Biblijos teminė rodyklė

Raktinis žodis: patarlės => angl. Proverbs


Paieškos langelyje įrašykite temą apibūdinantį žodį arba frazę, pvz. kantrybė tikėjimas

Pat 12,15
15 Kvailiui jo kelias atrodo teisingas, bet išmintingas žmogus klauso patarimo.

Pat 3,5
5 Pasitikėk Viešpačiu visa širdimi ir nesiremk savo supratimu.

Pat 29,11
11 Kvailys kalba viską, ką galvoja, o išmintingas susilaiko.

Pat 24,1-34
1 Nepavydėk piktiems žmonėms ir nenorėk būti su jais,
2 nes jie mąsto apie smurtą ir kalba apie apgaulę.
3 Namai statomi išmintimi ir įtvirtinami supratimu.
4 Pažinimu jie pripildomi visokių brangių ir vertingų turtų.
5 Išmintingas žmogus yra stiprus, ir pažinimas padidina jėgas.
6 Kariaudamas klausyk išmintingų patarimų; daug patarėjų suteikia saugumą.
7 Kvailiui išmintis nepasiekiama, pasitarimuose jis neatveria burnos.
8 Kas planuoja daryti pikta, bus vadinamas nedoru žmogumi.
9 Planuoti kvailystes yra nuodėmė; žmonės bjaurisi niekintoju.
10 Kas palūžta nelaimės metu, tas silpnas.
11 Išlaisvink tuos, kurie vedami mirti, išgelbėk pasmerktus nužudyti.
12 Ar sakysi, kad to nežinojai? Ar širdžių Tyrėjas nežino? Jis stebi tavo sielą ir visa žino, ir atlygins žmogui pagal jo darbus.
13 Mano sūnau, valgyk medų, nes jis geras, ir korį, nes jis saldus tavo liežuviui.
14 Taip ir išminties pažinimas tavo sielai: suradęs ją, turi ateitį, tavo viltis nebus tuščia.
15 Netykok, nedorėli, prie teisiojo namų ir nedrumsk jam ramybės.
16 Teisusis septynis kartus krinta ir vėl atsikelia, bet nedorėlis įpuls į pražūtį.
17 Nesidžiauk, kai tavo priešas krinta; nedžiūgauk savo širdyje, kai jis suklumpa,
18 kad Viešpats pamatęs nenukreiptų nuo jo savo rūstybės, nes tai Jam nepatinka.
19 Nesijaudink dėl piktadarių ir nepavydėk nedorėliams.
20 Piktadarys neturi ateities, o nedorėlio žiburys užges.
21 Mano sūnau, bijok Viešpaties ir karaliaus, nesusidėk su maištininkais.
22 Jų pražūtis ateis netikėtai, ir kas žino, ko jie susilauks nuo tų dviejų.
23 Tai taip pat išmintingiems. Būti šališkam teisme yra negerai.
24 Kas sako nedorėliui, kad jis teisus, tą keiks jo tauta ir juo bjaurėsis.
25 Tie, kurie jį sudraus, bus mėgstami, ir palaiminimai užgrius juos.
26 Tinkamas atsakymas yra kaip pabučiavimas.
27 Atlik darbus laukuose, paruošk tinkamai dirvą ir tada statyk savo namus.
28 Neliudyk neteisingai prieš savo artimą ir neapgaudinėk.
29 Nesakyk: “Kaip jis man padarė, taip aš jam padarysiu; aš atlyginsiu jam”.
30 Aš ėjau pro tinginio lauką ir neišmanėlio vynuogyną.
31 Visur augo erškėčiai ir buvo pilna dilgėlių, o akmeninė tvora buvo apgriuvus.
32 Aš žiūrėjau, apsvarsčiau ir pasimokiau:
33 “Truputį pamiegosi, truputį pasnausi, truputį pagulėsi, sudėjęs rankas,
34 ir ateis skurdas kaip pakeleivis ir nepriteklius kaip ginkluotas plėšikas”.

Pat 23,9
9 Nekalbėk kvailam girdint, nes jis paniekins tavo išmintingus žodžius.

Pat 27,17
17 Kaip geležis galanda geležį, taip žmogus aštrina savo draugą.

Jok 1,5
5 Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta.

Pat 31,1-31
1 Karaliaus Lemuelio žodžiai, kuriais jį auklėjo motina:
2 “Ką, mano sūnau? Ką, mano įsčių sūnau? Ką, mano įžadų sūnau?
3 Neatiduok savo jėgų moterims ir savo kelių toms, kurios pražudo karalius.
4 Lemueli, ne karaliams gerti vyną, ne kunigaikščiams stiprius gėrimus,
5 kad prisigėrę jie nepamirštų įstatymo ir neiškraipytų teisingumo prispaustiesiems.
6 Duok stiprius gėrimus nelaimingiems ir vyną liūdinčioms sieloms.
7 Tegul jie pasigeria ir užmiršta savo vargus ir skurdą.
8 Atverk už nebylį savo burną byloje tų, kurie pasmerkti pražūčiai.
9 Teisk teisingai ir apgink beturčių ir vargšų teises.
10 Kas gali surasti gerą moterį? Ji yra daug vertingesnė už perlus.
11 Vyro širdis visiškai pasitiki ja ir jo namuose netrūks pelno.
12 Visą gyvenimą ji daro vyrui tik gera, o ne pikta.
13 Ji ieško vilnos ir lino, noriai dirba savo rankomis.
14 Ji lyg prekybininkų laivas parūpina maistą iš toli.
15 Ji keliasi anksti rytą, paruošia maisto šeimai ir paskiria tarnaitėms darbą.
16 Ji apžiūri lauką, jį nuperka ir savo rankų pelnu užveisia vynuogyną.
17 Ji susijuosia jėga, sustiprina savo rankas.
18 Ji supranta, kad jos darbas vertingas; jos žiburys negęsta naktį.
19 Jos pirštai paima verpstę ir jos rankos dirba.
20 Ji ištiesia ranką išalkusiam ir beturčiui.
21 Ji nebijo šalčių, nes visi jos namiškiai yra aprengti vilnoniais rūbais.
22 Ji pasidaro antklodžių, plona drobė ir purpuras-jos drabužiai.
23 Jos vyras yra žinomas vartuose, kai sėdi su krašto vyresniaisiais.
24 Ji audžia plonų drobių ir parduoda, pristato juostų pirkliams.
25 Ji, apsirengusi stiprybe ir grožiu, linksmai žiūri į ateitį.
26 Ji kalba išmintingai ir ant jos liežuvio švelnus pamokymas.
27 Ji prižiūri savo namus ir nevalgo tinginio duonos.
28 Jos vaikai pakyla ir vadina ją palaiminta ir jos vyras giria ją:
29 ‘Yra daug gerų moterų, bet tu pranoksti jas visas!’
30 Žavumas apgauna ir grožis praeina, bet moteris, bijanti Dievo, bus giriama.
31 Duok jai jos rankų vaisių, ir jos darbai tegul giria ją vartuose”.

Pat 16,3
3 Pavesk savo darbus Viešpačiui, ir tavo sumanymai pasiseks.

Pat 1,7
7 Viešpaties baimė yra išminties pradžia, bet kvailiai niekina išmintį ir pamokymus.

Pat 31,9
9 Teisk teisingai ir apgink beturčių ir vargšų teises.

Pat 3,1-35
1 Mano sūnau, neužmiršk mano įstatymo, tavo širdis tesaugo mano įsakymus.
2 Jie prailgins tavo dienas, pridės tau gyvenimo metų ir ramybės.
3 Gailestingumas ir tiesa tenepalieka tavęs; užsirišk tai ant savo kaklo, įrašyk į savo širdies plokštę.
4 Taip atrasi palankumą bei gerą įvertinimą Dievo ir žmonių akyse.
5 Pasitikėk Viešpačiu visa širdimi ir nesiremk savo supratimu.
6 Visuose savo keliuose pripažink Jį, tai Jis nukreips tavo takus.
7 Nebūk išmintingas savo akyse, bijok Viešpaties ir venk pikto;
8 tai bus sveikata tavo kūnui ir atgaiva kaulams.
9 Pagerbk Viešpatį savo turtu ir pirmaisiais viso derliaus vaisiais,
10 tai tavo aruodai bus kupini, spaustuvai perpildyti naujo vyno.
11 Mano sūnau, nepaniekink Viešpaties bausmės ir nenusimink Jo baramas,
12 nes ką Viešpats myli, tą pabara, kaip tėvas auklėdamas sūnų, kuriuo gėrisi.
13 Palaimintas žmogus, kuris randa išmintį ir įgauna supratimo,
14 nes ją įsigyti yra naudingiau, negu įsigyti sidabro, ir pelno iš jos yra daugiau negu iš geriausio aukso.
15 Ji brangesnė už deimantus, su ja nesulyginama visa, ko galėtum trokšti.
16 Dešinėje jos rankoje ilgas amžius, o kairėje turtai ir garbė.
17 Jos keliai-malonės keliai, visi jos takai-ramybė.
18 Ji yra gyvybės medis visiems, kurie ją pagauna, laimingi, kas ją išlaiko.
19 Viešpats išmintimi sukūrė žemę, savo protu įtvirtino dangus.
20 Jo žinojimu buvo atvertos gelmės ir debesys laša rasa.
21 Mano sūnau, neišleisk jų iš akių, saugok sveiką nuovoką ir įžvalgumą.
22 Tai bus gyvybė tavo sielai ir papuošalas kaklui;
23 tada eisi saugus savo keliu, ir tavo koja nesuklups.
24 Atsigulęs nebijosi, ir tavo miegas bus saldus.
25 Tavęs neišgąsdins staigus sąmyšis ir nedorėlių siautėjimas, kai jis ateis.
26 Viešpats bus tavo pasitikėjimas, Jis apsaugos tavo koją, kad neįkliūtum.
27 Neatsakyk geradarystės tam, kuriam dera ją padaryti, kai tavo ranka tai pajėgia.
28 Nesakyk savo artimui: “Eik ir sugrįžk, rytoj aš tau duosiu”, kai turi su savimi.
29 Neplanuok pikta prieš savo artimą, kuris gyvena pasitikėdamas arti tavęs.
30 Nesibark be reikalo su žmogumi, kuris tau nieko blogo nepadarė.
31 Nepavydėk smurtininkui ir nesirink nė vieno iš jo kelių.
32 Viešpats bjaurisi ydingu žmogumi, bet Jis artimas teisiajam.
33 Viešpaties prakeikimas nedorėlio namams, o teisiojo buveinę Jis laimina.
34 Jis išjuokia pašaipūnus, o nuolankiesiems teikia malonę.
35 Išmintingieji paveldės šlovę, kvailio pasididžiavimas pasibaigs gėda.

Pat 20,1-30
1 Vynas-pasityčiotojas, o stiprus gėrimas-pašėlęs; kas jais apsigauna, nėra išmintingas.
2 Karaliaus rūstybė yra kaip liūto riaumojimas; kas jį erzina, nusideda prieš savo gyvybę.
3 Garbė žmogui vengti ginčų, bet kiekvienas kvailys įsivelia į juos.
4 Tinginys nearia dėl šalčio, todėl derliaus metu elgetaus ir nieko neturės.
5 Patarimas žmogaus širdyje yra kaip gilus vanduo, sumanus žmogus jį semia.
6 Daugelis žmonių skelbia savo gerumą, bet kas suras ištikimą žmogų?
7 Teisus žmogus vaikšto savo nekaltume, ir jo vaikai bus palaiminti.
8 Karalius, sėdėdamas teismo soste, savo akimis išsklaido visą blogį.
9 Kas gali sakyti: “Apvaliau savo širdį, esu be nuodėmės”?
10 Skirtingi svarsčiai ir skirtingi saikai yra pasibjaurėjimas Viešpaties akyse.
11 Jau vaiką galima pažinti iš jo poelgių, ar jo darbai bus tyri ir teisingi.
12 Viešpats sutvėrė girdinčią ausį ir matančią akį.
13 Kas mėgsta miegoti, tampa beturtis; atsimerk ir turėsi pakankamai maisto.
14 Pirkėjas sako: “Niekam tikę, niekam tikę!”, o nuėjęs savo keliu giriasi.
15 Yra aukso ir daugybė perlų, bet pažinimo lūpos yra didelė brangenybė.
16 Paimk apdarą iš to, kuris laidavo už svetimą, ir turėk užstatą iš suvedžiotojo.
17 Skani žmogui duona, apgaule įgyta, bet paskui jo burna yra pilna žvyro.
18 Sumanymai įtvirtinami patarimais, ir kariauti nepradėk neapsvarstęs.
19 Kas vaikšto plepėdamas, atidengia paslaptis, todėl nesusidėk su pataikūnais.
20 Kas keikia tėvą ir motiną, to žiburys užges visiškoje tamsoje.
21 Paveldėjimas, gautas paskubomis, galiausiai nebus palaimintas.
22 Nesakyk: “Atlyginsiu už pikta”. Lauk Viešpaties, ir Jis padės tau.
23 Skirtingi svarsčiai yra pasibjaurėjimas Viešpačiui ir neteisingos svarstyklės nėra gerai.
24 Viešpats veda žmogų, kaip tad gali žmogus suprasti savo kelią?
25 Spąstai žmogui-padaryti įžadą, o po to galvoti.
26 Išmintingas karalius išblaško nedorėlius ir juos smarkiai baudžia.
27 Žmogaus dvasia yra Viešpaties žiburys, tiriantis širdies gelmes.
28 Gailestingumas ir tiesa apsaugo karalių, ir jo sostas palaikomas gailestingumu.
29 Jaunuolių garbė-jėga, o senuosius puošia žili plaukai.
30 Kirčių žymės pašalina pikta ir randai išvalo žmogaus širdį.

Pat 17,17
17 Draugas visuomet myli ir brolis pasirodo nelaimėje.

Pat 11,2
2 Kur ateina išdidumas, ten ateina ir gėda, o kur nuolankumas- ten išmintis.

Pat 21,20
20 Išmintingo žmogaus namuose yra brangių daiktų ir aliejaus, kvailys iššvaisto juos.

Pat 31,8
8 Atverk už nebylį savo burną byloje tų, kurie pasmerkti pražūčiai.

Pat 22,7
7 Turtingas viešpatauja vargšui; skolininkas tampa skolintojo vergu.

Pat 9,10
10 Viešpaties baimė-išminties pradžia, o Šventojo pažinimas-supratimas.

Pat 23,7
7 nes kaip jis galvoja savo širdyje, toks jis ir yra. Nors jis tave ragina valgyti ir gerti, bet širdyje pavydi.

Pat 22,6
6 Parodyk vaikui kelią, kuriuo jis turi eiti, tai ir pasenęs jis nenukryps nuo jo.

Pat 19,2
2 Negerai sielai be pažinimo, ir kas skuba, tas nusideda.

Pat 13,10
10 Išdidumas sukelia ginčus, išmintingieji klauso patarimo.

Pat 16,9
9 Žmogaus širdis planuoja savo kelią, bet Viešpats nukreipia jo žingsnius.

Pat 12,18
18 Yra tokių, kurių žodžiai lyg kardo dūriai, bet išmintingojo liežuvis gydo.

Pat 31,10
10 Kas gali surasti gerą moterį? Ji yra daug vertingesnė už perlus.

Pat 19,20
20 Klausykis patarimo ir priimk pamokymą, kad ateityje būtum išmintingesnis.

Pat 4,23
23 Saugok su visu stropumu savo širdį, nes iš jos teka gyvenimo versmė.

Ef 4,29
29 Joks bjaurus žodis teneišeina iš jūsų lūpų; bet tik tai, kas gera, kas tinka ugdymui ir suteikia malonę klausytojams.

Pat 22,16
16 Kas skriaudžia beturtį, norėdamas praturtėti, ir kas duoda turtingam, pats nuskurs.

Pat 19,8
8 Kas įgyja išminties, myli savo sielą; kas laikosi supratimo, tam seksis.

Pat 16,16
16 Išmintis daug vertingesnė už auksą, supratimas-už sidabrą.

Pat 16,1-7
1 Žmogus paruošia savo širdį, bet nuo Viešpaties priklauso jo burnos atsakymas.
2 Visi žmogaus keliai atrodo geri jo paties akyse, bet Viešpats pasveria dvasią.
3 Pavesk savo darbus Viešpačiui, ir tavo sumanymai pasiseks.
4 Viešpats viską sukūrė dėl savęs, net ir nedorėlį nelaimės dienai.
5 Viešpats bjaurisi visais, kurie išdidūs širdyje; nors ir susijungtų, jie neišvengs bausmės.
6 Gailestingumu ir tiesa apvaloma nuo kaltės, Viešpaties baimė padeda išvengti pikto.
7 Kai žmogaus keliai patinka Viešpačiui, Jis padaro, kad ir jo priešai gyventų taikoje su juo.

Pat 15,33
33 Viešpaties baimė moko išminties, prieš pagerbimą eina nuolankumas.

Pat 30,1-33
1 Žodžiai Agūro, Jakės sūnaus. Taip jis kalbėjo Itieliui, pačiam Itieliui ir Ukalui:
2 “Aš suprantu mažiau negu kiti ir neturiu žmogaus proto.
3 Aš nesimokiau išminties ir neturiu Šventojo pažinimo.
4 Kas užžengė į dangų ir nusileido? Kas sulaikė vėją savo rankomis? Kas įvyniojo vandenis į drabužį? Kas nustatė žemės ribas? Kuo vardu Jis ir Jo sūnus, ar žinai?
5 Kiekvienas Dievo žodis yra tyras; Jis yra skydas tiems, kurie Juo pasitiki.
6 Nieko nepridėk prie Jo žodžių, kad Jis neapkaltintų tavęs ir neliktum melagis.
7 Dviejų dalykų prašau, neužgink man jų pirma, negu mirsiu.
8 Pašalink nuo manęs tuštybę ir melą; neduok man turtų nė skurdo, maitink mane tuo, ko man reikia,
9 kad pasisotinęs neišsiginčiau Tavęs ir nesakyčiau: ‘Kas yra Viešpats?’ arba nuskurdęs nevogčiau ir be reikalo neminėčiau Dievo vardo.
10 Neskųsk tarno jo šeimininkui, kad jis nekeiktų tavęs ir tu neliktum kaltas.
11 Yra karta, kuri keikia tėvą ir nelaimina motinos.
12 Karta, kuri laiko save švaria, bet nenusiplauna savo purvo.
13 Karta, kurios išdidus žvilgsnis ir pakeltos blakstienos.
14 Karta, kurių dantys yra kardai ir peiliai, kuriais ji suryja vargšus krašte ir beturčius tarp žmonių.
15 Siurbėlė turi dvi dukteris, kurios šaukia: ‘Duok, duok!’ Trys dalykai yra nepasotinami, o ketvirtas niekada nesako: ‘Užtenka’.
16 Tai mirusiųjų buveinė, nevaisingos įsčios, žemė, kuri sugeria vandenį, ir ugnis-ji nesako: ‘Užtenka!’
17 Akis, kurios tyčiojasi iš tėvo ir niekina paklusnumą motinai, iškapos varnai slėnyje ir suės erelio jaunikliai.
18 Trys dalykai man nesuvokiami ir ketvirtojo nesuprantu:
19 erelio kelias padangėje, gyvatės-ant uolos, laivo-jūroje ir vyro kelias su mergaite.
20 Štai kelias neištikimos moters; ji pavalgo ir, nusišluosčiusi lūpas, sako: ‘Nieko blogo nepadariau’.
21 Dėl trijų dalykų sujuda žemė, ketvirtojo ji negali pakęsti:
22 tarno, kai jis karaliauja, kvailio, kai jis pasisotina,
23 bjaurios moteriškės, kai ji išteka, ir tarnaitės, kuri užima šeimininkės vietą.
24 Keturi žemės gyvūnai yra maži, bet labai išmintingi:
25 skruzdės nėra stipri tauta, tačiau vasarą prisirengia sau maisto;
26 triušiai yra silpni, tačiau pasidaro namus uolose;
27 skėriai neturi karaliaus, tačiau tvarkingai skrenda būriais;
28 voras audžia savo rankomis, tačiau būna ir karaliaus rūmuose.
29 Trys vaikšto išdidžiai, ketvirtas eina didingai:
30 liūtas-stipriausias tarp žvėrių, nebijo nieko;
31 kurtas, ožys ir karalius priešaky savo žmonių.
32 Jei buvai kvailas ir aukštinai save ar planavai pikta, užsidenk ranka savo burną.
33 Plakant pieną, gaunamas sviestas; stipriai šnypščiant nosį, pasirodo kraujas; pykčio kurstymas sukelia ginčą”.

Pat 22,15
15 Kvailystė prisirišusi prie vaiko širdies, bet pamokymo rykštė išvaro ją.

Pat 17,22
22 Linksma širdis gydo kaip vaistai; prislėgta dvasia džiovina kaulus.

Pat 18,21
21 Mirtis ir gyvenimas yra liežuvio galioje; kas jį mėgsta, valgys jo vaisių.

Pat 7,1-27
1 Mano sūnau, saugok mano žodžius ir neužmiršk mano įsakymų.
2 Saugok mano įsakymus ir būsi gyvas, sergėk mano įstatymą kaip savo akies vyzdį.
3 Užsirišk juos ant savo pirštų ir įsirašyk savo širdies plokštėje.
4 Išmintį vadink savo seserimi, o supratimą-artimiausiu savo draugu,
5 kad jie apsaugotų tave nuo svetimos moters, meilikaujančios savo žodžiais.
6 Kartą, žiūrėdamas pro savo namų lango groteles,
7 mačiau tarp jaunų, nepatyrusių žmonių neprotingą jaunuolį.
8 Jis ėjo gatve pro jos kampą ir pasuko į jos namus.
9 Vakaro prieblandoje, juodą ir tamsią naktį,
10 jį pasitiko moteris su paleistuvės apdaru ir klastinga širdimi.
11 Begėdė ir nerimstanti, negalinti išsėdėti savo namuose;
12 tai gatvėje, tai aikštėje, tai ant kampo ji tykojo aukos.
13 Pasigavusį jį, bučiavo ir akiplėšiškai kalbėjo:
14 “Aš turiu padėkos auką ir šiandien įvykdžiau savo įžadus.
15 Todėl išėjau tavęs pasitikti, ieškojau tavo veido ir štai suradau tave.
16 Aš apklojau savo lovą margais egiptietiškais lininiais užtiesalais,
17 iškvėpinau mira, alaviju ir cinamonu.
18 Eikš, sotinsimės meile iki ryto, mėgausimės glamonėmis;
19 nes vyro nėra namuose, jis išvyko į tolimą kelionę.
20 Jis pasiėmė maišelį pinigų ir grįš pilnaties dieną”.
21 Daugybe švelnių žodžių ji prisiviliojo jį, meilikaujančia kalba suvedžiojo.
22 Jis seka ją kaip jautis, vedamas pjauti, kaip kvailys, einantis į supančiojimo vietą,
23 kol strėlė pervers jo kepenis; kaip paukštis, kuris lekia į spąstus ir nesupranta, kad praras savo gyvybę.
24 Mano vaikai, klausykite manęs, būkite dėmesingi mano žodžiams.
25 Tegul tavo širdis nepalinksta į jos kelius, nenuklysk jos takais.
26 Nes ji parbloškė daug sužeistųjų, daug stipriųjų jinai nužudė.
27 Jos namai yra kelias į pragarą, vedantis į mirties buveinę.

Pat 1,6
6 kad suprastų patarles ir palyginimus, išminčių žodžius ir mįsles.

Gal 5,22
22 Bet Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė,

Pat 15,1
1 Švelnus atsakymas nuramina pyktį, aštrūs žodžiai sukelia rūstybę.

Pat 10,19
19 Žodžių gausumas nebūna be nuodėmės, kas tyli, tas išmintingas.

Pat 1,1-33
1 Saliamono, Dovydo sūnaus, Izraelio karaliaus, patarlės.
2 Jos surašytos, kad pamokytų išminties, auklėtų ir padėtų suprasti išmintingus posakius,
3 kad pamokytų išmintingai elgtis, pažinti teisumą, teisingumą ir bešališkumą;
4 kad paprastiems suteiktų sumanumo, jaunuoliams-supratimo ir nuovokumo.
5 Išmintingas klausydamas taps išmintingesnis, o protingas gaus išmintingų patarimų,
6 kad suprastų patarles ir palyginimus, išminčių žodžius ir mįsles.
7 Viešpaties baimė yra išminties pradžia, bet kvailiai niekina išmintį ir pamokymus.
8 Mano sūnau, klausyk tėvo pamokymų ir neatmesk motinos nurodymų.
9 Tai bus puošnus vainikas tavo galvai ir papuošalas tavo kaklui.
10 Mano sūnau, jei tave vilios nusidėjėliai, nepritark jiems.
11 Jei jie sako: “Eime su mumis tykoti kraujo ir ruošti pasalą nekaltam žmogui.
12 Prarykime juos gyvus kaip pragaras, visiškai, kaip tuos, kurie eina į kapą.
13 Mes rasime daug turto ir pripildysime grobiu savo namus.
14 Su mumis mesi dalybų burtą, mūsų pinigai bus bendri”.
15 Mano sūnau, neik su jais, sulaikyk savo koją nuo jų tako.
16 Jų kojos bėga į pikta, jie skuba kraują pralieti.
17 Veltui tiesiamas tinklas paukščiams matant.
18 Jie tykoja savo pačių kraujo, pasalą ruošia savo gyvybei.
19 Toks yra kelias kiekvieno, kuris godus turto, jis atima jo savininko gyvybę.
20 Išmintis šaukia gatvėje, pakelia balsą aikštėje.
21 Ji šaukia svarbiausiose susibūrimo vietose ir miesto vartuose skelbia savo žodžius:
22 “Neišmanėliai, ar ilgai dar mylėsite neišmanymą? Niekintojai, ar ilgai džiaugsitės savo patyčiomis? Kvailiai, ar ilgai nekęsite pažinimo?
23 Klausykitės mano įspėjimų! Aš išliesiu jums savo dvasios, paskelbsiu savo žodžius.
24 Kadangi aš šaukiau, o jūs nepaklausėte, ištiesiau jums ranką, bet niekas nekreipė dėmesio,
25 jūs paniekinote mano patarimus ir nepaisėte mano įspėjimų,
26 tai ir aš juoksiuos, kai jūs žlugsite, tyčiosiuos, kai jus apims baimė,
27 kai siaubas užklups kaip audra ir pražūtis kaip viesulas, kai ateis sielvartas ir vargas.
28 Tada jie šauksis manęs, bet aš neatsiliepsiu; jie ieškos manęs, bet neras.
29 Nes jie nekentė pažinimo ir nepasirinko Viešpaties baimės.
30 Jie nepriėmė mano patarimų ir paniekino mano barimą.
31 Todėl jie valgys savo kelių vaisių, pasisotins savo sumanymais.
32 Neišmanėlių užsispyrimas užmuš juos, kvailius pražudys jų neapdairumas.
33 Kas manęs klauso, gyvens saugiai, bus ramus ir nebijos pikto”.

Pat 31,10-31
10 Kas gali surasti gerą moterį? Ji yra daug vertingesnė už perlus.
11 Vyro širdis visiškai pasitiki ja ir jo namuose netrūks pelno.
12 Visą gyvenimą ji daro vyrui tik gera, o ne pikta.
13 Ji ieško vilnos ir lino, noriai dirba savo rankomis.
14 Ji lyg prekybininkų laivas parūpina maistą iš toli.
15 Ji keliasi anksti rytą, paruošia maisto šeimai ir paskiria tarnaitėms darbą.
16 Ji apžiūri lauką, jį nuperka ir savo rankų pelnu užveisia vynuogyną.
17 Ji susijuosia jėga, sustiprina savo rankas.
18 Ji supranta, kad jos darbas vertingas; jos žiburys negęsta naktį.
19 Jos pirštai paima verpstę ir jos rankos dirba.
20 Ji ištiesia ranką išalkusiam ir beturčiui.
21 Ji nebijo šalčių, nes visi jos namiškiai yra aprengti vilnoniais rūbais.
22 Ji pasidaro antklodžių, plona drobė ir purpuras-jos drabužiai.
23 Jos vyras yra žinomas vartuose, kai sėdi su krašto vyresniaisiais.
24 Ji audžia plonų drobių ir parduoda, pristato juostų pirkliams.
25 Ji, apsirengusi stiprybe ir grožiu, linksmai žiūri į ateitį.
26 Ji kalba išmintingai ir ant jos liežuvio švelnus pamokymas.
27 Ji prižiūri savo namus ir nevalgo tinginio duonos.
28 Jos vaikai pakyla ir vadina ją palaiminta ir jos vyras giria ją:
29 ‘Yra daug gerų moterų, bet tu pranoksti jas visas!’
30 Žavumas apgauna ir grožis praeina, bet moteris, bijanti Dievo, bus giriama.
31 Duok jai jos rankų vaisių, ir jos darbai tegul giria ją vartuose”.

Pat 28,6
6 Beturtis, kuris dorai elgiasi, geresnis už turtuolį, kuris iškraipo savo kelius.

Pat 24,14
14 Taip ir išminties pažinimas tavo sielai: suradęs ją, turi ateitį, tavo viltis nebus tuščia.

Pat 20,1
1 Vynas-pasityčiotojas, o stiprus gėrimas-pašėlęs; kas jais apsigauna, nėra išmintingas.

Pat 13,3
3 Kas saugo burną, saugo gyvybę; kas plačiai atveria lūpas, susilauks pražūties.

Pat 13,1
1 Išmintingas sūnus klauso tėvo pamokymų, o pašaipūnas neklauso barimo.

Pat 1,1
1 Saliamono, Dovydo sūnaus, Izraelio karaliaus, patarlės.

Jok 3,17
17 Bet išmintis, kilusi iš aukštybių, pirmiausia yra tyra, paskui taikinga, švelni, klusni, pilna gailestingumo ir gerų vaisių, bešališka ir neveidmainiška.

Kol 3,23
23 Ir ką tik darytumėte, darykite iš širdies, kaip Viešpačiui, o ne žmonėms,

Jn 3,16-17
16 Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.
17 Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad Jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per Jį būtų išgelbėtas.

Pat 29,20
20 Kvailys teikia daugiau vilties, negu žmogus, kuris skubotai kalba.

Pat 29,15
15 Rykštė ir pabarimas teikia išminties; vaikas, paliktas savo valiai, daro gėdą motinai.

Pat 28,26
26 Kas pasitiki savo širdimi, yra kvailas, o kas išmintingai elgiasi, bus išgelbėtas.

Pat 17,28
28 Net kvailys, jei jis tyli, laikomas išmintingu, ir kas sučiaupia lūpas, laikomas protingu.

Pat 16,18
18 Išdidumas eina sunaikinimo priekyje, puikybė-prieš žlugimą.

Pat 14,12
12 Kartais kelias, kuris žmogui atrodo teisingas, nuveda į mirtį.

Pat 14,1
1 Išmintinga moteris stato namus, o kvaila griauna juos savo rankomis.

Pat 13,24
24 Kas gailisi rykštės, nekenčia savo sūnaus, bet kas jį myli, laiku jį baudžia.

Pat 10,1
1 Saliamono patarlės. Išmintingas sūnus-džiaugsmas tėvui, kvailas sūnus-skausmas motinai.

Pat 27,6
6 Žaizdos nuo draugo yra geriau negu klastingas priešo pabučiavimas.

Pat 23,1-35
1 Kai sėdiesi valgyti su valdovu, rūpestingai stebėk, kas prieš tave padėta.
2 Prisidėk peilį prie gerklės, jei mėgsti skaniai pavalgyti.
3 Negeisk jo skanėstų, nes tai apgaulingas maistas.
4 Nepersidirbk siekdamas pralobti, būk išmintingas ir liaukis.
5 Nežiūrėk į tai, ko nėra, nes turtai pasidaro sparnus ir išskrenda kaip erelis į padangę.
6 Nevalgyk pas šykštuolį nei duonos, nei jo skanumynų,
7 nes kaip jis galvoja savo širdyje, toks jis ir yra. Nors jis tave ragina valgyti ir gerti, bet širdyje pavydi.
8 Tu išvemsi, ką suvalgei, ir veltui kalbėsi gražius žodžius.
9 Nekalbėk kvailam girdint, nes jis paniekins tavo išmintingus žodžius.
10 Nepakeisk senų žemės ribų ir nepasisavink našlaičio lauko,
11 nes jų Atpirkėjas yra galingas- Jis gins jų bylą prieš tave.
12 Palenk savo širdį į pamokymus ir savo ausis į pažinimo žodžius.
13 Nepalik vaiko nenubausto, nes jei suduosi jam rykšte, jis nemirs.
14 Tu nubausi jį rykšte ir išgelbėsi jo sielą nuo pragaro.
15 Mano sūnau, jei būsi išmintingas, suteiksi man daug džiaugsmo.
16 Tau tiesą kalbant, mano širdis džiūgaus.
17 Nepavydėk nusidėjėliams, bet bijok Viešpaties per visą savo dieną.
18 Galas tikrai yra, ir tavo viltis nebus tuščia.
19 Mano sūnau, klausyk ir būk išmintingas, tiesiu keliu vesk savo širdį.
20 Nebūk su girtuokliais ir nevalgyk su besočiais.
21 Girtuokliai ir rajūnai nuskurs, o mieguistumas aprengs skarmalais.
22 Klausyk savo tėvo ir nepaniekink savo motinos, kai ji pasensta.
23 Pirk tiesą ir neparduok jos, o taip pat išmintį, pamokymą ir supratimą.
24 Teisiojo tėvas džiūgauja ir, pagimdęs išmintingą sūnų, džiaugsis juo.
25 Te tavo tėvas ir motina bus patenkinti ir džiaugsis ta, kuri tave pagimdė.
26 Mano sūnau, duok man savo širdį ir stebėk mano kelius.
27 Paleistuvė yra gili duobė, ir svetima moteris-siauras šulinys.
28 Ji tykoja grobio ir daugina neištikimų vyrų skaičių.
29 Kas vargsta? Kas rūpinasi? Kas skundžiasi? Kas gauna kirčių be priežasties? Kieno paraudusios akys?
30 Tie, kurie ilgai sėdi prie vyno ir geria maišytą vyną.
31 Nežiūrėk į vyną, kad jis raudonas, spindi stikle ir švelniai nuryjamas!
32 Galiausiai jis įgelia kaip gyvatė ir suleidžia nuodus kaip angis.
33 Tada tavo akys nukryps į svetimas moteris, ir tavo širdis kalbės iškrypusius dalykus.
34 Tu būsi lyg miegantis viduryje jūros, lyg snaudžiantis laivo stiebo viršūnėje.
35 Tu sakysi: “Jie sudavė man, bet nesužeidė, jie mušė mane, bet aš nejaučiau. Kai aš pabusiu, vėl gersiu”.

Pat 18,22
22 Kas randa gerą žmoną, randa laimės ir Viešpaties palankumą.

Pat 12,1-28
1 Kas mėgsta pamokymą, mėgsta išmintį; kas nepriima patarimo, tas bukaprotis.
2 Geras žmogus susilaukia Viešpaties palankumo, bet kuriantį nedorus planus Jis pasmerks.
3 Žmogus neįsitvirtins nedorybe, o teisiųjų šaknis nebus pajudinta.
4 Gera moteris yra vainikas jos vyrui, o ta, kuri užtraukia gėdą,-lyg puvinys kauluose.
5 Teisiojo mintys teisingos, nedorėlio patarimas-apgaulė.
6 Nedorėlių žodžiai: “Tykokime pralieti kraują”, bet teisiųjų burna išgelbės juos.
7 Nedorėliai parbloškiami ir jų nebėra, o teisiųjų namai stovės.
8 Žmogus vertinamas pagal išmintį, o ydingas širdyje bus paniekintas.
9 Kas niekinamas ir turi tarną, geresnis už tą, kuris didžiuojasi ir neturi duonos.
10 Teisusis rūpinasi savo gyvuliais, bet nedorėlio pasigailėjimas žiaurus.
11 Kas dirba savo žemę, turi pakankamai duonos, o kas seka tuštybe, tam trūksta proto.
12 Nedorėlis trokšta sugauti į piktadarystės tinklą, bet teisiųjų šaknis tvirta.
13 Nedorėlis įkliūna į savo lūpų nusikaltimus, bet teisusis išeis iš priespaudos.
14 Žmogus pasitenkins savo burnos vaisiumi, ir jam bus atlyginta pagal jo rankų darbą.
15 Kvailiui jo kelias atrodo teisingas, bet išmintingas žmogus klauso patarimo.
16 Kvailas tuojau parodo savo pyktį, bet nuovokus pridengia gėdą.
17 Kas kalba tiesą, tas padeda teisingumui, o neteisingas liudytojas apgaudinėja.
18 Yra tokių, kurių žodžiai lyg kardo dūriai, bet išmintingojo liežuvis gydo.
19 Tiesą kalbančios lūpos pasilieka per amžius, meluojantis liežuvis-tik akimirką.
20 Apgaulė-planuojančių pikta širdyje, bet taikos patarėjai turi džiaugsmą.
21 Nieko pikto neatsitiks teisiajam, bet nedorėlį lydės nelaimės.
22 Melagių nekenčia Viešpats, bet Jis mėgsta tuos, kurie elgiasi sąžiningai.
23 Nuovokus žmogus slepia pažinimą, o kvailio širdis skelbia kvailystes.
24 Darbštus valdys, o tinginys bus verčiamas dirbti.
25 Liūdesys žmogaus širdyje slegia jį, o geras žodis pralinksmina.
26 Teisusis pranoksta savo artimą, o nedorėlių kelias juos paklaidina.
27 Tinginys nekepa medžioklės laimikio, bet darbštumas yra brangus žmogaus turtas.
28 Teisumo kelyje-gyvenimas, jo takuose nėra mirties.

Pat 11,12
12 Kam trūksta išminties, tas niekina savo artimą, bet supratingas žmogus tyli.

Ps 139,13-16
13 Tu mano širdį sukūrei, sutvėrei mane motinos įsčiose.
14 Girsiu Tave, kad taip nuostabiai ir baimę keliančiai esu sukurtas. Kokie nuostabūs yra Tavo darbai, ir mano siela tai gerai žino.
15 Nė vienas kaulas nebuvo paslėptas nuo Tavęs, kai slaptoje buvau padarytas, kai buvau tveriamas žemės gelmėse.
16 Tavo akys matė mane dar negimusį ir Tavo knygoje buvo viskas surašyta: dienos, kurias man skyrei, kai dar nė vienos jų nebuvo.

1 Kor 15,3-4
3 Pirmiausia jums perdaviau tai, ką pats gavau: kad Kristus numirė už mūsų nuodėmes pagal Raštus;
4 ir kad Jis buvo palaidotas, ir kad prisikėlė trečią dieną pagal Raštus;

Pat 23,4
4 Nepersidirbk siekdamas pralobti, būk išmintingas ir liaukis.

Pat 22,4
4 Nusižeminimas ir Viešpaties baimė atneša turtus, garbę ir gyvenimą.

Pat 18,10
10 Viešpaties vardas-tvirtas bokštas, teisieji bėga į jį ir yra saugūs.

Ps 111,10
10 Išminties pradžia yra Viešpaties baimė; supratingi, kurie taip elgiasi. Jo šlovė lieka per amžius!

Mok 10,2
2 Išmintingojo širdis linksta į dešinę, o kvailio-į kairę.

Pat 25,1
1 Tai taip pat Saliamono patarlės, kurias surinko Judo karaliaus Ezekijo vyrai.

Pat 16,28
28 Ydingas žmogus sukelia vaidus, ir plepys išskiria draugus.

Pat 15,2
2 Išmintingojo liežuvis tinkamai naudoja pažinimą, o iš kvailio burnos liejasi kvailystės.

Pat 14,26
26 Viešpaties baimėje tvirtas pasitikėjimas, ir Jo vaikai turės kur prisiglausti.

Pat 13,4
4 Tinginio siela geidžia, bet nieko neturi; darbščiojo siela pasisotins.

Pat 4,23-24
23 Saugok su visu stropumu savo širdį, nes iš jos teka gyvenimo versmė.
24 Atstumk nuo savęs nedorą burną, ir iškrypusios lūpos tebūna toli nuo tavęs.

Pat 2,1
1 Mano sūnau, jei priimsi mano žodžius ir paslėpsi širdyje mano įsakymus,

Pat 1,8
8 Mano sūnau, klausyk tėvo pamokymų ir neatmesk motinos nurodymų.

Ps 127,3
3 Štai Viešpaties dovana yra vaikai, įsčių vaisius-Jo atlyginimas.

Pat 25,18
18 Žmogus, kuris neteisingai liudija prieš savo artimą, yra kaip ietis, kardas ar aštri strėlė.

Pat 22,17
17 Atidžiai klausykis išminčių žodžių, palenk savo širdį prie mano pažinimo.

Pat 18,24
24 Kas nori turėti draugų, turi pats būti draugiškas; būna draugų, artimesnių už brolį.

Pat 18,4
4 Žmogaus žodžiai yra gilus vanduo, išminties šaltinis-tekanti srovė.

Pat 14,8
8 Išmintingas žmogus žino, ko siekia, o kvailys suklaidinamas savo kvailysčių.

Pat 10,17-19
17 Kas priima pamokymus, eina gyvenimo keliu, o kas atmeta perspėjimus, klaidžioja.
18 Klastingos lūpos slepia neapykantą, kas platina šmeižtą, tas kvailys.
19 Žodžių gausumas nebūna be nuodėmės, kas tyli, tas išmintingas.

Pat 31,3
3 Neatiduok savo jėgų moterims ir savo kelių toms, kurios pražudo karalius.

Pat 28,27
27 Kas duoda vargšui, nestokos, o kas užsimerkia, kad jo nematytų, bus labai keikiamas.

Pat 22,9
9 Dosnus žmogus bus palaimintas, nes jis dalinasi savo duona su beturčiu.

Pat 19,11
11 Įžvalgus žmogus nesikarščiuoja ir jam yra garbė nekreipti dėmesio į neteisybę.

Pat 18,21-23
21 Mirtis ir gyvenimas yra liežuvio galioje; kas jį mėgsta, valgys jo vaisių.
22 Kas randa gerą žmoną, randa laimės ir Viešpaties palankumą.
23 Beturtis kalba maldaudamas, o turtingas atsako šiurkščiai.

Pat 13,22
22 Geras žmogus palieka paveldėjimą vaikų vaikams, o nusidėjėlio turtas kaupiamas teisiajam.

Pat 11,27
27 Kas stropiai ieško gera, sulauks palankumo; kas siekia pikto, pats to susilauks.

Pat 3,5-6
5 Pasitikėk Viešpačiu visa širdimi ir nesiremk savo supratimu.
6 Visuose savo keliuose pripažink Jį, tai Jis nukreips tavo takus.

Ef 5,15-16
15 Todėl rūpestingai žiūrėkite, kaip elgiatės: kad nebūtumėte kaip kvailiai, bet kaip išmintingi,
16 branginantys laiką, nes dienos yra piktos.

Pat 29,7
7 Teisusis atsižvelgia į beturčių teises, o nedorėlis nenori jų žinoti.


Paieškos langelyje įrašykite temą apibūdinantį žodį arba frazę, pvz. kantrybė tikėjimas

Pradžia · ieškauDievo.lt · McGee · Straipsniai · PC Biblija · Biblija mobiliame tel. · Radijo laidos apie Bibliją · 4 dvasiniai principai · Palyginimai iš Biblijos · Angelai · Dievo vardas · Dievo vardai · Vardai Biblijoje · Apie meilę · Temų rodyklė · Mobili (WML) Biblija · Privatumo politika

Atsiliepimus ir klausimus apie šį puslapį rašykite adresu el. pašto adresas