1 Gyvatė buvo gudresnė už visus žemės gyvūnus, kuriuos Viešpats Dievas sutvėrė. Ji tarė moteriai: „Ar tikrai Dievas pasakė: ‘Nevalgykite nuo visų sodo medžių’?“
2 Moteris atsakė gyvatei: „Mums leista valgyti sodo medžių vaisius,
3 išskyrus vaisius medžio, kuris yra sodo viduryje. Dievas įsakė: ‘Nevalgykite nuo jo ir nelieskite jo, kad nemirtumėte’“.
4 Gyvatė atsakė: „Nemirsite!
5 Dievas žino, kad tą dieną, kurią valgysite nuo jo, atsivers jūsų akys ir jūs tapsite kaip dievai, pažindami gera ir bloga“.
6 Kai moteris pamatė, kad medžio vaisiai yra tinkami maistui, patrauklūs akims ir, vieną suvalgius, galima įsigyti išminties, ji paėmė jo vaisių, pati valgė ir davė savo vyrui, ir jis valgė.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: abejonės dievu · abejonės svyravimas · adomas pasislėpė · adome · filosofijomis · gailestingas dievas
4 Vėliau jis pamilo Soreko slėnyje moterį, vardu Delila.
5 Atėję filistinų kunigaikščiai tarė jai: „Sužinok iš Samsono, kur glūdi didelės jo jėgos paslaptis ir kokiu būdu jį galėtume nugalėti ir surišti. Mes tau duosime kiekvienas po tūkstantį šimtą sidabrinių“.
6 Delila klausė Samsoną: „Pasakyk man, kur glūdi tavo didelės jėgos paslaptis ir kuo galima tave surišti, kad neištrūktum?“
7 Samsonas jai atsakė: „Jei mane surištų septyniomis virvėmis iš gyslų, kurios dar nėra išdžiūvusios, tai aš būčiau toks, kaip bet kuris kitas žmogus“.
8 Filistinų kunigaikščiai atnešė jai septynias virves iš gyslų, kurios dar nebuvo išdžiūvusios, ir ji jomis surišo Samsoną.
9 Jos kambaryje laukė pasislėpę vyrai. Delila sušuko: „Samsonai, filistinai puola!“ Jis sutraukė virves, kaip sutrūksta pakuliniai siūlai nuo ugnies. Iš kur jo jėga – nepaaiškėjo.
10 Delila tarė Samsonui: „Tu pasityčiojai iš manęs, meluodamas man. Dabar, prašau tavęs, pasakyk man, kuo galima tave surišti?“
11 Jis atsakė: „Jei mane surištų visiškai naujomis virvėmis, kurios dar nebuvo naudotos, tai aš turėčiau tokią jėgą, kaip bet kuris kitas žmogus“.
12 Delila, surišusi naujomis virvėmis Samsoną, tarė: „Samsonai, filistinai puola!“ Tuo metu pasislėpę vyrai sėdėjo kambaryje. Jis sutraukė virves kaip siūlus.
13 Delila tarė Samsonui: „Lig šiol tu tyčiojaisi iš manęs ir man melavai. Pasakyk, kuo tave būtų galima surišti?“ Jis atsakė jai: „Jei supinsi septynias mano galvos garbanas į kasas ir prikalsi vinimi, aš tapsiu toks silpnas, kaip bet kuris kitas žmogus“.
14 Jam užmigus, ji supynė septynias jo galvos garbanas į kasas, prikalė jas vinimi ir tarė: „Samsonai, filistinai puola!“ Pabudęs iš miego, jis ištraukė vinį su plaukais.
15 Delila supykus tarė: „Kaip tu gali sakyti: ‘Aš myliu tave’, kai tavo širdis nėra su manimi? Jau tris kartus pasityčiojai iš manęs ir nepasakei, kur glūdi tavo didelės jėgos paslaptis“.
16 Ji nedavė jam ramybės savo kalbomis ir, primygtinai klausinėdama, taip jam įkyrėjo,
17 kad jis pasakė jai visą tiesą: „Mano galva niekados nebuvo skusta, nes aš esu pašvęstas Dievui nuo pat gimimo. Jei man nuskustų galvą, tai netekčiau jėgos ir tapčiau silpnas, kaip bet kuris kitas žmogus“.
18 Delila pamatė, kad jis atvėrė jai širdį, ir pasišaukė filistinų kunigaikščius, sakydama: „Dar kartą ateikite, nes jis man atvėrė savo širdį“. Filistinų kunigaikščiai atėjo pas ją ir atnešė pinigus.
19 Delila užmigdė Samsoną ant savo kelių ir, pasišaukusi vyrą, liepė nukirpti Samsonui septynias galvos garbanas. Jo jėga dingo.
20 Ji tarė: „Samsonai, filistinai puola!“ Pabudęs iš miego, jis galvojo, kad bus taip, kaip anksčiau. Bet jis nežinojo, kad Viešpats pasitraukė nuo jo.
21 Filistinai, nutvėrę jį, išdūrė jam akis, nusivedė į Gazą ir, sukaustę varinėmis grandinėmis, pristatė jį sukti girnas kalėjime.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: bibliniais vardai · samsonas · Samsonas plaukai · septyni užraktai · filistinų · nugalėsiu
10 Mano sūnau, jei tave vilios nusidėjėliai, nepritark jiems.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: apkalbos · apsaugos malda · aš jaunas · blogi draugai · frankenšteinas · geras sutuoktinis
14 Ir ne Adomas buvo apgautas, o moteris buvo apgauta ir nusidėjo.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: moteris mokytoja · tikinti žmona
10 jį pasitiko moteris su paleistuvės apdaru ir klastinga širdimi.
11 Begėdė ir nerimstanti, negalinti išsėdėti savo namuose;
12 tai gatvėje, tai aikštėje, tai ant kampo ji tykojo aukos.
13 Pasigavusį jį, bučiavo ir akiplėšiškai kalbėjo:
14 „Aš turiu padėkos auką ir šiandien įvykdžiau savo įžadus.
15 Todėl išėjau tavęs pasitikti, ieškojau tavo veido ir štai suradau tave.
16 Aš apklojau savo lovą margais egiptietiškais lininiais užtiesalais,
17 iškvėpinau mira, alaviju ir cinamonu.
18 Eikš, sotinsimės meile iki ryto, mėgausimės glamonėmis;
19 nes vyro nėra namuose, jis išvyko į tolimą kelionę.
20 Jis pasiėmė maišelį pinigų ir grįš pilnaties dieną“.
21 Daugybe švelnių žodžių ji prisiviliojo jį, meilikaujančia kalba suvedžiojo.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: apdaras · apranga · apsirenk · apsirenkite · būk apsirengęs · dalintis drabužiais
1 Jezreelietis Nabotas turėjo vynuogyną šalia Samarijos karaliaus Ahabo rūmų.
2 Ahabas kalbėjo Nabotui: „Duok man savo vynuogyną. Aš pasidarysiu daržą iš jo, nes jis yra arti mano namų, o aš tau duosiu vietoje jo geresnį vynuogyną, arba jei tau geriau, sumokėsiu, kiek jis vertas“.
3 Nabotas atsakė karaliui: „Taip nebus, kad atiduočiau savo tėvų palikimą“.
4 Ahabas sugrįžo į namus paniuręs ir nepatenkintas dėl jezreeliečio Naboto atsakymo: „Neatiduosiu savo tėvų palikimo“. Jis atsigulė į lovą, nusisuko ir nevalgė.
5 Jo žmona Jezabelė, atėjusi pas jį, klausė: „Kodėl tavo dvasia taip nuliūdusi, kad nevalgai?“
6 Jis jai atsakė: „Aš prašiau jezreeliečio Naboto parduoti man savo vynuogyną arba išmainyti į kitą vynuogyną, bet jis nesutiko“.
7 Jo žmona Jezabelė tarė jam: „Ar ne tu valdai Izraelį? Kelkis, valgyk ir būk geros nuotaikos! Aš atiduosiu tau jezreeliečio Naboto vynuogyną“.
8 Ji parašė Ahabo vardu laiškų, juos užantspaudavo jo antspaudu ir pasiuntė miesto vyresniesiems bei didžiūnams, kurie gyveno su Nabotu.
9 Laiškuose ji rašė: „Paskelbkite pasninką ir pasodinkite Nabotą į pirmą vietą tarp žmonių,
10 o prieš jį pasodinkite du vyrus, Belialo vaikus, kurie paliudytų, kad Nabotas keikė Dievą ir karalių. Po to išveskite jį ir užmuškite akmenimis“.
11 Jo miesto vyrai, vyresnieji ir didžiūnai, gyvenantieji mieste, padarė taip, kaip buvo parašyta Jezabelės laiškuose, kuriuos ji jiems pasiuntė.
12 Jie paskelbė pasninką ir pasodino Nabotą į pirmąją vietą tarp žmonių.
13 Po to atėjo du vyrai, Belialo vaikai, ir atsisėdo prieš jį. Tie liudijo prieš Nabotą, visiems žmonėms girdint: „Nabotas keikė Dievą ir karalių“. Po to jie, išvedę jį už miesto, užmušė akmenimis
14 ir pranešė Jezabelei: „Nabotas užmuštas akmenimis“.
15 Jezabelė, išgirdusi, kad Nabotas užmuštas akmenimis, tarė Ahabui: „Pasisavink jezreeliečio Naboto vynuogyną, kurį jis atsisakė tau parduoti už pinigus, nes Nabotas jau nebegyvas“.
16 Ahabas, sužinojęs, kad Nabotas miręs, tuojau išėjo į jezreeliečio Naboto vynuogyną, kad jį pasisavintų.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: karalius Ezekijas · nabotas · ūžuoti · vynuoges · aklojo vardas · alyvų sodas
24 Vienas žydas, vardu Apolas, kilęs iš Aleksandrijos, iškalbingas ir puikiai išmanantis Raštus vyras, atvyko į Efezą.
25 Jis buvo pamokytas Viešpaties kelio ir, degdamas dvasia, kalbėjo ir uoliai mokė apie Viešpatį, nors tepažinojo Jono krikštą.
26 Jis ėmė drąsiai skelbti sinagogoje. Išgirdę jį, Priscilė ir Akvilas pasikvietė pas save ir nuodugniau išaiškino jam Dievo kelią.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: ametistas · Apolas · Baltramiejus · Dievas tyli · Dievi · Dieviškas standartas
14 Viena dievobaiminga moteris, vardu Lidija, prekiaujanti purpuro drabužiais, kilusi iš Tiatyrų miesto, klausėsi, ir Viešpats atvėrė jos širdį tam, ką kalbėjo Paulius.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: atsinaujinti · moteris darbe · moterų amžius · nuteisė nuodėmę · tegirdi
1 Po to Jėzus keliavo per miestus ir kaimus, pamokslaudamas ir skelbdamas Dievo karalystės Gerąją naujieną. Su Juo buvo dvylika
2 ir kelios moterys, išgydytos nuo piktųjų dvasių bei ligų: Marija, vadinama Magdaliete, iš kurios buvo išėję septyni demonai,
3 Erodo prievaizdo Chūzo žmona Joana, Zuzana ir daug kitų, kurios jiems tarnavo savo turtu.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: akmenuota dirva · apsireikšti · aš džiaugiuosi · atsivers · atskleisti · dangaus karalystės
17 Pats Erodas buvo įsakęs suimti Joną ir laikė jį sukaustytą kalėjime dėl savo brolio Pilypo žmonos Erodiados, kurią buvo vedęs.
18 Jonas mat sakė Erodui: „Nevalia tau gyventi su brolio žmona“.
19 Erodiada neapkentė Jono ir troško jį nužudyti, tačiau negalėjo,
20 nes Erodas bijojo Jono, žinodamas jį esant teisų ir šventą vyrą, ir todėl jį saugojo. Girdėdamas Joną kalbant, jis daug ką darydavo ir mielai jo klausydavosi.
21 Proga pasitaikė, kai Erodas, švęsdamas savo gimimo dieną, iškėlė pokylį savo didžiūnams, kariuomenės vadams ir Galilėjos kilmingiesiems.
22 Erodiados duktė ten įėjusi šoko ir patiko Erodui bei jo svečiams. Karalius tarė mergaitei: „Prašyk iš manęs, ko tik nori, ir aš tau duosiu“.
23 Ir jis prisiekė: „Ko tik prašysi, aš tau duosiu, kad ir pusę savo karalystės!“
24 Tada ji nuėjusi paklausė savo motiną: „Ko man prašyti?“ O ši tarė: „Jono Krikštytojo galvos!“
25 Toji, skubiai atbėgusi pas karalių, paprašė: „Noriu, kad man tuojau duotum dubenyje Jono Krikštytojo galvą“.
26 Karalius labai nuliūdo, tačiau dėl priesaikos ir svečių nesiryžo jai atsakyti.
27 Jis tuoj pat pasiuntė budelį ir įsakė jam atnešti Jono galvą. Šis nuėjęs nukirto jam kalėjime galvą
28 ir, atnešęs ją dubenyje, padavė mergaitei, o mergaitė atidavė ją savo motinai.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: belaisvius · buvau kalinys · buvimas kartu · erodiada · erodo rūstybės · išlaisvinti belaisvių
6 Erodo gimimo dieną Erodiados duktė šoko svečiams ir patiko Erodui.
7 Todėl jis su priesaika pažadėjo jai duoti, ko tik ji paprašys.
8 O ši, savo motinos primokyta, tarė: „Duok man čia dubenyje Jono Krikštytojo galvą“.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: dovydas šoko · dovydo šokis · erodas · erodiada · gimimo diena · gimtadienis
26 Aš supratau, kad kartesnė už mirtį yra moteris, kurios širdyje yra spąstai ir tinklai, o rankose – virvės. Kas patinka Dievui, tas pabėgs nuo jos, bet nusidėjėlį ji sugauna.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: gundymai · lytis · mada · nevėluoti · pagundymas · skaistyklas
14 Svetimos moters lūpos – gili duobė; tas, kuriuo Viešpats bjaurisi, įkris į ją.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: bjaurisi · kasa duobę · medus moteris · nei svetimautojai · neištikimybė · prostitucija
1 Išmintinga moteris stato namus, o kvaila griauna juos savo rankomis.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: balta meška · gera moteris · jeruzalės moterys · kvailys · moteris darbe · moteris neturi
13 Kvaila moteris yra triukšmadarė, neišmananti ir nieko nežino.
14 Ji sėdi kėdėje prie savo namų, aukštose miesto vietose,
15 ir kviečia visus, kurie eina savo keliais:
16 „Neišmanėliai, ateikite!“ Kam trūksta supratimo, ji sako:
17 „Vogtas vanduo yra saldesnis, o duona, valgoma slaptoje, skanesnė“.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: kvailumas · kvailus žmones · naivus · pikta moteris · protinga žmona · skelbimo kvailumu
24 Jie saugos tave nuo nedoros moters, nuo svetimos moters meilikaujančios kalbos.
25 Negeisk jos grožio savo širdyje, tenesuvilioja tavęs jos blakstienos.
26 Dėl paleistuvės vyras lieka tik su duonos kąsniu, neištikimoji medžioja jo brangią gyvybę.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: bloga moteris · meilikauti · svetima moteris · svetimautojai · svetimavimas · neištikimybė
3 Kaip varvantis medus svetimos moters lūpos ir jos burna švelnesnė už aliejų.
4 Bet galiausiai ji tampa karti kaip metėlė ir aštri kaip dviašmenis kalavijas.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: korės · koryti · medumi · medus · medus moteris · svetima moteris
16 kad išgelbėtų tave nuo svetimos moters, meilikaujančios savo žodžiais,
17 kuri palieka savo jaunystės vadovą ir užmiršta savo Dievo sandorą.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: geros moters · gundymai · medus moteris · pagundymai · pagundymas · santuoka vaikai
1 Karalius ir Hamanas atėjo pas karalienę Esterą į vaišes.
2 Tą dieną, gerdamas vyną, karalius vėl klausė karalienę Esterą: „Pasakyk man savo prašymą, karaliene Estera. Suteiksiu tau, ko norėsi, net jei prašytum ir pusės mano karalystės“.
3 Karalienė atsakė: „Karaliau, jei radau malonę tavo akyse ir sutinki mano prašymą patenkinti, palik mane ir mano tautą gyvus.
4 Aš ir mano tauta esame atiduoti mirčiai ir sunaikinimui. Jei mes būtume parduodami vergais, aš tylėčiau ir karaliaus nevarginčiau“.
5 Karalius Ahasveras klausė karalienės Esteros: „Kas jis toks ir kur jis yra, kuris drįsta tą daryti?“
6 Estera atsakė: „Mūsų priešas ir persekiotojas yra šitas piktadarys Hamanas“. Hamanas labai išsigando.
7 Karalius užsirūstinęs pakilo nuo stalo ir išėjo į rūmų sodą, o Hamanas suklupo prieš karalienę Esterą, prašydamas palikti jį gyvą, nes jis suprato, kad jo laukia karaliaus bausmė.
8 Sugrįžęs iš rūmų sodo, karalius rado Hamaną, sukniubusį ant lovos prie Esteros, ir sakė: „Jis nori karalienę išprievartauti mano namuose ir mano akivaizdoje!“ Karaliui ištarus šiuos žodžius, Hamano veidas buvo uždengtas.
9 Karaliaus eunuchas Harbona tarė: „Hamano kieme yra pastatytos penkiasdešimties uolekčių aukščio kartuvės pakarti Mordechajui, kuris išgelbėjo karaliaus gyvybę“. Karalius įsakė: „Pakarkite jose Hamaną“.
10 Jie pakorė jį Mordechajui skirtose kartuvėse. Po to karaliaus pyktis atslūgo.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: esteros knyga · ketvirtas karalius · prašymas · intrigos · sodas · kurti geri
1 Trečią dieną Estera apsirengė karališkais rūbais ir atsistojo karaliaus namų vidiniame kieme, priešais karaliaus namus. Karalius sėdėjo savo soste, priešais įėjimą į namus.
2 Karalius pamatė karalienę Esterą, stovinčią kieme, ir ji atrado malonę jo akyse. Jis ištiesė į Esterą auksinį skeptrą, kurį laikė rankoje. Estera priėjusi palietė skeptrą.
3 Karalius klausė: „Karaliene Estera, ko norėtum? Duosiu tau, ko prašysi, kad ir pusę savo karalystės“.
4 Estera atsakė: „Jei karaliui patiktų, kviečiu karalių ir Hamaną šiandien į vaišes, kurias jiems paruošiau“.
5 Karalius įsakė skubiai pašaukti Hamaną, norėdamas išpildyti Esteros prašymą. Karalius ir Hamanas atėjo į vaišes pas Esterą.
6 Geriant vyną, karalius klausė Esteros: „Pasakyk man savo prašymą. Išpildysiu jį, nors prašytum ir pusės mano karalystės“.
7 Estera atsakė: „Mano prašymas toks:
8 jei radau malonę karaliaus akyse ir karalius norėtų patenkinti mano prašymą, kviečiu karalių ir Hamaną rytoj į vaišes, kurias jiems paruošiu, ir rytoj aš įvykdysiu karaliaus žodžius“.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: keturiasdešimt dienų · trečiąją dieną · trečioji diena · estera · vizir · prašymas
6 Rebeka tarė savo sūnui Jokūbui: „Aš girdėjau tėvą kalbant tavo broliui Ezavui:
7 ‘Sumedžiojęs ką, paruošk man skanų valgį, kad pavalgęs galėčiau tave palaiminti Viešpaties akivaizdoje prieš savo mirtį’.
8 Taigi dabar, sūnau, klausyk mano patarimo, ką tau sakysiu.
9 Eik ir išrink iš kaimenės du geriausius ožiukus ir atnešk, kad paruoščiau iš jų tėvo mėgstamą valgį.
10 Tu jį įneši tėvui, kad jis valgytų ir tave palaimintų prieš savo mirtį“.
11 Bet Jokūbas atsakė savo motinai Rebekai: „Mano brolio Ezavo kūnas apaugęs plaukais, o aš žmogus neplaukuotas.
12 Jei mano tėvas mane palytės, tada pasirodysiu kaip apgavikas. Taip užsitrauksiu prakeikimą – ne palaiminimą“.
13 Tačiau motina jam atsakė: „Sūnau, tas prakeikimas tekrinta ant manęs! Tik klausyk manęs ir nuėjęs atnešk, ką sakiau!“
14 Taigi jis nuėjęs atnešė motinai ožiukus, o ji pagamino skanų valgį, kurį mėgo tėvas.
15 Tada Rebeka, paėmusi savo vyriausiojo sūnaus Ezavo geriausius drabužius, kurie buvo namie, apvilko jais jaunesnįjį sūnų Jokūbą,
16 o ožiukų kailiais apvyniojo jo neplaukuotas rankas ir kaklą.
17 Tada ji padavė paruoštą valgį ir duonos savo sūnui Jokūbui.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: laiminte palaiminsiu · paruošia maista · pjūties viešpatį · sveika vaisus · kur atėjome · atpirkimo ožys
1 Abromo žmona Saraja neturėjo vaikų. Ji turėjo tarnaitę egiptietę, vardu Hagara.
2 Saraja tarė Abromui: „Viešpats nedavė man vaikų gimdyti. Prašau, įeik pas mano tarnaitę, galbūt per ją aš turėsiu vaikų“. Abromas paklausė Sarajos.
3 Abromui išgyvenus dešimt metų Kanaano šalyje, Saraja, Abromo žmona, savo tarnaitę egiptietę Hagarą davė savo vyrui Abromui už žmoną.
4 Jis įėjo pas Hagarą, ir ji pastojo. Hagara pastojusi su panieka ėmė žiūrėti į savo valdovę.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: abraomas izmailas · Abraomas sara · Abraomo palaiminimas · ametistas · izmaelio gimimas · Izmaelis
