1 Pakeliu savo akis į kalnus, iš kur man ateina pagalba.
2 Mano pagalba ateina iš Viešpaties, kuris sukūrė dangų ir žemę!
3 Jis neleis suklupti tavajai kojai, Jis – budrus tavo sargas.
4 Izraelio sargas nei miega, nei snaudžia.
5 Viešpats yra tavo sargas, Viešpats – tau šešėlis tavo dešinėje:
6 dieną nepažeis tavęs saulė nė mėnulis naktį.
7 Viešpats saugos tave nuo viso pikto, Jis saugos tavo sielą.
8 Viešpats saugos tavo įėjimą ir išėjimą dabar ir per amžius.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: akies lėliuke · akys · akis kūno · akys ratas · akis uz · atsisveikinimas
1 „Ar gali pagauti leviataną kabliu ir užnerti virvę jam ant liežuvio?
2 Ar gali perverti kabliu jo šnerves ir akstinu perdurti jo žiaunas?
3 Ar jis maldaus tave, ar kalbės švelniais žodžiais?
4 Ar jis sudarys sutartį su tavimi ir tarnaus tau amžinai?
5 Ar gali žaisti su juo kaip su paukščiu ir jį pririšti savo mergaitėms?
6 Ar dėl jo tarsis žvejai ir pasidalins jį pirkliai?
7 Ar gali prismaigstyti strėlių į jo odą ir žeberklu persmeigti jo galvą?
8 Jei paliesi jį ranka, atsiminsi ir daugiau to nebedarysi.
9 Tuščia viltis jį nugalėti, nes vien į jį pažvelgus, baimė ima.
10 Niekas nedrįstų jo erzinti. Kas tad galėtų atsilaikyti prieš mane?
11 Kas davė man pirmas, kad jam atlyginčiau? Viskas po dangumi priklauso man.
12 Neslėpsiu jo didybės, galios ir tobulos sandaros.
13 Kas atidengs jo drabužio kraštą? Kas sieks tarp jo dantų?
14 Kas jį pražiodys? Jo dantys baisūs.
15 Jis didžiuojasi savo žvynais, kurie sutvirtinti lyg antspaudu.
16 Jie taip arti vienas kito, kad nė oras nepatenka į jų tarpą.
17 Jie vienas su kitu neatskiriamai sujungti.
18 Nuo jo čiaudėjimo blykčioja žaibai, jo akys spindi lyg aušra.
19 Iš jo nasrų eina ugnis, skraido ugnies kibirkštys.
20 Iš jo šnervių kyla garai kaip iš verdančio katilo.
21 Jo kvapas uždega anglis, liepsna veržiasi iš jo nasrų.
22 Jo jėga sprande; jo išvaizda baugina.
23 Jo kūno dalys tvirtai sujungtos, jos nepajudinamos.
24 Širdis jo kieta kaip akmuo, tvirta kaip apatinė girnų pusė.
25 Prieš jį dreba galiūnai, išgąsdinti pasitraukia.
26 Nei kardu, nei strėle ar ietimi jo nesužeisi.
27 Geležis jam kaip šiaudai, varis kaip supuvęs medis.
28 Strėlės jo negąsdina, mėtyklės akmenys jam tik pelai.
29 Lazdos jam kaip ražienos, jis juokiasi iš švilpiančių iečių.
30 Po juo aštrūs akmenys, ant aštrių šukių jis guli kaip ant dumblo.
31 Jis užvirina gelmę kaip puodą, jūrą padaro kaip tepalų puodą.
32 Jam nuplaukus, lieka šviesus takas, gelmė atrodo pražilusi.
33 Žemėje nėra jam lygaus; jis nepažįsta baimės.
34 Jis žiūri į viską iš aukšto; jis karalius visų išdidumo vaikų“.
4 Tu buvai stiprybė beturčiui, apsauga vargšui nelaimėje, priebėga nuo audros, ūksmė karštyje; baisiųjų rūstybė atsimušė kaip audra į sieną.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: alkis · badas · istorijos pabaiga · jūsų globoje · nutildo audr · plėšti, žudyti
1 Viešpats, atsakydamas Jobui, tarė:
2 „Ar tas, kuris ginčijasi su Visagaliu, pamokys Jį? Teatsako tas, kuris priekaištauja Dievui“.
3 Jobas atsakė Viešpačiui:
4 „Aš per menkas Tau atsakyti. Aš uždengsiu ranka savo burną.
5 Kartą kalbėjau, bet daugiau nebekalbėsiu ir nebeatsakysiu“.
6 Tuomet Viešpats kalbėjo Jobui iš audros:
7 „Susijuosk dabar kaip vyras, Aš klausiu tavęs, o tu atsakyk man.
8 Ar tu panaikinsi mano sprendimą? Ar mane smerksi, o save teisinsi?
9 Ar tavo ranka tokia kaip Dievo? Ar tavo balsas toks stiprus kaip Jo balsas?
10 Pasipuošk garbe ir kilnumu, apsisiausk šlove ir spindesiu.
11 Išliek savo rūstybę, pažvelk į kiekvieną išdidų ir pažemink jį.
12 Pažemink visus išdidžiuosius ir sutrypk nedorėlius ten, kur jie yra.
13 Paslėpk juos visus dulkėse ir nuvesk į mirties tamsą.
14 Tada Aš pripažinsiu, kad tavo dešinė gali tave išgelbėti.
15 Štai begemotas, kurį padariau kartu su tavimi; jis ėda žolę kaip jautis.
16 Jo jėga strėnose ir pilvo raumenyse.
17 Jis iškelia savo uodegą kaip kedrą; jo šlaunų raumenys tvirtai susipynę.
18 Jo kaulai kaip variniai vamzdžiai, o skeletas kaip geležiniai virbai.
19 Jis yra Dievo kelių pradžia. Tik Tas, kuris jį sukūrė, gali jį įveikti.
20 Kalnuose, kur gyvena laukiniai žvėrys, auga jam maistas.
21 Jis guli po ūksmingais medžiais, pasislėpęs tarp nendrių pelkėse.
22 Jį dengia ūksmingų medžių šešėliai, paupio gluosniai jį supa.
23 Jis geria iš upės neskubėdamas, jam atrodo, kad Jordanas sutilps į jo nasrus.
24 Kas galėtų jį pagauti kabliais arba žabangais?“
Šios eilutės taip pat ieškota temose: stiprinti tikėjima · aleliuja · ganyk · įgerti · išrinkau · kančia skausmas
2 Nepamirškite svetingumo, nes per jį kai kurie, patys to nežinodami, priėmė viešnagėn angelus.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: angelų garbinimui · apkabino kristus · ateivis žemėje · cherubai · ištikimais · jėzus atnešė
18 Ir Viešpats išgelbės mane iš visų piktų kėslų ir išsaugos savo dangiškajai karalystei. Jam šlovė per amžių amžius! Amen.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: blogį darau · blogis · blogis įgimtas · budėkite · dangaus karalystė · dangų
10 Visų blogybių šaknis yra meilė pinigams. Kai kurie, jų geisdami, nuklydo nuo tikėjimo ir patys save drasko aibe skausmų.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: blogio šaknys
13 Aš visa galiu Kristuje, kuris mane stiprina.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: apsčiai duosiu · atmenu · daugiau negu · dievo galybe · duoda pagimdyti · dvasia kovoja
1 Aš nenoriu, kad liktumėte nežinioje, broliai, – visi mūsų tėvai buvo po debesim ir visi perėjo jūrą.
2 Ir visi buvo pakrikštyti į Mozę, debesyje ir jūroje;
3 visi valgė tą patį dvasinį maistą
4 ir visi gėrė tą patį dvasinį gėrimą. Jie gėrė iš dvasinės juos lydinčios uolos, o ta uola buvo Kristus.
5 Vis dėlto daugumas iš jų nepatiko Dievui, ir „jų kūnai liko gulėti dykumoje“.
6 Tie įvykiai yra mums pavyzdžiai, kad negeistume blogio, kaip anie geidė.
7 Nebūkite stabmeldžiai, kaip kai kurie iš jų, – kaip parašyta: „Tauta sėdosi valgyti ir gerti ir kėlėsi žaisti“.
8 Neištvirkaukime, kaip kai kurie iš jų ištvirkavo ir žuvo vieną dieną dvidešimt trys tūkstančiai.
9 Negundykime Kristaus, kaip kai kurie iš jų gundė ir mirė nuo gyvačių.
10 Nemurmėkite, kaip kai kurie iš jų murmėjo ir žuvo nuo naikintojo.
11 Visa tai jiems atsitiko kaip pavyzdžiai, ir užrašyti pamokyti mums, gyvenantiems amžių pabaigoje.
12 Todėl, kas tariasi stovįs, težiūri, kad nekristų.
13 Jums tekęs pagundymas tėra tik žmogiškas. Bet Dievas ištikimas. Jis neleis jūsų gundyti daugiau nei jūsų jėgos leidžia, bet kartu su pagundymu duos ir išeitį, kad sugebėtumėte jį atlaikyti.
14 Todėl, mano mylimieji, bėkite nuo stabmeldystės!
15 Kalbu kaip išmintingiems; apsvarstykite patys, ką sakau.
16 Argi laiminimo taurė, kurią laiminame, nėra bendravimas Kristaus kraujyje? Argi duona, kurią laužome, nėra bendravimas Kristaus kūne?
17 Nors mūsų daug, mes visi esame viena duona ir vienas kūnas: juk mes visi dalijamės viena duona.
18 Pažiūrėkite į Izraelį pagal kūną: argi tie, kurie valgo aukas, nėra aukuro bendrininkai?
19 Ką gi sakau? Ar stabas ką nors reiškia? Ar ką nors reiškia auka stabams?
20 Ne, bet pagonys, aukodami aukas, aukoja demonams, o ne Dievui. Ir aš nenoriu, kad jūs būtumėte demonų bendrininkai.
21 Jūs negalite gerti Viešpaties taurės ir demonų taurės. Negalite sėdėti prie Viešpaties stalo ir prie demonų stalo.
22 Nejaugi kurstysime Viešpaties pavydą? Ar mes už Jį stipresni?
23 Viskas man leistina, bet ne viskas naudinga. Viskas man leistina, bet ne viskas ugdo!
24 Niekas teneieško, kaip jam geriau, bet kaip kitam.
25 Valgykite visa, kas parduodama mėsos prekyvietėje, sąžinės labui nieko neklausinėdami.
26 Juk „Viešpaties yra žemė ir visa, ko ji pilna“.
27 Jeigu jus pasikviečia netikintis žmogus ir jūs norite jį aplankyti, valgykite visa, kas jums padedama, sąžinės labui nieko neklausinėdami.
28 Bet jei kas jums pasakytų: „Tai auka stabams“, tada nevalgykite dėl žmogaus, kuris tai pasakė, ir dėl sąžinės, – juk „Viešpaties yra žemė ir visa, ko ji pilna“.
29 Čia aš kalbu ne apie tavo paties sąžinę, bet apie kito sąžinę. Kodėl gi mano laisvė turėtų būti teisiama kitos sąžinės?
30 Jeigu aš dėkodamas valgau, kodėl man priekaištaujama dėl maisto, už kurį dėkoju?
31 Todėl ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo šlovei.
32 Nepiktinkite nei žydų, nei graikų, nei Dievo bažnyčios,
33 kaip ir aš stengiuosi visiems viskuo patikti, neieškodamas sau naudos, bet to, kas naudinga daugeliui, kad jie būtų išgelbėti.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: dievas griežtas · Dievo valgis · dvasia širdis · erzin · esencijos · gėrėjai
9 Bet skelbiame, kaip parašyta: „Ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, kas žmogui į širdį neatėjo, tai paruošė Dievas tiems, kurie Jį myli“.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: amžinas įstatymas · atpildas · būsi rojuje · dievas paruošias · išmokys visko · izraelio viltis
8 O Dievas mums parodė savo meilę tuo, kad Kristus mirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: dalijimasis · dievas sujungis · dievo prigimtis · gyventi dievui · išmokys visko · jėzus dievas
16 Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: atsiskyrė · auksas · butu sąmoningu · daugiau negu · dievas sujungis · dievo valdymas
16 Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.
17 Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad Jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per Jį būtų išgelbėtas.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: atsiskyrė · auksas · butu sąmoningu · daugiau negu · dievas sujungis · dievo valdymas
33 „Parduokite savo turtą ir aukokite gailestingumo aukas. Įsitaisykite sau piniginių, kurios nesusidėvi, kraukite nenykstantį turtą danguje, kur joks vagis neprieina ir kandys nesuėda.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: dalintis drabužiais · dešimtines · katastrofa · mozės įstatymo · paslėpsnių · plėšti, žudyti
1 Sukvietęs dvylika savo mokinių, Jėzus davė jiems jėgą ir valdžią prieš visus demonus ir gydyti ligoms.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: aš sunaikinsiu · atlūžti · atsivers · dievo apaštalai · dievo valdžia · duodu valdžią
30 tad mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela, visu savo protu ir visomis savo jėgomis’, – tai pirmasis įsakymas.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: meilės evangelij · padangių sparnuočiai · sudrebinsiu · tavo vardu · ugnines strėles
1 Išvykęs iš ten, Jis, mokinių lydimas, parkeliavo į savo tėviškę.
2 Atėjus sabatui, Jis pradėjo mokyti sinagogoje. Daugelis girdėdami stebėjosi: „Iš kur Jam tai? Kas per išmintis Jam suteikta, kad net tokie stebuklai daromi Jo rankomis?
3 Argi Jis ne dailidė, ne Marijos sūnus, Jokūbo, Jozės, Judo ir Simono brolis?! Argi Jo seserys negyvena čia, pas mus?!“ Ir jie piktinosi Juo.
4 O Jėzus jiems tarė: „Pranašas nebūna be pagarbos, nebent savo tėviškėje tarp savo giminių ir savo namuose“.
5 Ir Jis ten negalėjo padaryti jokio stebuklo, tik keliems ligoniams uždėjo rankas ir juos išgydė.
6 Ir Jis stebėjosi jų netikėjimu. Jis ėjo per apylinkės kaimus ir mokė.
7 Jėzus pasišaukė pas save dvylika, ėmė juos siuntinėti po du ir davė jiems valdžią netyrosioms dvasioms.
8 Liepė, be lazdos, nieko neimti į kelionę – nei krepšio, nei duonos, nei pinigų dirže, –
9 tik apsiauti sandalais, bet neapsivilkti dviejų tunikų.
10 Ir sakė jiems: „Į kuriuos namus užeisite, ten ir pasilikite, kol išvyksite.
11 Jei kurioje vietoje jūsų nepriimtų ir nesiklausytų, išeidami iš ten nusikratykite dulkes nuo kojų, kaip liudijimą prieš juos“.
12 Jie išėjo ir skelbė atgailą,
13 išvarė daug demonų, daugelį ligonių tepė aliejumi ir išgydė.
14 Karalius Erodas išgirdęs, – nes Jėzaus vardas tapo plačiai žinomas, – kalbėjo: „Jonas Krikštytojas prisikėlė iš numirusių ir todėl jame veikia stebuklingos jėgos“.
15 Kiti tvirtino: „Jis – Elijas!“ Dar kiti sakė: „Jis pranašas, kaip ir kiti pranašai“.
16 Tai išgirdęs, Erodas sakė: „Tai Jonas, kuriam aš nukirsdinau galvą, – jis prisikėlė!“
17 Pats Erodas buvo įsakęs suimti Joną ir laikė jį sukaustytą kalėjime dėl savo brolio Pilypo žmonos Erodiados, kurią buvo vedęs.
18 Jonas mat sakė Erodui: „Nevalia tau gyventi su brolio žmona“.
19 Erodiada neapkentė Jono ir troško jį nužudyti, tačiau negalėjo,
20 nes Erodas bijojo Jono, žinodamas jį esant teisų ir šventą vyrą, ir todėl jį saugojo. Girdėdamas Joną kalbant, jis daug ką darydavo ir mielai jo klausydavosi.
21 Proga pasitaikė, kai Erodas, švęsdamas savo gimimo dieną, iškėlė pokylį savo didžiūnams, kariuomenės vadams ir Galilėjos kilmingiesiems.
22 Erodiados duktė ten įėjusi šoko ir patiko Erodui bei jo svečiams. Karalius tarė mergaitei: „Prašyk iš manęs, ko tik nori, ir aš tau duosiu“.
23 Ir jis prisiekė: „Ko tik prašysi, aš tau duosiu, kad ir pusę savo karalystės!“
24 Tada ji nuėjusi paklausė savo motiną: „Ko man prašyti?“ O ši tarė: „Jono Krikštytojo galvos!“
25 Toji, skubiai atbėgusi pas karalių, paprašė: „Noriu, kad man tuojau duotum dubenyje Jono Krikštytojo galvą“.
26 Karalius labai nuliūdo, tačiau dėl priesaikos ir svečių nesiryžo jai atsakyti.
27 Jis tuoj pat pasiuntė budelį ir įsakė jam atnešti Jono galvą. Šis nuėjęs nukirto jam kalėjime galvą
28 ir, atnešęs ją dubenyje, padavė mergaitei, o mergaitė atidavė ją savo motinai.
29 Tai išgirdę, Jono mokiniai atėjo, paėmė jo kūną ir palaidojo kape.
30 Apaštalai susirinko pas Jėzų ir papasakojo Jam viską, ką buvo nuveikę ir ko mokę.
31 O Jis tarė jiems: „Eikite vieni į nuošalią vietą ir truputį pailsėkite“. Mat daugybė žmonių ateidavo ir išeidavo, ir jiems nebūdavo laiko nė pavalgyti.
32 Ir jie išplaukė valtimi į negyvenamą vietą.
33 Bet žmonės pastebėjo juos išplaukiant, ir daugelis pažino Jį. Iš visų miestų subėgo ten pėsti, pralenkdami mokinius, ir susirinko pas Jį.
34 Išlipęs į krantą, Jėzus pamatė didžiulę minią, ir Jam pagailo žmonių, nes jie buvo tarsi avys be piemens; ir pradėjo juos mokyti daugelio dalykų.
35 Dienai baigiantis, priėjo prie Jo mokiniai ir kalbėjo: „Čia dykvietė, ir jau vėlyvas laikas.
36 Paleisk juos, kad, pasklidę po aplinkinius kiemus bei kaimus, nusipirktų duonos, nes jie neturi ko valgyti“.
37 Bet Jėzus tarė: „Jūs duokite jiems valgyti“. Mokiniai tada klausia: „Ar mums eiti ir nupirkti duonos už du šimtus denarų ir duoti jiems valgyti?“
38 Jis sako: „Kiek turite kepalų? Eikite ir pažiūrėkite“. Patikrinę jie atsakė: „Penkis ir dvi žuvis“.
39 Jis įsakė susodinti žmones būriais ant žalios žolės.
40 Ir tie susėdo būrys prie būrio, po šimtą ir po penkiasdešimt žmonių.
41 Jėzus paėmė penkis kepalus ir dvi žuvis, pažvelgė į dangų, palaimino, laužė duoną ir davė savo mokiniams, kad padalintų žmonėms. Taip pat Jis padalino visiems tas dvi žuvis.
42 Ir visi valgė ir pasisotino.
43 Jie pririnko dvylika pilnų pintinių duonos trupinių ir žuvies likučių.
44 O valgytojų buvo apie penkis tūkstančius vyrų.
45 Tuojau Jis privertė savo mokinius sėsti į valtį ir pirma Jo irtis į kitą krantą prie Betsaidos, kol Jis paleisiąs žmones.
46 Juos paleidęs, Jis nuėjo į kalną melstis.
47 Atėjus vakarui, valtis buvo ežero viduryje, o Jis vienas sausumoje.
48 Matydamas, kad mokiniai vargsta besiirdami, – nes vėjas buvo jiems priešingas, – apie ketvirtą nakties sargybą Jis ateina pas juos, žengdamas ežero paviršiumi, ir buvo bepraeinąs pro šalį.
49 Šie, pamatę Jį einantį ežeru, pamanė, jog tai šmėkla, ir pradėjo šaukti.
50 Mat visi Jį matė ir išsigando. Bet Jis tuojau juos prakalbino: „Drąsos! Tai Aš. Nebijokite!“
51 Tada Jis įlipo pas juos į valtį, ir vėjas liovėsi. Mokiniai buvo didžiai apstulbinti ir be galo stebėjosi,
52 nes nebuvo supratę duonos stebuklo, kadangi jų širdis tebebuvo užkietėjusi.
53 Persiyrę per ežerą, jie pasiekė Genezareto kraštą ir čia lipo į krantą.
54 Jiems išlipus iš valties, žmonės tuojau pažino Jį,
55 apibėgo visą apylinkę ir pradėjo gabenti neštuvais ligonius ten, kur girdėjo Jį esant.
56 Ir kur Jėzus užeidavo į kaimus, miestus ar kiemus, jie aikštėse guldydavo ligonius ir maldaudavo Jį, kad leistų jiems palytėti bent savo drabužio apvadą. Ir visi, kas tik Jį paliesdavo, išgydavo.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: akvilas · įdukrino · kraujas moteris · nazareto stalius · tikėjimo pamatas · tikinti vyras
30 Jėzus dar sakė: „Su kuo galima palyginti Dievo karalystę? Arba kokiu palyginimu ją pavaizduosime?
31 Ji kaip garstyčios grūdelis, kuris sėjamas dirvon. Jis yra mažiausias iš visų sėklų žemėje,
32 bet pasėtas užauga, tampa didesnis už visus augalus ir išleidžia plačias šakas, kad jo pavėsyje gali susisukti lizdą padangių sparnuočiai“.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: garstyčios · garstyčios grūdą · garstyčios grūdas · garstyčios grudelis · garstyčios sėkl · Jėzaus palyginimai
12 Jis iškels vėliavą tautoms, surinks Izraelio pabėgėlius ir Judo išsklaidytuosius iš keturių žemės kraštų.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: aukštas dangus · išsirinkau izraelį · jeruzalėje · kampas · kampuose · karas izraelyje
1 Viešpatie, Tu ištyrei mane ir pažįsti.
2 Tu žinai, kada keliuosi ir kada atsisėdu, Tu supranti mano mintis.
3 Matai, kada vaikštau ir kada ilsiuosi; žinai visus mano kelius.
4 Dar mano liežuvis nepratarė žodžio, Tu, Viešpatie, jau viską žinai.
5 Apglėbęs laikai mane iš priekio ir iš užpakalio, uždėjai ant manęs savo ranką.
6 Toks pažinimas man yra labai nuostabus, ne man pasiekti Tavo aukštybes.
7 Kur nuo Tavo dvasios aš pasislėpsiu, kur nuo Tavo veido pabėgsiu?
8 Jei užkopčiau į dangų, Tu ten. Jei nusileisčiau į pragarą, Tu ten.
9 Jei aušros sparnus pasiėmęs nusileisčiau, kur baigiasi jūros,
10 ir ten Tavo ranka vestų mane ir laikytų Tavo dešinė.
11 Jei sakyčiau: „Tamsa teapdengia mane“, naktis aplinkui mane šviesa pavirstų.
12 Tamsa nepaslepia nuo Tavęs, Tau net naktį šviesu kaip dieną.
13 Tu mano širdį sukūrei, sutvėrei mane motinos įsčiose.
14 Girsiu Tave, kad taip nuostabiai ir baimę keliančiai esu sukurtas. Kokie nuostabūs yra Tavo darbai, ir mano siela tai gerai žino.
15 Nė vienas kaulas nebuvo paslėptas nuo Tavęs, kai slaptoje buvau padarytas, kai buvau tveriamas žemės gelmėse.
16 Tavo akys matė mane dar negimusį ir Tavo knygoje buvo viskas surašyta: dienos, kurias man skyrei, kai dar nė vienos jų nebuvo.
17 Brangios man yra Tavo mintys, Dieve, nesuskaitoma jų gausybė!
18 Jei mėginčiau skaičiuoti, jų būtų daugiau kaip smėlio. Atsibudęs aš tebesu su Tavimi.
19 Dieve, Tu tikrai sunaikinsi nedorėlį, kraugeriai, atsitraukite nuo manęs!
20 Jie nedorai apie Tave kalba, Tavo vardą piktam jie naudoja.
21 Aš nekenčiu tų, Viešpatie, kurie Tavęs nekenčia, man bjaurūs tie, kurie prieš Tave sukyla.
22 Aš jų nekenčiu be galo, laikau juos savo priešais.
23 Ištirk mane, Dieve, pažink mano širdį; išbandyk mane ir pažink mano mintis.
24 Matyk, ar aš einu nedorėlių keliu, ir vesk mane keliu amžinuoju!
Šios eilutės taip pat ieškota temose: dievas panorėjo · gilios mintys · graži psalmė · pašaukiau vardu · psalme · psalmes
1 Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas.
2 Dėkokite dievų Dievui, nes Jo gailestingumas amžinas.
3 Dėkokite viešpačių Viešpačiui, nes Jo gailestingumas amžinas.
4 Kuris vienas daro didelius stebuklus, nes Jo gailestingumas amžinas.
5 Kuris išmintingai dangų sukūrė, nes Jo gailestingumas amžinas.
6 Kuris viršum vandenų ištiesė žemę, nes Jo gailestingumas amžinas.
7 Kuris dideles šviesas sukūrė, nes Jo gailestingumas amžinas.
8 Saulę sukūrė, kad viešpatautų dienai, nes Jo gailestingumas amžinas.
9 Mėnulį ir žvaigždes, kad viešpatautų nakčiai, nes Jo gailestingumas amžinas.
10 Kuris pirmagimius Egipte ištiko, nes Jo gailestingumas amžinas.
11 Ir išvedė iš ten Izraelį, nes Jo gailestingumas amžinas.
12 Ištiesta galinga ranka ir tvirta dešine savo, nes Jo gailestingumas amžinas.
13 Kuris perskyrė Raudonąją jūrą, nes Jo gailestingumas amžinas.
14 Ir pervedė per ją Izraelį, nes Jo gailestingumas amžinas.
15 Faraoną ir jo kariuomenę Raudonojoje jūroje pražudė, nes Jo gailestingumas amžinas.
16 Kuris savo tautą per dykumą vedė, nes Jo gailestingumas amžinas.
17 Kuris stiprius karalius nugalėjo, nes Jo gailestingumas amžinas.
18 Kuris garsius karalius nužudė, nes Jo gailestingumas amžinas.
19 Sihoną, amoritų karalių, nes Jo gailestingumas amžinas.
20 Ir Ogą, Bašano karalių, nes Jo gailestingumas amžinas.
21 Ir jų žemę Izraeliui paveldėti davė, nes Jo gailestingumas amžinas.
22 Savajam tarnui Izraeliui valdyti leido, nes Jo gailestingumas amžinas.
23 Kuris atsiminė mus mūsų pažeminime, nes Jo gailestingumas amžinas.
24 Iš priešų mus išvadavo, nes Jo gailestingumas amžinas.
25 Kuris maitina visa, kas gyva, nes Jo gailestingumas amžinas.
26 Dėkokite dangaus Dievui, nes Jo gailestingumas amžinas.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: ačiū valia · atmintis · atsuk · begalinis gailestingumas · degti dievui · dėkingumas
5 Tu padėjai žemės pamatus, ir niekas jos nepajudins per amžius.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: babilono kekše · civilizacija · dangus bokštas · mano rankose · mano stiprybe · niekas nežino
1 Laimink, mano siela, Viešpatį! Viešpatie, mano Dieve, Tu esi labai didingas! Didybe ir garbe esi apsirengęs.
2 Tave supa šviesa kaip apsiaustas; ištiesei dangus kaip skraistę.
3 Virš vandenų surentei sau kambarius, debesis padarei savo vežimu, važiuoji ant vėjo sparnų.
4 Tu darai savo pasiuntinius kaip vėjus, savo tarnus kaip liepsnojančią ugnį.
5 Tu padėjai žemės pamatus, ir niekas jos nepajudins per amžius.
6 Vandenynais kaip drabužiu apdengei ją, kalnų viršūnes vandenys dengė.
7 Tau grūmojant, jie pabėgo, nuo Tavo griaustinio balso jie pasišalino.
8 Jie kyla į kalnus, leidžiasi į slėnius, į vietas, kurias jiems paskyrei.
9 Nustatei jiems ribą, kad neperžengtų jos ir nebeužlietų žemės.
10 Tu pasiuntei šaltinius į slėnius, tarp kalnų jie teka.
11 Iš jų miško žvėrys geria ir laukiniai asilai troškulį savo malšina.
12 Jų pakrantėse padangių paukščiai gyvena, medžių šakose jie čiulba.
13 Iš savo kambarių kalnus Tu laistai, Tavo rankų darbas gaivina žemę.
14 Tu išaugini žolę galvijams ir augalus, kad tarnautų žmogui, kad iš žemės jis maistą sau gautų
15 ir vyną, kuris linksmina žmogaus širdį. Veidai spindi nuo aliejaus, o duona stiprina žmonių širdis.
16 Viešpaties medžiai pasisotina, Libano kedrai, Jo pasodinti.
17 Paukščiai ten krauna lizdus, gandras kipariso viršūnėje sau namus pasidarė.
18 Aukšti kalnai – laukinėms ožkoms, uolos – triušiams prieglaudą teikia.
19 Jis sukūrė mėnulį laikui žymėti, saulė žino, kada nusileisti.
20 Tu siunti tamsą, ir ateina naktis, miško žvėrys sujunda.
21 Ima riaumoti jauni liūtai, grobio ieškodami, ir prašo Dievą sau maisto.
22 Kai pateka saulė, jie pasitraukia miegoti į savo lindynes.
23 Žmogus išeina į darbą ir darbuojasi ligi vakaro.
24 Viešpatie, kokia daugybė Tavo darbų! Juos išmintingai padarei, žemę pripildei savo turtų.
25 Štai didelė ir plati jūra. Ten knibžda be skaičiaus įvairaus dydžio gyvūnų.
26 Ten plaukioja laivai, Tavo sukurtas leviatanas vandeny žaidžia.
27 Jie visi iš Tavęs laukia, kad duotum jiems maisto reikiamu metu.
28 Tu duodi jiems, jie rankioja. Tu ištiesi savo ranką, jie pasisotina gausiai.
29 Tau paslėpus nuo jų veidą, jie išsigąsta. Tu atimi iš jų kvapą, ir jie miršta, dulkėmis virsta.
30 Atsiunti Tu savo dvasią, sukuri juos ir atnaujini žemės veidą.
31 Viešpaties šlovė pasiliks per amžius, džiaugsis Viešpats savo darbais.
32 Jis pažvelgia į žemę, ji sudreba; paliečia kalnus, ir jie rūksta.
33 Viešpačiui giedosiu, kol gyvensiu, giedosiu gyrių Dievui, kol gyvas būsiu.
34 Mano apmąstymai Jam patiks; aš džiaugsiuosi Viešpatyje.
35 Te nusidėjėliai dingsta iš žemės, tenebūna daugiau nedorėlių. Laimink, mano siela, Viešpatį! Girkite Viešpatį!
Šios eilutės taip pat ieškota temose: Dievas laimina · dvasios veidas · giedokite Viešpačiui · laiminkite · mėnulis · neišsemiama
4 Kur buvai, kai Aš dėjau žemės pamatus? Atsakyk, jei supranti.
19 Lamechas vedė dvi žmonas. Pirmosios vardas buvo Ada, antrosios – Cila.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: aštuoniolika · daugpatystė · Dievas leido · Dvasinė neištikimybė · Kaino ženklas · keletas žmonu
24 Todėl vyras paliks savo tėvą bei motiną ir susijungs su savo žmona; ir juodu taps vienu kūnu.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: be dėmės · daugiau negu · dievas sujungis · įžadus · jis padaugins · jis sužeidžia
1 Taip buvo sutvertas dangus, žemė ir visi jų pulkai.
2 Dievas septintą dieną užbaigė savo darbus ir ilsėjosi septintą dieną po visų savo darbų, kuriuos atliko.
3 Dievas palaimino septintą dieną ir ją pašventino, nes joje ilsėjosi po visų savo darbų, kuriuos Dievas sukūrė ir padarė.
4 Tokia yra dangaus ir žemės kilmė, kai jie buvo sukurti tą dieną, kurią Viešpats Dievas sutvėrė žemę ir dangų,
5 ir visus lauko augalus, kurių dar nebuvo žemėje, ir visas lauko žoles, kurios dar nežėlė; nes Viešpats Dievas nesiuntė į žemę lietaus ir nebuvo žmogaus žemei įdirbti.
6 Migla kilo nuo žemės ir drėkino jos paviršių.
7 Ir Viešpats Dievas padarė žmogų iš žemės dulkių ir įkvėpė į jo šnerves gyvybės kvapą. Taip žmogus tapo gyva siela.
8 Viešpats Dievas sukūrė sodą Edene rytuose ir ten apgyvendino žmogų, kurį buvo sutvėręs.
9 Viešpats Dievas išaugino iš žemės visokių medžių, gražių pasižiūrėti ir nešančių gerus vaisius maistui; taip pat gyvybės medį sodo viduryje ir medį pažinimo gero ir blogo.
10 Upė tekėjo iš Edeno sodui drėkinti; nuo ten ji šakojosi į keturias upes.
11 Pirmosios vardas Pišonas. Ji teka aplink visą Havilos šalį, kur randamas auksas.
12 Tos šalies auksas yra geras. Ten randa bdeliją ir onikso akmenį.
13 Antrosios upės vardas Gihonas. Ji teka aplink visą Kušo šalį.
14 Trečiosios upės vardas Tigras. Ji teka į rytus nuo Asūro. O ketvirtoji upė yra Eufratas.
15 Ir paėmė Viešpats Dievas žmogų ir apgyvendino jį Edeno sode, kad žmogus jį įdirbtų ir prižiūrėtų.
16 Viešpats Dievas įsakė žmogui: „Nuo kiekvieno sodo medžio tau leista valgyti,
17 bet nuo medžio pažinimo gero ir blogo nevalgyk, nes tą dieną, kurią valgysi jo vaisių, tikrai mirsi“.
18 Viešpats Dievas tarė: „Negerai žmogui būti vienam. Aš padarysiu jam tinkamą padėjėją“.
19 Viešpats Dievas, padaręs iš žemės visus žvėris bei padangių paukščius, juos atvedė prie Adomo, kad matytų, kaip jis juos pavadins; kaip Adomas pavadino kiekvieną gyvą padarą, toks ir yra jo vardas.
20 Adomas davė vardus visiems gyvuliams, padangių paukščiams ir visiems lauko žvėrims, tačiau tarp jų neatsirado padėjėjo, tinkamo žmogui.
21 Tada Viešpats Dievas giliai užmigdė Adomą, išėmė vieną jo šonkaulių ir tą vietą užpildė kūnu.
22 Po to Viešpats Dievas iš šonkaulio, kurį išėmė iš žmogaus, padarė moterį ir ją atvedė pas žmogų.
23 Tada Adomas tarė: „Štai kaulas iš mano kaulų ir kūnas iš mano kūno! Šita bus vadinama moterimi, nes iš vyro ji paimta“.
24 Todėl vyras paliks savo tėvą bei motiną ir susijungs su savo žmona; ir juodu taps vienu kūnu.
25 Jie abu – žmogus ir jo žmona – buvo nuogi, tačiau nesigėdijo.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: angelai · apsimeta angelu · dievas leido · lapuoto · mirties angelas · pasipriešinimui
29 Dievas tarė: „Aš jums daviau įvairias žoles, turinčias sėklą, kurios auga žemės paviršiuje, ir visus medžius, kurių vaisius turi sėklą; jums tebūna tai maistas.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: derlingi · gadui · kanapė · mozė žaltys · palaimintas vaisius · sėklidė
11 Dievas tarė: „Tegul žemė išaugina žolę, augalus, duodančius sėklą, ir vaismedžius, nešančius vaisių pagal jų rūšį, kuriuose yra jų sėkla!“ Ir taip įvyko.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: apie medžius · daigas · is vaisiu · išleis sėklą · lakti · lapuoto
1 Pradžioje Dievas sutvėrė dangų ir žemę.
2 Žemė buvo be pavidalo ir tuščia, tamsa gaubė gelmes, ir Dievo Dvasia sklandė virš vandenų.
3 Dievas tarė: „Teatsiranda šviesa!“ Ir atsirado šviesa.
4 Dievas matė šviesą ir, kad tai buvo gerai, ir Dievas atskyrė šviesą nuo tamsos.
5 Dievas pavadino šviesą diena, o tamsą – naktimi. Tai buvo vakaras ir rytas – pirmoji diena.
6 Dievas tarė: „Teatsiranda tvirtuma tarp vandenų, ir ji teatskiria vandenis nuo vandenų!“
7 Dievas padarė tvirtumą ir atskyrė vandenis, kurie buvo po tvirtuma, nuo vandenų, kurie buvo virš tvirtumos. Ir taip įvyko.
8 Dievas pavadino tvirtumą dangumi. Tai buvo vakaras ir rytas – antroji diena.
9 Dievas tarė: „Tesusirenka vandenys, kurie yra po dangumi, į vieną vietą ir tepasirodo sausuma!“ Ir taip įvyko.
10 Dievas pavadino sausumą žeme, o vandenų samplūdį – jūromis. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai.
11 Dievas tarė: „Tegul žemė išaugina žolę, augalus, duodančius sėklą, ir vaismedžius, nešančius vaisių pagal jų rūšį, kuriuose yra jų sėkla!“ Ir taip įvyko.
12 Žemė išaugino žolę, augalus, duodančius sėklą pagal jų rūšį, ir medžius, nešančius vaisius pagal jų rūšį, kuriuose yra jų sėkla. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai.
13 Tai buvo vakaras ir rytas – trečioji diena.
14 Dievas tarė: „Teatsiranda šviesos dangaus tvirtumoje dienai nuo nakties atskirti ir tebūna jos ženklai pažymėti laikus, dienas ir metus.
15 Jos težiba dangaus tvirtumoje ir apšviečia žemę!“ Ir taip įvyko.
16 Dievas padarė dvi dideles šviesas: didesniąją – dienai ir mažesniąją nakčiai valdyti, ir taip pat žvaigždes.
17 Dievas išdėstė jas dangaus tvirtumoje, kad šviestų žemei,
18 valdytų dieną bei naktį ir atskirtų šviesą nuo tamsos. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai.
19 Tai buvo vakaras ir rytas – ketvirtoji diena.
20 Dievas tarė: „Tegul vandenys knibždėte knibžda gyvūnais ir paukščiai teskraido virš žemės, padangėse!“
21 Taip Dievas sutvėrė didelius jūros gyvūnus ir visus kitus gyvius, kurie atsirado iš vandens, ir visus paukščius pagal jų rūšį. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai.
22 Dievas juos palaimino, tardamas: „Būkite vaisingi, dauginkitės ir pripildykite vandenis jūrose, o paukščiai tepripildo žemę!“
23 Tai buvo vakaras ir rytas – penktoji diena.
24 Dievas tarė: „Tegul žemė išaugina gyvūnus pagal jų rūšį: gyvulius, roplius ir laukinius žvėris, kiekvieną pagal savo rūšį!“ Ir taip įvyko.
25 Dievas padarė laukinius žvėris, gyvulius ir visokius roplius, kiekvieną pagal jų rūšį. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai.
26 Dievas tarė: „Padarykime žmogų pagal mūsų atvaizdą ir panašumą. Jie tevaldo jūros žuvis, padangių paukščius, gyvulius ir visą žemę bei visus roplius, kurie gyvena ant žemės!“
27 Ir Dievas sutvėrė žmogų pagal savo atvaizdą; pagal Dievo atvaizdą sutvėrė Jis jį; vyrą ir moterį sutvėrė Jis.
28 Dievas juos palaimino ir tarė: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir užvaldykite ją, viešpataukite jūros žuvims, padangių paukščiams ir kiekvienam gyvam padarui, kuris kruta ant žemės!“
29 Dievas tarė: „Aš jums daviau įvairias žoles, turinčias sėklą, kurios auga žemės paviršiuje, ir visus medžius, kurių vaisius turi sėklą; jums tebūna tai maistas.
30 Ir visiems žemės gyvūnams, visiems padangių paukščiams ir visiems, kas kruta ant žemės, kas turi gyvybę, daviau visus žaliuojančius augalus maistui“. Ir taip įvyko.
31 Dievas matė visa, ką buvo padaręs, ir tai buvo labai gerai. Buvo vakaras ir rytas – šeštoji diena.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: akacija · aklinai · atmenu · babilono kekše · dienos pradžia · dievo galybe
