūtė į Raudonąją jūrą; nė vieno skėrio nebeliko visoje Egipto šalyje.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: didžioji jūra · dvelkia vėjas · horebo kalnas · jūra · jūra Mozė · skėriai
19 Viešpats tarė Mozei Midjane: „Sugrįžk į Egiptą! Nes visi, kurie ieškojo tavo gyvybės, yra mirę“.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: horebo kalnas · midjanas · mozė sūnūs · per vandenį · sugyventinis
5 Jis sakė: „Nesiartink prie šios vietos! Nusiauk nuo kojų apavą, nes vieta, ant kurios stovi, yra šventa žemė!
Šios eilutės taip pat ieškota temose: apavas · apvali žemė · dievo šventumas · iš žemės · kojai · kojas
1 Mozė ganė savo uošvio, midjaniečių kunigo Jetro, avis. Kartą jis buvo nusivaręs avis už dykumos, prie Dievo kalno Horebo.
15 Faraonas, išgirdęs apie tą įvykį, norėjo Mozę nužudyti. Bet Mozė pabėgo nuo faraono ir apsigyveno Midjano šalyje. Vieną dieną, sėdint jam prie šulinio,
25 Tada jie susėdo valgyti. Staiga jie pamatė izmaelitų karavaną, ateinantį iš Gileado, ir jų kupranugarius, nešančius kvepalų, balzamo ir miros. Jie traukė į Egiptą.
15 Jokūbas pavadino tą vietą, kur Dievas su juo kalbėjo, Beteliu.
14 Jokūbas pastatė akmeninį paminklą toje vietoje, kur Dievas kalbėjo su juo, išliejo ant jo geriamąją auką ir aliejaus.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: aliejus · aliejus miltai · alyvos · apie aliejų · išpila alieju · lašantis vanduo
1 Dievas tarė Jokūbui: „Kelkis ir eik į Betelį, ir apsistok ten; pastatyk aukurą Dievui, kuris tau pasirodė, kai bėgai nuo savo brolio Ezavo“.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: altorius · aukojimas aukuras · aukuras · aukuras širdis · aukuro ragai · bažnyčios altorius
18 Jokūbas, atsikėlęs anksti rytą, paėmė akmenį, kurį buvo pasidėjęs priegalviu, pastatė jį paminklu ir užpylė aliejaus ant jo.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: aliejus · alyvos · apie aliejų · dievas keliantis · dvasios aliejus · dvasios patepimas
13 Šitie yra jų vardai, kaip jie buvo vadinami savo giminėse: Izmaelio pirmagimis Nebajotas ir Kedaras, Adbeelis, Mibsamas,
19 Dievas atvėrė jai akis, ir ji pamatė šulinį. Nuėjusi pripildė odinę vandens ir pagirdė berniuką.
20 Dievas buvo su juo. Jis užaugo, gyveno dykumoje ir tapo šauliu.
21 Jis gyveno Parano dykumoje, ir jo motina parinko jam žmoną iš Egipto šalies.
22 Anuo metu Abimelechas ir jo kariuomenės vadas Picholas kalbėjo Abraomui: „Dievas yra su tavimi visame, ką tu darai.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: atverti akis · atvertos akys · gyvas vanduo · iš vandens · Izmaelis · kartus vanduo
17 Dievas išgirdo berniuko balsą, ir Dievo angelas iš dangaus tarė Hagarai: „Kas tau, Hagara? Nebijok! Dievas išgirdo berniuko balsą.
18 Kelkis, imk berniuką ir laikyk jį tvirtai savo rankose, nes Aš jį padarysiu didele tauta!“
19 Dievas atvėrė jai akis, ir ji pamatė šulinį. Nuėjusi pripildė odinę vandens ir pagirdė berniuką.
20 Dievas buvo su juo. Jis užaugo, gyveno dykumoje ir tapo šauliu.
21 Jis gyveno Parano dykumoje, ir jo motina parinko jam žmoną iš Egipto šalies.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: ašarų · Izmaelis · jėzus šaukia · nebijok suklysti · nebijosiu · neverk
20 Ir dėl Izmaelio Aš išklausiau tave! Aš jį palaiminau ir padarysiu jį vaisingą, ir nepaprastai padauginsiu: jis bus dvylikos kunigaikščių tėvas, ir padarysiu iš jo didelę tautą.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: abraomas izmailas · abraomas sara · abraomo istorija · abraomo vaikai · abromas · baimes
