26 Kai Moabo karalius pamatė, kad karas jam per sunkus, pasiėmė septynis šimtus vyrų, ginkluotų kardais, ir norėjo prasilaužti pas Edomo karalių, bet neįstengė.
27 Tada jis paėmė savo pirmagimį sūnų, kuris turėjo karaliauti jo vietoje, ir aukojo kaip deginamąją auką ant miesto sienos. Kilo didelis pasipiktinimas prieš Izraelį. Ir jie atsitraukė nuo jo ir grįžo į savo kraštą.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: kaulai sudeginti · moabo karalius · abraomas kalnas · moabo žemėjė · paaukoti sūnų · pirmagimio paaukojimas
27 Jis sudarys sandorą su daugeliu vienai savaitei. Savaitės viduryje sustabdys aukų aukojimą ir ištuštins šventyklą, kad galėtų pripildyti ją bjaurysčių, kol sunaikintojui ateis numatytas galas“.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: abija · aljansas · arielis · atkurtas izraelis · dienos pradžia · dievo angelas
1 Kas patikėjo mūsų skelbimu? Ir kam buvo apreikšta Viešpaties ranka?
2 Jis išaugs Jo akivaizdoje kaip gležnas augalas, kaip šaknis iš sausos žemės. Neturi jis nei išvaizdos, nei patrauklumo, kai žiūrime į jį, nėra jokio grožio, kuris mus prie jo trauktų.
3 Jis paniekintas ir žmonių atmestas, skausmų vyras, negalią pažinęs; mes slėpėme nuo jo savo veidus, jis buvo paniekintas, ir mes jį nieku laikėme.
4 Tikrai jis nešė mūsų negalias ir sau pasiėmė mūsų skausmus. O mes laikėme jį nubaustu, Dievo ištiktu ir pažemintu.
5 Jis buvo sužeistas už mūsų kaltes ir sumuštas už mūsų nuodėmes. Bausmė dėl mūsų ramybės krito ant jo; jo žaizdomis esame išgydyti.
6 Mes visi buvome paklydę kaip avys, kiekvienas ėjome savo keliu. Bet Viešpats uždėjo ant jo visus mūsų nusikaltimus.
7 Jis buvo kankinamas ir žeminamas, bet neatvėrė savo burnos. Kaip avinėlis, vedamas pjauti, ir kaip avis, kuri tyli prieš kirpėjus, jis neatvėrė savo burnos.
8 Jis buvo paimtas iš kalėjimo ir teismo. Kas paskelbs jo giminę? Nes jis buvo atskirtas nuo gyvųjų šalies ir varginamas dėl mano tautos nusikaltimų.
9 Jam paruošė kapą su nedorėliais, su turtingais po jo mirties, nors jis nepadarė nieko blogo ir jo lūpose nebuvo melo.
10 Bet Viešpats panorėjo jį sumušti, Jis atidavė jį skausmui. Kai Tu padarysi jo sielą auka už nuodėmę, jis matys savo palikuonis, jo dienos bus prailgintos ir jo rankomis Viešpaties valia bus įvykdyta.
11 Jis matys savo sielos vargą ir bus patenkintas. Per savo pažinimą mano teisusis tarnas nuteisins daugelį, nes jis neš jų nusikaltimus.
12 Todėl Aš duosiu jam dalį su didžiaisiais, ir jis dalinsis grobį su stipriaisiais, kadangi jis atidavė savo sielą mirčiai ir buvo priskirtas prie nusikaltėlių. Jis nešė daugelio nuodėmes ir užtarė nusidėjėlius.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: apreikšiu · beprotiška · bjaurus žodis · dievas pažvelgė · izaijas pranašystės · izaijo knyga
1 Izaijo, Amoco sūnaus, regėjimas, kurį jis matė apie Judą ir Jeruzalę Judo karalių Uzijo, Jotamo, Ahazo ir Ezekijo dienomis.
2 Dangūs, klausykite, žeme, išgirsk! Viešpats kalba: „Aš užauginau ir išaukštinau vaikus, bet jie sukilo prieš mane.
3 Jautis pažįsta savo savininką ir asilas – savo šeimininko ėdžias, bet Izraelis nepažįsta, mano tauta nesupranta“.
4 Vargas nuodėmingai giminei, nuo nedorybių apsunkusiai tautai, piktadarių palikuonims, nepaklusniems vaikams! Jie paliko Viešpatį, supykdė Izraelio Šventąjį, nusigręžė nuo Jo.
5 Ar verta jus dar daugiau bausti, kurie ir toliau maištaujate? Jau visa galva nesveika, širdis alpsta.
6 Nuo kojų padų iki viršugalvio nebėra nieko sveiko: sumušimai, randai, pūliuojančios žaizdos – nevalytos, neaprištos, aliejumi nepateptos.
7 Jūsų šalis ištuštėjusi, miestai sudeginti, laukų vaisius svetimieji ryja jūsų akivaizdoje. Visa yra sunaikinta svetimųjų.
8 Siono dukra palikta kaip palapinė vynuogyne, kaip sargo būda agurkyne, kaip apgultas miestas.
9 Jei kareivijų Viešpats nebūtų palikęs mums mažo likučio, mes būtume kaip Sodoma, panašūs į Gomorą.
10 Klausykite Viešpaties žodžio, jūs Sodomos valdovai! Išgirsk mūsų Dievo įstatymą, Gomoros tauta!
11 „Kam man daugybė jūsų aukų? – sako Viešpats. – Man jau užtenka jūsų avinų deginamųjų aukų ir penimų gyvulių taukų. Aš nemėgstu jaučių, avių ir ožių kraujo.
12 Kas reikalauja iš jūsų viso to, kai ateinate pasirodyti man ir mindote mano kiemus?
13 Neaukokite man tuščių aukų, smilkalai man yra pasibjaurėjimas. Aš negaliu pakęsti jauno mėnulio, sabatų ir kitų švenčių. Netgi jūsų iškilmingi susirinkimai yra nedorybė.
14 Jūsų jauno mėnulio ir kitų iškilmių mano siela nekenčia. Jos mane slegia ir Aš pavargau nuo jų.
15 Kai jūs iškeliate rankas, Aš nusisuku nuo jūsų, kai kalbate daug maldų, neklausau, nes jūsų rankos kruvinos.
16 Nusiplaukite, apsivalykite; pašalinkite savo piktus darbus iš mano akių, liaukitės darę pikta!
17 Mokykitės daryti gera, ieškokite teisingumo, padėkite prispaustiesiems, apginkite našlaičius, užstokite našles.
18 Tada ateikite ir kartu pasvarstysime, – sako Viešpats. – Nors jūsų nuodėmės būtų skaisčiai raudonos, taps baltos kaip sniegas; nors būtų raudonos kaip purpuras, taps kaip vilna.
19 Jei jūs noriai klausysite manęs, valgysite krašto gėrybes.
20 Bet jei jūs priešinsitės ir maištausite, jus praris kardas“. Taip kalbėjo Viešpats.
21 Kaip ištikimas miestas tapo paleistuve? Jis buvo pilnas teisingumo, teisumas gyveno jame, o dabar – žmogžudžiai.
22 Tavo sidabras pavirto nuodegomis, vynas sumaišytas su vandeniu.
23 Tavo kunigaikščiai tapo maištininkais ir vagių draugais; visi mėgsta kyšius ir laukia dovanų. Jie nebegina našlaičių, našlės byla nepasiekia jų.
24 Taip sako Viešpats, kareivijų Dievas, Izraelio Galingasis: „Aš atlyginsiu ir atkeršysiu savo priešams!
25 Aš pakelsiu savo ranką prieš tave, visiškai nuvalysiu nuo tavęs nuodegas, pašalinsiu iš tavęs priemaišas.
26 Aš grąžinsiu tau teisėjus, kokie jie buvo, ir patarėjus kaip pradžioje. Tuomet tu būsi teisumo ir ištikimybės miestas.
27 Sionas bus išgelbėtas teisingumu ir jo atgailaujantys – teisumu.
28 Nusikaltėliai ir nusidėjėliai bus sunaikinti, kurie apleidžia Viešpatį, pražus.
29 Jūs gėdysitės ąžuolų, kuriais džiaugėtės, ir jūs raudonuosite dėl sodų, kuriuos buvote pasirinkę.
30 Jūs būsite kaip ąžuolas suvytusiais lapais, kaip sodas be vandens.
31 Stiprusis taps lyg pakulos, jo darbas lyg kibirkštis; jie sudegs kartu, ir niekas jų neužgesins“.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: ametistas · apgavikai · Arielis · izaijas · izaijas pranašystės · izaijo knyga
1 Adomas, Setas, Enas,
2 Kainamas, Mahalalelis, Jaredas,
3 Henochas, Matūzalis, Lamechas,
4 Nojus, Semas, Chamas ir Jafetas.
5 Jafeto sūnūs: Gomeras, Magogas, Madajas, Javanas, Tubalas, Mešechas ir Tyras.
6 Gomero sūnūs: Aškenazas, Rifatas ir Togarmas.
7 Javano sūnūs: Eliša, Taršišas, Kitimas ir Dodanimas.
8 Chamo sūnūs: Kušas, Micraimas, Putas ir Kanaanas.
9 Kušo sūnūs: Seba, Havila, Sabta, Ramair Sabtecha. Ramo sūnūs: Šeba ir Dedanas.
10 Kušas buvo tėvas Nimrodo, kuris tapo galingas žemėje.
11 Mizraimas buvo Ludo, Anamimo, Lehabo, Naftoacho,
12 Patroso, Kasluho, iš kurių kilo filistinai, ir Kaftoro tėvas.
13 Kanaanui gimė pirmagimis Sidonas, Hetas,
14 jebusiečiai, amoritai, girgašai,
15 hivai, arkai, sinai,
16 arvadiečiai, cemarai ir hamatiečiai.
17 Semo sūnūs: Elamas, Asūras, Arfaksadas, Aramas, Ludas, Ucas, Hulas, Geteras ir Mešechas.
18 Arfaksadas buvo Salos tėvas, o Sala buvo Ebero tėvas.
19 Eberas turėjo du sūnus: vienas buvo vardu Pelegas, nes jo dienomis buvo padalinta žemė, o jo brolis buvo vardu Joktanas.
20 Joktanas buvo Almodado, Šelefo, Hazarmaveto, Jeracho,
21 Hadoramo, Uzalo, Diklo,
22 Ebalio, Abimaelio, Šebo,
23 Ofyro, Havilos ir Jobabo tėvas; tie visi buvo Joktano sūnūs.
24 Semas, Arfaksadas, Sala,
25 Eberas, Pelegas, Reuvas,
26 Serugas, Nahoras, Tara,
27 Abramas, jis taip pat Abraomas.
28 Abraomo sūnūs: Izaokas ir Izmaelis.
29 Šitie yra jų palikuonys: Izmaelio pirmagimis Nebajotas, po jo Kedaras, Adbeeis, Mibsamas,
30 Mišma, Dūma, Masa, Hadadas, Tema,
31 Jetūras, Nafišas ir Kedma; tai Izmaelio sūnūs.
32 Abraomo sugulovės Ketūros sūnūs: Zimranas, Jokšanas, Medanas, Midjanas, Išbakas, Šuachas. Jokšano sūnūs: Šeba ir Dedanas.
33 Midjano sūnūs: Efa, Eferas, Henochas, Abida ir Eldava. Tie visi buvo Ketūros sūnūs.
34 Abraomui gimė Izaokas. Izaoko sūnūs: Ezavas ir Izraelis.
35 Ezavo sūnūs: Elifazas, Reuelis, Jeušas, Jalamas ir Korachas.
36 Elifazo sūnūs: Temanas, Omaras, Cefis, Gatamas, Kenazas, Timna ir Amalekas.
37 Reuelio sūnūs: Nahatas, Zerachas, Šama, Miza.
38 Seyro sūnūs: Lotanas, Šobalas, Cibeonas, Ana, Dišonas, Eceras ir Dišanas.
39 Lotano sūnūs: Horis ir Homamas. Lotano sesuo buvo Timna.
40 Šobalo sūnūs: Aljanas, Manahatas, Ebalas, Šefis ir Onamas. Cibeono sūnūs: Aja ir Ana.
41 Ano sūnus – Dišonas. Dišono sūnūs: Hamranas, Ešbanas, Itranas, Keranas.
42 Ecero sūnūs: Bilhanas, Zavanas ir Akanas. Dišano sūnūs: Ucas ir Aranas.
43 Šitie karaliai karaliavo Edomo šalyje, kai izraelitai dar neturėjo karaliaus: Beoro sūnus Bela, kurio miestas vadinosi Dinhaba.
44 Belai mirus, jo vietoje viešpatavo Zeracho sūnus Jobabas iš Bocros.
45 Jobabui mirus, jo vietoje viešpatavo Hušamas iš Temano šalies.
46 Hušamui mirus, jo vietoje viešpatavo Bedado sūnus Hadadas, kuris nugalėjo Midjaną Moabo laukuose; jo miestas vadinosi Avitas.
47 Hadadui mirus, jo vietoje viešpatavo Samla iš Masrekos.
48 Samlai mirus, jo vietoje viešpatavo Saulius iš Rehoboto, esančio prie Eufrato.
49 Sauliui mirus, jo vietoje viešpatavo Achboro sūnus Baal Hananas.
50 Baal Hananui mirus, jo vietoje viešpatavo Hadadas, kurio miestas buvo Pajas; jo žmona buvo vardu Mehetabelė, duktė Me Zahabo, duktė Matredo.
51 Hadadas taip pat mirė. Edomo kunigaikščiai buvo Timna, Alija, Jetetas,
52 Oholibama, Ela, Pinonas,
53 Kenazas, Temanas, Mibcaras,
54 Magdielis, Iramas.
1 Mozė iš Moabo lygumų nuėjo iki Nebojo kalno ir įlipo į Pisgos viršūnę ties Jerichu; ten Viešpats jam parodė visą Gileadą iki Dano žemių
2 ir visas Neftalio, Efraimo, Manaso ir Judo žemes iki Vakarų jūros,
3 krašto pietinę dalį, palmių miesto Jericho slėnį iki Coaro.
4 Viešpats jam tarė: „Tai žemė, kurią pažadėjau Abraomui, Izaokui ir Jokūbui duoti jų palikuonims. Tu ją matai savo akimis, bet į ją neįeisi“.
5 Viešpaties tarnas Mozė mirė Moabo žemėje, kaip Viešpats buvo sakęs.
6 Jis jį palaidojo Moabo žemės slėnyje ties Bet Peoru; bet nė vienas žmogus nežino jo kapo iki šios dienos.
7 Mozė mirė šimto dvidešimties metų; nenusilpo jo akys ir jo jėgos neišseko.
8 Izraelitai jį apraudojo trisdešimt dienų Moabo lygumose. Po to gedulas pasibaigė.
9 Nūno sūnus Jozuė buvo pilnas išminties dvasios, nes Mozė buvo uždėjęs ant jo rankas. Izraelitai jo klausė ir darė, kaip Viešpats buvo įsakęs Mozei.
10 Niekad nebebuvo Izraelyje tokio pranašo, kaip Mozė, su kuriuo Viešpats būtų kalbėjęs veidas į veidą,
11 kuris darytų tokius ženklus ir stebuklus, kuriuos daryti Viešpats pasiuntė Mozę į Egipto žemę faraonui, jo tarnams, ir visam jo kraštui;
12 kuris parodytų galingą ranką ir baisius dalykus, kuriuos Mozė darė izraelitų akivaizdoje.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: jerichą · jokūbo vaikai · laimina Izraelio · sandoros skrinia · apie medžius · citrinos medis
1 Mirjama ir Aaronas priekaištavo Mozei dėl jo vedybų, nes jis buvo vedęs etiopę.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: aarono mirtis · aronas · badauti · draudimas tuoktis · įrodymą · kalvis aleksandras
1 Šitie yra Ezavo, kuris yra Edomas, palikuonys.
2 Ezavas vedė žmonas kanaanietes: hetito Elono dukterį Adą, hivo Cibeono sūnaus Anos dukterį Oholibamą
3 ir Basmatą, Izmaelio dukterį, Nebajoto seserį.
4 Ados sūnus – Elifazas. Basmatos sūnus – Reuelis.
5 Oholibamos sūnūs: Jeušas, Jalamas ir Korachas. Šitie yra Ezavo sūnūs, gimę jam Kanaano žemėje.
6 Ezavas pasiėmė savo žmonas, sūnus, dukteris, visus savo žmones, gyvulių bandas ir visą nuosavybę, kurią buvo įsigijęs Kanaano krašte, ir išvyko į kitą šalį, pasitraukdamas nuo savo brolio Jokūbo.
7 Jų turtai buvo per dideli, kad jie galėtų gyventi kartu, o žemė, kurioje jie buvo ateiviai, nebegalėjo išmaitinti jų gyvulių.
8 Ezavas apsigyveno Seyro kalnyne. Ezavas yra Edomas.
9 Šitie yra Ezavo, edomitų tėvo palikuonys Seyro kalnyne.
10 Ezavo sūnų vardai: Ezavo žmonos Ados sūnus – Elifazas, Ezavo žmonos Basmatos sūnus – Reuelis.
11 Elifazo sūnūs: Temanas, Omaras, Cefojas, Gatamas ir Kenazas.
12 Timna buvo Ezavo sūnaus Elifazo sugulovė ir pagimdė Elifazui Amaleką. Šitie yra Ezavo žmonos Ados sūnūs.
13 Reuelio sūnūs: Nahatas ir Zerachas, Šama ir Miza. Jie yra Ezavo žmonos Basmatos sūnūs.
14 Ezavo žmonos Oholibamos, Cibeono sūnaus Anos dukters, sūnūs: Jeušas, Jalamas ir Korachas.
15 Šie yra Ezavo sūnų kunigaikščiai—Ezavo pirmagimio Elifazo sūnūs: Temanas, Omaras, Cefojas, Kenazas,
16 Korachas, Gatamas, Amalekas – iš Elifazo kilę kunigaikščiai Edomo krašte. Jie yra Ados sūnūs.
17 Ezavo sūnaus Reuelio sūnūs: Nahatas, Zerachas, Šama, Miza – iš Reuelio kilę kunigaikščiai Edomo krašte. Jie Ezavo žmonos Basmatos sūnūs.
18 Ezavo žmonos Oholibamos sūnūs: Jeušas, Jalamas ir Korachas. Tai iš Anos dukters Oholibamos, Ezavo žmonos, kilę kunigaikščiai.
19 Jie yra Ezavo, tai yra Edomo sūnūs – tos šalies kunigaikščiai.
20 Horo Seyro sūnūs, gyvenę krašte: Lotanas, Šobalas, Cibeonas, Ana,
21 Dišonas, Eceras, Dišanas. Jie horų, Seyro sūnų, kunigaikščiai Edomo krašte.
22 Lotano vaikai: Horis, Hemamas ir Lotano sesuo Timna.
23 Šobalo sūnūs: Alvanas, Manahatas, Ebalas, Šefojas ir Onamas.
24 Cibeono sūnūs: Aja ir Ana. Ana, beganydamas savo tėvo Cibeono asilus, dykumoje rado šiltąsias versmes.
25 Anos vaikai: Dišonas ir duktė Oholibama.
26 Dišono sūnūs: Hemdanas, Ešbanas, Itranas ir Keranas.
27 Ecero sūnūs: Bilhanas, Zaavanas ir Akanas.
28 Dišano sūnūs: Ucas ir Aranas.
29 Horai: Lotanas, Šobalas, Zibeonas, Anas,
30 Dišonas, Eceras ir Dišanas – horų kunigaikščiai Seyro krašte.
31 Šitie karaliai valdė Edomo kraštą, kai izraelitai dar neturėjo savo kilmės karaliaus.
32 Edome karaliumi buvo Beoro sūnus Bela: jo miestas vadinosi Dinhaba.
33 Belai mirus, jo vietą užėmė Jobabas, Zeracho iš Bocros sūnus.
34 Jobabui mirus, jo vietoje karaliavo Hušamas iš Temano šalies.
35 Hušamui mirus, sostą paėmė Bedado sūnus Hadadas, kuris sumušė Midjaną Moabo laukuose ir kurio miestas vadinosi Avitas.
36 Hadadui mirus, jo vietą užėmė Samla iš Masrekos.
37 Samlai mirus, karaliavo Saulius iš Rehoboto.
38 Sauliui mirus, sostas atiteko Achboro sūnui Baal Hananui.
39 Achboro sūnui Baal Hananui mirus, jo vietą užėmė Hadaras. Jo miestas vadinosi Pavas. Jo žmona buvo vardu Mehetabelė; ji buvo Me Zahabo dukters Matredos duktė.
40 Ezavo kunigaikščių vardai pagal jų kilmę ir vietos pavadinimą: Timna, Alva, Jetetas,
41 Oholibama, Ela, Pinonas,
42 Kenazas, Temanas, Mibcaras,
43 Magdielis, Iramas. Šitie Edomo kunigaikščiai gyveno jų nuosavame krašte. Ezavas – edomitų protėvis.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: amalekas · amžiaus pilnatvė · auksine pele · mozės istorija · daugpatystė · dukterys
16 Moteriai Jis tarė: „Aš padauginsiu tavo nėštumo vargus ir su skausmu tu gimdysi vaikus; tave trauks prie tavo vyro, o jis tau viešpataus“.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: adomo dukterys · ant galvos · girnos · hebrajų · kankintojai · labiau palaiminti
16 Miestas išdėstytas keturkampiu: jo ilgis ir plotis lygūs. Jis išmatavo miestą nendre ir rado dvylika tūkstančių stadijų. Jo ilgis, plotis ir aukštis lygūs.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: aukštis plotis · be dėmės · būkite šventi · Dangiška Jeruzalė · deimantas · dvylika tūkstančių
4 Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; nebebus daugiau mirties, nei liūdesio, nei dejonės, nei skausmo daugiau nebebus, nes kas buvo pirmiau – praėjo“.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: anglai · apie džiaugsm · baimė · bus geriau · įgyvendintume · išganymo rūbas
16 Mes iš to pažinome meilę, kad Jis už mus paguldė savo gyvybę. Ir mes turime guldyti savo gyvybę už brolius.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: besąlyginė meilė
12 Dievo žodis yra gyvas ir veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki pat sielos ir dvasios atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų, ir teisia širdies mintis bei sumanymus.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: atvira širdis · beraja · dievas išklausė · dievo žodis · dvasinis žmogus · esame
16 Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui,
16 Ir neginčijamai yra didelė dievotumo paslaptis: Dievas buvo apreikštas kūne, išteisintas Dvasioje, matomas angelų, paskelbtas pagonims, įtikėtas pasaulyje ir paimtas į šlovę.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: anglai · dievas gelbėtojas · dievo lupos · dievo slėpiniai · dievo žodis · jis gyvas
12 Diakonai tebūna vienos žmonos vyrai, gerai prižiūrintys vaikus ir savo pačių namus.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: savo žodžiu · tėvus
2 O vyskupas privalo būti nepeiktinas, vienos žmonos vyras, santūrus, protingas, padorus, svetingas, sugebantis mokyti;
1 Paulius, Dievo valia Kristaus Jėzaus apaštalas, ir brolis Timotiejus, –
2 šventiesiems ir ištikimiesiems broliams Kristuje, gyvenantiems Kolosuose: malonė ir ramybė jums nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus!
3 Nuolat melsdamiesi už jus, dėkojame Dievui, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvui,
4 nes girdime apie jūsų tikėjimą Kristumi Jėzumi ir jūsų meilę visiems šventiesiems
5 dėl vilties, kuri jums paruošta danguje. Apie ją jūs esate girdėję Evangelijos tiesos žodyje,
6 kuris pasiekė jus ir panašiai kaip visame pasaulyje, taip ir pas jus neša vaisių ir auga nuo tos dienos, kada išgirdote ir pažinote Dievo malonę tiesoje.
7 To jūs išmokote iš mūsų mylimojo bendradarbio Epafro, kuris jums yra ištikimas Kristaus tarnas.
8 Jis ir davė žinią mums apie jūsų meilę Dvasioje.
9 Todėl ir mes nuo tos dienos, kada tai išgirdome, nesiliaujame už jus meldę ir prašę, kad jūs būtumėte pilni Dievo valios pažinimo su visa išmintimi ir dvasiniu supratimu,
10 kad elgtumėtės, kaip verta Viešpaties, ir Jam tobulai patiktumėte, nešdami vaisių gerais darbais ir augdami Dievo pažinimu;
11 kad, sustiprinti visokeriopa jėga iš Jo šlovės galios didžiai kantrybei ir ištvermei, su džiaugsmu
12 dėkotumėte Tėvui, kuris padarė mus tinkamus paveldėti šventųjų dalį šviesoje,
13 kuris išlaisvino mus iš tamsybių valdžios ir perkėlė į savo mylimojo Sūnaus karalystę.
14 Jame mes turime atpirkimą Jo krauju ir nuodėmių atleidimą.
15 Jis yra neregimojo Dievo atvaizdas, visos kūrinijos pirmagimis,
16 nes Juo sutverta visa, kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima; ar sostai, ar viešpatystės, ar kunigaikštystės, ar valdžios, – visa sutverta per Jį ir Jam.
17 Jis yra pirma visų daiktų, ir visa Juo laikosi.
18 Ir Jis yra kūno – bažnyčios galva. Jis – pradžia, pirmagimis iš mirusiųjų, kad visame kame turėtų pirmenybę.
19 Nes Tėvui patiko Jame apgyvendinti visą pilnatvę
20 ir per Jį visa sutaikinti su savimi, darant Jo kryžiaus krauju taiką, – per Jį sutaikinti visa, kas yra žemėje ir danguje.
21 Taip pat ir jus, kurie kadaise buvote svetimi ir priešiški savo protuose piktais darbais, Dievas dabar sutaikino
22 mirtimi Jo žemiškajame kūne, kad pasirodytumėte Jo akyse šventi, tyri ir nekalti,
23 jei tik pasiliekate tikėjime įsitvirtinę bei nepajudinami ir neatsitraukiate nuo Evangelijos vilties, kurią išgirdote, kuri paskelbta visai kūrinijai po dangumi ir kurios tarnu aš, Paulius, tapau.
24 Dabar aš džiaugiuosi savo kentėjimais už jus ir savo kūne papildau, ko dar trūksta Kristaus vargams dėl Jo kūno – bažnyčios.
25 Jos tarnu aš tapau Dievo patvarkymu, kuris duotas man dėl jūsų, kad išpildyčiau Dievo žodį,
26 tą paslaptį, kuri buvo paslėpta amžiams ir kartoms, o dabar apreikšta Jo šventiesiems.
27 Jiems Dievas panorėjo atskleisti, kokie šios paslapties šlovės turtai skirti pagonims, būtent Kristus jumyse – šlovės viltis.
28 Mes Jį skelbiame, įspėdami kiekvieną žmogų ir mokydami kiekvieną žmogų su visokeriopa išmintimi, kad kiekvieną žmogų padarytume tobulą Kristuje.
29 Dėl to aš ir darbuojuos, grumdamasis Jo suteikta jėga, kuri galingai veikia manyje.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: dievo sargybą · Dievo valia · eik salin · eik šalin · filemonui · Kristaus kalinys
16 Pažadai buvo duoti Abraomui ir jo palikuoniui. Jis nesako „ir palikuonims“, ne daugeliui, bet kaip apie vieną: „ir tavo palikuoniui“, kuris yra Kristus.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: abraomas · abraomo palikuonys · mergaite · protėviai · zodiakas
3 Noriu, kad žinotumėte, jog kiekvieno vyro galva yra Kristus, moters galva – vyras, o Kristaus galva – Dievas.
12 Kitiems sakau aš, ne Viešpats: jei kuris brolis turi netikinčią žmoną ir ji sutinka gyventi su juo, tenesiskiria su ja.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: akiniai · apsireikš · apsireiškimas · atsiribojimas · broliai · broliai dievu
1 Atsakau į jūsų laišką. Gerai daro vyras, neliesdamas moters.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: apie šeima · apkabinimo · dengti plauk · eufrato · lytinius · loto žmonos
9 Ar nežinote, kad neteisieji nepaveldės Dievo karalystės? Neapsigaukite! Nei ištvirkėliai, nei stabmeldžiai, nei svetimautojai, nei homoseksualistai,
Šios eilutės taip pat ieškota temose: atėjo vogti · atmenu · bėga · buvimas kartu · dangaus karalystei · jėzus neteise
10 Nes širdimi tikima, ir taip įgyjamas teisumas, o lūpomis išpažįstama, ir taip įgyjamas išgelbėjimas.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: atvira širdis · dvasiniai palaiminimai · išganymo rūbas · išgelbėjimo dievas · įtikėti · jėzus neteise
23 Atpildas už nuodėmę – mirtis, o Dievo dovana – amžinasis gyvenimas per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: amžina mirtis · apšlakstytas · artimuosius · atsidavimas dievui · baili · degantis
12 Todėl, kaip per vieną žmogų nuodėmė įėjo į pasaulį, o per nuodėmę mirtis, taip ir mirtis pasiekė visus žmones, nes visi nusidėjo.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: akla · amžina mirtis · apšlakstytas · artimuosius · augintinis · beraja
25 paaukotą dėl mūsų nusikaltimų ir prikeltą mums išteisinti.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: kristus mire · nuteisinimas
16 Aš nesigėdiju Evangelijos, nes ji yra Dievo jėga išgelbėti kiekvienam, kuris tiki, pirma žydui, paskui graikui.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: augintinis · baili · dievo žodis · evangelijos · gelbėtojas · kaip pagonys
23 Vaikščiodamas ir apžiūrinėdamas jūsų šventenybes, radau aukurą su užrašu: ‘Nežinomam dievui’. Taigi Tą, kurį nepažindami garbinate, aš jums ir skelbiu.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: altorius · apšlakstytas · garbinti tiesoje · grakšti · kur dievas · neišmaningumo
23 Jį, išankstiniu Dievo sprendimu bei numatymu atiduotą, jūs piktadarių rankomis nužudėte, prikaldami prie kryžiaus.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: alahas · be blogio · darbas džiaugsmas · dėjosi širdin · dievas atsirinks · dievas laisvas
25 Yra dar daug kitų dalykų, kuriuos Jėzus padarė. Jeigu juos visus atskirai aprašytume, manau, kad visas pasaulis nesutalpintų knygų, kurios būtų parašytos. Amen.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: aplinkinėse · atverk akis · beprotiška · burna žodis · inkaras · įsibrovėl
34 Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte: kaip Aš jus pamilau, kad ir jūs mylėtumėte vienas kitą.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: dvasinės vertybės · miela · mylėti artim · norisi meilės · pažįsta diev · žmogais sūnus
44 Jūsų tėvas – velnias, ir jūs norite vykdyti savo tėvo troškimus. Jis nuo pat pradžios buvo žmogžudys ir nesilaikė tiesos, nes jame nėra tiesos. Kalbėdamas melą, jis kalba, kas jam sava, nes jis melagis ir melo tėvas.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: amžina mirtis · baili · degantis · jėzus tiesa · judo · kas vadovaus
24 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mano žodžių klauso ir mane atsiuntusį tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą ir nepateks į teismą, nes iš mirties yra perėjęs į gyvenimą.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: adventistai · amžinas faktas · atėjo vogti · bandyti · dešimt mergelių · dievas išklausė
16 Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: atmenu · atverti · baili · bus geriau · dešimt mergelių · dievo ištikimybė
1 Buvo vienas fariziejus, vardu Nikodemas, žydų vyresnysis.
2 Jis atėjo naktį pas Jėzų ir kreipėsi į Jį: „Rabi, mes žinome, kad esi mokytojas, atėjęs nuo Dievo, nes niekas negalėtų daryti tokių ženklų, kokius Tu darai, jeigu Dievas nebūtų su juo“.
3 Jėzus jam atsakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas negims iš naujo, negalės regėti Dievo karalystės“.
4 Nikodemas paklausė: „Bet kaip gali gimti žmogus, būdamas senas? Argi jis gali antrą kartą įeiti į savo motinos įsčias ir gimti?“
5 Jėzus atsakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas negims iš vandens ir Dvasios, negalės įeiti į Dievo karalystę.
6 Kas gimė iš kūno, yra kūnas, o kas gimė iš Dvasios, yra dvasia.
7 Nesistebėk, jog pasakiau tau: jums būtina gimti iš naujo.
8 Vėjas pučia, kur nori; jo ošimą girdi, bet nežinai, iš kur ateina ir kur link nueina. Taip yra su kiekvienu, kuris gimė iš Dvasios“.
9 Nikodemas atsiliepė: „Kaip tai gali būti?“
10 Jėzus jam atsakė: „Tu esi Izraelio mokytojas ir šito nesupranti?
11 Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: mes kalbame, ką žinome, ir liudijame, ką matėme, o jūs nepriimate mūsų liudijimo.
12 Jei netikite man kalbant apie žemiškuosius dalykus, tai kaipgi tikėsite, jei kalbėsiu jums apie dangiškuosius?
13 Niekas nėra pakilęs į dangų, kaip tik Tas, kuris nužengė iš dangaus, – Žmogaus Sūnus, esantis danguje.
14 Kaip Mozė dykumoje iškėlė gyvatę, taip turi būti iškeltas Žmogaus Sūnus,
15 kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“.
16 Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.
17 Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad Jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per Jį būtų išgelbėtas.
18 Kas Jį tiki, tas neteisiamas, o kas netiki, jau yra pasmerktas už tai, kad netiki viengimio Dievo Sūnaus vardo.
19 O teismo nuosprendis yra toks: šviesa atėjo į pasaulį, bet žmonės labiau pamilo tamsą nei šviesą, nes jų darbai buvo pikti.
20 Kiekvienas, kuris daro bloga, neapkenčia šviesos ir neina į šviesą, kad jo darbai nebūtų atskleisti.
21 O kas vykdo tiesą, tas eina į šviesą, kad pasirodytų, jog jo darbai atlikti Dieve.
22 Paskui Jėzus su savo mokiniais atėjo į Judėjos kraštą ir, ten su jais būdamas, krikštijo.
23 Taip pat ir Jonas krikštijo Enone, netoli Salimo, nes ten buvo daug vandens ir žmonės ten ateidavo ir buvo krikštijami.
24 Tada Jonas dar nebuvo įmestas į kalėjimą.
25 Tarp Jono mokinių ir vieno žydo kilo ginčas dėl apsivalymo.
26 Tad jie atėjo pas Joną ir pranešė: „Rabi, Tas kuris buvo su tavimi anapus Jordano, apie kurį tu paliudijai, – štai Jis krikštija, ir visi eina pas Jį“.
27 Jonas atsakė: „Žmogus nieko negali pasiimti, jeigu jam neduota iš dangaus.
28 Jūs patys galite man paliudyti, jog sakiau: aš ne Kristus! Aš siųstas būti tik Jo pirmtaku.
29 Kas turi sužadėtinę, tas sužadėtinis, o sužadėtinio bičiulis, kuris šalia stovi ir jį girdi, džiaugte džiaugiasi jaunikio balsu. Todėl šiam mano džiaugsmui jau nieko netrūksta.
30 Jis turi augti, o aš – mažėti“.
31 Kas iš aukštybių ateina, Tas už visus viršesnis, o kas iš žemės, – žemiškas yra ir žemiškai kalba. Kas iš dangaus ateina, Tas už visus viršesnis.
32 Jis liudija, ką matė ir girdėjo, tik niekas Jo liudijimo nepriima.
33 O kas Jo liudijimą priima, tas pripažįsta, jog Dievas teisus,
34 juk ką Dievas yra siuntęs, Tas kalba Dievo žodžius, nes Dievas teikia Dvasią be saiko.
35 Tėvas myli Sūnų ir visa yra atidavęs į Jo rankas.
36 Kas tiki Sūnų, turi amžinąjį gyvenimą, o kas netiki Sūnumi – gyvenimo nematys: ant jo pasilieka Dievo rūstybė.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: jėzaus tėvas · kornelijus · linksma širdis · mirusiųjų deginimas · nikodemas · plunksnos
34 Jėzus tarė: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro“. O jie, mesdami burtą, pasidalijo Jo drabužius.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: apraudoti · buvote · garstyčių grūdelis · gelmes · kaltinimai · kankinamas
17 Greičiau dangus ir žemė praeis, negu iš Įstatymo iškris bent vienas brūkšnelis.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: biblijos metaforos · insult · įstatymas · įstatymas duotas · jota · klysti
1 Kadangi daugelis rašė pasakojimą apie pas mus buvusius įvykius,
2 kaip mums perdavė nuo pradžios savo akimis mačiusieji ir buvusieji žodžio tarnai,
3 tai ir aš, rūpestingai viską nuo pradžios ištyręs, nusprendžiau surašyti tau, garbingasis Teofiliau, sutvarkytą pasakojimą,
4 kad įsitikintum tikrumu mokymo, kurio buvai išmokytas.
5 Judėjos karaliaus Erodo dienomis gyveno kunigas, vardu Zacharijas, iš Abijos skyriaus. Jis turėjo žmoną, vardu Elžbietą, iš Aarono palikuonių.
6 Jie abu buvo teisūs Dievo akyse ir nepriekaištingai vykdė visus Viešpaties įsakymus bei nuostatus.
7 Juodu neturėjo vaikų, nes Elžbieta buvo nevaisinga, ir abu sulaukę senyvo amžiaus.
8 Kartą Zacharijas, atėjus eilei, tarnavo Dievui kaip kunigas ir, pagal paprotį,
9 kunigų burtu teko jam, įėjus į Viešpaties šventyklą, smilkyti smilkalus.
10 Smilkymo valandą lauke meldėsi gausi žmonių minia.
11 Tada jam pasirodė Viešpaties angelas, stovintis smilkymo aukuro dešinėje.
12 Pamatęs jį, Zacharijas sumišo, ir jį apėmė baimė.
13 Bet angelas jam tarė: „Nebijok, Zacharijau, nes tavo malda išklausyta. Tavo žmona Elžbieta pagimdys tau sūnų, o tu jį pavadinsi Jonu.
14 Tau bus džiaugsmas ir linksmybė, ir daugelis džiaugsis jo gimimu,
15 nes jis bus didis Viešpaties akyse. Jis negers vyno nei stiprių gėrimų. Ir nuo pat gimimo jis bus kupinas Šventosios Dvasios,
16 ir daugybę Izraelio vaikų atvers į Viešpatį, jų Dievą.
17 Elijo dvasia ir jėga jis eis pirma Viešpaties, kreipdamas tėvų širdis į vaikus ir neklusniuosius į teisiųjų nusistatymą, kad parengtų Viešpačiui paruoštą tautą“.
18 Tada Zacharijas atsakė angelui: „Kaip tai aš patirsiu? Aš gi jau senas, ir mano žmona nebejauna“.
19 Angelas jam atsakė: „Aš esu Gabrielius, stovintis Dievo akivaizdoje. Esu atsiųstas kalbėti su tavimi ir pranešti tau šią linksmą žinią.
20 Štai tu tapsi nebylys ir negalėsi kalbėti iki tos dienos, kurią tai įvyks, nes nepatikėjai mano žodžiais, kurie išsipildys savo metu“.
21 Tuo tarpu žmonės laukė Zacharijo ir stebėjosi, kad jis taip ilgai užtrunka šventykloje.
22 Išėjęs jis negalėjo prakalbėti, ir jie suprato, kad jis turėjęs šventykloje regėjimą. Jis aiškinosi jiems ženklais ir pasiliko nebylys.
23 Tarnavimo dienoms pasibaigus, jis grįžo namo.
24 Praslinkus kiek laiko, jo žmona Elžbieta pastojo ir penkis mėnesius slėpėsi, sakydama:
25 „Tai Viešpats man davė; Jis dabar teikėsi atimti mano pažeminimą žmonių akyse“.
26 Šeštame mėnesyje angelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas į Galilėjos miestą Nazaretą
27 pas mergelę, sužadėtą su vyru, vardu Juozapas, iš Dovydo namų; o mergelės vardas buvo Marija.
28 Atėjęs pas ją, angelas tarė: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi! Palaiminta tu tarp moterų!“
29 Jį pamačiusi, ji sumišo nuo jo žodžių ir galvojo, ką toks pasveikinimas reiškia.
30 O angelas jai tarė: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą!
31 Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi Sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi.
32 Jis bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos Jam Jo tėvo Dovydo sostą;
33 Jis valdys Jokūbo namus per amžius, ir Jo karalystei nebus galo“.
34 Marija paklausė angelą: „Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?“
35 Angelas jai atsakė, tardamas: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo jėga apgaubs tave; todėl ir gimęs iš tavęs bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi.
36 Tavo giminaitė Elžbieta, kuri buvo laikoma nevaisinga, pradėjo sūnų senatvėje, ir šis mėnuo yra šeštas jai,
37 nes Dievui nėra negalimų dalykų“.
38 Tada Marija atsakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūnie man pagal tavo žodį“. Ir angelas nuo jos pasitraukė.
39 Tomis dienomis Marija atsikėlusi skubiai iškeliavo į Judėjos kalnyno miestą.
40 Ji nuėjo į Zacharijo namus ir pasveikino Elžbietą.
41 Vos tik Elžbieta išgirdo Marijos sveikinimą, suspurdėjo kūdikis jos įsčiose, o pati Elžbieta tapo kupina Šventosios Dvasios.
42 Ji balsiai sušuko ir tarė: „Palaiminta tu tarp moterų, ir palaimintas tavo įsčių vaisius!
43 Iš kur man tai, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?!
44 Štai vos tik tavo pasveikinimas pasiekė mano ausis, suspurdėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose.
45 Laiminga patikėjusi, nes išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta“.
46 O Marija prabilo: „Mano siela šlovina Viešpatį,
47 ir mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju,
48 nes Jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę. Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos,
49 nes didžių dalykų padarė man Galingasis, ir šventas yra Jo vardas!
50 Jis gailestingas iš kartos į kartą tiems, kurie Jo bijosi.
51 Jis parodė savo rankos galybę ir išsklaidė išdidžios širdies žmones.
52 Jis numėtė galiūnus nuo sostų ir išaukštino žemuosius.
53 Alkstančius gėrybėmis apdovanojo, turtuolius tuščiomis paleido.
54 Jis padėjo savo tarnui Izraeliui, prisimindamas gailestingumą,
55 kaip buvo žadėjęs mūsų protėviams – Abraomui ir jo palikuonims per amžius“.
56 Marija išbuvo su Elžbieta apie tris mėnesius ir sugrįžo į savo namus.
57 Elžbietai atėjo metas gimdyti, ir ji susilaukė sūnaus.
58 Jos kaimynai ir giminės, išgirdę, kokį didį gailestingumą parodė jai Viešpats, džiaugėsi kartu su ja.
59 Aštuntą dieną jie susirinko berniuko apipjaustyti ir norėjo jį pavadinti tėvo vardu – Zachariju.
60 Atsakydama jo motina tarė: „O, ne! Jis vadinsis Jonas“.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: akis rastas · duonos dalijimasis · elžbieta · eretikas · išoriškai · Jėzaus tėvas
1 Sabatui praėjus, Marija Magdalietė, Marija, Jokūbo motina, ir Salomė nupirko kvepalų, kad nuėjusios galėtų Jėzų patepti.
2 Labai anksti, pirmąją savaitės dieną, saulei tekant, jos atėjo prie kapo
3 ir kalbėjosi tarp savęs: „Kas mums nuritins akmenį nuo kapo angos?“
4 Bet pažvelgusios pamatė, kad akmuo nuristas. O jis buvo labai didelis.
5 Įėjusios į kapo rūsį, išvydo dešinėje sėdintį jaunuolį ilgais baltais drabužiais ir nustėro.
6 Jis joms tarė: „Neišsigąskite! Jūs ieškote nukryžiuotojo Jėzaus Nazariečio. Jis prisikėlė, Jo čia nebėra. Štai vieta, kur Jį buvo paguldę.
7 Eikite, pasakykite Jo mokiniams ir Petrui: Jis eina pirma jūsų į Galilėją. Ten Jį pamatysite, kaip Jis yra jums sakęs“.
8 Jos skubiai išėjo ir nubėgo nuo kapo, nes drebėjo ir buvo apstulbusios. Persigandusios jos niekam nieko nesakė.
9 Prisikėlęs anksti rytą, pirmąją savaitės dieną, Jėzus pirmiausia pasirodė Marijai Magdalenai, iš kurios buvo išvaręs septynis demonus.
10 Ji nuėjusi pranešė Jo bičiuliams, kurie liūdėjo ir verkė.
11 Tie, išgirdę, kad Jis gyvas ir kad ji pati Jį mačiusi, netikėjo.
12 Po to Jis pasirodė dviem iš jų kelyje į kaimą, tačiau kitokiu pavidalu.
13 Ir šitie sugrįžę pranešė visiems kitiems, bet ir jais anie netikėjo.
14 Pagaliau Jėzus pasirodė visiems vienuolikai, kai jie sėdėjo už stalo. Jis barė juos už jų netikėjimą ir širdies kietumą, kad netikėjo tais, kurie buvo matę Jį prisikėlusį.
15 Jis tarė jiems: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai.
16 Kas įtikės ir krikštysis, bus išgelbėtas, o kas netikės, bus pasmerktas.
17 Ir kurie tikės, tuos lydės šie ženklai: mano vardu jie išvarinės demonus, kalbės naujomis kalbomis,
18 ims plikomis rankomis gyvates ir, jei išgertų mirtinų nuodų, jiems nepakenks. Jie dės rankas ant ligonių, ir tie pasveiks“.
19 Baigęs jiems kalbėti, Viešpats buvo paimtas į dangų ir atsisėdo Dievo dešinėje.
20 O jie ėjo ir visur pamokslavo, Viešpačiui drauge veikiant ir patvirtinant žodį lydinčiais stebuklais. Amen.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: aušra iš · batai · jėzaus diena · jėzaus pradžia · jėzaus prisikėlimas · jėzus miegojo
2 Tada atėjo fariziejų, kurie, mėgindami Jį, klausė, ar galima vyrui atleisti žmoną.
3 Jis jiems atsakė: „O ką jums įsakė Mozė?“
4 Jie tarė: „Mozė leido parašyti skyrybų raštą ir atleisti“.
5 Tuomet Jėzus pasakė: „Dėl jūsų širdies kietumo parašė jums Mozė tokį nuostatą.
6 O nuo sutvėrimo pradžios Dievas ‘sukūrė juos, vyrą ir moterį’.
7 ‘Todėl vyras paliks savo tėvą ir motiną ir susijungs su savo žmona,
8 ir du taps vienu kūnu’. Taigi jie jau nebėra du, o vienas kūnas.
9 Todėl ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“.
10 Namie mokiniai vėl klausė Jį apie tai.
11 Jis atsakė: „Kas atleidžia savo žmoną ir veda kitą, tas nusikalsta pirmajai svetimavimu.
12 Ir jei moteris palieka savo vyrą ir išteka už kito, ji svetimauja“.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: aukojimas · aukoti · bausti · fariziejai · išeiti · išsiskyrusios
19 Todėl eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios vardu,
Šios eilutės taip pat ieškota temose: anglai · apšlakstytas · dievas gailestingas · dievas gelbėtojas · dvasinis žmogus · išmintis duota
35 Nukryžiavę Jį, pasidalijo Jo drabužius, mesdami burtą, kad išsipildytų, kas buvo per pranašą pasakyta: „Jie dalinosi mano drabužius ir dėl mano apdaro metė burtą“.
37 Jėzus jam atsakė: „ ‘Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela ir visu savo protu’.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: atvira širdis · draugės · dvasinės vertybės · dvasinis žmogus · linksma širdis · miela
30 Prisikėlime nei ves, nei tekės, bet bus kaip Dievo angelai danguje.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: akvilas · aljansas · amžina · angelai saugo · atėjo vogti · dangaus slėpinys
1 Baigęs tai kalbėti, Jėzus pasitraukė iš Galilėjos ir atėjo į Judėjos sritį, anapus Jordano.
2 Paskui Jį sekė didelės minios žmonių, ir Jis ten juos išgydė.
3 Fariziejai taip pat atėjo pas Jį ir, mėgindami Jį, klausė: „Ar galima vyrui dėl kokios nors priežasties atleisti savo žmoną?“
4 Jis atsakė: „Argi neskaitėte, jog Kūrėjas iš pradžių ‘sukūrė juos, vyrą ir moterį’,
5 ir pasakė: ‘Todėl žmogus paliks tėvą ir motiną ir susijungs su savo žmona, ir du taps vienu kūnu’.
6 Taigi jie jau nebėra du, o vienas kūnas. Todėl ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“.
7 Tada jie paklausė Jo: „O kodėl Mozė įsakė duoti skyrybų raštą, atleidžiant žmoną?“
8 Jis atsakė: „Mozė leido jums atleisti savo žmonas dėl jūsų širdies kietumo, bet pradžioje taip nebuvo.
9 Ir Aš jums sakau: kas atleidžia savo žmoną, – jei ne dėl ištvirkavimo, – ir veda kitą, svetimauja. Ir kas atleistąją veda, svetimauja“.
10 Jo mokiniai pasakė Jam: „Jei tokie vyro ir žmonos reikalai, tai geriau nevesti“.
11 Jis jiems atsakė: „Ne visi gali išmanyti tuos žodžius, o tik tie, kuriems duota.
12 Nes yra eunuchų, kurie gimė tokie iš motinos įsčių. Yra eunuchų, kuriuos tokius padarė žmonės. Ir yra eunuchų, kurie patys save tokius padarė dėl dangaus karalystės. Kas pajėgia išmanyti, teišmano“.
13 Tuomet atvedė pas Jį vaikučių, kad Jis uždėtų rankas ant jų ir pasimelstų, o mokiniai draudė jiems.
14 Bet Jėzus tarė: „Leiskite mažutėlius ir nedrauskite jiems ateiti pas mane, nes tokių yra dangaus karalystė“.
15 Ir, uždėjęs ant jų rankas, Jis iš ten išėjo.
16 Ir štai vienas, prie Jo priėjęs, klausė: „Gerasis Mokytojau, ką gero turiu daryti, kad turėčiau amžinąjį gyvenimą?“
17 Jis jam atsakė: „Kodėl vadini mane geru? Nė vieno nėra gero, tik vienas Dievas. O jei nori įeiti į gyvenimą, laikykis įsakymų“.
18 Tas paklausė Jo: „Kokių?“ Jėzus atsakė: „Nežudyk, nesvetimauk, nevok, melagingai neliudyk;
19 gerbk savo tėvą ir motiną; mylėk savo artimą kaip save patį“.
20 Jaunuolis Jam tarė: „Viso to laikausi nuo savo jaunystės. Ko dar man trūksta?“
21 Jėzus atsakė: „Jei nori būti tobulas, eik, parduok, ką turi, išdalink vargšams, ir turėsi turtą danguje. Tada ateik ir sek paskui mane“.
22 Išgirdęs tuos žodžius, jaunuolis nuliūdęs pasitraukė, nes turėjo daug turto.
23 Tada Jėzus tarė savo mokiniams: „Iš tiesų sakau jums: turtingas sunkiai įeis į dangaus karalystę.
24 Ir dar kartą jums sakau: lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtingam įeiti į Dievo karalystę“.
25 Tai išgirdę, Jo mokiniai labai nustebo ir klausė: „Kas tada gali būti išgelbėtas?“
26 Jėzus pažvelgė į juos ir tarė: „Žmonėms tai neįmanoma, bet Dievui viskas įmanoma“.
27 Tada Petras Jį paklausė: „Štai mes viską palikome ir sekame paskui Tave. Kas mums bus už tai?“
28 Jėzus jiems atsakė: „Iš tiesų sakau jums: atgimime, kai Žmogaus Sūnus sėdės savo šlovės soste, jūs, mano sekėjai, irgi sėdėsite dvylikoje sostų, teisdami dvylika Izraelio giminių.
29 Ir kiekvienas, kas paliko namus ar brolius, ar seseris, ar tėvą, ar motiną, ar žmoną, ar vaikus, ar laukus dėl mano vardo, gaus šimteriopai ir paveldės amžinąjį gyvenimą.
30 Tačiau daug pirmųjų bus paskutiniai, ir paskutiniai – pirmi“.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: apaštala · apsireikšti · atsivers · atskleisti · buvo · draudė
27 Ir jeigu Aš išvarau demonus Belzebulo jėga, tai kieno jėga išvaro jūsų sūnūs? Todėl jie bus jūsų teisėjai.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: Baalas dvasia · demonų išvarymas · išvarinėjo demonus · išvarinės demonus · sustabarėti
12 Tad visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite; nes tai Įstatymas ir Pranašai“.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: atėjo vogti · blogybe · dievo vedimas · dvasia širdis · jėzus mokymas · kas vadovaus
10 o Dovydo namams ir Jeruzalės gyventojams išliesiu malonės ir maldos dvasią. Jie žvelgs į mane, kurį jie perdūrė, apraudos, kaip aprauda vienintelį sūnų, ir liūdės, kaip liūdi, netekę pirmagimio.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: antilop · atkurtas izraelis · be galvos · didysis penktadienis · egzaminas · išjuokė
1 „Tuo laiku pakils Mykolas, didysis kunigaikštis, kuris gina tavo tautiečius. Tada ateis tokie sunkūs laikai, kokių nebuvo nuo tautos atsiradimo. Tada tavo tauta bus išgelbėta – kiekvienas, kuris bus įrašytas knygoje.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: angelai saugo · apsaugos · dievo sargyb · elkites protingai · eufrato · jėzaus globėjas
26 Praėjus šešiasdešimt dviem savaitėm, pateptasis bus nužudytas, bet ne dėl savęs. Vieno kunigaikščio pulkai sunaikins miestą ir šventyklą. Tada ateis galas lyg potvynis ir iki karo pabaigos bus baisių sunaikinimų.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: abija · atodūsiais · barakas · bažnyčios tvarka · danieliaus knyga · dievo gyvenimas
25 Žinok ir suprask: nuo tada, kai bus duotas įsakymas atstatyti Jeruzalę, iki pateptojo kunigaikščio pasirodymo praeis septynios savaitės ir šešiasdešimt dvi savaitės. Ji bus atstatyta su aikštėmis ir sienomis, nors ir sunkiu metu.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: abija · arabus · arielis · dvasinė ramybė · erelio sparnai · intrigos
4 Chaldėjai atsakė karaliui: „Tegyvuoja karalius per amžius! Pasakyk sapną savo tarnams, ir mes jį išaiškinsime“.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: arielis · danielius liūtai · dievas sapne · erelio sparnai · faraonas · faraono
4 Jos sunaikins Tyro sienas ir nugriaus bokštus. Aš nušluosiu dulkes jame ir paliksiu jį kaip pliką uolą.
3 Todėl taip sako Viešpats Dievas: ‘Štai Aš esu prieš tave, Tyre, ir sukelsiu daugybę tautų prieš tave, kaip jūra sukelia savo bangas.
16 tai paklausykite, ką Viešpats sako apie karalių, sėdintį Dovydo soste, apie tautą, gyvenančią šitame mieste, ir apie jūsų brolius, kurie nebuvo ištremti su jumis:
10 Tik išbuvus jums Babilone septyniasdešimtį metų, Aš aplankysiu jus ir ištesėsiu savo pažadą, parvesiu jus atgal į šitą vietą.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: Babilonas · babilono · Babilono karalius · babilono tremtis · bausmė mirtis · Danielius meldėsi
12 Po septyniasdešimties metų Aš nubausiu Babilono karalių, jo tautą ir chaldėjų šalį už jų nedorybes ir ją paversiu amžina dykyne.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: Babilonas · babilono · Babilono karalius · babilono tremtis · Babilono vaikai · Dievo gyvenimas
11 Visas kraštas pavirs baisia dykuma, ir šios tautos tarnaus Babilono karaliui septyniasdešimt metų.
12 Po septyniasdešimties metų Aš nubausiu Babilono karalių, jo tautą ir chaldėjų šalį už jų nedorybes ir ją paversiu amžina dykyne.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: Babilonas · babilono · Babilono karalius · babilono tremtis · taip ne · tvarkinga
11 Taip turite jiems sakyti: „Dievai, kurie nepadarė nei dangaus, nei žemės, turi pradingti nuo žemės ir iš šios padangės“.
13 Visi tavo vaikai bus Viešpaties mokomi ir gyvens didelėje ramybėje.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: gyvenimo duona · mokykla · ramybė · sandoros dievo · taika · ugdymas
12 Todėl Aš duosiu jam dalį su didžiaisiais, ir jis dalinsis grobį su stipriaisiais, kadangi jis atidavė savo sielą mirčiai ir buvo priskirtas prie nusikaltėlių. Jis nešė daugelio nuodėmes ir užtarė nusidėjėlius.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: atmetimas žmoniu · aukštesnis · esantis · gerb · įgalinu · imperatorius
5 Jis buvo sužeistas už mūsų kaltes ir sumuštas už mūsų nuodėmes. Bausmė dėl mūsų ramybės krito ant jo; jo žaizdomis esame išgydyti.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: arielis · įgyvendintume · jėzus kančia · netvarka · sugavimui · vanduo gydo
3 Jis paniekintas ir žmonių atmestas, skausmų vyras, negalią pažinęs; mes slėpėme nuo jo savo veidus, jis buvo paniekintas, ir mes jį nieku laikėme.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: atmetimas žmoniu · atmetimo baimė · atstumtas žmoniu · didysis penktadienis · dieviškas liūdesys · jėzus kančia
1 Kas patikėjo mūsų skelbimu? Ir kam buvo apreikšta Viešpaties ranka?
Šios eilutės taip pat ieškota temose: apreikšiu · beprotiška · bjaurus žodis · dievas pažvelgė · izaijas pranašystės · izaijo knyga
13 Štai mano tarnas elgsis išmintingai, jis bus išaukštintas, išgirtas ir labai kilnus.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: atmetimas · atmetimas kristaus · atmetimas žmoniu · citatos išmintis · didysis penktadienis · išmintis demoniška
9 Džiaukitės, Jeruzalės griuvėsiai! Viešpats paguodė savo tautą ir išlaisvino Jeruzalę.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: būsite paguosti · dykynė · giedokime · jeruzale · jeruzalėje · niūrėti
1 Pabusk, pabusk, apsirenk stiprybe, Sione! Jeruzale, šventasis mieste, apsirenk savo gražius drabužius! Į tave nebeįeis nei neapipjaustytas, nei nešvarus.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: atsibusti · beprotiška · gilgala · izaijas pranašystės · izraelio dukra · jeruzalė
1 „Štai mano tarnas, kurį palaikau, mano išrinktasis, kurį pamėgau. Aš suteikiau jam savo dvasią, jis įgyvendins teisingumą pagonyse.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: atimta · dievo išrinktasis · džiuginti · giedokite dangus · išrinktųjų apgaulė · jėzus krikštas
1 „Guoskite, guoskite mano tautą, – sako jūsų Dievas. –
2 Kalbėkite paguodą Jeruzalei, praneškite jai, kad jos kovos pasibaigė, nusikaltimas atleistas. Ji gavo iš Viešpaties dvigubai už savo nuodėmes“.
3 Dykumoje šaukiančiojo balsas: „Paruoškite kelią Viešpačiui, tiesų darykite Jam vieškelį dykumoje.
4 Slėnius užpilkite, kalnus ir kalvas pažeminkite, kas kreiva, ištiesinkite, kas nelygu, išlyginkite.
5 Viešpaties šlovė bus apreikšta, visi kūnai tai matys, nes Viešpats taip kalbėjo“.
6 Balsas tarė: „Šauk!“ Aš klausiau: „Ką šaukti?“ – „Kiekvienas kūnas yra žolė, visas jo grožis yra lyg lauko gėlės žiedas.
7 Kai Viešpats pūsteli, žolė nuvysta ir žiedas nukrinta. Taip ir tauta yra žolė.
8 Žolė nuvysta, žiedas nukrinta, bet mūsų Dievo žodis išlieka per amžius“.
9 Pakilk į aukštą kalną, geros žinios nešėjau Sione! Pakelk galingai balsą, geros žinios nešėja Jeruzale! Pakelk balsą, nebijok! Sakyk Judo miestams: „Štai jūsų Dievas!“
10 Viešpats Dievas ateina su galia, Jo ranka valdo visa. Jo atpildas yra su Juo ir Jo darbas priešais Jį.
11 Jis ganys savo bandą kaip piemuo, surankios avinėlius, juos neš prie krūtinės, o avis su jaunikliais vedžios švelniai.
12 Kas išsėmė vandenis sauja ir išmatavo dangų sprindžiais? Kas žemės dulkes saiku seikėjo, pasvėrė kalnus ir kalvas svarstyklėmis?
13 Kas nukreipė Viešpaties Dvasią ir buvo Jo patarėjas?
14 Kas davė Jam patarimą, kas mokė Jį teisingumo ir pažinimo, kas parodė Jam supratimo kelią?
15 Tautos yra kaip lašas kibire, kaip grūdelis svarstyklėse. Jam salos lyg dulkės.
16 Libano kedrų neužtektų ugniai kūrenti, gyvulių nepakaktų Jo deginimo aukai.
17 Visos tautos Jo akivaizdoje bevertės, jos vertinamos mažiau už nieką ir tuštybę.
18 Su kuo tad palyginsite Dievą? Į ką panašų darysite Jo atvaizdą?
19 Amatininkas nulieja atvaizdą, auksakalys aptraukia jį auksu ir papuošia sidabrinėmis grandinėlėmis.
20 Kas neturtingas, pasirenka nepūvantį medį, susiranda išmanų amatininką, tas padaro drožinį ir pastato jį, kad nejudėtų.
21 Argi jūs nežinote? Argi negirdėjote? Argi nebuvo pranešta nuo pradžios? Argi nesuprantate iš pasaulio sutvėrimo?
22 Jis sėdi virš žemės skliauto, jos gyventojai atrodo lyg skėriai. Jis ištiesia dangus lyg užuolaidas, išskleidžia juos lyg palapinę gyventi.
23 Jis kunigaikščius paverčia nieku ir žemės teisėjus padaro kaip tuštybę.
24 Jie bus ką tik pasėti, ką tik jų kamienai bus išleidę šaknis, kai Jis pūstelės, ir jie nuvys, viesulas nuneš juos kaip šiaudus.
25 „Su kuo mane palyginsite ir į ką Aš panašus?“ – klausia Šventasis.
26 Pakelkite akis ir pažiūrėkite aukštyn, kas visa tai sutvėrė? Jis suskaitęs veda jų pulkus ir kiekvieną vadina vardu. Jo galia ir jėga yra tokia didelė, kad nė vieno netrūksta.
27 Kodėl sakai, Jokūbai, kodėl taip kalbi, Izraeli: „Viešpačiui mano keliai nežinomi ir mano teisių Dievas nemato“.
28 Ar nežinai? Ar negirdėjai? Viešpats, amžinasis Dievas, kuris sutvėrė žemę, niekada nepailsta ir nepavargsta, Jo išmintis neišsemiama.
29 Jis duoda pavargusiam jėgų ir bejėgį atgaivina.
30 Net jaunuoliai pavargsta ir pailsta, jauni vyrai krinta išsekę.
31 Bet tie, kurie laukia Viešpaties, įgaus naujų jėgų. Jie pakils ant sparnų kaip ereliai, bėgs ir nepavargs, eis ir nepails.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: amžina dvasia · audra · būsi paguostas · būsite paguosti · Dievo paguoda · gluosnis
1 Tuo metu Merodach Baladanas, Baladano sūnus, Babilono karalius, atsiuntė pasiuntinius su laišku ir dovanomis Ezekijui, nes jis girdėjo, kad tas sirgo ir pasveiko.
7 Egipto pagalba yra bevertė ir betikslė. Todėl šaukiau: „Jų jėga ramiai sėdėti“.
6 Kūdikis mums gimė, sūnus mums duotas. Ant jo peties viešpatavimas, jis bus vadinamas Nuostabusis, Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: kalėdos
1 Štai Viešpats, kareivijų Dievas, atims iš Jeruzalės ir Judo ramstį ir lazdą, duonos ir vandens atsargas,
2 karžygį ir karį, teisėją ir pranašą, žynį ir vyresnįjį,
3 penkiasdešimtininką ir kilmingąjį, patarėją, įgudusį amatininką ir iškalbingą kalbėtoją.
4 Vaikai bus jų kunigaikščiai, juos valdys kūdikiai.
5 Žmonės skriaus vienas kitą, net savo artimą. Vaikai bus pasipūtę prieš vyresniuosius, niekam tikę prieš kilminguosius.
6 Tada žmogus, nutvėręs savo brolį iš tėvo namų, sakys: „Tu dar turi apsiaustą, būk mūsų vadas. Šie griuvėsiai tebūna tavo valdžioje“.
7 Jis atsakys: „Aš nesu gydytojas, mano namuose nėra nei duonos, nei drabužių. Nedarykite manęs tautos vadu“.
8 Jeruzalė ir Judas kris, nes jų žodžiai ir darbai priešingi Viešpačiui; jie erzina Jo šlovės akis.
9 Jų veido išraiška liudija prieš juos. Jie nesislėpdami nuodėmiauja kaip Sodomos gyventojai. Vargas jiems! Jie patys sau užtraukia nelaimę.
10 Sakykite teisiesiems, kad jiems bus gerai, nes jie naudosis savo darbų vaisiais.
11 Vargas nedorėliui! Jam bus atlyginta pagal jo darbus.
12 Mano tauta! Vaikai juos spaudžia, moterys jiems viešpatauja. O mano tauta! Tavo vedliai tave suvedžioja ir veda klaidingu taku.
13 Viešpats keliasi daryti teismo ir teisti tautas.
14 Viešpats teis vyresniuosius ir savo tautos kunigaikščius. „Jūs jau prarijote vynuogyną. Beturčių nuosavybė yra jūsų namuose.
15 Ką galvojate, skriausdami mano tautą ir daužydami beturčiams per veidus?“ – klausia Viešpats, kareivijų Dievas.
16 Viešpats sako: „Kadangi Siono dukterys išdidžiai vaikščioja, ištiesusios kaklus, mėto geidulingus žvilgsnius, eidamos mažais žingsneliais, skambina kojų žiedais,
17 Viešpats apdengs Siono dukterų galvas šašais ir apnuogins jas“.
18 Tą dieną Viešpats nuplėš jų papuošalus: kojų grandinėles, kaktos juosteles ir mėnuliukus;
19 grandinėles, apyrankes ir šydus;
20 vainikėlius, kojų papuošalus, puošnias juostas, kvepalų dėžutes ir auskarus;
21 pirštų ir nosies žiedus,
22 išeiginius rūbus ir apsiaustus; skareles ir pinigines,
23 veidrodėlius, plono lino drabužius, galvos kaspinus ir skraistes.
24 Vietoje kvepalų bus smarvė, vietoje juostos – virvė; vietoje gražios šukuosenos – plikė, vietoje apsiausto – ašutinė; vietoje grožio – įdeginta žymė.
25 Tavo vyrai kris nuo kardo, o tavo karžygiai – kovoje.
26 Jos vartai aimanuos ir gedės, apleista ji sėdės ant žemės.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: baltas vanduo · kartos · trupinys · žmona · gašlus · malonė malda
7 Svarbiausia yra išmintis; įsigyk išmintį ir už visą savo turtą įsigyk supratimą.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: išmintis darbas · išmintis gyvenimo · juozapo sūnus · kančia išmintis · nesupranti · nuovokumo
1 Septintą mėnesį visi žmonės iki vieno susirinko Vandens vartų aikštėje ir sakė Rašto žinovui Ezrai atnešti knygą Mozės įstatymo, kurį Viešpats buvo davęs Izraeliui.
2 Septinto mėnesio pirmą dieną kunigas Ezra atnešė įstatymo knygą į susirinkimą, kur buvo vyrai, moterys ir kiti, galintys suprasti tai, ką girdi.
3 Jis skaitė iš knygos aikštėje prie Vandens vartų nuo ankstyvo ryto iki vidudienio vyrams, moterims ir visiems suprantantiems; visų dėmesys buvo nukreiptas į įstatymą.
4 Rašto žinovas Ezra stovėjo ant medinio paaukštinimo, kuris buvo padarytas tam reikalui. Šalia jo, dešinėje, stovėjo Matitija, Šema, Anaja, Ūrija, Hilkija ir Maasėja, o jo kairėje – Pedaja, Mišaelis, Malkija, Hašumas, Hašbadana, Zacharija ir Mešulamas.
5 Ezra atvyniojo knygą visiems matant, nes jis stovėjo aukščiau. Jam atvyniojus knygą, visi žmonės atsistojo.
6 Ezra palaimino Viešpatį, didį Dievą, o visi žmonės pakėlė rankas ir atsakė: „Amen, amen“ ir, parpuolę žemėn, garbino Viešpatį.
7 Jozuė, Banis, Šerebija, Jaminas, Akubas, Šabetajas, Hodija, Maasėja, Kelita, Azarija, Jehozabadas, Hananas, Pelaja ir levitai aiškino žmonėms įstatymą, o žmonės stovėjo savo vietose.
8 Jie skaitė iš Dievo įstatymų knygos, aiškindami juos, ir žmonės suprato, kas buvo skaitoma.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: įstatymai · įstatymo knyga · jėzus vartai · rabinai · teisės · teisino
44 Visų šitų žmonos buvo svetimtautės, ir kai kurie iš jų turėjo vaikų su jomis.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: pasitikėti širdimi · šventykla pamatas
19 Jie padavė rankas, kad atleis savo žmonas, ir už kaltę paaukojo po aviną.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: afroditė · dvi rankos · kūno ranka · pavirto druskos · prabilo · rankas
11 Dabar išpažinkite savo kaltę Viešpačiui, savo tėvų Dievui, ir vykdykite Jo valią – atsiskirkite nuo šio krašto tautų ir nuo svetimtaučių moterų“.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: atsiribojimas · įmaišymo · kietumo · nuplauta kiaulė · pasišventimas · su netikinčiais
1 Po to prie manęs priėjo kunigaikščiai ir kalbėjo: „Izraelio tauta, kunigai ir levitai neatsiskyrė nuo šio krašto tautų: kanaaniečių, hetitų, perizų, jebusiečių, amonitų, moabitų, egiptiečių bei amoritų ir jų daromų bjaurysčių.
2 Jie ir jų vaikai ima į žmonas jų dukteris. Tuo būdu šventa sėkla susimaišė su krašto tautomis. Kunigaikščiai ir vyresnieji buvo pirmieji šiame nusikaltime“.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: dievo kunigas · ir kunigai · įsiminti · judas · krisas · kristus kunigas
12 „Artakserksas, karalių karalius, kunigui Ezrai, dangaus Dievo įstatymo žinovui.
13 Aš įsakiau, kad kiekvienas izraelitas, kunigas bei levitas mano karalystėje gali vykti savo noru į Jeruzalę drauge su tavimi,
14 nes tu esi karaliaus ir jo septynių patarėjų siunčiamas į Judą ir Jeruzalę nustatyti, ar vykdomas tavo Dievo įstatymas, kuris yra tavo rankoje.
15 Tu nugabensi sidabrą ir auksą, kurį karalius ir jo patarėjai padovanojo Izraelio Dievui, kurio buveinė yra Jeruzalėje,
16 taip pat sidabrą ir auksą, kurį tu gausi Babilono krašte, kartu su tautos ir kunigų dovanomis, kurias jie padovanos savo Dievo namams, esantiems Jeruzalėje.
17 Nedelsdamas nupirk už tuos pinigus jaučių, avių, ėriukų ir kartu su jiems priklausančiomis duonos bei geriamosiomis aukomis aukok ant aukuro jūsų Dievo namuose Jeruzalėje.
18 Su likusiu sidabru ir auksu daryk, kas tau ir tavo broliams atrodys reikalinga, pagal jūsų Dievo valią.
19 Indus, kurie tau perduodami tavo Dievo namų reikalams, padėk priešais Jeruzalės Dievą.
20 Visa kita, ko reikės tavo Dievo namams, jei matysi esant reikalinga, paimk iš karaliaus iždo sandėlių.
21 Aš, karalius Artakserksas, įsakiau visiems iždininkams anapus upės: ‘Ko tik kunigas Ezra, dangaus Dievo įstatymo žinovas, iš jūsų reikalaus, nedelsdami duokite.
22 Iki šimto talentų sidabro, šimto saikų kviečių, šimto batų vyno, šimto batų aliejaus ir neribotą kiekį druskos.
23 Ko tik reikalaus dangaus Dievas, privalote padaryti Dievo namams, kad Jo rūstybė nepaliestų karaliaus ir jo sūnų.
24 Taip pat pranešu jums, kad neleidžiu apdėti jokiais mokesčiais kunigų, levitų, giedotojų, vartininkų ir šventyklos tarnų’.
25 O tu, Ezra, Dievo duota išmintimi paskirk mokytojų ir teisėjų, kurie teistų anapus upės gyvenančius žmones, pažįstančius tavo Dievo įstatymą; o kurie tų įstatymų nepažįsta, tuos pamokyk.
26 Kas nevykdys tavo Dievo ar karaliaus įstatymo, tas turi būti baudžiamas mirtimi, ištrėmimu, turto atėmimu arba kalėjimu“.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: karalių karalius · raug · tyra siela · varguole · vėlinės · daug buveinių
6 Šitas Ezra išėjo iš Babilono; jis buvo geras žinovas Mozės įstatymo, kurį davė Viešpats, Izraelio Dievas. Karalius suteikė jam viską, ko jis prašė, nes Viešpaties, jo Dievo, ranka buvo su juo.
1 Po šitų įvykių, persų karaliui Artakserksui karaliaujant, atėjo Ezra, sūnus Serajos, sūnaus Azarijos, sūnaus Hilkijos,
2 sūnaus Šalumo, sūnaus Cadoko, sūnaus Ahitubo,
3 sūnaus Amarijos, sūnaus Azarijos, sūnaus Merajoto,
4 sūnaus Zerachijos, sūnaus Uzio, sūnaus Bukio,
5 sūnaus Abišūvos, sūnaus Finehaso, sūnaus Eleazaro, sūnaus vyriausiojo kunigo Aarono.
16 Šešbacaras atvykęs padėjo Jeruzalėje Dievo namų pamatus. Nuo to laiko iki šiol jie tebestatomi ir dar nebaigti’.
8 Patarėjas Rehumas ir raštininkas Šimšajas rašė karaliui Artakserksui tokio turinio laišką prieš Jeruzalę:
9 „Patarėjas Rehumas, raštininkas Šimšajas ir kiti jų bendrai iš Dinajo, Afarsato, Tarpelio, Afaro, Erecho, Babilono, Sūzų, Dehavo, Elamo
7 Artakserkso dienomis Bišlamas, Mitredatas, Tabeelis ir kiti jų bendrai parašė persų karaliui Artakserksui laišką. Laiškas buvo parašytas aramėjų kalba.
8 Patarėjas Rehumas ir raštininkas Šimšajas rašė karaliui Artakserksui tokio turinio laišką prieš Jeruzalę:
9 „Patarėjas Rehumas, raštininkas Šimšajas ir kiti jų bendrai iš Dinajo, Afarsato, Tarpelio, Afaro, Erecho, Babilono, Sūzų, Dehavo, Elamo
10 ir kitų tautų, kurias didysis ir garbingasis Asnaparas atvedė ir įkurdino Samarijos miestuose ir kitose vietovėse šiapus upės“.
11 Tai nuorašas laiško, kurį jie pasiuntė: „Karaliui Artakserksui. Tavo tarnai, vyrai iš šiapus upės,
12 praneša karaliui, kad žydai, kurie iš tavo teritorijų atvyko pas mus, apsigyveno Jeruzalėje ir stato tą maištingą ir blogą miestą. Jie stato sienas ir stiprina pamatus.
13 Tebūna žinoma karaliui, kad jei tas miestas bus pastatytas ir jo sienos užbaigtos, jie nebemokės mokesčių, duoklės ir muito; karaliaus metinės pajamos dėl to sumažės.
14 Kadangi mes išlaikomi karaliaus rūmų ir nenorime, kad karaliaus garbė būtų pažeminta, todėl pasiuntėme pranešimą karaliui.
15 Tegul paieško žinių apie tą miestą savo tėvų metraščių knygose. Ten atrasi, kad tas miestas yra maištingas ir pavojingas karaliams bei kraštams. Maištai jame keliami nuo seno, todėl tas miestas ir buvo sugriautas.
16 Mes pranešame karaliui, kad jei tas miestas bus pastatytas ir jo sienos užbaigtos, tu neteksi valdų šioje upės pusėje“.
17 Karalius pasiuntė tokį atsakymą patarėjui Rehumui, raštininkui Šimšajui ir kitiems jų bendrams, kurie gyvena Samarijoje ir anapus upės: „Ramybė jums!
18 Jūsų atsiųstas laiškas buvo man perskaitytas.
19 Man įsakius, buvo ieškota ir rasta, kad tas miestas jau nuo seno sukildavo prieš karalius ir maištai bei vaidai kildavo jame.
20 Galingi karaliai viešpatavo Jeruzalėje ir valdė visą kraštą anapus upės; jiems mokėjo mokesčius, duoklę ir muitus.
21 Įsakykite tiems vyrams liautis statyti miestą, kol bus duotas jiems mano įsakymas.
22 Elkitės rūpestingai, kad karaliaus reikalai nenukentėtų“.
23 Kai karaliaus Artakserkso laiško nuorašas buvo perskaitytas Rehumui, raštininkui Šimšajui ir jų bendrams, jie skubiai nuėjo į Jeruzalę pas žydus ir jėga sustabdė statybą.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: atmetimas žmogaus · kalba · kalba kalbėk · kalbai · kalbėti kalbomis · kalbos kitos
6 Pradėjus karaliauti Ahasverui, jie parašė kaltinimą prieš Judo ir Jeruzalės gyventojus.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: ametistas · atmetimas žmogaus · šventykla pamatas · zorobabelis
2 atėjo pas Zerubabelį ir Izraelio šeimų vyresniuosius ir jiems sakė: „Mes norime statyti kartu su jumis, nes mes, kaip ir jūs, ieškome jūsų Dievo ir Jam aukojame nuo Asarhadono, Asirijos karaliaus, kuris mus čia atvedė, laikų“.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: archeologija · asirai · asirijos · edomas · gilgala · samariečiai
8 Persų karalius Kyras juos perdavė per savo iždininką Mitredatą, kuris juos suskaitė ir atidavė Judo kunigaikščiui Šešbacarui:
Šios eilutės taip pat ieškota temose: zorobabelis
1 Pirmaisiais persų karaliaus Kyro metais, kad įvyktų Jeremijo paskelbtas Viešpaties žodis, Viešpats paragino persų karalių Kyrą, kad jis paskelbtų visoje karalystėje žodžiu ir raštu:
Šios eilutės taip pat ieškota temose: apšviestieji · atverkit vartus · augustas · dievo skelbimas · judo · kyras
17 Jis atvedė prieš juos chaldėjų karalių, kuris išžudė Judo jaunuolius šventyklos namuose ir nepagailėjo nei jaunuolio, nei mergaitės, nei seno; visus Jis atidavė į jo rankas.
18 Malkiramas, Pedaja, Šenacaras, Jekamija, Hošama ir Nedabija.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: amatas
17 Visi kiti Manaso darbai ir jo nuodėmės, kurias jis padarė, yra surašyta Judo karalių metraščių knygoje.
27 Todėl ir Naamano raupsai prilips tau ir tavo palikuonims per amžius“. Jis išėjo nuo jo raupsuotas kaip sniegas.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: amnonas · balta spalva · devyni raupsuoti · eliziejus · grobis · kaip sniegą
24 Bet, jiems atėjus prie Izraelio stovyklos, izraelitai taip sumušė moabitus, kad jie bėgo, o tie vijosi ir mušė juos.
25 Jie sugriovė miestus ir ant derlingos žemės kiekvienas numetė po akmenį, vandens šaltinius užvertė ir geriausius medžius iškirto; išliko tik akmenys Kir Haresete. Mėtytojai apsupo jį ir sugriovė.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: rinkti akmenis
18 Negana to, Viešpats dar atiduos Moabą į jūsų rankas.
19 Jūs užimsite visus žymesniuosius ir sustiprintus miestus, iškirsite geriausius medžius, užversite vandens šaltinius ir derlingą žemę užteršite akmenimis“.
4 Moabo karalius Meša buvo avių augintojas. Jis kasmet duodavo Izraelio karaliui duoklę šimtą tūkstančių ėriukų ir šimto tūkstančių avių vilnų.
5 Ahabui mirus, Moabo karalius sukilo prieš Izraelio karalių.
6 Tada karalius Jehoramas išėjo iš Samarijos ir suskaičiavo visą Izraelį.
7 Jis siuntė pas Judo karalių Juozapatą, sakydamas: „Moabo karalius sukilo prieš mane. Ar eisi su manimi kariauti prieš Moabą?“ Juozapatas sakė: „Eisiu. Aš – kaip ir tu, mano tauta – kaip ir tavo tauta, mano žirgai – kaip ir tavo žirgai“.
8 Jis klausė: „Kuriuo keliu eisime?“ Tas atsakė: „Edomo dykumos keliu“.
9 Izraelio, Judo ir Edomo karaliai išėjo kartu. Septintą dieną jiems pritrūko vandens kariuomenei ir gyvuliams.
10 Izraelio karalius sakė: „Vargas! Viešpats sukvietė šituos tris karalius, kad atiduotų į Moabo rankas“.
11 Juozapatas paklausė: „Ar čia nėra Viešpaties pranašo, per kurį galėtume paklausti Viešpaties?“ Vienas Izraelio karaliaus tarnas atsakė: „Čia yra Šafato sūnus Eliziejus, kuris pildavo Elijui ant rankų vandenį“.
12 Juozapatas atsakė: „Viešpaties žodis yra su juo“. Izraelio karalius, Juozapatas ir Edomo karalius nuėjo pas jį.
13 Eliziejus kalbėjo Izraelio karaliui: „Ką aš turiu bendro su tavimi? Eik pas savo tėvo ir motinos pranašus!“ Izraelio karalius jam atsakė: „Ne! Juk Viešpats sukvietė šituos tris karalius, kad juos atiduotų į Moabo rankas“.
14 Tuomet Eliziejus tarė: „Kaip gyvas kareivijų Viešpats, kuriam tarnauju, jei ne Judo karalius Juozapatas, aš nežiūrėčiau ir nekreipčiau dėmesio į tave.
15 Dabar atveskite man arfininką“. Arfininkui skambinant, Viešpaties ranka prisilietė prie jo
16 ir jis kalbėjo: „Taip sako Viešpats: ‘Iškaskite šiame slėnyje daug griovių’.
17 Nes taip sako Viešpats: ‘Jūs nepastebėsite nei vėjo, nei lietaus, tačiau šitas slėnis prisipildys vandens; galėsite gerti jūs ir jūsų gyvuliai’.
18 Negana to, Viešpats dar atiduos Moabą į jūsų rankas.
19 Jūs užimsite visus žymesniuosius ir sustiprintus miestus, iškirsite geriausius medžius, užversite vandens šaltinius ir derlingą žemę užteršite akmenimis“.
20 Rytą, kai paprastai aukojama duonos auka, pasirodė vanduo iš Edomo pusės ir pripildė visą slėnį.
21 Moabitai, išgirdę, kad karaliai atėjo kariauti prieš juos, surinko visus vyrus, jaunus ir senus, galinčius nešioti ginklą, ir sustojo krašto pasienyje.
22 Anksti rytą atsikėlę, saulei šviečiant, moabitai pamatė vandenį, raudoną kaip kraujas,
23 ir tarė: „Tai kraujas! Tikrai karaliai bus susikovę tarp savęs ir vienas kitą išžudę. Dabar prie grobio, Moabai!“
24 Bet, jiems atėjus prie Izraelio stovyklos, izraelitai taip sumušė moabitus, kad jie bėgo, o tie vijosi ir mušė juos.
25 Jie sugriovė miestus ir ant derlingos žemės kiekvienas numetė po akmenį, vandens šaltinius užvertė ir geriausius medžius iškirto; išliko tik akmenys Kir Haresete. Mėtytojai apsupo jį ir sugriovė.
26 Kai Moabo karalius pamatė, kad karas jam per sunkus, pasiėmė septynis šimtus vyrų, ginkluotų kardais, ir norėjo prasilaužti pas Edomo karalių, bet neįstengė.
27 Tada jis paėmė savo pirmagimį sūnų, kuris turėjo karaliauti jo vietoje, ir aukojo kaip deginamąją auką ant miesto sienos. Kilo didelis pasipiktinimas prieš Izraelį. Ir jie atsitraukė nuo jo ir grįžo į savo kraštą.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: avies meilė · avikailis · avinėlio vilna · avių kailyje · Moabas · moabo karalius
1 Ahabo sūnus Jehoramas pradėjo valdyti Izraelį Samarijoje aštuonioliktaisiais Judo karaliaus Juozapato metais ir karaliavo dvylika metų.
2 Jis darė pikta Viešpaties akyse, tačiau ne taip, kaip jo tėvas ir motina. Jis pašalino Baalo atvaizdą, kurį buvo padaręs jo tėvas.
3 Tačiau jis laikėsi nuodėmių Nebato sūnaus Jeroboamo, kuris įtraukė Izraelį į nuodėmę; jis neatsitraukė nuo jų.
4 Moabo karalius Meša buvo avių augintojas. Jis kasmet duodavo Izraelio karaliui duoklę šimtą tūkstančių ėriukų ir šimto tūkstančių avių vilnų.
5 Ahabui mirus, Moabo karalius sukilo prieš Izraelio karalių.
6 Tada karalius Jehoramas išėjo iš Samarijos ir suskaičiavo visą Izraelį.
7 Jis siuntė pas Judo karalių Juozapatą, sakydamas: „Moabo karalius sukilo prieš mane. Ar eisi su manimi kariauti prieš Moabą?“ Juozapatas sakė: „Eisiu. Aš – kaip ir tu, mano tauta – kaip ir tavo tauta, mano žirgai – kaip ir tavo žirgai“.
8 Jis klausė: „Kuriuo keliu eisime?“ Tas atsakė: „Edomo dykumos keliu“.
9 Izraelio, Judo ir Edomo karaliai išėjo kartu. Septintą dieną jiems pritrūko vandens kariuomenei ir gyvuliams.
10 Izraelio karalius sakė: „Vargas! Viešpats sukvietė šituos tris karalius, kad atiduotų į Moabo rankas“.
11 Juozapatas paklausė: „Ar čia nėra Viešpaties pranašo, per kurį galėtume paklausti Viešpaties?“ Vienas Izraelio karaliaus tarnas atsakė: „Čia yra Šafato sūnus Eliziejus, kuris pildavo Elijui ant rankų vandenį“.
12 Juozapatas atsakė: „Viešpaties žodis yra su juo“. Izraelio karalius, Juozapatas ir Edomo karalius nuėjo pas jį.
13 Eliziejus kalbėjo Izraelio karaliui: „Ką aš turiu bendro su tavimi? Eik pas savo tėvo ir motinos pranašus!“ Izraelio karalius jam atsakė: „Ne! Juk Viešpats sukvietė šituos tris karalius, kad juos atiduotų į Moabo rankas“.
14 Tuomet Eliziejus tarė: „Kaip gyvas kareivijų Viešpats, kuriam tarnauju, jei ne Judo karalius Juozapatas, aš nežiūrėčiau ir nekreipčiau dėmesio į tave.
15 Dabar atveskite man arfininką“. Arfininkui skambinant, Viešpaties ranka prisilietė prie jo
16 ir jis kalbėjo: „Taip sako Viešpats: ‘Iškaskite šiame slėnyje daug griovių’.
17 Nes taip sako Viešpats: ‘Jūs nepastebėsite nei vėjo, nei lietaus, tačiau šitas slėnis prisipildys vandens; galėsite gerti jūs ir jūsų gyvuliai’.
18 Negana to, Viešpats dar atiduos Moabą į jūsų rankas.
19 Jūs užimsite visus žymesniuosius ir sustiprintus miestus, iškirsite geriausius medžius, užversite vandens šaltinius ir derlingą žemę užteršite akmenimis“.
20 Rytą, kai paprastai aukojama duonos auka, pasirodė vanduo iš Edomo pusės ir pripildė visą slėnį.
21 Moabitai, išgirdę, kad karaliai atėjo kariauti prieš juos, surinko visus vyrus, jaunus ir senus, galinčius nešioti ginklą, ir sustojo krašto pasienyje.
22 Anksti rytą atsikėlę, saulei šviečiant, moabitai pamatė vandenį, raudoną kaip kraujas,
23 ir tarė: „Tai kraujas! Tikrai karaliai bus susikovę tarp savęs ir vienas kitą išžudę. Dabar prie grobio, Moabai!“
24 Bet, jiems atėjus prie Izraelio stovyklos, izraelitai taip sumušė moabitus, kad jie bėgo, o tie vijosi ir mušė juos.
25 Jie sugriovė miestus ir ant derlingos žemės kiekvienas numetė po akmenį, vandens šaltinius užvertė ir geriausius medžius iškirto; išliko tik akmenys Kir Haresete. Mėtytojai apsupo jį ir sugriovė.
26 Kai Moabo karalius pamatė, kad karas jam per sunkus, pasiėmė septynis šimtus vyrų, ginkluotų kardais, ir norėjo prasilaužti pas Edomo karalių, bet neįstengė.
27 Tada jis paėmė savo pirmagimį sūnų, kuris turėjo karaliauti jo vietoje, ir aukojo kaip deginamąją auką ant miesto sienos. Kilo didelis pasipiktinimas prieš Izraelį. Ir jie atsitraukė nuo jo ir grįžo į savo kraštą.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: karalius Ezekijas · omris · Roboamas · vadai · baalas · avies meilė
23 Iš Jericho jis ėjo į Betelį. Jam einant keliu, maži vaikai, išėję iš miesto, tyčiojosi iš jo ir šaukė: „Eik aukštyn, pliki! Eik aukštyn, pliki!“
24 Atsigręžęs jis pažiūrėjo į juos ir prakeikė juos Viešpaties vardu. Dvi lokės atbėgo iš miško ir sudraskė keturiasdešimt du vaikus.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: dievo ištikimybė · eliziejus biblija · jazminas · kvaili juokai · pašaipus · plikas
1 Elijui ir Eliziejui einant iš Gilgalo, Viešpats buvo numatęs paimti Eliją viesulu į dangų.
2 Elijas tarė Eliziejui: „Pasilik čia, nes Viešpats mane siunčia į Betelį“. Bet Eliziejus atsakė: „Kaip gyvas Viešpats ir gyva tavo siela, aš tavęs nepaliksiu“. Jie nuėjo į Betelį.
3 Pranašų sūnūs, kurie buvo Betelyje, atėję pas Eliziejų, klausė: „Ar žinai, kad šiandien Viešpats paims tavo valdovą nuo tavęs?“ Tas atsakė: „Aš žinau, tylėkite“.
4 Elijas sakė jam: „Eliziejau, pasilik čia, nes Viešpats mane siunčia į Jerichą“. Tas atsakė: „Kaip gyvas Viešpats ir gyva tavo siela, aš tavęs nepaliksiu“. Jie atėjo į Jerichą.
5 Pranašų mokiniai, kurie buvo Jeriche, atėję pas Eliziejų, klausė: „Ar žinai, kad šiandien Viešpats paims tavo valdovą nuo tavęs?“ Tas atsakė: „Aš žinau, tylėkite!“
6 Tada Elijas jam tarė: „Pasilik čia, nes Viešpats mane siunčia prie Jordano“. Tas atsakė: „Kaip gyvas Viešpats ir gyva tavo siela, aš tavęs nepaliksiu“. Juodu ėjo toliau.
7 Penkiasdešimt vyrų, pranašų sūnų, ėjo ir sustoję stebėjo iš tolo, o juodu nuėjo iki Jordano.
8 Elijas, paėmęs savo apsiaustą, suvyniojo jį ir juo sudavė per vandenį. Vanduo persiskyrė, ir juodu perėjo sausuma.
9 Kitoje Jordano pusėje Elijas tarė Eliziejui: „Ko norėtum, kad padaryčiau prieš tai, kai būsiu paimtas nuo tavęs?“ Eliziejus atsakė: „Prašau, kad tavo dvasios būtų dvigubai ant manęs“.
10 Elijas atsakė: „Prašai sunkaus dalyko. Jei matysi, kai mane paima, bus tai tau, bet jei nematysi – nebus“.
11 Jiems besikalbant ir einant toliau, pasirodė ugninis vežimas bei ugniniai žirgai ir perskyrė juodu. Taip Elijas buvo paimtas viesulu į dangų.
12 Eliziejus tai matė ir šaukė: „Mano tėve, mano tėve! Izraelio kovos vežimai ir jo raiteliai!“ Ir jis daugiau jo nebematė. Tuomet jis persiplėšė drabužius.
13 Eliziejus, pakėlęs Elijo apsiaustą, kuris nuo jo nukrito, sugrįžęs atsistojo ant Jordano kranto.
14 Jis paėmė nuo Elijo nukritusį apsiaustą ir, sudavęs juo per vandenį, tarė: „Kur yra Viešpats, Elijo Dievas?“ Kai jis sudavė per vandenį, vanduo persiskyrė, ir Eliziejus perėjo.
15 Pranašų sūnūs, kurie buvo kitoje pusėje, Jeriche, jį pamatę, sakė: „Elijo dvasia nužengė ant Eliziejaus“. Atėję jo pasitikti, jie nusilenkė prieš jį iki žemės
16 ir jam tarė: „Pas mus yra penkiasdešimt tvirtų vyrų, tavo tarnų. Tegu jie nueina ieškoti Elijo. Gal Viešpaties Dvasia, paėmusi jį, numetė ant kokio kalno ar į slėnį?“ Jis atsakė: „Nesiųskite“.
17 Jiems primygtinai prašant, Eliziejus sutiko. Jie išsiuntė penkiasdešimt vyrų, kurie ieškojo tris dienas, bet jo nerado.
18 Jiems sugrįžus į Jerichą, Eliziejus jiems tarė: „Argi aš jums nesakiau: ‘Neikite’?“
19 Jericho gyventojai sakė Eliziejui: „Miestas geroje vietoje, kaip tu pats matai, bet vanduo blogas ir žemė nederlinga“.
20 Eliziejus atsakė: „Atneškite man naują dubenį ir įberkite į jį druskos“. Ir jie atnešė jam.
21 Nuėjęs prie vandens šaltinio, jis įmetė į jį druskos ir sakė: „Taip sako Viešpats: ‘Aš pagydžiau šitą vandenį. Jis nebebus priežastimi nei mirties, nei nevaisingumo’“.
22 Vanduo yra sveikas iki šios dienos, kaip Eliziejus pasakė.
23 Iš Jericho jis ėjo į Betelį. Jam einant keliu, maži vaikai, išėję iš miesto, tyčiojosi iš jo ir šaukė: „Eik aukštyn, pliki! Eik aukštyn, pliki!“
24 Atsigręžęs jis pažiūrėjo į juos ir prakeikė juos Viešpaties vardu. Dvi lokės atbėgo iš miško ir sudraskė keturiasdešimt du vaikus.
25 Iš čia jis nuėjo į Karmelio kalną, o iš ten grįžo į Samariją.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: ateivei · ateivis žemėje · būkite pasiruošę · Dievo viešpatavimas · elijo išgydymas · eliziejus biblija
