Pat 3,5-6
5 Pasitikėk Viešpačiu visa širdimi ir nesiremk savo supratimu.
6 Visuose savo keliuose pripažink Jį, tai Jis nukreips tavo takus.
Jn 14,27
27 Aš palieku jums ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne kaip pasaulis duoda, Aš jums duodu. Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneišsigąsta.
Ps 91,1-16
1 Tas, kuris gyvena Aukščiausiojo globoje, Visagalio šešėlyje pasilieka,
2 sako Viešpačiui: “Tu mano priebėga ir mano tvirtovė, mano Dievas, kuriuo pasitikiu!”
3 Jis ištrauks tave iš medžiotojo kilpos, iš pražūtingo maro.
4 Jis pridengs tave savo plunksnomis, po Jo sparnais rasi sau prieglaudą. Didysis skydas ir šarvas yra Jo tiesa!
5 Tau nereikės bijoti nakties baisumų nė strėlių, švilpiančių dieną,
6 nebaugins tavęs patamsyje slankiojąs maras nė vidudienį siaučiantis sunaikinimas.
7 Tavo pašonėje kris tūkstantis ir dešimt tūkstančių-tavo dešinėje, bet tai nepriartės prie tavęs.
8 Tu savo akimis tai stebėsi ir matysi nedorėlių atlyginimą,
9 nes tu pasidarei Viešpatį savo priebėga, Aukščiausiąjį savo buveine.
10 Tau neatsitiks nieko pikto, ir jokia nelaimė nepriartės prie tavo palapinės.
11 Jis įsakys savo angelams saugoti tave visuose keliuose.
12 Ant rankų jie nešios tave, kad neužsigautum kojos į akmenį.
13 Tu mindžiosi liūtą ir gyvatę, sutrypsi jauniklį liūtą ir slibiną.
14 “Kadangi jis pamilo mane, Aš išlaisvinsiu jį ir apginsiu, nes jis mano vardą pažįsta.
15 Jis šauksis manęs, ir Aš jam atsakysiu. Būsiu su juo varge, išlaisvinsiu jį ir pagerbsiu.
16 Ilgu gyvenimu pasotinsiu jį ir parodysiu jam savo išgelbėjimą”.
1 Kor 6,19-20
19 Ar nežinote, kad jūsų kūnas yra šventykla jumyse gyvenančios Šventosios Dvasios, kurią gavote iš Dievo, ir kad jūs nebepriklausote patys sau?
20 Jūs esate nupirkti už didelę kainą. Tad šlovinkite Dievą savo kūnu ir savo dvasia, kurie yra Dievo.
Jn 14,12
12 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mane tiki, darys darbus, kuriuos Aš darau, ir dar už juos didesnių darys, nes Aš einu pas savo Tėvą.
Jn 3,16-17
16 Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.
17 Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad Jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per Jį būtų išgelbėtas.
Mk 11,23
23 Iš tiesų sakau jums: kas pasakytų šitam kalnui: ‘Pasikelk ir meskis į jūrą’, ir savo širdyje neabejotų, bet tikėtų, kad įvyks tai, ką sako,-jis turės, ką besakytų.
Ez 23,19-20
19 Bet ji daugino savo paleistuvystes, prisimindama jaunystės dienas, kai ji buvo paleistuvė Egipto žemėje.
20 Ji geidė savo meilužių, kurių kūnai kaip asilų kūnai ir sėklos plūdimas kaip arklių.
Jer 22,28
28 Argi tas žmogus Konijas yra paniekintas stabas? Argi jis indas, kuris niekam nepatinka? Kodėl jis ir jo vaikai ištremti į šalį, apie kurią jie nieko nežinojo?
Jer 18,1-6
1 Viešpats kalbėjo Jeremijui:
2 “Eik į puodžiaus namus, ten tu išgirsi mano žodžius!”
3 Aš, nuėjęs į puodžiaus namus, radau jį bedirbantį prie žiestuvo.
4 Indas, kurį jis darė iš molio, nepavyko, ir jis iš naujo nužiedė kitą indą, kokį panorėjo.
5 Tada Viešpats tarė man:
6 “Izraelitai, ar Aš negaliu su jumis taip daryti, kaip šitas puodžius? Kaip molis puodžiaus rankoje, taip jūs, izraelitai, mano rankoje.
Iz 27,1
1 Tą dieną Viešpats nubaus kietu, dideliu ir stipriu kardu leviataną, šliaužiančią ir besiraitančią gyvatę, ir nukaus jūros slibiną.
Ps 139,14
14 Girsiu Tave, kad taip nuostabiai ir baimę keliančiai esu sukurtas. Kokie nuostabūs yra Tavo darbai, ir mano siela tai gerai žino.
Ps 34,18
18 Viešpats arti tų, kurių širdys sudužusios, išgelbsti tuos, kurių dvasia nusižeminusi.
2 Kar 2,23-24
23 Iš Jericho jis ėjo į Betelį. Jam einant keliu, maži vaikai, išėję iš miesto, tyčiojosi iš jo ir šaukė: “Eik aukštyn, pliki! Eik aukštyn, pliki!”
24 Atsigręžęs jis pažiūrėjo į juos ir prakeikė juos Viešpaties vardu. Dvi lokės atbėgo iš miško ir sudraskė keturiasdešimt du vaikus.
1 Sam 18,25-27
25 Tada Saulius sakė: “Taip sakykite Dovydui: ‘Karalius nenori jokio kraičio, tik šimto filistinų odelių nuo apipjaustymo, kad būtų atkeršyta karaliaus priešams’ ”. Saulius galvojo, kad Dovydas žus nuo filistinų rankos.
26 Kai jo tarnai perdavė Dovydui tuos žodžius, Dovydui patiko tapti karaliaus žentu. Dar nebuvo praėjęs paskirtas laikas,
27 kai Dovydas su savo vyrais nuėjęs nužudė du šimtus filistinų. Dovydas atnešė jų odeles ir atidavė visas karaliui, kad galėtų tapti jo žentu. Ir Saulius atidavė jam savo dukterį Mikalę į žmonas.
