1 Viešpats yra mano ganytojas – aš nestokosiu.
2 Jis paguldo mane žaliuojančiose ganyklose, veda mane prie tylių vandenų.
3 Jis atgaivina mano sielą, veda mane teisumo takais dėl savo vardo.
4 Nors eičiau per mirties šešėlio slėnį, nebijosiu pikto, nes Tu su manimi. Tavo lazda bei Tavo ramstis nuramina mane.
5 Tu paruoši man stalą mano priešų akivaizdoje, aliejumi man patepi galvą, mano taurė sklidina.
6 Tikrai, gerumas ir gailestingumas lydės mane per visas mano gyvenimo dienas. Aš gyvensiu Viešpaties namuose per amžius.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: dievo varas · gyvenimo vertybės · atgaivinsiu · bebaimis · dovydo psalmės · drąsa
1 Palaimintas žmogus, kuris nesielgia, kaip pataria bedieviai, nestoja į nusidėjėlių kelią, nesėdi su apjuokėjais,
2 bet mėgsta Viešpaties įstatymą ir mąsto apie Jo įstatymą dieną ir naktį.
3 Jis bus kaip medis, prie upelio pasodintas, kuris, metui atėjus, duoda derlių ir jo lapai nevysta; ką jis bedarytų, jam sekasi.
4 Ne tokie yra bedieviai. Jie kaip pelai, sklaidomi vėjo.
5 Todėl teisme neišstovės bedieviai, nė nusidėjėliai teisiųjų susirinkime.
6 Nes Viešpats žino teisiojo kelią, o bedievių kelias pražus.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: dievo pamokslas · eliziejus · laiminti · nuodėmes · palaimintas kuris · palaiminti nežinantys
1 Kodėl pagonys siaučia ir tautos tuščias užmačias rezga?
2 Sukyla žemės karaliai, valdovai sąmokslus rengia prieš Viešpatį ir Jo pateptąjį.
3 Jie sako: „Sutraukykime jų pančius, nusimeskime jų virves“.
4 Tas, kuris danguje sėdi, juoksis, Viešpats tyčiosis iš jų.
5 Tada Jis rūsčiai prabils ir išgąsdins juos savo įniršiu:
6 „Aš pastačiau savo karalių Sione, savo šventajame kalne“.
7 Aš paskelbsiu nutarimą, kurį Viešpats man pasakė: „Tu – mano Sūnus, šiandien Tave pagimdžiau.
8 Prašyk, ir duosiu Tau paveldėti pagonis, pavesiu Tau visus žemės pakraščius,
9 geležine lazda juos tramdysi, kaip molio indus juos daužysi“.
10 Taigi dabar, karaliai, būkite išmintingi, pasimokykite, žemės teisėjai.
11 Tarnaukite Viešpačiui su baime, džiaukitės drebėdami.
12 Bučiuokite Sūnų, kad Jis nerūstautų ir nežūtumėte kelyje, Jo rūstybei staiga užsidegus. Palaiminti visi, kurie Juo pasitiki.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: ekonomika · kunigaikštystės · plėšti · revoliucija · trapumas · tuščiai
1 Palaimintas žmogus, kuris nesielgia, kaip pataria bedieviai, nestoja į nusidėjėlių kelią, nesėdi su apjuokėjais,
2 bet mėgsta Viešpaties įstatymą ir mąsto apie Jo įstatymą dieną ir naktį.
3 Jis bus kaip medis, prie upelio pasodintas, kuris, metui atėjus, duoda derlių ir jo lapai nevysta; ką jis bedarytų, jam sekasi.
4 Ne tokie yra bedieviai. Jie kaip pelai, sklaidomi vėjo.
5 Todėl teisme neišstovės bedieviai, nė nusidėjėliai teisiųjų susirinkime.
6 Nes Viešpats žino teisiojo kelią, o bedievių kelias pražus.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: dievo pamokslas · eliziejus · laiminti · nuodėmes · palaimintas kuris · palaiminti nežinantys
1 Palaiminti, kurių kelias nepeiktinas, kurie pagal Viešpaties įstatymą vaikšto.
2 Palaiminti, kurie klauso Jo liudijimų ir visa širdimi Jo ieško,
3 nedaro jie neteisybės, vaikšto Jo keliais.
4 Tu įsakei stropiai vykdyti Tavo potvarkius.
5 O kad mano keliai būtų nukreipti vykdyti Tavo nuostatus!
6 Niekada nepatirčiau gėdos, jei į Tavo įsakymus žiūrėčiau.
7 Tyra širdimi Tave šlovinsiu, teisius Tavo nuosprendžius pažinęs.
8 Nuostatus Tavo vykdysiu, nepalik manęs visiškai.
9 Kaip gali jaunuolis savo kelią išlaikyti tyrą? Laikydamasis Tavo žodžių.
10 Visa širdimi ieškojau Tavęs, neleisk man nuo įsakymų Tavo nuklysti.
11 Giliai širdyje paslėpiau Tavo žodį, kad Tau nenusidėčiau.
12 Palaimintas esi, Viešpatie, mane savo nuostatų mokyk.
13 Savo lūpomis skelbiau visus Tavo sprendimus.
14 Tavo liudijimų keliais džiaugiuosi labiau negu visais turtais.
15 Apie Tavo potvarkius nuolat mąstysiu ir žiūrėsiu į Tavo kelius.
16 Nuostatais Tavo gėrėsiuos, nepamiršiu Tavo žodžių.
17 Suteik savo tarnui malonę, kad aš gyvendamas Tavo žodžio laikyčiausi.
18 Atverk man akis, kad stebuklus Tavo įstatyme regėčiau.
19 Esu žemėje svečias, neslėpk nuo manęs savo įsakymų.
20 Mano siela pailso, besiilgėdama Tavo sprendimų.
21 Tu sudraudi išdidžiuosius; prakeikti nuklydę nuo Tavo įsakymų.
22 Pašalink nuo manęs panieką ir gėdą, nes laikausi Tavo liudijimų.
23 Kunigaikščiai susirinkę tariasi prieš mane, bet Tavo tarnas mąsto apie Tavo nuostatus.
24 Tavo liudijimai yra mano pasimėgimas ir mano patarėjai.
25 Mano siela nublokšta į dulkes, atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs.
26 Savo kelius paskelbiau, ir Tu išklausei mane; pamokyk mane savo nuostatų.
27 Leisk man suvokti Tavo potvarkių kelią, tai kalbėsiu apie Tavo stebuklus.
28 Mano siela nyksta iš sielvarto, sustiprink mane, kaip esi pažadėjęs.
29 Melo kelią pašalink nuo manęs, savo įstatymu mane apdovanok.
30 Pasirinkau tiesos kelią, Tavo sprendimus laikau priešais save.
31 Įsitvėriau Tavo liudijimų; Viešpatie, neleisk man patirti gėdos.
32 Tavo įsakymų keliu bėgsiu, kai išplėsi mano širdį.
33 Viešpatie, pamokyk mane savo nuostatų kelio, tai iki galo jo laikysiuos.
34 Duok suprasti Tavo įstatymą, kad vykdyčiau ir nuoširdžiai jo laikyčiausi.
35 Savo įsakymų takais mane vesk, nes jais aš gėriuosi.
36 Palenk mano širdį prie liudijimų savo, o ne prie godumo,
37 nugręžk mano akis nuo tuštybių; atgaivink mane savo kelyje.
38 Ištesėk pažadą, duotą savo tarnui, kuris bijosi Tavęs.
39 Nukreipk nuo manęs gėdą, kuri baugina mane, nes Tavo sprendimai yra geri.
40 Štai aš ilgiuosi Tavo potvarkių, atgaivink mane savo teisumu.
41 Viešpatie, būk man gailestingas, teateina Tavo išgelbėjimas, kaip Tu pažadėjai.
42 Tada duosiu atsakymą tam, kuris iš manęs tyčiojasi, nes pasitikiu Tavo žodžiu.
43 Neatimk iš manęs tiesos žodžio, nes laukiu Tavo sprendimų.
44 Per amžių amžius laikysiuos Tavo įstatymo.
45 Vaikščiosiu laisvas, nes tyrinėju Tavo potvarkius.
46 Kalbėsiu apie Tavo liudijimus karalių akivaizdoje ir nebūsiu sugėdintas.
47 Gėrėsiuosi Tavo įsakymais, kuriuos pamilau.
48 Kelsiu rankas į Tavo įsakymus, kuriuos pamilau, mąstysiu apie Tavo nuostatus.
49 Prisimink žodį savo tarnui, kuriuo suteikei man viltį.
50 Tai yra paguoda mano varge, nes Tavo žodis mane atgaivino.
51 Nors pasipūtėliai mane skaudžiai išjuokia, nuo Tavo įstatymo aš nenukrypau.
52 Viešpatie, aš prisimenu Tavo senus nuosprendžius ir jais pasiguodžiu.
53 Mane siaubas apima, kai matau nedorėlį, nepaisantį Tavo įstatymo.
54 Tavo nuostatai tapo man giesmėmis mano viešnagės namuose.
55 Ir naktį atsimenu, Viešpatie, Tavąjį vardą ir laikausi Tavo įstatymo.
56 Tai teko man, nes aš laikiausi Tavo potvarkių.
57 Viešpats yra mano dalis; aš pasižadėjau Tavo žodžių laikytis.
58 Nuoširdžiai ieškau Tavo palankumo, būk gailestingas, kaip esi pažadėjęs.
59 Galvojau apie savo kelią ir pasukau link Tavo liudijimų.
60 Skubiai ir nedelsdamas vykdau Tavo įsakymus.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: alyvų kalnas · apie gyvenimą · blogio kelias · buitis · deimantas širdis · deimantine širdis
1 Laimink, mano siela, Viešpatį, ir visa, kas yra manyje, Jo šventą vardą.
2 Laimink, mano siela, Viešpatį ir neužmiršk visų Jo geradarysčių.
3 Jis atleidžia visas tavo kaltes ir gydo visas tavo ligas.
4 Jis išperka tavo gyvybę iš pražūties ir savo malone bei gailestingumu tave vainikuoja.
5 Jis pasotina geru tavo burną, ir atsinaujina tavo jaunystė kaip erelio.
6 Viešpats vykdo teisybę ir teismą prispaustiesiems.
7 Jis savo kelius apreiškė Mozei, ir Izraelio vaikai matė Jo darbus.
8 Gailestingas ir maloningas yra Viešpats, lėtas pykti ir turtingas gailestingumo.
9 Ne visados Jis barasi ir ne amžinai rūstauja.
10 Jis nepasielgė su mumis pagal mūsų kaltes ir neatlygino mums pagal mūsų nuodėmes.
11 Kaip dangus yra aukštai virš žemės, taip didis yra Jo gailestingumas tiems, kurie Jo bijo.
12 Kaip toli nuo rytų yra vakarai, taip Jis atitolino nuo mūsų nuodėmes.
13 Kaip tėvas pasigaili vaikų, taip Viešpats gailisi tų, kurie Jo bijo.
14 Jis mūsų prigimtį žino, atsimena, kad esame dulkės.
15 Žmogaus dienos yra kaip žolė, kaip lauko gėlė jis pražysta.
16 Vos tik papūtė vėjas, jo nebėra, jo vieta jo nebepažįsta.
17 Bet Viešpaties gailestingumas per amžius tiems, kurie Jo bijo, ir Jo teisumas lieka vaikų vaikams tų,
18 kurie Jo sandoros laikosi, atsimena Jo įsakymus ir vykdo juos.
19 Viešpats danguje pastatė savo sostą, Jo karališka valdžia valdo viską.
20 Laiminkite Viešpatį jūs, angelai, galingi jėga, kurie vykdote Jo žodį, Jo balsą išgirdę.
21 Laimink Viešpatį, Jo kareivija, Jo tarnai, kurie vykdote Jo valią.
22 Laiminkite Viešpatį, visi kūriniai visoje Jo viešpatystėje. Laimink, mano siela, Viešpatį!
Šios eilutės taip pat ieškota temose: degančios dvasios · dievo aukštinimas · dievo šlovinimas · gamtos šventumas · garbina · garbinimas
1 Dieve, pasigailėk manęs dėl savo malonės, dėl savo beribio gerumo panaikink mano kaltes.
2 Visai nuplauk mano kaltę ir apvalyk mano nuodėmes.
3 Išpažįstu savo nusikaltimą, mano nuodėmė visada yra su manimi.
4 Tau vienam nusidėjau ir padariau pikta Tavo akyse. Tu teisingai teisi ir teisingą sprendimą darai.
5 Štai aš gimiau nuodėmingas, ir nuodėmėje mane pradėjo mano motina.
6 Tu mėgsti tiesą širdyje ir slaptoje mokai mane išminties.
7 Apšlakstyk mane yzopu, kad būčiau švarus. Nuplauk mane, kad būčiau baltesnis už sniegą.
8 Leisk man patirti džiaugsmą ir linksmybę. Tedžiūgauja mano sužeisti kaulai.
9 Nugręžk savo veidą nuo mano nuodėmių ir visas mano kaltes išdildyk.
10 Dieve, tyrą širdį sutverk manyje ir teisingą dvasią atnaujink.
11 Neatstumk manęs nuo savo veido ir savo šventos dvasios neatimk nuo manęs.
12 Grąžink man išgelbėjimo džiaugsmą ir laisvės dvasia sustiprink mane.
13 Tada mokysiu nusidėjėlius Tavo kelių, kad nusikaltėliai grįžtų pas Tave.
14 Dieve, išlaisvink mane nuo kraujo kaltės, nes Tu mano išgelbėjimo Dievas, ir mano liežuvis šlovins Tavo teisumą.
15 Viešpatie, atverk mano lūpas, ir mano burna skelbs Tavąją šlovę.
16 Tu nenori aukos, jei aukočiau deginamąją auką, Tau nepatiktų.
17 Auka Dievui yra sudužusi dvasia; sudužusios ir nusižeminusios širdies Tu, Dieve, nepaniekinsi.
18 Būk palankus ir daryk gera Sionui, statyk Jeruzalės sienas.
19 Tada Tu gėrėsies teisumo aukomis, aukosime veršius ant Tavo aukuro.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: atgailauk · atgailaukite · atgailos malda · batšeba · begalinis gailestingumas · bet viešpats
1 Viešpaties yra žemė ir visa, kas joje yra, pasaulis ir kas jame gyvena.
2 Jis ant jūrų ją pastatė, ant srovių ją įtvirtino.
3 Kas kops į Viešpaties kalną? Kas atsistos Jo šventoje vietoje?
4 Tas, kas turi švarias rankas ir tyrą širdį, kuris nenukreipė savo sielos į tuštybes ir neteisingai neprisiekė.
5 Jis gaus palaiminimą iš Viešpaties ir teisumą iš savo gelbėtojo Dievo.
6 Tai karta, kuri ieško Jo, ieško Jokūbo Dievo veido.
7 Pakelkite galvas, vartai, pakilkite, senovinės durys, ir šlovės Karalius įeis!
8 Kas tas šlovės Karalius? Tai Viešpats, stiprus ir galingas. Tai Viešpats, galiūnas kovoje.
9 Pakelkite galvas, vartai, pakilkite, senovinės durys, ir šlovės Karalius įeis!
10 Kas tas šlovės Karalius? Kareivijų Viešpats – Jis yra šlovės Karalius.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: draugo žodžiai · kandys ėda · sukūrimas · žmogaus gyvenimas · tyra širdis · apie gamta
1 Viešpats tarė mano Viešpačiui: „Sėskis mano dešinėje, kol patiesiu Tavo priešus tarsi pakojį po Tavo kojomis“.
2 Viešpats duos Tau iš Siono Tavo stiprybės skeptrą. Valdyk savo priešus!
3 Savanoriškai Tavo tauta susirinks Tavo pergalės dieną šventumo grožyje. Jaunimas lyg aušros rasa Tave pasitiks.
4 Viešpats prisiekė ir nesigailės: „Tu esi kunigas per amžius Melchizedeko tvarka“.
5 Viešpats Tavo dešinėje sunaikins karalius savo rūstybės dieną.
6 Jis darys teismą tarp pagonių. Pripildys žemę lavonų, daugelyje šalių įvykdys sprendimą valdovams.
7 Jis kelyje gers iš upelio, todėl iškels savo galvą.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: aš prisikėliau · aukštieji kunigai · dešinė ranka · drumsti · esantis · esencijos
1 Tas, kuris gyvena Aukščiausiojo globoje, Visagalio šešėlyje pasilieka,
2 sako Viešpačiui: „Tu mano priebėga ir mano tvirtovė, mano Dievas, kuriuo pasitikiu!“
3 Jis ištrauks tave iš medžiotojo kilpos, iš pražūtingo maro.
4 Jis pridengs tave savo plunksnomis, po Jo sparnais rasi sau prieglaudą. Didysis skydas ir šarvas yra Jo tiesa!
5 Tau nereikės bijoti nakties baisumų nė strėlių, švilpiančių dieną,
6 nebaugins tavęs patamsyje slankiojąs maras nė vidudienį siaučiantis sunaikinimas.
7 Tavo pašonėje kris tūkstantis ir dešimt tūkstančių – tavo dešinėje, bet tai nepriartės prie tavęs.
8 Tu savo akimis tai stebėsi ir matysi nedorėlių atlyginimą,
9 nes tu pasidarei Viešpatį savo priebėga, Aukščiausiąjį savo buveine.
10 Tau neatsitiks nieko pikto, ir jokia nelaimė nepriartės prie tavo palapinės.
11 Jis įsakys savo angelams saugoti tave visuose keliuose.
12 Ant rankų jie nešios tave, kad neužsigautum kojos į akmenį.
13 Tu mindžiosi liūtą ir gyvatę, sutrypsi jauniklį liūtą ir slibiną.
14 „Kadangi jis pamilo mane, Aš išlaisvinsiu jį ir apginsiu, nes jis mano vardą pažįsta.
15 Jis šauksis manęs, ir Aš jam atsakysiu. Būsiu su juo varge, išlaisvinsiu jį ir pagerbsiu.
16 Ilgu gyvenimu pasotinsiu jį ir parodysiu jam savo išgelbėjimą“.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: apsaugos · atgaivinsiu · atviras dangus · dievo apsauga · gaujoti · išpažinti nuodėmes
1 Dieve, suteik karaliui savo išminties teisti ir savo teisingumo karaliaus sūnui,
2 kad jis Tavo tautą teisingai teistų ir varguolių teises apgintų.
3 Tegu kalnai taiką tautai neša ir kalvos teisybę!
4 Tegul gins jis tautos varguolių teises, gelbės beturčių vaikus ir sunaikins prispaudėją.
5 Per kartų kartas jie bijos Tavęs, kol saulė švies ir mėnulis spindės.
6 Jis ateis kaip lietus ant nupjautos lankos, kaip lietus, drėkinantis žemę.
7 Jo dienomis žydės teisusis ir taika bus, kol danguje spindės mėnulis.
8 Jis viešpataus nuo jūros iki jūros ir nuo upės iki žemės pakraščių.
9 Jam nusilenks visi dykumų gyventojai ir jo priešai laižys dulkes.
10 Taršišo ir salų karaliai atneš jam dovanų. Šebos ir Sebos karaliai mokės duoklę.
11 Visi karaliai garbins jį, visi pagonys tarnaus jam.
12 Jis išvaduos pagalbos maldaujantį beturtį ir vargšą, kuriam nepadeda niekas.
13 Jis pasigailės vargšų ir beturčių ir jų gyvybes išgelbės.
14 Iš priespaudos ir smurto jis išlaisvins juos, jų kraujas bus brangus jo akyse.
15 Jis gyvens ir jam duos Šebos aukso, melsis už jį nuolatos, visą laiką jis bus giriamas.
16 Javų bus krašte apsčiai, net kalnų viršūnėse jie augs; kaip Libano miškas bus jo vaisiai. Miestai bus pilni žmonių kaip pievos žolių.
17 Jo vardas išliks per amžius. Jo vardas pasiliks, kol saulė švies danguje. Visos žemės giminės bus palaimintos jame, visos tautos vadins jį palaimintu.
18 Palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kuris vienas daro stebuklus!
19 Palaimintas šlovingas Jo vardas per amžius. Jo šlovė tepripildo visą žemę! Amen! Amen!
20 Pabaiga Jesės sūnaus Dovydo maldų.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: veltui stato · Mesijas · auksinė · gelbėti vaikus · kalnus nuversti · rasinė lygybė
1 Dievas mums yra prieglauda ir stiprybė, užtikrinta pagalba bėdoje.
2 Todėl nebijosime, nors žemė drebėtų, kalnai griūtų į jūros gelmę.
3 Teūžia, teputoja jų vandenys, tedreba kalnai, joms šėlstant.
4 Upės srovės linksmina Dievo miestą, šventą Aukščiausiojo buveinę.
5 Dievas yra jo viduje, jam nėra ko bijoti; rytui auštant ateis Dievas jam padėti.
6 Siautė pagonys, maištavo karalystės; Jis prabilo, ir sustingo žemė.
7 Kareivijų Viešpats yra su mumis, tvirtovė mums yra Jokūbo Dievas.
8 Ateikite, pažvelkite į Viešpaties darbus, kokių baisių dalykų Jis padarė žemėje!
9 Jis sustabdo karus ligi pat žemės krašto, sulaužo lankus ir sutrupina ietis, sudegina ugnimi karo vežimus.
10 „Liaukitės ir žinokite, jog Aš esu Dievas! Aš būsiu išaukštintas tarp pagonių, išaukštintas žemėje!“
11 Kareivijų Viešpats yra su mumis, tvirtovė mums yra Jokūbo Dievas.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: apie malda · artimo · baimė proto · dievas · dievo psalmė · dievo valia
1 Kaip elnė geidžia upelio vandens, taip mano siela geidžia Tavęs, o Dieve!
2 Mano siela trokšta Dievo, gyvojo Dievo. Kada ateisiu ir pasirodysiu Dievo akivaizdoje?
3 Ašaros buvo man duona dieną ir naktį, kai jie kasdien man sakė: „Kur yra tavo Dievas?“
4 Kai prisimenu tai, išlieju savo sielą, nes traukdavau su minia į Dievo namus, džiūgaudamas ir dėkodamas iškilmingoje eisenoje.
5 Ko taip nusiminei, mano siela, ir ko nerimsti manyje? Lauk Dievo, nes aš dar girsiu Jį už Jo veido pagalbą!
6 Mano Dieve, mano siela liūdi manyje. Prisimenu Tave iš Jordano šalies ir Hermono, nuo Micaro kalno.
7 Gelmė šaukia gelmę, vandeniui triukšmingai krintant; Tavo bangos ir vilnys per mane liejas.
8 Dieną apreikš Viešpats savo malonę. Naktį giedosiu Jam, savo Dievui, kuris teikia man gyvybę.
9 Tarsiu Viešpačiui, savo uolai: „Kodėl pamiršai mane? Kodėl turiu vaikščioti nuliūdęs, spaudžiamas priešo?“
10 Kenčiu lyg kaulus laužant, priešai tyčiojasi iš manęs, kasdien klausdami: „Kur yra tavo Dievas?“
11 Ko taip nusiminei, mano siela, ir ko nerimsti manyje? Lauk Dievo, nes aš dar girsiu Jį, savo veido pagalbą ir savo Dievą.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: asmenybės formavimasis · dievo troškimas · dykti · dykumoje · dvasinio pieno · geidžia širdyje
1 Nesijaudink dėl piktadarių, nepavydėk nedorėliams.
2 Jie greitai bus nupjauti tartum žolė, suvys kaip žaliuojanti žolė.
3 Pasitikėk Viešpačiu ir daryk gera, tada gyvensi žemėje ir būsi pamaitintas!
4 Gėrėkis Viešpačiu, ir Jis suteiks tau, ko geidžia tavo širdis.
5 Pavesk Viešpačiui savo kelią, pasitikėk Juo, ir Jis veiks.
6 Jis padarys tavo teisumą kaip šviesą ir tavo teisybę kaip vidudienį!
7 Ilsėkis Viešpatyje ir kantriai lauk Jo! Nesijaudink dėl to, kad sekasi žmogui, kuris daro pikta.
8 Liaukis nirtęs ir palik rūstybę. Nesijaudink, kad nedarytumei pikta.
9 Piktadariai bus sunaikinti, bet tie, kurie laukia Viešpaties, paveldės žemę.
10 Nes dar trumpa valandėlė, ir nebeliks nedorėlio; kai žvalgysies, kur jis buvo, jo nebebus.
11 Bet romieji paveldės žemę ir gėrėsis taikos apstumu.
12 Nedorėlis rengia teisiajam pikta ir griežia prieš jį dantimis.
13 Viešpats juokiasi iš jo, nes mato jo galą.
14 Nedorėliai išsitraukia kardą, įtempia lanką, kad partrenktų beturtį ir vargšą, nužudytų tuos, kurie elgiasi dorai.
15 Jų kardas įsmigs į jų pačių širdį ir jų lankai sulūš.
16 Teisiojo truputis yra geriau už daugelio nedorėlių turtus,
17 nes nedorėlių rankos bus sulaužytos, o teisiuosius palaiko Viešpats.
18 Viešpats žino teisiųjų dienas, jų paveldėjimas liks amžiams.
19 Jie nebus sugėdinti nelaimių metu, bado dienomis jie bus pasotinti.
20 O nedorėliai pražus ir Viešpaties priešai sutirps kaip avinėlių taukai; jie dings kaip dūmai.
21 Nedorėliai skolinasi ir negrąžina, o teisusis yra gailestingas ir duoda.
22 Jo palaimintieji valdys žemę, o Jo prakeiktieji bus sunaikinti.
23 Viešpats nukreipia žmogaus žingsnius ir Jam patinka jo keliai.
24 Jei jis klumpa – neparkrinta, nes Viešpats laiko jo ranką.
25 Buvau jaunas ir pasenau, tačiau nemačiau, kad teisusis būtų užmirštas ir jo vaikai elgetautų.
26 Visada jis pasigaili ir skolina, jo vaikai yra palaiminti.
27 Traukis nuo pikto ir daryk gera, tai išliksi per amžius.
28 Viešpats mėgsta teisybę ir nepalieka savo šventųjų, bet saugo juos per amžius. O nedorėlių vaikai pražus.
29 Teisieji paveldės žemę ir gyvens joje amžinai.
30 Teisiojo burna kalba išmintingai, ir jo liežuvis – kas teisinga,
31 Dievo įstatymas yra jo širdyje; jo žingsniai nesvyruoja.
32 Nedorėlis tykoja teisiojo ir siekia jį nužudyti.
33 Viešpats jo nepaliks ano rankoje ir nepasmerks jo teisme.
34 Lauk Viešpaties ir laikykis Jo kelio. Jis išaukštins tave, kad paveldėtum žemę. Tu matysi, kaip nedorėliai žlugs.
35 Mačiau nedorėlį džiūgaujantį ir išsiplėtusį kaip šakotą kedrą.
36 Pro šalį ėjau, ir jo nebuvo, ieškojau jo, bet neradau.
37 Žiūrėk į tobuląjį ir stebėk teisųjį, nes tokių galas – ramybė.
38 Nusikaltėliai bus sunaikinti, nedorėlių galas – pražūtis.
39 Teisiųjų išgelbėjimas ateina nuo Viešpaties; Jis yra jų stiprybė nelaimių metu.
40 Viešpats padės jiems ir išlaisvins juos. Jis išlaisvins juos iš bedievių ir išgelbės, nes jie pasitikėjo Juo.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: apie rūpesčius · nedorai svajoti · nedoras žmogus · neliūdinkite · nervintis · pančiai
1 Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai? Mano šauksmas toli nuo mano pagalbos.
2 Mano Dieve, šaukiuosi Tavęs dieną, bet Tu neišklausai, ir naktį aš nenutylu.
3 Tu esi šventas, kuris gyveni Izraelio gyriuje.
4 Mūsų tėvai pasitikėjo Tavimi, ir Tu išgelbėjai juos.
5 Šaukėsi Tavęs ir buvo išgelbėti, pasitikėjo tavimi ir nebuvo sugėdinti.
6 Aš – ne žmogus, bet kirmėlė, žmonių išjuoktas, tautos paniekintas.
7 Kas mane mato, tyčiojasi iš manęs, sustato lūpas, kraipo galvą:
8 „Jis pasitikėjo Viešpačiu, teišvaduoja jį dabar, teišgelbsti jį, nes jį pamėgo“.
9 Tu gi mane išėmei iš įsčių, mane saugojai prie motinos krūtų.
10 Tavo globai buvau pavestas nuo gimimo, nuo pirmosios dienos buvai mano Dievas.
11 Nebūk toli nuo manęs, nes bėda yra arti ir nėra, kas padėtų.
12 Daug veršių mane apsupo, Bašano jaučiai mane apstojo.
13 Jie išsižiojo prieš mane tarsi plėšrus ir riaumojantis liūtas.
14 Aš išlietas lyg vanduo. Išnarstyti visi mano kaulai. Mano širdis kaip vaškas, ištirpęs krūtinėje.
15 Mano jėgos išdžiūvo lyg šukė, prie gomurio limpa liežuvis; į mirties dulkes Tu atvedei mane.
16 Apspito mane šunys, nedorėlių gauja aplink mane. Jie pervėrė mano rankas ir kojas.
17 Galiu suskaičiuoti visus savo kaulus. O jie žiūri ir stebi mane,
18 drabužius mano dalijas, meta dėl mano apdaro burtą.
19 Bet, Viešpatie, nebūk toli nuo manęs. Mano stiprybe, skubėk man padėti.
20 Nuo kardo gelbėk mano sielą, iš šuns letenų – mano gyvybę.
21 Iš liūto nasrų gelbėk ir nuo stumbro ragų išgirdęs išvaduok mane.
22 Tavąjį vardą paskelbsiu broliams, susirinkimo viduryje girsiu Tave.
23 Kurie bijote Viešpaties, girkite Jį! Šlovinkite Jį, visi Jokūbo palikuonys, bijokite Jo, visi Izraelio vaikai!
24 Jis nepaniekino ir neatstūmė nuskriausto vargšo, nuo jo nepaslėpė veido, jo šauksmą išklausė.
25 Jį girsiu dideliame susirinkime, vykdysiu įžadus tarp tų, kurie Jo bijo.
26 Vargšai valgys ir pasisotins, Viešpatį girs visi, kas Jo ieško; jūsų širdys tegyvuoja per amžius!
27 Prisimins ir gręšis į Viešpatį visi žemės pakraščiai, Jo akivaizdoje lenksis pagonių tautos.
28 Viešpačiui priklauso karalystė, Jis viešpatauja pagonims.
29 Visi žemės riebieji valgys ir pagarbins Jį, prieš Jį nusilenks tie, kurie į dulkes nužengia ir negali išlaikyti savo sielos gyvos.
30 Palikuonys tarnaus Jam, jie pasakos apie Viešpatį būsimai kartai.
31 Jie ateis ir paskelbs Jo teisumą gimsiančiai tautai: „Viešpats tai padarė“.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: didysis penktadienis · dievas dykumoje · dvejojantis · i giluma · jėzaus gundymai · jėzaus mirti
6 Nes Viešpats žino teisiojo kelią, o bedievių kelias pražus.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: Dievas džiaugėsi · dievas vienintelis · dvasinė plotmė · dvylika valandų · lauk Viešpaties · manęs nepažįstate
1 Palaimintas žmogus, kuris nesielgia, kaip pataria bedieviai, nestoja į nusidėjėlių kelią, nesėdi su apjuokėjais,
Šios eilutės taip pat ieškota temose: dievo pamokslas · eliziejus · laiminti · nuodėmes · palaimintas kuris · palaiminti nežinantys
1 Varge šaukiausi Viešpaties, ir Jis mane išklausė.
2 Nuo meluojančių lūpų, nuo klastingo liežuvio išlaisvink, Viešpatie, mano sielą.
3 Ką tau duos ir ką padarys, apgaulingas liežuvi?
4 Aštrias kario strėles, kaitrias medžio žarijas.
5 Vargas man klajoti Mešecho krašte, palapinėse Kedaro gyventi.
6 Per ilgai gyvenau su tais, kurie nekenčia taikos.
7 Aš esu už taiką, bet jie geidžia karo, kai aš kalbu.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: bloga diena · šauk dievo · šaukiausi viešpaties · veltui stato · apgauti moterį · atpirkėjas
1 Viešpatie, Tu buvai mums prieglauda per kartų kartas!
2 Pirma, negu buvo sutverti kalnai, žemė ir pasaulis, Tu, Dieve, esi nuo amžių ir per amžius!
3 Tu grąžini žmones į dulkes ir sakai: „Sugrįžkite, žmonių vaikai!“
4 Juk tūkstantis metų Tavo akyse yra kaip vakarykštė diena, kuri praėjo, kaip sargybos laikas naktį.
5 Tu pašalini žmones kaip rytmečio sapną, kaip žaliuojančią žolę.
6 Rytą ji žydi, vakare nukertama ir sudžiūsta.
7 Tavo rūstybė sunaikina mus, Tavo pyktis mus gąsdina.
8 Tu laikai mūsų kaltes savo akivaizdoje, mūsų slaptas nuodėmes – savo veido šviesoje.
9 Mūsų dienos praeina Tau rūstaujant, mūsų metai kaip atodūsis.
10 Mūsų metų skaičius yra septyniasdešimt, o stipresniųjų – aštuoniasdešimt. Dauguma jų praeina varge ir kančiose. Jie greitai praeina, ir mes išnykstame.
11 Kas Tavo rūstybės jėgą supranta ir bijo Tavojo pykčio?
12 Pamokyk mus skaičiuoti mūsų dienas, kad įgytume išmintingą širdį!
13 Sugrįžk, Viešpatie! Ar ilgai? Būk gailestingas savo tarnams!
14 Gaivink mus nuo ryto savo gailestingumu, kad džiaugsmas ir linksmumas mus lydėtų visą amžių!
15 Suteik mums džiaugsmo už tas dienas, per kurias pažeminti buvome, už tuos metus, per kuriuos patyrėme pikta.
16 Tepamato Tavo tarnai Tavo darbus ir Tavo šlovę jų vaikai!
17 Viešpatie, Dieve, būk mums geras, įtvirtink mūsų darbus, daryk mūsų darbus sėkmingus!
1 Viešpatie, Tu buvai mums prieglauda per kartų kartas!
2 Pirma, negu buvo sutverti kalnai, žemė ir pasaulis, Tu, Dieve, esi nuo amžių ir per amžius!
3 Tu grąžini žmones į dulkes ir sakai: „Sugrįžkite, žmonių vaikai!“
4 Juk tūkstantis metų Tavo akyse yra kaip vakarykštė diena, kuri praėjo, kaip sargybos laikas naktį.
5 Tu pašalini žmones kaip rytmečio sapną, kaip žaliuojančią žolę.
6 Rytą ji žydi, vakare nukertama ir sudžiūsta.
7 Tavo rūstybė sunaikina mus, Tavo pyktis mus gąsdina.
8 Tu laikai mūsų kaltes savo akivaizdoje, mūsų slaptas nuodėmes – savo veido šviesoje.
9 Mūsų dienos praeina Tau rūstaujant, mūsų metai kaip atodūsis.
10 Mūsų metų skaičius yra septyniasdešimt, o stipresniųjų – aštuoniasdešimt. Dauguma jų praeina varge ir kančiose. Jie greitai praeina, ir mes išnykstame.
11 Kas Tavo rūstybės jėgą supranta ir bijo Tavojo pykčio?
12 Pamokyk mus skaičiuoti mūsų dienas, kad įgytume išmintingą širdį!
13 Sugrįžk, Viešpatie! Ar ilgai? Būk gailestingas savo tarnams!
14 Gaivink mus nuo ryto savo gailestingumu, kad džiaugsmas ir linksmumas mus lydėtų visą amžių!
15 Suteik mums džiaugsmo už tas dienas, per kurias pažeminti buvome, už tuos metus, per kuriuos patyrėme pikta.
16 Tepamato Tavo tarnai Tavo darbus ir Tavo šlovę jų vaikai!
17 Viešpatie, Dieve, būk mums geras, įtvirtink mūsų darbus, daryk mūsų darbus sėkmingus!
1 Viešpatie, apie Tavo gailestingumą giedosiu amžinai; kartų kartoms skelbsiu Tavo ištikimybę.
2 Aš tariau: „Gailestingumas išliks per amžius. Tu įtvirtinsi savo ištikimybę danguose“.
3 „Aš sudariau sandorą su išrinktuoju ir prisiekiau savo tarnui Dovydui:
4 ‘Per amžius įtvirtinsiu tavo palikuonis, tavo sostą visoms kartoms pastatysiu’“.
5 Viešpatie, dangūs giria Tavo stebuklus, Tavo ištikimybę – šventųjų susirinkimas.
6 Kas gi iš danguje esančių Viešpačiui prilygsta? Kas tarp Dievo sūnų panašus į Viešpatį?
7 Bauginantis yra Dievas šventųjų susirinkime, gerbtinas visų aplink Jį esančių.
8 Viešpatie, kareivijų Dieve, kas yra Tau lygus savo jėga? Viešpatie, kas yra toks ištikimas, kaip Tu?
9 Tu suvaldai jūros šėlimą, sukilusias bangas Tu sutramdai.
10 Tu sutriuškini Rahabą kaip nukautąjį, savo galinga ranka išgainioji savo priešus.
11 Tau priklauso dangūs ir žemė, pasaulis ir visa, kas jame; Tu sukūrei juos.
12 Tu sutvėrei šiaurę ir pietus; Taboras ir Hermonas džiaugiasi Tavimi.
13 Tu galingas: stipri Tavo ranka, aukštai pakelta Tavo dešinė!
14 Tavo sosto pamatas – teisumas ir teisingumas, gailestingumas ir tiesa eina Tavo priekyje.
15 Palaiminta tauta, kuri pažįsta džiaugsmingą garsą! Viešpatie, Tavo veido šviesoje jie vaikščios.
16 Tavo vardas juos linksmins, jie bus išaukštinti Tavo teisume.
17 Tu esi jų garbė ir galybė, Tavo palankumu išaukštintas mūsų ragas.
18 Viešpats yra mūsų apsauga, Izraelio Šventasis – mūsų karalius.
19 Regėjime Tu kalbėjai savo šventajam: „Aš suteikiau pagalbą karžygiui, išaukštinau tautos išrinktąjį.
20 Suradau Dovydą, savo tarną, ir šventu aliejumi jį patepiau.
21 Mano ranka visuomet jį palaikys, mano dešinė stiprins jį.
22 Priešas nenugalės jo ir piktadarys nepažemins.
23 Jo akivaizdoje parblokšiu priešus ir palaušiu tuos, kurie jo nekenčia.
24 Mano ištikimybė ir gailestingumas lydės jį, ir mano vardu aukštai iškils jo ragas.
25 Aš jo ranką padėsiu ant jūros ir ant upių jo dešinę.
26 Jis sakys man: ‘Tu esi mano tėvas, mano Dievas ir išgelbėjimo uola!’
27 Aš padarysiu jį savo pirmagimiu, jis bus aukščiau negu žemės karaliai.
28 Aš būsiu jam gailestingas per amžius, tvirta pasiliks sandora tarp mūsų.
29 Jo palikuonims leisiu gyventi per amžius, kol bus dangus, stovės jo sostas.
30 Jei jo vaikai paniekins mano įstatymą, jei nesielgs, kaip jiems įsakyta,
31 jei mano nuostatus laužys ir įsakymų mano nepaisys,
32 bausiu už jų nuodėmes lazda, plaksiu rykštėmis už jų kaltę.
33 Bet savo malonės iš jo neatimsiu ir ištikimybės jam neatsakysiu,
34 nesulaužysiu sandoros ir savo lūpų žodžio nekeisiu.
35 Kartą esu prisiekęs šventumu savo, Dovydui nemeluosiu.
36 Jo palikuonys gyvens per amžius, ir jo sostas stovės kaip saulė priešais mane,
37 bus įtvirtintas kaip mėnulis – ištikimas liudytojas danguje“.
38 Bet Tu atstūmei, atmetei ir pasibjaurėjai pateptuoju savo.
39 Išsižadėjai sandoros su savo tarnu, nusviedei žemėn jo karūną ir suteršei ją.
40 Tu sugriovei jo mūrus, pavertei griuvėsiais tvirtoves.
41 Jį plėšia visi praeiviai, jis tapo pajuoka kaimynams.
42 Tu leidai jo priešų galybei iškilti, jiems visiems suteikei džiaugsmą.
43 Nukreipei ašmenis jo kardo, neleidai laimėti mūšyje.
44 Tu atėmei jo šlovę ir nuvertei jo sostą.
45 Sutrumpinai jo jaunystės dienas, padengei jį gėda.
46 Ar ilgai, Viešpatie? Ar slėpsies amžinai? Ar degs kaip ugnis Tavo rūstybė?
47 Viešpatie, atsimink, koks trumpas yra mano gyvenimas! Kokius menkus Tu sukūrei visus žmones!
48 Koks žmogus gyvena ir nepatiria mirties? Kieno siela mirusiųjų buveinės išvengia?
49 Viešpatie, kur yra Tavo ankstesnė malonė, kurią Dovydui savo tiesoje pažadėjai?
50 Viešpatie, atsimink savo tarno gėdą; nešioju širdyje daugelio tautų panieką,
51 kuria, Viešpatie, Tavo priešai niekino Tavo pateptojo kelius.
52 Tebūna palaimintas Viešpats per amžius! Amen! Amen!
Šios eilutės taip pat ieškota temose: daina · dangus gerumas · Dievas ištikimas · giedojimą · giedokite Viešpačiui · giedosiu
1 Viešpatie, mano išgelbėjimo Dieve, dieną ir naktį šaukiau Tavo akivaizdoje.
2 Tepasiekia mano malda Tave! Išgirsk mano šauksmą!
3 Mano siela pilna skausmų ir mano gyvybė arti mirties.
4 Mane laiko tokiu, kuris nužengė į duobę, esu bejėgis žmogus.
5 Tarp mirusiųjų yra mano guolis, guliu kape kaip užmuštieji, kurių Tu nebeatsimeni, nes jie nuo Tavęs atskirti.
6 Tu įstūmei mane į giliausią duobę, į tamsą, į gelmes.
7 Mane slegia Tavo rūstybė, Tavo bangos ritasi per mane.
8 Tu atitolinai nuo manęs mano pažįstamus, jiems padarei mane bjaurų. Esu uždarytas ir negaliu išeiti.
9 Mano akys aptemo nuo vargo. Kasdien šaukiausi Tavęs, Viešpatie, tiesdamas į Tave rankas.
10 Ar parodysi stebuklus mirusiems? Ar mirusieji kelsis ir girs Tave?
11 Ar pasakojama apie Tavo malonę ir ištikimybę mirusiųjų karalystėje?
12 Ar žinomi Tavo stebuklai tamsoje ir Tavo teisumas užmiršimo šalyje?
13 Viešpatie, Tavęs aš šaukiuosi, mano malda kas rytą kyla į Tave.
14 Viešpatie, kodėl atstumi mane, slepi nuo manęs savo veidą?
15 Nuskurdęs ir pasiruošęs mirti esu nuo pat jaunystės, kenčiu Tavo siaubus, nežinau, ką daryti.
16 Tavo rūstybės įkarštis krinta ant manęs, naikina mane Tavo siaubai.
17 Jie visą laiką supa mane kaip vandenys ir skandina.
18 Tu atitolinai nuo manęs mielą bičiulį, mano pažįstami pamiršo mane.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: atsako maldas · dieną naktį · hemanas · labas rytas · malda už · maldas
1 Tikrai geras yra Dievas Izraeliui, tiems, kurių širdis tyra.
2 Bet mano kojos vos nepasviro, vos nepaslydo mano žingsniai.
3 Aš pavydėjau kvailiams, matydamas nedorėlių pasisekimą.
4 Jie nepatiria kentėjimų mirdami, yra kupini jėgų.
5 Jie nevargsta kaip kiti žmonės, jų nepaliečia bėdos.
6 Išdidumu ir smurtu jie rengiasi lyg drabužiu.
7 Iš riebaus kūno žiūri jų akys, jie turi daugiau, negu geidžia širdis.
8 Jie sugedę ir kalba piktai, iš aukšto grasina smurtu.
9 Jų burnos dangui grūmoja, o liežuviai vaikštinėja po žemę.
10 Todėl Jo tauta pritaria jiems ir jų mokslą lyg vandenį geria.
11 Jie sako: „Kaip Dievas gali žinoti? Argi Aukščiausiajame yra pažinimas?“
12 Štai tokie yra bedieviai, kurie klesti pasaulyje ir turtėja.
13 Ar veltui saugojau tyrą širdį ir nekaltume ploviau rankas?
14 Aš gi buvau spaudžiamas visą dieną ir plakamas kas rytą.
15 Jei būčiau galvojęs kalbėti kaip jie, būčiau nusikaltęs Tavo vaikų kartai.
16 Aš galvojau, norėdamas tai suprasti, bet nepajėgiau,
17 kol įėjau į Dievo šventyklą ir pamačiau jų galą.
18 Tikrai Tu pastatei juos labai slidžioje vietoje. Tu nustūmei juos į pražūtį.
19 Jie per akimirksnį sukniubo, pranyko ir žuvo nuo išgąsčio.
20 Kaip sapną prabundant, taip, Viešpatie, Tu pakilęs paniekinsi jų įsivaizdavimus.
21 Kai mano širdis buvo apkartus ir inkstus varstė diegliai,
22 aš buvau kvailas ir neišmanantis – lyg gyvulys Tavo akivaizdoje.
23 Tačiau aš nuolat esu su Tavimi, Tu laikai nutvėręs mano dešinę ranką.
24 Tu vesi mane savo patarimu ir galiausiai paimsi į šlovę.
25 Ką aš turiu danguje? Ir žemėje aš trokštu tik Tavęs.
26 Kai kūnas ir širdis sunyksta, Dievas yra mano širdies stiprybė ir mano dalis per amžius.
27 Tikrai, kas toli nuo Tavęs, pražus, Tu sunaikini visus, kurie Tave palieka.
28 Man gera artėti prie Dievo. Viešpačiu Dievu aš pasitikiu, kad pasakočiau apie visus Tavo darbus.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: apie širdį · atveria širdį · citatos širdis · dievas geras · dievas plaka · dievo gerumas
1 Galingas Dievas, Viešpats, kalbėjo ir šaukė žemei nuo saulėtekio iki saulėlydžio.
2 Iš Siono, grožio tobulumo, suspindėjo Dievas.
3 Mūsų Dievas ateis ir netylės: naikinanti ugnis eis pirma Jo, o aplinkui Jį siaus audros.
4 Jis šaukia dangų iš aukštybių ir žemę, kad galėtų teisti savo tautą:
5 „Surinkite mano šventuosius, padariusius sandorą su manimi per auką“.
6 Dangus skelbs Jo teisumą, nes pats Dievas yra teisėjas.
7 „Klausyk, mano tauta, Aš kalbėsiu! Izraeli, Aš liudysiu prieš tave! Dievas, tavo Dievas, Aš esu!
8 Ne dėl aukų barsiu tave – deginamąsias aukas visada man aukojai.
9 Man nereikia veršio iš tavo tvarto, nei ožio iš tavo bandos.
10 Mano yra visi miškų žvėrys, gyvuliai ant tūkstančio kalvų.
11 Pažįstu visus kalnų paukščius, ir laukiniai žvėrys yra mano žinioje.
12 Jei alkanas būčiau, nesakyčiau tau, nes mano yra pasaulis ir visa, kas jame.
13 Argi Aš valgysiu jaučių mėsą, argi gersiu ožių kraują?
14 Aukok Dievui padėką ir ištesėk Aukščiausiajam įžadus.
15 Šaukis manęs nelaimės dieną – tai išgelbėsiu tave, o tu šlovinsi mane“.
16 O nedorėliui Dievas sako: „Kodėl tu mano nuostatus skelbi ir savo burna mano sandorą mini?
17 Nes tu nekenti pamokymo ir atmeti mano žodžius.
18 Pamatęs vagį, susitari su juo ir su svetimautojais draugauji.
19 Tavo burna kalba pikta ir tavo liežuvis sako klastą.
20 Tu kalbi prieš savo brolį ir šmeiži savo motinos sūnų.
21 Tu tai darei, ir Aš tylėjau. Tu manai, kad Aš esu toks, kaip tu. Aš tave barsiu ir tavo darbus statysiu tau prieš akis.
22 Susipraskite, kurie pamiršote Dievą, kad nesudraskyčiau jūsų, ir tada nebus, kas jus išgelbėtų.
23 Kas aukoja gyrių, pašlovina mane; o kuris teisingai elgiasi, tam parodysiu Dievo išgelbėjimą“.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: dangiškas maistas · dievas keliantis · donorystė · galingais dievas · jahvė · jahvė, baalas
1 Kaip elnė geidžia upelio vandens, taip mano siela geidžia Tavęs, o Dieve!
2 Mano siela trokšta Dievo, gyvojo Dievo. Kada ateisiu ir pasirodysiu Dievo akivaizdoje?
3 Ašaros buvo man duona dieną ir naktį, kai jie kasdien man sakė: „Kur yra tavo Dievas?“
4 Kai prisimenu tai, išlieju savo sielą, nes traukdavau su minia į Dievo namus, džiūgaudamas ir dėkodamas iškilmingoje eisenoje.
5 Ko taip nusiminei, mano siela, ir ko nerimsti manyje? Lauk Dievo, nes aš dar girsiu Jį už Jo veido pagalbą!
6 Mano Dieve, mano siela liūdi manyje. Prisimenu Tave iš Jordano šalies ir Hermono, nuo Micaro kalno.
7 Gelmė šaukia gelmę, vandeniui triukšmingai krintant; Tavo bangos ir vilnys per mane liejas.
8 Dieną apreikš Viešpats savo malonę. Naktį giedosiu Jam, savo Dievui, kuris teikia man gyvybę.
9 Tarsiu Viešpačiui, savo uolai: „Kodėl pamiršai mane? Kodėl turiu vaikščioti nuliūdęs, spaudžiamas priešo?“
10 Kenčiu lyg kaulus laužant, priešai tyčiojasi iš manęs, kasdien klausdami: „Kur yra tavo Dievas?“
11 Ko taip nusiminei, mano siela, ir ko nerimsti manyje? Lauk Dievo, nes aš dar girsiu Jį, savo veido pagalbą ir savo Dievą.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: asmenybės formavimasis · dievo troškimas · dykti · dykumoje · dvasinio pieno · geidžia širdyje
1 Aukštinu Tave, Viešpatie, nes Tu išlaisvinai mane ir neleidai mano priešams džiaugtis dėl manęs.
2 Viešpatie, mano Dieve, šaukiausi Tavęs, ir Tu išgydei mane.
3 Viešpatie, Tu išvedei iš mirusiųjų buveinės mano sielą, išlaikei mane gyvą, kad nenužengčiau į duobę.
4 Giedokite Viešpačiui, Jo šventieji, dėkokite prisiminę Jo šventumą.
5 Tik akimirksnį trunka Jo rūstybė, o visą gyvenimą lydi Jo palankumas. Vakare ateina verksmas, o rytą – džiūgavimas.
6 Būdamas saugus, sakiau: „Niekados nesvyruosiu!“
7 Viešpatie, savo palankumu suteikei man tvirtybę. Kai paslėpei savo veidą – nusigandau.
8 Tavęs, Viešpatie, šaukiaus, savo Viešpatį maldavau:
9 „Kokia Tau nauda iš mano kraujo, iš to, kad nužengsiu į duobę? Ar girs Tave dulkės, ar jos skelbs Tavo tiesą?
10 Išgirsk, Viešpatie, ir pasigailėk manęs; Viešpatie, būk man padėjėjas!“
11 Tu pavertei mano raudą džiaugsmu; atrišai mano ašutinę ir apjuosei linksmybe,
12 kad Tau giedotų mano siela ir netylėtų. Viešpatie, mano Dieve, visados Tau dėkosiu.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: atsidavimas · aukštinu tave · dievas pakelia · saliamono šventykloje · viešpats galingas · šlovė
1 Dangūs skelbia Dievo šlovę, tvirtuma byloja apie Jo rankų darbus.
2 Diena pasakoja dienai, o naktis praneša nakčiai.
3 Nėra kalbos ar tarmės, kur jų balsas nebūtų girdimas.
4 Per visą žemę sklinda jų garsas, jų žodžiai – iki pasaulio krašto. Jis saulei pastatė padangtę juose.
5 Ji džiaugiasi kaip išeinąs iš savo kambario jaunikis, kaip karžygys, bėgdamas taku.
6 Iš vieno krašto padangės pakyla ir kitą jos kraštą pasiekia, niekas negali nuo jos kaitros pasislėpti.
7 Tobulas Viešpaties įstatymas, jis gaivina sielą. Viešpaties liudijimas tikras, išminties moko paprastuosius.
8 Viešpaties nuostatai teisingi, jie džiugina širdis. Viešpaties įsakymas tyras, akims duoda šviesybę.
9 Viešpaties baimė gryna, ji išlieka per amžius. Viešpaties sprendimai – tiesa, jie visi iki vieno teisingi.
10 Brangesni jie už auksą, už gryniausią auksą; jie saldesni už medų, už korių syvą.
11 Tavo tarnas jais įspėjamas; kas jų laikosi, gauna didelį atpildą.
12 Kas pastebi savo klaidas? Nuvalyk nuo manęs man nežinomas kaltes.
13 Savo tarną apsaugok nuo akiplėšiškumo, kad nuodėmės manęs nepavergtų. Tada būsiu doras ir išvengsiu didelių nuodėmių.
14 Tepatinka Tau mano lūpų žodžiai ir mintys mano širdies, Viešpatie, mano stiprybe, mano atpirkėjau.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: aš galiu · dabar matome · dangus bokštas · dievo šlovė · esantis · kaip dangus
1 Viešpatie, mūsų Valdove, koks įstabus Tavo vardas visoje žemėje! Tu iškėlei savo šlovę virš dangų.
2 Kūdikių ir žindomųjų lūpomis Tu paskelbei apie savo jėgą savo priešams, kad nutildytum priešą ir keršytoją.
3 Kai pasižiūriu į Tavo dangus, Tavo rankų darbą, į mėnulį ir žvaigždes, kurias Tu išdėstei,
4 kas yra žmogus, kad jį atsimeni, ir kas žmogaus sūnus, kad jį aplankai?
5 Jį padarei ne ką menkesnį už angelus, garbe ir šlove jį apvainikavai.
6 Tu davei jam valdžią Tavo rankų darbams, jam po kojų visa padėjai:
7 visas avis ir jaučius, net lauko žvėris,
8 padangių paukščius ir jūrų žuvis, ir visa, kas jūros takais plaukioja.
9 Viešpatie, mūsų Valdove, koks įstabus Tavo vardas visoje žemėje!
Šios eilutės taip pat ieškota temose: ateis šlovėje · atrastas · atrišta · dievas prisiminė · dievo garbė · dievo šlovė
42 Juk pats Dovydas Psalmių knygoje sako: ‘Viešpats tarė mano Viešpačiui: sėskis mano dešinėje,
Šios eilutės taip pat ieškota temose: laimingas žmogus · pranašystė · sėskis šalia · viešpats stiprybė
1 Pranašo Habakuko malda:
2 „Viešpatie, girdėjau tavo kalbą ir nusigandau. Atnaujink ir apreikšk savo darbą metuose, savo rūstybėje prisimink gailestingumą.
3 Dievas atėjo iš Temano, Šventasis – nuo Parano kalno. Jo šlovė uždengė dangų ir žemė buvo pilna Jo gyriaus.
4 Spinduliuojančioje šviesoje Jis pasirodė. Iš Jo rankų tvieskė šviesos spinduliai – Jo galybė.
5 Pirma Jo ėjo maras, degančios anglys po Jo kojomis.
6 Jis sustojo ir išmatavo žemę. Jis pažvelgė – išsigando tautos, susvyravo amžinieji kalnai, nusilenkė kalvos. Jo keliai amžini.
7 Aš mačiau Kušano palapines nelaimėje, Midjano krašto palapinių uždangos siūbavo.
8 Viešpatie, ar upės sukėlė Tavo kerštą, ar jūra sužadino įtūžį, ar srovės uždegė Tavo rūstybę, kad Tu važiavai žirgais ir išgelbėjimo vežimais?
9 Tavo lankas buvo apnuogintas, kaip buvai prisiekęs tautoms. Tu išraižei žemę upėmis.
10 Tave pamatę sudrebėjo kalnai, liejosi vanduo, gelmės balsas pasigirdo, ir ji kėlė rankas į aukštybes.
11 Saulė ir mėnulis sustojo, kai pasipylė Tavo šviečiančios strėlės ir suspindo ietys.
12 Įtūžęs Tu ėjai per žemę, užsirūstinęs trypei tautas.
13 Tu išėjai gelbėti savo tautos, gelbėti savo pateptojo, sutrupinai nedorėlių namų galvą, apnuoginai juos nuo pamatų iki kaklo.
14 Tu pervėrei jo strėlėmis jo karius, kai jie kaip audra ėjo išblaškyti manęs, džiūgaudami, kad galės slaptoje praryti vargšą.
15 Tu su savo žirgais perėjai jūrą galingų vandenų paviršiumi.
16 Man tai girdint, drebėjo mano kūnas, virpėjo lūpos. Skausmas palietė kaulus, buvau labai sukrėstas. Aš ramus laukiu bausmės tiems, kurie užpuolė mano tautą.
17 Nors figmedis nežydėtų ir nebūtų vaisių ant vynmedžių ir alyvmedžių, nors laukai neduotų derliaus, garduose dingtų avys ir ožkos ir nebūtų gyvulių tvartuose,
18 tačiau aš džiaugsiuosi Viešpačiu, džiūgausiu savo išgelbėjimo Dievu!
19 Viešpats Dievas yra mano stiprybė. Jis padarys mano kojas kaip elnių ir leis man pasiekti aukštumas“. Choro vadovui. Styginiais instrumentais.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: habakukas · iš nebūties · atgaivina dievas · atgaivinsiu tave · atgimimas · darbai pikti
1 Aš aukštinsiu Tave, Dieve, mano Karaliau, aš laiminsiu Tavo vardą per amžius.
2 Kasdien laiminsiu Tave ir girsiu Tavo vardą per amžius.
3 Didis yra Viešpats ir didžiai girtinas, Jo didybė neištiriama.
4 Tavo nuostabius darbus ir galybę karta teskelbia kartai.
5 Aš kalbėsiu apie Tavo didingumo šlovingą spindesį ir Tavo stebuklingus darbus.
6 Apie Tavo veiksmų nuostabią galią jie kalbės, ir aš skelbsiu Tavo didybę.
7 Jie atsimins didelę Tavo malonę, giedos apie Tavo teisumą.
8 Viešpats yra maloningas, užjaučiantis, lėtas pykti ir didžiai gailestingas.
9 Viešpats yra geras ir gailestingas visiems savo kūriniams.
10 Viešpatie, Tavo visi kūriniai girs Tave ir Tavo šventieji laimins Tave!
11 Jie kalbės apie Tavo karalystės šlovę, garsins Tavo galybę,
12 kad žmonės suprastų Tavo galingus darbus ir Tavo karalystės šlovingą didingumą.
13 Tavo karalystė amžina ir Tavo valdžia lieka per amžius.
14 Klumpantį Viešpats palaiko, o parpuolusį pakelia.
15 Į Tave krypsta visų akys, savo metu visiems duodi maisto,
16 atveri savo ranką, sočiai maitini visa, kas gyva.
17 Teisus yra Viešpats visuose savo keliuose ir šventas visuose savo darbuose.
18 Arti yra Viešpats visiems, kurie Jo šaukiasi, visiems, kurie Jo šaukiasi tiesoje.
19 Jis išpildys norus Jo bijančių, jų šauksmą išgirs ir išgelbės juos.
20 Viešpats visus Jį mylinčius saugo, bet nedorėlius sunaikins.
21 Tešlovina mano burna Viešpatį! Visa, kas gyva, telaimina šventą Jo vardą dabar ir per amžius!
Šios eilutės taip pat ieškota temose: apreiškimo knyga · aukštinu tave · caras · dievo aukštinimas · dievo šlovinimas · garbina
1 Prie Babilono upių sėdėjome ir verkėme, atsimindami Sioną.
2 Ten ant gluosnių šakų pakabinome savo arfas.
3 Nes mūsų trėmėjai mums liepė giedoti, kurie mus apiplėšė, ragino džiūgauti: „Pagiedokite mums Siono giesmių!“
4 Kaip giedosime Viešpaties giesmę svetimoje šalyje?
5 Jeigu, Jeruzale, tave užmirščiau, mano dešinė tepamiršta mane!
6 Tepridžiūna prie gomurio mano liežuvis, jei tavęs neatsiminčiau, jeigu tu man brangesnė nebūtum už visus džiaugsmus, Jeruzale!
7 Viešpatie, atsimink Jeruzalės dieną prieš Edomo žmones. Jie sakė: „Griaukite, griaukite ją iki pamatų!“
8 O Babilone, tu naikintojau, laimingas bus, kas tau už mums padarytą skriaudą atmokės!
9 Laimingas, kas, pagriebęs kūdikius tavo, į kietą uolą sudaužys!
Šios eilutės taip pat ieškota temose: angelų chorai · babilonas · babilono · Damasko upė · Dieve Siono · inkrustuoti
1 Jei Viešpats nestato namų, veltui vargsta statytojai. Jei Viešpats nesaugo miesto, veltui budi sargai.
2 Veltui keliatės prieš aušrą ir vargstate ligi vėlyvos nakties. Jūs valgote vargo duoną. O savo mylimajam Viešpats duoda miegą.
3 Štai Viešpaties dovana yra vaikai, įsčių vaisius – Jo atlyginimas.
4 Kaip strėlės karžygio rankoje, taip jaunystės sūnūs.
5 Palaimintas žmogus, turįs jų pilną strėlinę! Jie nebus sugėdinti, bet kalbės vartuose su priešu.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: levitai · padėka viešpačiui · seksas nuodėmė · Šėtonas · atpildas · aukojo
1 Pakeliu savo akis į kalnus, iš kur man ateina pagalba.
2 Mano pagalba ateina iš Viešpaties, kuris sukūrė dangų ir žemę!
3 Jis neleis suklupti tavajai kojai, Jis – budrus tavo sargas.
4 Izraelio sargas nei miega, nei snaudžia.
5 Viešpats yra tavo sargas, Viešpats – tau šešėlis tavo dešinėje:
6 dieną nepažeis tavęs saulė nė mėnulis naktį.
7 Viešpats saugos tave nuo viso pikto, Jis saugos tavo sielą.
8 Viešpats saugos tavo įėjimą ir išėjimą dabar ir per amžius.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: akyje rastas · akys · akis kūno · akys ratas · atsisveikinimas · atvėrė akis
1 Myliu Viešpatį, nes Jis išklausė mano maldavimą.
2 Jis palenkė į mane savo ausį, todėl šauksiuosi Jo, kol gyvas būsiu.
3 Mirties skausmai apsupo mane, pragaro kančios apėmė mane; kenčiau vargą ir skausmus.
4 Viešpaties vardo šaukiausi: „Viešpatie, išlaisvink mano sielą!“
5 Maloningas yra Viešpats ir teisus, gailestingas mūsų Dievas.
6 Viešpats apsaugo paprastąjį; suvargęs buvau, o Jis man padėjo.
7 Nurimk, mano siela, nes Viešpats padarė tau gera!
8 Tu išlaisvinai nuo mirties mano sielą, nuo ašarų – mano akis, nuo suklupimo – mano kojas.
9 Aš vaikščiosiu Viešpaties akivaizdoje gyvųjų šalyje.
10 Nors pasitikėjau, bet tariau: „Aš esu labai prislėgtas!“
11 Neapgalvojęs sakiau: „Visi žmonės melagiai“.
12 Kuo gi Viešpačiui atsilyginsiu už visas Jo geradarystes?
13 Aš paimsiu išgelbėjimo taurę, Viešpaties vardo šauksiuosi.
14 Savo įžadus Viešpačiui ištesėsiu visos tautos akivaizdoje.
15 Viešpaties akyse brangi yra šventųjų mirtis.
16 Viešpatie, aš esu Tavo tarnas, Tavo tarnas ir sūnus Tavo tarnaitės. Tu mano pančius sutraukei.
17 Tau padėkos auką aukosiu, šauksiuosi Viešpaties vardo.
18 Savo įžadus Viešpačiui ištesėsiu visos tautos akivaizdoje,
19 Viešpaties namų kiemuose, Jeruzalės mieste. Girkite Viešpatį!
Šios eilutės taip pat ieškota temose: atlygins · atneškite · atvesk · avies meilė · būk atviras · darysite
1 Girkite Viešpatį! Viešpaties tarnai, girkite Viešpaties vardą!
2 Palaimintas Viešpaties vardas dabar ir per amžius.
3 Nuo saulės užtekėjimo iki nusileidimo tebūna giriamas Viešpaties vardas!
4 Viešpats yra virš visų tautų, Jo šlovė aukščiau nei dangus.
5 Kas yra kaip Viešpats, mūsų Dievas, kuris gyvena aukštybėse?
6 Jis pasilenkia žiūrėti į dangų ir žemę.
7 Jis kelia iš dulkių beturtį, iš purvo vargšą ištraukia,
8 sodina jį greta kunigaikščių, šalia savo tautos kunigaikščių.
9 Jis suteikia nevaisingajai namus, padarydamas ją laiminga vaikų motina. Girkite Viešpatį!
Šios eilutės taip pat ieškota temose: aleliuja · apreiškimo · gyrius · girkit viešpatį · girkite · girti
1 Girkite Viešpatį! Palaimintas žmogus, kuris Viešpaties bijosi ir Jo įsakymus labai mėgsta.
2 Jo palikuonys bus galingi žemėje; palaiminta bus dorųjų karta.
3 Jo namuose bus gerovė ir turtai, jo teisumas pasiliks per amžius.
4 Dorajam šviesa nušvinta tamsoje, jis yra maloningas, kupinas gailestingumo ir teisus.
5 Geras žmogus pasigaili ir skolina, jis teisingai savo reikalus tvarko.
6 Jis nesvyruos per amžius. Amžinai bus minimas teisiojo vardas.
7 Bloga žinia jo neišgąsdins; tvirta yra jo širdis, nes jis pasitiki Viešpačiu.
8 Įsitvirtinusi jo širdis, jis nebijos, kol pamatys sugėdintus savo priešus.
9 Jis beturčiams dovanas dosniai dalina. Jo teisumas pasilieka per amžius. Jo ragas iškils garbingai.
10 Nedorėlis tai matys ir graušis, dantimis grieš ir nyks. Nedorėlių troškimas pražus.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: aleliuja · baimė · baimė proto · baimė žmones · baimės dvasia · bijokite dievo
1 Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas.
2 Taip tekartoja Viešpaties išpirktieji, kuriuos Jis išpirko iš priešo rankos,
3 ir surinko juos iš kraštų: iš rytų ir vakarų, iš šiaurės ir pietų.
4 Po dykumą jie klajojo tuščiais keliais, nerasdami miesto, kur galėtų gyventi.
5 Jie alko ir troško, jų sielos nusilpo.
6 Varge jie Viešpaties šaukėsi, Jis iš sielvartų juos išvadavo.
7 Jis vedė juos teisingu keliu, kad jie nueitų į gyvenamą miestą.
8 Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams.
9 Jis pagirdė trokštančią sielą, išalkusią sielą pripildė gėrybių.
10 Kurie sėdėjo tamsoje ir mirties šešėlyje, geležimi ir skurdu sukaustyti, –
11 nes buvo sukilę prieš Dievo žodžius ir paniekinę Aukščiausiojo patarimą,
12 todėl Jis pažemino vargu jų širdis, – krito, ir niekas jiems nepadėjo.
13 Varge jie šaukėsi Viešpaties, Jis iš sielvartų juos išgelbėjo.
14 Jis išvedė juos iš tamsos ir mirties šešėlio ir sutraukė jų pančius.
15 Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams.
16 Jis sudaužė varinius vartus ir geležinius skląsčius sulaužė.
17 Kvailiai dėl savo nedorybių ir dėl savo kalčių kenčia.
18 Jiems nebemielas joks valgis, jie priartėjo prie mirties vartų.
19 Varge jie šaukiasi Viešpaties, Jis iš sielvartų juos išgelbsti.
20 Jis siuntė savo žodį ir išgydė juos, iš pražūties juos išlaisvino.
21 Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams.
22 Teaukoja Jam padėkos aukas ir džiūgaudami teskelbia Jo darbus.
23 Kas laivais plaukia į jūrą, vandenų platybėje prekiauja,
24 tie mato Viešpaties darbus ir Jo stebuklus gelmėse.
25 Jam įsakius, audros pakyla, šiaušiasi bangos.
26 Ligi debesų jie pakyla, į gelmes vėl sminga, širdis jų tirpsta nelaimėje.
27 Jie svirduliuoja ir klydinėja kaip girti, jų jėgos baigia išsekti.
28 Varge jie Viešpaties šaukiasi, Jis iš sielvartų juos išvaduoja.
29 Jis nutildo audrą, nuramina bangas.
30 Tada jie džiaugiasi nurimusia jūra. Jis nuveda juos į geidžiamą uostą.
31 Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams.
32 Jie teaukština Jį tautos susirinkime, tegiria Jį vyresniųjų taryboje.
33 Upes Jis dykuma paverčia, vandens šaltinius – sausa žeme,
34 derlingą žemę paverčia druskynais dėl nedorybių žmonių, kurie joje gyvena.
35 Jis dykumą ežeru paverčia ir sausą žemę – vandens šaltiniais.
36 Jis alkanuosius apgyvendina ten, kad jie įkurtų gyvenamą miestą.
37 Jie apsėja laukus, pasodina vynuogynus, kurie atneša derlių.
38 Jis palaimina juos, ir jų labai padaugėja, jų galvijams neleidžia mažėti.
39 Kai jų sumažėja ir jie pažeminami priespauda, nelaimėmis ir širdgėla,
40 Jis paniekina kunigaikščius ir klaidina juos dykumoje be kelio,
41 bet Jis pakelia vargšą iš nelaimės, padaro gausią kaip bandą jo giminę.
42 Teisieji tai matys ir džiaugsis, o nedorybė užčiaups savo burną.
43 Išmintingasis tai pamatys ir supras Viešpaties malonę.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: ačiū · ačiū valia · dėkingumas · dėkodami · dėkojimas · dėkojimo
1 Viešpats karaliauja. Jis apsivilkęs didybe, Viešpats susijuosęs stiprybe, taip tvirtai pastatė pasaulį, kad jo niekas nepajudins.
2 Tvirtai stovi Tavo sostas nuo senovės; nuo amžių Tu esi!
3 Viešpatie, vandenys patvino, pakilo jų ūžimas, pakilo vandenų bangos!
4 Galingesnis už gausių vandenų šniokštimą, už galingas jūrų bangas yra Viešpats aukštybėse!
5 Tavo liudijimai labai patikimi. Tavo namus puošia šventumas, Viešpatie, per amžius.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: apvali žemė · artumo · dangus bokštas · darvinizmas · gibeonas · kampuose
1 Jo pamatas ant šventųjų kalnų.
2 Viešpats myli Siono vartus labiau už visas Jokūbo buveines.
3 Šlovingi dalykai pasakojami apie tave, Dievo mieste!
4 Minėsiu Rahabą ir Babiloną tarp tų, kurie žino mane. Filistijos, Tyro ir Etiopijos gyventojai yra ten gimę.
5 Bet apie Sioną bus sakoma: „Šitas ir tas vyras jame yra gimę“. Aukščiausiasis įsteigė jį.
6 Viešpats užrašys tautų knygoje: „Šitas yra ten gimęs“.
7 Jie giedos: „Visos mano versmės yra tavyje!“
Šios eilutės taip pat ieškota temose: pamatas · Dieve Siono · melskis sione · saulės vartai · Sionas · sionizmas
1 Kokios mielos Tavo buveinės, kareivijų Viešpatie!
2 Alpsta mano siela ir ilgisi Viešpaties kiemų. Mano širdis ir kūnas šaukiasi gyvojo Dievo.
3 Net ir žvirblis randa namus, kregždė – lizdą perėti vaikams prie Tavo aukurų, kareivijų Viešpatie, mano Karaliau ir Dieve!
4 Palaiminti, kurie gyvena Tavo namuose: jie nuolat giria Tave!
5 Palaimintas žmogus, kuris randa stiprybę Tavyje, kuris yra keleivis savo širdy.
6 Keliaudami išdegusiu slėniu, jie šaltiniu jį paverčia, ankstyvasis lietus jį padengia palaiminimais.
7 Jie eina iš jėgos į jėgą, kol Dievą Sione išvysta.
8 Kareivijų Viešpatie, išgirsk mano maldą! Išgirsk, Jokūbo Dieve!
9 Pažvelk, Dieve, mūsų skyde! Pažiūrėk į veidą savo pateptojo!
10 Juk viena diena Tavo kiemuose yra vertesnė už tūkstantį kitur; geriau būti durininku Dievo namuose, negu gyventi nusidėjėlių palapinėse.
11 Saulė ir skydas yra Viešpats; malonę ir garbę teikia Viešpats, gerų dalykų neatsako tiems, kurie nekaltai elgiasi.
12 Kareivijų Viešpatie, palaimintas žmogus, kuris pasitiki Tavimi!
Šios eilutės taip pat ieškota temose: du šeimininkai · kartos · lašantis vanduo · padangtės statyba · šlovinimas · paukščiai
1 Tikrai geras yra Dievas Izraeliui, tiems, kurių širdis tyra.
2 Bet mano kojos vos nepasviro, vos nepaslydo mano žingsniai.
3 Aš pavydėjau kvailiams, matydamas nedorėlių pasisekimą.
4 Jie nepatiria kentėjimų mirdami, yra kupini jėgų.
5 Jie nevargsta kaip kiti žmonės, jų nepaliečia bėdos.
6 Išdidumu ir smurtu jie rengiasi lyg drabužiu.
7 Iš riebaus kūno žiūri jų akys, jie turi daugiau, negu geidžia širdis.
8 Jie sugedę ir kalba piktai, iš aukšto grasina smurtu.
9 Jų burnos dangui grūmoja, o liežuviai vaikštinėja po žemę.
10 Todėl Jo tauta pritaria jiems ir jų mokslą lyg vandenį geria.
11 Jie sako: „Kaip Dievas gali žinoti? Argi Aukščiausiajame yra pažinimas?“
12 Štai tokie yra bedieviai, kurie klesti pasaulyje ir turtėja.
13 Ar veltui saugojau tyrą širdį ir nekaltume ploviau rankas?
14 Aš gi buvau spaudžiamas visą dieną ir plakamas kas rytą.
15 Jei būčiau galvojęs kalbėti kaip jie, būčiau nusikaltęs Tavo vaikų kartai.
16 Aš galvojau, norėdamas tai suprasti, bet nepajėgiau,
17 kol įėjau į Dievo šventyklą ir pamačiau jų galą.
18 Tikrai Tu pastatei juos labai slidžioje vietoje. Tu nustūmei juos į pražūtį.
19 Jie per akimirksnį sukniubo, pranyko ir žuvo nuo išgąsčio.
20 Kaip sapną prabundant, taip, Viešpatie, Tu pakilęs paniekinsi jų įsivaizdavimus.
21 Kai mano širdis buvo apkartus ir inkstus varstė diegliai,
22 aš buvau kvailas ir neišmanantis – lyg gyvulys Tavo akivaizdoje.
23 Tačiau aš nuolat esu su Tavimi, Tu laikai nutvėręs mano dešinę ranką.
24 Tu vesi mane savo patarimu ir galiausiai paimsi į šlovę.
25 Ką aš turiu danguje? Ir žemėje aš trokštu tik Tavęs.
26 Kai kūnas ir širdis sunyksta, Dievas yra mano širdies stiprybė ir mano dalis per amžius.
27 Tikrai, kas toli nuo Tavęs, pražus, Tu sunaikini visus, kurie Tave palieka.
28 Man gera artėti prie Dievo. Viešpačiu Dievu aš pasitikiu, kad pasakočiau apie visus Tavo darbus.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: apie širdį · atveria širdį · citatos širdis · dievas geras · dievas plaka · dievo gerumas
1 Tikrai geras yra Dievas Izraeliui, tiems, kurių širdis tyra.
2 Bet mano kojos vos nepasviro, vos nepaslydo mano žingsniai.
3 Aš pavydėjau kvailiams, matydamas nedorėlių pasisekimą.
4 Jie nepatiria kentėjimų mirdami, yra kupini jėgų.
5 Jie nevargsta kaip kiti žmonės, jų nepaliečia bėdos.
6 Išdidumu ir smurtu jie rengiasi lyg drabužiu.
7 Iš riebaus kūno žiūri jų akys, jie turi daugiau, negu geidžia širdis.
8 Jie sugedę ir kalba piktai, iš aukšto grasina smurtu.
9 Jų burnos dangui grūmoja, o liežuviai vaikštinėja po žemę.
10 Todėl Jo tauta pritaria jiems ir jų mokslą lyg vandenį geria.
11 Jie sako: „Kaip Dievas gali žinoti? Argi Aukščiausiajame yra pažinimas?“
12 Štai tokie yra bedieviai, kurie klesti pasaulyje ir turtėja.
13 Ar veltui saugojau tyrą širdį ir nekaltume ploviau rankas?
14 Aš gi buvau spaudžiamas visą dieną ir plakamas kas rytą.
15 Jei būčiau galvojęs kalbėti kaip jie, būčiau nusikaltęs Tavo vaikų kartai.
16 Aš galvojau, norėdamas tai suprasti, bet nepajėgiau,
17 kol įėjau į Dievo šventyklą ir pamačiau jų galą.
18 Tikrai Tu pastatei juos labai slidžioje vietoje. Tu nustūmei juos į pražūtį.
19 Jie per akimirksnį sukniubo, pranyko ir žuvo nuo išgąsčio.
20 Kaip sapną prabundant, taip, Viešpatie, Tu pakilęs paniekinsi jų įsivaizdavimus.
21 Kai mano širdis buvo apkartus ir inkstus varstė diegliai,
22 aš buvau kvailas ir neišmanantis – lyg gyvulys Tavo akivaizdoje.
23 Tačiau aš nuolat esu su Tavimi, Tu laikai nutvėręs mano dešinę ranką.
24 Tu vesi mane savo patarimu ir galiausiai paimsi į šlovę.
25 Ką aš turiu danguje? Ir žemėje aš trokštu tik Tavęs.
26 Kai kūnas ir širdis sunyksta, Dievas yra mano širdies stiprybė ir mano dalis per amžius.
27 Tikrai, kas toli nuo Tavęs, pražus, Tu sunaikini visus, kurie Tave palieka.
28 Man gera artėti prie Dievo. Viešpačiu Dievu aš pasitikiu, kad pasakočiau apie visus Tavo darbus.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: apie širdį · atveria širdį · citatos širdis · dievas geras · dievas plaka · dievo gerumas
1 Gelbėk mane, Dieve, nes vandenys siekia mano sielą.
2 Nugrimzdau į gilius dumblus, nėra kojai atramos. Esu vandens gelmėse, bangos ritasi per mane.
3 Pailsau šaukdamas, išdžiūvo gerklė, aptemo akys, belaukiant Dievo.
4 Daugiau kaip galvos plaukų yra tų, kurie be priežasties manęs nekenčia. Galingesni už mane tie, kurie melagingai puola mane. Turiu grąžinti, ko nepaėmiau.
5 Dieve, Tu žinai mano kvailystę ir mano nusikaltimai nepaslėpti nuo Tavęs.
6 Tenebūna gėdinami dėl manęs tie, kurie laukia Tavęs, Valdove, kareivijų Viešpatie! Tenebūna įžeidinėjami dėl manęs tie, kurie ieško Tavęs, Izraelio Dieve!
7 Dėl Tavęs kenčiu pajuoką, nuo gėdos rausta mano veidas.
8 Svetimas tapau savo broliams, pašalinis – mano motinos vaikams.
9 Uolumas dėl Tavo namų sugraužė mane, Tave plūstančiųjų keiksmai krito ant manęs.
10 Kai aš verkiau ir varginau sielą pasninku – jie užgauliojo mane.
11 Vietoje drabužių vilkiu ašutinę – dėl to tapau jiems priežodžiu.
12 Tie, kurie sėdi vartuose, kalba prieš mane ir geriantys vyną dainuoja apie mane.
13 O aš meldžiuosi Tau, Viešpatie, visą laiką. Dieve, dėl savo beribio gailestingumo išklausyk mane, dėl savo išgelbėjimo tiesos.
14 Išgelbėk mane iš dumblo, kad nenugrimzčiau, ištrauk iš gilių vandenų, išvaduok iš piktų priešų.
15 Teneužlieja manęs vandens srovė, tenepraryja gelmė ir teneapžioja manęs duobė.
16 Viešpatie, išklausyk mane dėl savo malonės gausos! Pažvelk į mane gailestingai.
17 Nepaslėpk savo veido nuo savo tarno, nes esu varge; skubiai išklausyk mane!
18 Priartėk prie mano sielos ir išpirk. Išlaisvink mane iš priešų!
19 Tu žinai, kaip mane plūsta, gėdina ir niekina; Tu matai visus mano prispaudėjus.
20 Pajuoka plėšo mano širdį, aš pavargau. Aš laukiau pasigailėjimo, bet jo nėra, ieškojau guodėjų, tačiau neradau.
21 Vietoje maisto duoda man tulžies, ištroškusį girdo actu.
22 Jų stalas jiems patiems spąstais tevirsta ir jų gerovė – žabangais!
23 Teaptemsta jų akys, kad neregėtų; padaryk, kad jų strėnos visada svyruotų.
24 Išliek ant jų savo užsidegimą, ir Tavo rūstybės įkarštis tepasiekia juos.
25 Jų buveinė tegul ištuštėja, palapinėse gyventojų tenelieka.
26 Nes jie persekioja tą, kurį Tu ištikai, kurį sužeidei, tam jie didina skausmą.
27 Tegul vis gausėja jų kaltės, ir teneįeina jie į Tavo teisumą.
28 Tebūna jie išbraukti iš gyvųjų knygos ir teisiųjų sąrašuose tenebūna jų vardų!
29 Aš esu vargšas ir kenčiu; Tavo išgelbėjimas, Dieve, teiškelia mane!
30 Aš girsiu Dievo vardą giesme ir dėkodamas aukštinsiu Jį.
31 Tai Viešpačiui bus meiliau už jautį, už jauniklį jautuką su ragais ir nagais.
32 Tai matydami, linksminsis nuolankieji, ir atgys širdys tų, kurie ieško Dievo.
33 Viešpats girdi vargšą ir neniekina savo belaisvių.
34 Jį tegiria dangūs ir žemė, jūros ir visa, kas juda jose.
35 Dievas išgelbės Sioną ir Judo miestus atstatys. Jie įsikurs ten ir gyvens,
36 Jo tarnų vaikai paveldės tą žemę, o Jo vardą mylintys gyvens joje.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: baseinas · į vandenį · iš vandens · lauko lelijos · per jūra · per vandenį
1 Pasigailėk manęs, Dieve, pasigailėk. Mano siela pasitiki Tavimi. Tavo sparnų pavėsyje slepiuos, kol praeis nelaimė.
2 Šauksiuosi aukščiausiojo Dievo, kuris man gera daro.
3 Jis pasiųs iš dangaus ir išgelbės mane, Jis paniekins mano prispaudėjus, Dievas pasiųs savo gailestingumą ir tiesą!
4 Turiu gyventi tarp liūtų, tarp žmonių, kvėpuojančių ugnimi. Jų dantys yra ietys ir strėlės, jų liežuviai – aštrūs kardai.
5 Dieve, būk išaukštintas virš dangų! Tavo šlovė teišplinta visoje žemėje!
6 Jie spendė pinkles mano kojoms, mano siela sugniužo. Jie kasė man duobę, tačiau patys įpuolė į ją.
7 Dieve, mano širdis tvirta. Taip, mano širdis tvirta. Aš giedosiu ir girsiu.
8 Pabusk, mano šlove! Pabuskite, arfa ir psalteri! Aš atsikelsiu anksti.
9 Viešpatie, girsiu Tave tautose, giedosiu Tau pagonių būry.
10 Tavo gailestingumas siekia dangų, ir Tavo tiesa – debesis.
11 Dieve, būk išaukštintas virš dangų! Teišplinta Tavo šlovė visoje žemėje!
Šios eilutės taip pat ieškota temose: apsaugos · apsiginti · dievo apsauga · išpažinti nuodėmes · muzika · nutildo audr
1 Plokite rankomis visos tautos! Šaukite Dievui džiugesio balsu!
2 Aukščiausiasis Viešpats yra baisus, didis Karalius visos žemės.
3 Jis pajungė mums pagonis, padėjo po mūsų kojomis tautas.
4 Jis parinko mums paveldėti žemę – garbę Jo mylimojo Jokūbo.
5 Dievas užžengė su šauksmu, Viešpats, gaudžiant trimitams.
6 Giedokite gyrių mūsų Dievui, giedokite! Giedokite gyrių mūsų Karaliui, giedokite!
7 Dievas yra visos žemės Karalius! Giedokite Jam gyrių suprasdami.
8 Dievas karaliauja pagonims, Dievas sėdi savo šventajame soste.
9 Tautos kunigaikščiai susirinko su Abraomo Dievo tauta. Dievui priklauso visi žemės skydai, Jis yra labai išaukštintas.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: ašutin · dievas šaukia · drožinių · dvasios žmogus · džiaugsmas viešpatyje · džiaugsme
1 Mano širdis prisipildė gražių žodžių. Giedosiu giesmę Karaliui. Mano liežuvis – plunksna miklioje raštininko rankoje.
2 Tu esi gražiausias iš žmonių vaikų; malonė Tavo lūpose! Todėl palaimino Tave Dievas amžiams.
3 Karžygy, prisijuosk kalaviją prie šlaunies, savo šlovę ir didybę.
4 Savo didybėje kelkis ginti tiesos, romumo ir teisumo. Tavo dešinė tepamoko Tave didingų darbų!
5 Karaliaus priešų širdis perveria Jo strėlės, nuo jų krinta tautos.
6 Tavo sostas, o Dieve, stovės per amžius. Teisumo skeptras yra Tavo karalystės skeptras.
7 Tu pamėgai teisumą ir neapkentei nedorybės, todėl patepė Tave Dievas, Tavasis Dievas, džiaugsmo aliejumi daugiau negu Tavo bendrus.
8 Mira, alaviju ir kasija kvepia Tavo drabužiai. Iš dramblio kaulo rūmų linksmina Tave.
9 Karalių dukterys pasitinka Tave; karalienė Tavo dešinėje Ofyro auksu papuošta.
10 Klausyk, dukra, pažvelk ir išgirsk! Pamiršk savo tautą ir tėvo namus.
11 Karalius geidžia tavo grožio. Jis yra tavo Viešpats – garbink Jį!
12 Tyro dukros neša Tau dovanas, tautos kilmingieji Tavo palankumo ieško.
13 Karaliaus dukra šlovinga viduje, auksu išmegzti jos apdarai.
14 Išsiuvinėtais drabužiais papuoštą ją veda pas Karalių, ją seka mergaitės, jos draugės, kurios bus atvestos pas Tave.
15 Jos eina džiūgaudamos ir besilinksmindamos, jos įeis į Karaliaus rūmus.
16 Vietoj Tavo tėvų bus Tavo sūnūs; visoje šalyje Tu paskirsi juos kunigaikščiais.
17 Aš garsinsiu Tavo vardą per kartų kartas, todėl tautos girs Tave per amžius.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: Avinėlio vestuvės · daina · kas trenkia · lauko lelijos · liežuvis rašiklis · muzika
1 Dieve, savo ausimis girdėjome, kai mūsų tėvai pasakojo mums, kokius darbus darei jų dienomis senais laikais.
2 Pagonis išvarei, o juos įsodinai; išnaikinai tautas, o juos išaukštinai.
3 Ne savo kardu jie laimėjo kraštą, ne jų ranka išgelbėjo juos, bet Tavo dešinė, Tavo ranka ir Tavo veido šviesa, nes Tu juos mylėjai!
4 Tu – mano Karalius ir Dievas, Tu teiki pergalę Jokūbui.
5 Su Tavo pagalba prispausime savo priešus, Tavo vardu mindysime tuos, kurie kyla prieš mus.
6 Ne savo lanku pasitikėsiu, ne mano kardas išgelbės mane.
7 Tu išgelbėjai mus nuo mūsų priešų, mus nekenčiančius sugėdinai.
8 Dievu giriamės per dieną ir Tavo vardą šlovinsime per amžius.
9 Bet Tu mus atstūmei, pažeminti leidai ir su mūsų kariuomene nebeišeini.
10 Tu priverti mus trauktis nuo priešų, kurie nekenčia mūsų ir išnaudoja mus.
11 Kaip pjautinas avis atidavei mus, tarp pagonių išblaškei.
12 Savo tautą pardavei už nieką; nepraturtėjai tuo, ką už ją gavai.
13 Padarei mus paniekinimu kaimynams, pajuoka ir patyčiomis tiems, kurie aplinkui mus.
14 Padarei mus priežodžiu pagonims, tautos kraipo galvas dėl mūsų.
15 Nuolatos man prieš akis mano panieka ir rausta iš gėdos veidas
16 dėl priekaištų ir užgaulių žodžių, dėl priešo ir keršytojo.
17 Visa tai užgriuvo mus, nors Tavęs nepamiršome, sandoros su Tavimi nepažeidėme.
18 Mūsų širdis neatsitraukė nuo Tavęs, mūsų žingsniai nebuvo nuo Tavo kelių nukrypę,
19 kai leidai mus naikinti tyruose ir apdengei mirties šešėliu.
20 Jei būtume užmiršę savo Dievo vardą ir ištiesę rankas į svetimą dievą,
21 argi Dievas to nežinotų? Jis juk žino širdies paslaptis!
22 Dėl Tavęs esame visą dieną žudomi, laikomi tarsi pjauti paskirtos avys.
23 Kelkis! Kodėl miegi, Viešpatie? Pakilk, neatstumk amžinai!
24 Kodėl slepi savo veidą, pamiršti mūsų vargą ir priespaudą?
25 Mūsų siela parkritusi į dulkes; mūsų kūnas parblokštas žemėn.
26 Pakilk, padėk mums! Išgelbėk mus dėl savo gailestingumo.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: iš tėvo · tėvo · dievo pergale · nešantis šviesą · stiprus · sviesa
1 Viešpatie, nebausk manęs rūstaudamas ir neplak savo įniršyje.
2 Tavo strėlės įsmigo į mane ir Tavo ranka slegia mane.
3 Nebėra nieko sveiko mano kūne dėl Tavo rūstybės ir poilsio mano kauluose dėl mano nuodėmės.
4 Mano kaltės iškilo virš mano galvos; lyg sunki našta jos pasidarė man per sunkios.
5 Dvokia ir pūliuoja mano žaizdos dėl mano kvailybės.
6 Esu varge, visai sulinkęs, vaikštau nusiminęs visą dieną.
7 Mano strėnos dega, nieko sveiko nebėra mano kūne.
8 Nusilpęs, labai sudaužytas vaitoju dėl savo širdies nerimo.
9 Viešpatie, Tu žinai visus mano troškimus ir mano dūsavimas nėra paslėptas nuo Tavęs.
10 Mano širdis smarkiai plaka, netekau jėgų, mano akių šviesa nyksta.
11 Mano draugai ir bičiuliai laikosi atstu nuo mano skausmų; mano artimieji stovi iš tolo.
12 Kurie kėsinasi į mano gyvybę, paspendė žabangus; kurie siekia man pakenkti, grasina man sunaikinimu, visą dieną rengia klastas.
13 Esu lyg kurčias – negirdžiu, lyg nebylys – neatveriu burnos.
14 Tapau lyg žmogus, kuris nieko negirdi, kurio burnoje nėra atsakymo.
15 Viešpatie, Tavimi viliuosi. Tu išgirsi, Viešpatie, mano Dieve!
16 Sakau: „Tenesidžiaugia ir tenesididžiuoja jie prieš mane, kai mano koja paslysta!“
17 Esu pasiruošęs kristi, mano kentėjimai nesiliauja.
18 Išpažinsiu savo kaltę, gailėsiuosi dėl savo nuodėmės.
19 Mano priešai gyvena ir yra galingi, ir daug tų, kurie nekenčia manęs neteisingai.
20 Kurie atlygina piktu už gera, yra mano priešai, nes seku gera.
21 Viešpatie, nepalik manęs! Mano Dieve, nebūk toli nuo manęs!
22 Skubėk padėti man, Viešpatie, mano gelbėtojau!
Šios eilutės taip pat ieškota temose: bibliniai simboliai · siuntė ligas · taikinys · vaikai strėlės · atgaiva kaulams · galvos sukos
1 Šlovinsiu Viešpatį visada; nuolat girsiu Jį savo lūpomis.
2 Viešpačiu didžiuosis mano siela; nuolankieji išgirs tai ir džiaugsis.
3 Aukštinkime Viešpatį ir iškelkime kartu Jo vardą.
4 Ieškojau Viešpaties, Jis išklausė mane ir išgelbėjo mane iš visų mano baimių.
5 Jie žvelgė į Jį ir pralinksmėjo, jų veidai nebuvo sugėdinti.
6 Šis vargšas šaukėsi, ir Viešpats išgirdo, ir išgelbėjo jį iš visų jo bėdų.
7 Viešpaties angelas stovyklauja aplink tuos, kurie Jo bijo, ir išgelbsti juos.
8 Ragaukite ir matykite, kad geras yra Viešpats! Palaimintas žmogus, kuris Juo pasitiki.
9 Bijokite Viešpaties, Jo šventieji, nes nieko nestokoja tie, kurie Jo bijo.
10 Jauni liūtai pritrūksta ir badauja, bet tie, kurie ieško Viešpaties, nestokoja jokio gero.
11 Ateikite, vaikai, ir klausykite manęs: pamokysiu jus Viešpaties baimės.
12 Koks yra žmogus, kuris mėgsta gyventi ir geidžia gerų dienų patirti?
13 Sulaikyk savo liežuvį nuo pikto ir savo lūpas nuo klastingų kalbų.
14 Šalinkis pikto ir daryk gera. Ieškok ir siek taikos.
15 Viešpaties akys žvelgia į teisiuosius ir Jo ausys girdi jų šauksmą.
16 Viešpaties veidas prieš darančius pikta, kad išdildytų jų atsiminimą žemėje.
17 Teisieji šaukiasi Viešpaties, Jis išgirsta ir išgelbsti iš visų jų vargų.
18 Viešpats arti tų, kurių širdys sudužusios, išgelbsti tuos, kurių dvasia nusižeminusi.
19 Daug bėdų patiria teisusis, bet iš visų jį išgelbsti Viešpats.
20 Jis sergsti visus jo kaulus, kad nė vienas iš jų nesulūžtų.
21 Nedorėlį nužudys piktybė, kurie nekenčia teisiojo, pražus.
22 Viešpats išperka savo tarnų sielą, nepražus nė vienas, kuris Juo pasitiki.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: ačiū · darbas moterims · dėkingumas · dėkodami · dėkojame dievui · dievo aukštinimas
1 Pripažinkite Viešpačiui, Dievo sūnūs, pripažinkite Viešpačiui šlovę ir galybę!
2 Pripažinkite Viešpačiui šlovę, derančią Jo vardui; pagarbinkite Viešpatį šventumo grožyje.
3 Viešpaties balsas viršum vandenų. Šlovės Dievas sugriaudė. Viešpats viršum plačiųjų vandenų.
4 Viešpaties balsas galingas. Viešpaties balsas didingas.
5 Viešpaties balsas laužo kedrus. Viešpats laužo Libano kedrus.
6 Jis šokdina juos kaip veršius, Libaną ir Sirjoną kaip jauniklį stumbrą.
7 Viešpaties balsas įskelia ugnies liepsnas.
8 Viešpaties balsas sudrebina dykumą. Viešpats sudrebina Kadešo dykumą.
9 Viešpaties balsas priverčia gimdyti elnes ir laužo miškus. Jo šventykloje visi kalba apie Jo šlovę.
10 Viešpats sėdi viršum tvano, Viešpats sėdi kaip Karalius per amžius!
11 Viešpats suteiks stiprybę savo tautai. Viešpats palaimins savo tautą taika.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: Dievas nugalės · Dievo skrynia · Mykolas · smuikas · statinė · tavo akis
1 Viešpats yra mano ganytojas – aš nestokosiu.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: dievo varas · gyvenimo vertybės
1 Teišklauso Viešpats tave suspaudimo dieną, tesaugo tave Jokūbo Dievo vardas.
2 Tegul iš savo šventyklos tau siunčia pagalbą, tepadeda tau iš Siono.
3 Visas tavo aukas teatsimena, tepriima tavo deginamąją auką.
4 Ko trokšta tavo širdis, tau tesuteikia, teišpildo kiekvieną tavo sumanymą.
5 Mes džiaugsimės tavo išgelbėjimu, vėliavas kelsime savo Dievo vardu. Visus tavo prašymus teįvykdo Viešpats!
6 Žinau, kad Viešpats gelbsti savo pateptąjį, iš savo šventojo dangaus jį išklausė ir parėmė savo dešinės galybe.
7 Vieni pasitiki savo žirgais, kiti – kovos vežimais, o mes prisiminsime Viešpaties, savo Dievo, vardą.
8 Anie suklupo ir krito, o mes pakilome ir stovime tiesūs.
9 Išgelbėk, Viešpatie, išgirsk, Karaliau, kai šaukiamės.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: apsauga namams · apsiginti teisme · dieve apsaugok · Dievo apsauga · dievo apsaugos · dievo apsaugoti
1 Dangūs skelbia Dievo šlovę, tvirtuma byloja apie Jo rankų darbus.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: aš galiu · dabar matome · dangus bokštas · dievo šlovė · esantis · kaip dangus
1 „Mylėsiu Tave, Viešpatie, mano stiprybe!
2 Viešpats yra mano uola, tvirtovė ir išlaisvintojas. Dievas yra mano jėga, Juo pasitikėsiu; Jis – mano skydas, išgelbėjimo ragas, mano aukštas bokštas.
3 Šauksiuosi Viešpaties, kuris vertas gyriaus, ir taip būsiu išgelbėtas iš priešų.
4 Mirties kančios supo mane, bedievių antplūdis gąsdino mane.
5 Pragaro kančios apraizgė mane, manęs laukė mirties pinklės.
6 Sielvarte šaukiausi Viešpaties, savo Dievo. Jis išgirdo savo šventykloje mano balsą, mano šauksmas pasiekė Jo ausis.
7 Susvyravo, sudrebėjo žemė, kalnų pamatai sujudėjo ir drebėjo, nes Viešpats užsirūstino.
8 Iš Jo šnervių kilo dūmai, iš burnos veržėsi naikinančios liepsnos, įkaitusios žarijos skraidė.
9 Jis palenkė dangų ir nužengė, tamsa buvo po Jo kojomis.
10 Jis sėdėjo ant cherubo ir skrido, vėjo sparnai Jį nešė.
11 Jis pasislėpė tamsoje, juodi vandenys ir debesys supo Jį.
12 Nuo spindesio Jo priekyje pro debesis veržėsi kruša ir degančios žarijos.
13 Viešpats sugriaudė danguose, Aukščiausiasis parodė savo balsą.
14 Jis laidė strėles ir išsklaidė juos, siuntė žaibus ir juos sunaikino.
15 Iškilo jūros dugnas, atsivėrė žemės pamatai nuo Tavo balso, Viešpatie, nuo Tavo rūstybės kvapo.
16 Iš aukštybių Jis ištiesė ranką ir paėmė mane, ištraukė iš gausių vandenų.
17 Jis išgelbėjo mane iš galingo priešo, iš tų, kurie manęs nekentė, nes jie buvo stipresni už mane.
18 Jie puolė mane aną pražūtingąją dieną, bet mano atrama buvo Viešpats.
19 Jis išvedė mane į platybes ir išlaisvino mane, nes Jis pamėgo mane.
20 Viešpats atlygino man pagal mano teisumą, Jis atmokėjo man pagal mano rankų švarumą.
21 Aš laikiausi Viešpaties kelio, neatsitraukiau nuo savo Dievo nusikalsdamas.
22 Jo įsakymai buvo prieš mane ir nuo Jo nuostatų neatsitraukiau.
23 Prieš Jį buvau atviras ir saugojaus, kad nenusikalsčiau.
24 Todėl man atlygino Viešpats pagal mano teisumą, pagal mano rankų švarumą Jo akyse.
25 Gailestingam Tu pasirodai gailestingas, tobulam – tobulas,
26 tyram Tu pasirodai tyras, su sukčiumi elgiesi suktai.
27 Tu gelbsti prispaustuosius, bet pažemini išdidžius žvilgsnius.
28 Tu, Viešpatie, uždegi man žiburį; Viešpats, mano Dievas, šviečia man tamsumoje.
29 Su Tavimi galiu pulti priešą, su Dievu – peršokti sieną.
30 Dievo kelias tobulas, Viešpaties žodis ugnimi valytas. Jis yra skydas visiems, kurie Juo pasitiki.
31 Kas yra Dievas, jei ne Viešpats? Kas uola, jei ne mūsų Dievas?
32 Jis apjuosia mane jėga, padaro mano kelią tobulą.
33 Mano kojas Jis padaro kaip stirnos, į aukštumas mane iškelia.
34 Mano rankas Jis moko kovoti, kad mano rankos sulaužytų plieninį lanką.
35 Tu man davei išgelbėjimo skydą, Tavo dešinė palaikė mane, Tavo gerumas mane išaukštino.
36 Tu praplatinai mano žingsnius, kad mano kojos nepaslystų.
37 Persekiojau priešus ir pasivijau, nepasukau atgal, kol jų nesunaikinau.
38 Sužeidžiau juos, kad nebegalėjo pasikelti, krito jie man po kojomis.
39 Tu apjuosei mane jėga kovai ir atidavei man tuos, kurie sukilo prieš mane.
40 Tu palenkei prieš mane mano priešus, kad galėčiau sunaikinti tuos, kurie manęs nekenčia.
41 Jie šaukė, bet niekas nepadėjo, į Viešpatį kreipėsi – Jis neatsiliepė.
42 Sutrypiau juos į žemės dulkes, kaip gatvių purvą sumyniau.
43 Išgelbėjai mane tautos kovose, man skyrei valdyti pagonis, tautos, kurių nepažinau, tarnaus man.
44 Kai tik išgirs apie mane, jie paklus man, svetimšaliai pasiduos man.
45 Svetimšaliai išblykš, drebėdami išeis iš savo pilių.
46 Viešpats yra gyvas! Palaiminta tebūna mano uola! Aukštinamas tebūna mano išgelbėjimo Dievas.
47 Dievas atkeršija už mane ir pajungia man tautas.
48 Jis gelbsti mane iš mano priešų. Tu iškėlei mane aukščiau nei tuos, kurie sukyla prieš mane, ir išlaisvinai nuo žiauraus žmogaus.
49 Todėl dėkosiu Tau, Viešpatie, tarp pagonių, giedosiu gyrių Tavo vardui.
50 Didelį išgelbėjimą Jis suteikia savo karaliui ir parodo gailestingumą savo pateptajam Dovydui ir jo palikuonims per amžius“.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: dar viena · dievo meilė · dievo stiprybė · dievo tvirtumas · galia · instrumentai
1 Apsaugok mane, Dieve, nes Tavimi aš pasitikiu.
2 Tariau Viešpačiui: „Tu – mano Valdovas, be Tavęs man nebus gera“.
3 Šventieji, krašto garbingieji man labai patinka.
4 Kurie svetimus dievus sekioja, turi kentėti daug skausmų. Aš kraujo aukų jiems neaukosiu, mano lūpos neištars jų vardo.
5 Viešpats yra mano paveldėjimo dalis ir mano taurė, Jo rankoje mano likimas.
6 Virvės man krito į patinkančias vietas, aš turiu gerą paveldėjimą.
7 Aš laiminsiu Viešpatį, kuris patarimą man teikia; mano širdis įspėja mane naktį.
8 Aš nuolatos statau Viešpatį prieš save, Jis mano dešinėje – aš nesvyruosiu.
9 Linksminasi mano širdis, džiaugiasi mano siela ir mano kūnas ilsėsis su viltimi.
10 Nes tu nepaliksi mano sielos mirusiųjų buveinėje ir neleisi savo šventajam supūti.
11 Tu parodysi man gyvenimo kelią, Tavo akivaizdoje yra džiaugsmo pilnatvė, Tavo dešinėje – malonumai per amžius.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: apsaugos · apsisaugojimas · Dievas apsauga · Dievo apsauga · dvasine apsauga · įpro
1 Viešpatie, gelbėk! Nyksta dievotieji, nebelieka ištikimųjų tarp žmonių vaikų.
2 Jie vienas kitam kalba tuštybes, lūpomis pataikauja ir kalba klastinga širdimi.
3 Viešpats sunaikins pataikaujančias lūpas, puikybės pilną liežuvį.
4 Jie sako: „Savo liežuviu mes nugalėsime, mūsų lūpos kalba už mus, kas mums Viešpats?“
5 „Dėl varguolio priespaudos, dėl vargšo dejonių dabar Aš pakilsiu, – sako Viešpats, – išgelbėsiu tą, kuris ilgisi mano pagalbos“.
6 Viešpaties žodžiai – tyri žodžiai, kaip liejykloje nuskaistintas sidabras, septynis kartus išvalytas.
7 Tu, Viešpatie, prižiūrėsi juos ir saugosi nuo šios kartos per amžius.
8 Visuose pakraščiuose gausu nedorėlių, kai išaukštinami niekam tikę žmonės.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: buk ištikimas · ieškos pagalbos · išgelbėta siela · išperos · ištikimas · ištikimieji
1 Aš girsiu Tave, Viešpatie, visa savo širdimi, skelbsiu visus Tavo nuostabius darbus.
2 Linksminsiuosi ir džiūgausiu Tavyje, Tavo vardui, Aukščiausiasis, giedosiu gyrių.
3 Traukiasi atgal mano priešai, klumpa ir žūva Tavo akivaizdoje,
4 nes Tu gini mano teises ir mano bylą, Tu sėdi soste, teisingai teisdamas.
5 Pagonis Tu subarei, sužlugdei nedoruosius, jų vardą visiems amžiams ištrynei.
6 Priešų neliko, jie tapo amžinais griuvėsiais; Tu sugriovei jų miestus, ir jų nebemini niekas.
7 Bet Viešpats pasiliks per amžius, Jis paruošė savo sostą teismui.
8 Jis teis pasaulį teisingai, vykdys teisingumą tautoms bešališkai.
9 Viešpats – priebėga prispaustiesiems, priebėga nelaimės metu.
10 Kas pažįsta Tavo vardą, pasitiki Tavimi. Tu niekad nepalikai tų, kurie Tavęs ieško.
11 Giedokite Viešpačiui, kuris gyvena Sione, skelbkite tautoms Jo darbus.
12 Jis – nekalto kraujo gynėjas – atsimena juos, neužmiršta vargingųjų šauksmo.
13 Viešpatie, pasigailėk, pažvelk, kaip vargstu nuo manęs nekenčiančiųjų. Tu iškeli mane iš mirties vartų,
14 kad galėčiau Tave šlovint prie Siono dukters vartų, besidžiaugdamas Tavo pagalba.
15 Į savo išraustą duobę pagonys įkrinta, jų koja įkliūna į spąstus, pačių pastatytus.
16 Viešpats apsireiškia, teismą surengia. Nedorėlis įsipainioja į savo rankų darbą.
17 Nedorėliai ir visos tautos, kurios užmiršo Dievą, į mirusiųjų buveinę eina.
18 Varguolis nebus pamirštas visam laikui, vargšo viltis nepradings amžiams.
19 Viešpatie, pakilk, tegul neįsigali žmogus, tebūna suruoštas teismas pagonims Tavo akivaizdoje.
20 Įvaryk jiems, Viešpatie, baimės; pagonys težino, kad jie – tiktai žmonės!
Šios eilutės taip pat ieškota temose: ačiū valia · citatos širdis · dėkingumas · dėkodami · dėkojimas · dėkojimo
1 Aš girsiu Tave, Viešpatie, visa savo širdimi, skelbsiu visus Tavo nuostabius darbus.
2 Linksminsiuosi ir džiūgausiu Tavyje, Tavo vardui, Aukščiausiasis, giedosiu gyrių.
3 Traukiasi atgal mano priešai, klumpa ir žūva Tavo akivaizdoje,
4 nes Tu gini mano teises ir mano bylą, Tu sėdi soste, teisingai teisdamas.
5 Pagonis Tu subarei, sužlugdei nedoruosius, jų vardą visiems amžiams ištrynei.
6 Priešų neliko, jie tapo amžinais griuvėsiais; Tu sugriovei jų miestus, ir jų nebemini niekas.
7 Bet Viešpats pasiliks per amžius, Jis paruošė savo sostą teismui.
8 Jis teis pasaulį teisingai, vykdys teisingumą tautoms bešališkai.
9 Viešpats – priebėga prispaustiesiems, priebėga nelaimės metu.
10 Kas pažįsta Tavo vardą, pasitiki Tavimi. Tu niekad nepalikai tų, kurie Tavęs ieško.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: ačiū valia · citatos širdis · dėkingumas · dėkodami · dėkojimas · dėkojimo
1 Viešpatie, mano Dieve, Tavimi aš pasitikiu. Gelbėk mane ir išlaisvink nuo visų mano persekiotojų,
2 kad manęs jie nepagriebtų kaip liūtas, kuris drasko į gabalus, kai nėra kam gelbėti.
3 Viešpatie, mano Dieve, jei aš tai padariau, jei neteisybė yra mano rankose,
4 jei piktu atlyginau tam, kuris buvo taikoje su manimi (juk aš išlaisvinau tą, kuris be priežasties yra mano priešas),
5 tegu priešas persekioja mano sielą, mano gyvybę į žemę sutrypia, mano garbę dulkėmis paverčia.
6 Viešpatie, pakilk savo rūstybėje, stokis prieš mano priešų siautimą, pabusk dėl manęs ir teisk, kaip žadėjai.
7 Tegul aplinkui Tave susiburia tautos, Tu jų akivaizdoje sėskis į sostą.
8 Viešpats teis tautas. Teisk mane, Viešpatie, pagal mano teisumą, pagal nekaltumą, kuris yra manyje.
9 Padaryk nedorėlių užmačioms galą, o teisųjį sutvirtink. Tu ištiri širdis ir inkstus, teisusis Dieve!
10 Mano apsauga yra nuo Dievo, kuris išgelbsti tiesiaširdžius.
11 Dievas – teisingas teisėjas, Dievas kasdien rūstinasi ant nedorėlių.
12 Neatgailaujančiam Jis kardą galanda, įtempia lanką, taiko;
13 Jis paruošė jam mirties įrankius, nukreipė į jį ugnines strėles.
14 Jis pradėjo neteisybę, pastojo piktais sumanymais, pagimdė melą.
15 Jis padarė ir iškasė duobę, bet pats įgarmėjo į skylę, kurią paruošė.
16 Ant jo galvos sugrįš jo pikti sumanymai, jo smurtas kris jam ant viršugalvio.
17 Aš girsiu Viešpatį už Jo teisumą, giedosiu gyrių aukščiausiojo Viešpaties vardui.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: jėzus guodžia · mano taika · muzika · dievo liūtas · Judo liūtas · liūtai
1 Palaimintas žmogus, kuris nesielgia, kaip pataria bedieviai, nestoja į nusidėjėlių kelią, nesėdi su apjuokėjais,
2 bet mėgsta Viešpaties įstatymą ir mąsto apie Jo įstatymą dieną ir naktį.
3 Jis bus kaip medis, prie upelio pasodintas, kuris, metui atėjus, duoda derlių ir jo lapai nevysta; ką jis bedarytų, jam sekasi.
4 Ne tokie yra bedieviai. Jie kaip pelai, sklaidomi vėjo.
5 Todėl teisme neišstovės bedieviai, nė nusidėjėliai teisiųjų susirinkime.
6 Nes Viešpats žino teisiojo kelią, o bedievių kelias pražus.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: dievo pamokslas · eliziejus · laiminti · nuodėmes · palaimintas kuris · palaiminti nežinantys
1 Jobas atsakė Viešpačiui, tardamas:
2 „Žinau, kad Tu esi Visagalis; niekas nesutrukdys Tau padaryti, ką sumanei.
3 Kas paniekina patarimą, neturėdamas supratimo? Aš kalbėjau tai, ko nesuprantu, kas man per daug nuostabu ir nežinoma.
4 Paklausyk, ir aš kalbėsiu, aš klausiu, o Tu man atsakyk.
5 Anksčiau savo ausimis girdėjau apie Tave, o dabar mano akys mato Tave.
6 Todėl aš baisiuosi savimi ir atgailauju dulkėse ir pelenuose“.
7 Po pasikalbėjimo su Jobu Viešpats tarė temanui Elifazui: „Mano rūstybė užsidegė prieš tave ir abu tavo draugus, nes jūs nekalbėjote teisingai apie mane kaip mano tarnas Jobas.
8 Dabar imkite septynis jaučius bei septynis avinus, eikite pas mano tarną Jobą ir juos aukokite kaip deginamąją auką už save, o mano tarnas Jobas melsis už jus. Aš išklausysiu jo maldas ir nebausiu jūsų, kaip esate nusipelnę, nes jūs nekalbėjote apie mane teisingai kaip mano tarnas Jobas“.
9 Tuomet temanas Elifazas, šuachas Bildadas ir naamatietis Cofaras padarė, ką Viešpats buvo jiems įsakęs, o Viešpats išklausė Jobą.
10 Kai jis meldėsi už savo draugus, Viešpats išvadavo Jobą ir davė jam visko dvigubai, negu jis anksčiau turėjo.
11 Pas jį atėjo jo broliai, seserys ir visi jo pirmiau buvę pažįstami; jie valgė duoną su juo jo namuose, užjautė jį ir guodė nelaimėje, kurią Viešpats jam buvo siuntęs; kiekvienas dovanojo jam pinigų ir auksinį auskarą.
12 Viešpats laimino Jobo senatvę labiau negu jaunystę. Jis turėjo keturiolika tūkstančių avių, šešis tūkstančius kupranugarių, tūkstantį jungų jaučių ir tūkstantį asilių.
13 Be to, jis turėjo septynis sūnus ir tris dukteris.
14 Pirmosios vardas buvo Jamima, antrosios – Kecija ir trečiosios – Keren Hapucha.
15 Visoje šalyje nebuvo gražesnių moterų už Jobo dukteris. Jų tėvas davė joms paveldėjimą tarp jų brolių.
16 Jobas po to dar gyveno šimtą keturiasdešimt metų; jis matė savo vaikus ir vaikaičius iki ketvirtos kartos.
17 Jobas mirė senatvėje, pasisotinęs gyvenimo dienomis.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: darba · dievo dabar · dievo pamokslas · dievo planai · dievo suverenumas · dievo tikslai
