51 Ir štai šventyklos uždanga perplyšo pusiau nuo viršaus iki apačios, ir žemė sudrebėjo, ir uolos ėmė skeldėti.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: drebėjimas · jėzaus grįžta · jėzaus kelias · jėzus aplankė · jėzus izraelyje · karališka kunigija
38 Ir šventyklos uždanga perplyšo pusiau nuo viršaus iki apačios.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: be galvos · būkite šventi · gaubtas · kaukolės kalnas · mozės palapinė · nuo galvos
45 Saulė užtemo, ir šventyklos uždanga perplyšo pusiau.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: be galvos · gaubtas · iš tamsos · kaukolės kalnas · mozės palapinė · nuo galvos
20 nauju ir gyvu keliu, kurį Jis atvėrė mums per uždangą, tai yra savąjį kūną,
Šios eilutės taip pat ieškota temose: dievo palapine · gaubtas · gerbti kūną · jezaus kraujas · karališkoji giminė · kelias tiesa
19 Taigi, broliai, galėdami drąsiai įeiti į Švenčiausiąją dėl Jėzaus kraujo
20 nauju ir gyvu keliu, kurį Jis atvėrė mums per uždangą, tai yra savąjį kūną,
Šios eilutės taip pat ieškota temose: brangiu krauju · dievo palapine · esate nuplaut · jėzaus kraujas · jėzaus nuplakimas · jėzaus savigarba
19 Taigi, broliai, galėdami drąsiai įeiti į Švenčiausiąją dėl Jėzaus kraujo
20 nauju ir gyvu keliu, kurį Jis atvėrė mums per uždangą, tai yra savąjį kūną,
21 ir turėdami didį Kunigą Dievo namams,
22 artinkimės su tyra širdimi ir giliu, užtikrintu tikėjimu, apšlakstymu apvalę širdis nuo nešvarios sąžinės ir nuplovę kūną švariu vandeniu!
Šios eilutės taip pat ieškota temose: brangiu krauju · dievo palapine · esate nuplaut · jėzaus kraujas · jėzaus nuplakimas · jėzaus savigarba
1 Rytui išaušus, visi aukštieji kunigai ir tautos vyresnieji nusprendė, kad Jėzus turi būti nužudytas.
2 Surišę nuvedė ir atidavė Jį valdytojui Poncijui Pilotui.
3 Pamatęs, jog Jėzus pasmerktas, išdavikas Judas gailėjosi ir nunešė atgal aukštiesiems kunigams ir vyresniesiems trisdešimt sidabrinių,
4 sakydamas: „Nusidėjau, išduodamas nekaltą kraują“. Tie atsakė: „Kas mums darbo? Tu žinokis!“
5 Nusviedęs šventykloje pinigus, jis išbėgo ir pasikorė.
6 Aukštieji kunigai paėmė sidabrinius ir kalbėjo: „Jų negalima dėti į šventyklos iždą, nes tai užmokestis už kraują“.
7 Jie pasitarė ir už juos nupirko puodžiaus dirvą ateiviams laidoti.
8 Todėl ta dirva iki šios dienos vadinasi Kraujo dirva.
9 Tuomet išsipildė, kas buvo parašyta per pranašą Jeremiją: „Ir paėmė trisdešimt sidabrinių – įkainotojo kainą, už kurią buvo Jį suderėję iš Izraelio vaikų, –
10 ir atidavė juos už puodžiaus dirvą; taip man Viešpats buvo paskyręs“.
11 O Jėzus stovėjo valdytojo akivaizdoje. Valdytojas Jį klausė: „Ar Tu esi žydų karalius?“ Jėzus atsakė: „Taip yra, kaip sakai“.
12 Aukštųjų kunigų ir vyresniųjų kaltinamas, Jis nieko neatsakė.
13 Tada Pilotas klausė: „Ar negirdi, kiek daug jie prieš Tave liudija?“
14 Bet Jis neatsakė jam nė žodžio ir tuo labai nustebino valdytoją.
15 Per šventę valdytojas buvo pratęs paleisti miniai vieną kalinį, kurio ji norėdavo.
16 Tuo metu jie turėjo pagarsėjusį kalinį, vardu Barabą.
17 Todėl, žmonėms susirinkus, Pilotas klausė: „Kurį norite, kad jums paleisčiau: Barabą ar Jėzų, vadinamą Kristumi?“
18 Nes jis žinojo, kad Jėzų jie buvo išdavę iš pavydo.
19 Sėdinčiam teismo krėsle Pilotui žmona atsiuntė įspėjimą: „Nieko nedaryk šitam teisiajam, nes šiąnakt sapne labai dėl Jo kentėjau“.
20 Bet aukštieji kunigai ir vyresnieji įtikino minią, kad prašytų paleisti Barabą, o Jėzų pražudytų.
21 Tada valdytojas jiems tarė: „Kurį iš šių dviejų norite, kad jums paleisčiau?“ Jie šaukė: „Barabą!“
22 Pilotas paklausė: „Ką gi man daryti su Jėzumi, kuris vadinamas Kristumi?“ Jie visi rėkė: „Nukryžiuok Jį!“
23 Jis klausė: „Ką bloga Jis padarė?“ Bet jie dar garsiau šaukė: „Nukryžiuok Jį!“
24 Pilotas, pamatęs, kad nieko nelaimi, o sąmyšis tik didėja, paėmė vandens, nusiplovė rankas minios akivaizdoje ir tarė: „Aš nekaltas dėl šio teisiojo kraujo. Jūs žinokitės!“
25 Visi žmonės šaukė: „Jo kraujas tekrinta ant mūsų ir ant mūsų vaikų!“
26 Tada jis paleido jiems Barabą, o Jėzų nuplakdinęs atidavė nukryžiuoti.
27 Valdytojo kareiviai nusivedė Jėzų į pretorijų ir surinko aplink jį visą kuopą.
28 Jie išrengė Jį ir apsiautė raudonu apsiaustu.
29 Nupynę erškėčių vainiką, uždėjo Jam ant galvos, o į Jo dešinę įspraudė nendrę. Po to tyčiodamiesi klūpčiojo prieš Jį ir sakė: „Sveikas, žydų karaliau!“
30 Spjaudydami Jį, stvėrė iš Jo nendrę ir čaižė per galvą.
31 Pasityčioję iš Jo, jie nusiautė apsiaustą, apvilko Jo paties drabužiais ir išsivedė nukryžiuoti.
32 Išeidami jie sutiko žmogų iš Kirėnės, vardu Simoną. Tą privertė nešti Jėzaus kryžių.
33 Atėję į vietą, vadinamą Golgota (tai yra: „Kaukolės vieta“),
34 davė Jam gerti rūgštaus vyno, sumaišyto su tulžimi, bet Jėzus paragavęs negėrė.
35 Nukryžiavę Jį, pasidalijo Jo drabužius, mesdami burtą, kad išsipildytų, kas buvo per pranašą pasakyta: „Jie dalinosi mano drabužius ir dėl mano apdaro metė burtą“.
36 Ir ten pat susėdę, saugojo Jį.
37 Viršum Jo galvos jie prisegė užrašytą Jo kaltinimą: „Šitas yra Jėzus, žydų karalius“.
38 Kartu su Juo buvo nukryžiuoti du plėšikai, vienas iš dešinės, kitas iš kairės.
39 Einantys pro šalį užgauliojo Jėzų, kraipydami galvas
40 ir sakydami: „Še Tau, kuris sugriauni šventyklą ir per tris dienas atstatai; išgelbėk save! Jei esi Dievo Sūnus, nuženk nuo kryžiaus!“
41 Taip pat tyčiojosi aukštieji kunigai su Rašto žinovais ir vyresniaisiais, kalbėdami:
42 „Kitus išgelbėdavo, o pats negali išsigelbėti. Jeigu Jis Izraelio karalius, tenužengia dabar nuo kryžiaus, ir mes Juo tikėsime.
43 Jis pasitikėjo Dievu, tad teišvaduoja Tas dabar Jį, jeigu Jam Jo reikia, nes Jis sakė: ‘Aš Dievo Sūnus’“.
44 Taip pat Jį užgauliojo ir kartu nukryžiuoti plėšikai.
45 Nuo šeštos iki devintos valandos visą kraštą gaubė tamsa.
46 O apie devintą valandą Jėzus sušuko garsiu balsu: „Elí, Elí, lemá sabachtáni?“, tai reiškia: „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane palikai?!“
47 Kai kurie iš ten stovėjusiųjų, tai išgirdę, sakė: „Jis šaukiasi Elijo“.
48 Ir tuoj vienas iš jų pribėgęs paėmė kempinę, primirkė ją rūgštaus vyno, užmovė ant nendrės ir padavė Jam gerti.
49 Kiti kalbėjo: „Liaukis! Pažiūrėsim, ar ateis Elijas Jo išgelbėti“.
50 Tada Jėzus, dar kartą sušukęs garsiu balsu, atidavė dvasią.
51 Ir štai šventyklos uždanga perplyšo pusiau nuo viršaus iki apačios, ir žemė sudrebėjo, ir uolos ėmė skeldėti.
52 Atsidarė kapai, ir daug užmigusių šventųjų kūnų prisikėlė.
53 Išėję iš kapų po Jo prisikėlimo, jie atėjo į šventąjį miestą ir daug kam pasirodė.
54 Šimtininkas ir kiti su juo saugojantys Jėzų, pamatę žemės drebėjimą ir visa, kas dėjosi, labai išsigando ir sakė: „Tikrai šitas buvo Dievo Sūnus!“
55 Tenai buvo daug moterų, kurios žiūrėjo iš tolo. Jos sekė paskui Jėzų nuo Galilėjos, Jam tarnaudamos.
56 Tarp jų buvo Marija Magdalietė, Jokūbo ir Jozės motina Marija ir Zebediejaus sūnų motina.
57 Vakarui atėjus, atvyko vienas turtingas žmogus iš Arimatėjos, vardu Juozapas, kuris irgi buvo tapęs Jėzaus mokiniu.
58 Jis nuėjo pas Pilotą ir paprašė Jėzaus kūno. Pilotas įsakė kūną atiduoti.
59 Juozapas paėmė kūną, įvyniojo į švarią drobulę
60 ir paguldė savo naujame kape, kurį buvo išsikaldinęs uoloje. Užritęs didelį akmenį ant kapo angos, nuėjo.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: actas · dievo kunigas · jėzaus mirti · Jėzus mirė · kaip actas · kristus kunigas
2 „Sakyk savo broliui Aaronui, kad neitų bet kada į Švenčiausiąją, už uždangos, prie dangčio, esančio ant skrynios, kad nenumirtų, nes Aš pasirodysiu debesyje virš dangčio.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: auksinė žvakidė · būkite šventi · Dangaus langai · debesys · debesys neša · gaubtas
31 Padarysi uždangą iš mėlynų, raudonų ir violetinių siūlų ir plonos suktų siūlų drobės ir ant jos išsiuvinėsi cherubus.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: cherubai · gaubtas · gerbti kūną · gudrauti · gudrus žmogus · mėlynas siūlas
19 Taigi, broliai, galėdami drąsiai įeiti į Švenčiausiąją dėl Jėzaus kraujo
Šios eilutės taip pat ieškota temose: brangiu krauju · dievo palapine · esate nuplaut · jėzaus kraujas · jėzaus nuplakimas · jėzaus savigarba
19 Ji mums yra tarsi saugus ir tvirtas sielos inkaras, prasiskverbiantis pro uždangą vidun,
Šios eilutės taip pat ieškota temose: apie viltį · aš viliuosi · atkaklumas · inkaras · kinų siena · kuo viliamės
14 Taigi, turėdami didį vyriausiąjį Kunigą, praėjusį pro dangus Dievo Sūnų Jėzų, tvirtai laikykimės mūsų išpažinimo.
15 Juk mes turime ne tokį vyriausiąjį Kunigą, kuris negalėtų atjausti mūsų silpnybių, bet, kaip ir mes, visaip gundytą, tačiau nenusidėjusį.
16 Todėl drąsiai artinkimės prie malonės sosto, kad gautume gailestingumą ir rastume malonę pagalbai reikiamu metu.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: ašaros · dievas galingas · dievas užjaučia · įsitikinimo · išpažinimo malda · išpažinsi nuodėmę
6 Jėzus jam sako: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: atpažinti nuodemei · bet viešpats · blogį darau · dievas išsirenka · gyvybės sukūrimas · išpažinkite lūpomis
50 Tada Jėzus, dar kartą sušukęs garsiu balsu, atidavė dvasią.
51 Ir štai šventyklos uždanga perplyšo pusiau nuo viršaus iki apačios, ir žemė sudrebėjo, ir uolos ėmė skeldėti.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: daugelio sielų · graužtis · nugalėjau pasaulį · Jėzus karalius · drebėjimas · jėzaus grįžta
1 Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai? Mano šauksmas toli nuo mano pagalbos.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: dievas dykumoje · dvejojantis · jėzus galva · Biblijos skaitymas · pasitikėjimas Dievu
14 Jis padarė uždangą iš raudonų, mėlynų, violetinių ir plonų lininių siūlų ir ant jos išsiuvinėjo cherubus.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: auksinė spalva · balta rožė · balta spalva · Dangiška karalystė · dangiškos spalvos · gaubtas
19 Taigi, broliai, galėdami drąsiai įeiti į Švenčiausiąją dėl Jėzaus kraujo
20 nauju ir gyvu keliu, kurį Jis atvėrė mums per uždangą, tai yra savąjį kūną,
21 ir turėdami didį Kunigą Dievo namams,
22 artinkimės su tyra širdimi ir giliu, užtikrintu tikėjimu, apšlakstymu apvalę širdis nuo nešvarios sąžinės ir nuplovę kūną švariu vandeniu!
23 Išlaikykime nepajudinamą vilties išpažinimą, nes ištikimas Tas, kuris pažadėjo.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: brangiu krauju · dievo palapine · esate nuplaut · jėzaus kraujas · jėzaus nuplakimas · jėzaus savigarba
1 Kadangi Įstatymas turi tiktai būsimųjų gėrybių šešėlį, o ne patį dalykų vaizdą, jis niekada negali tomis pačiomis aukomis, kurios kasmet vis aukojamos ir aukojamos, padaryti tobulus tuos, kurie artinasi.
2 Argi tos aukos nesiliautų, jeigu aukotojai, vienąkart apvalyti, daugiau nebejaustų sąžinėje nuodėmių?
3 Priešingai: jos metai iš metų vis primena nuodėmes.
4 Juk neįmanoma, kad jaučių ir ožių kraujas panaikintų nuodėmes.
5 Todėl, ateidamas į pasaulį, Jis sako: „Aukų ir atnašų Tu nenorėjai, bet paruošei man kūną.
6 Tau nepatiko deginamosios atnašos ir aukos už nuodėmes.
7 Tuomet tariau: ‘Štai ateinu, kaip knygos rietime apie mane parašyta, vykdyti Tavo, o Dieve, valios!’“
8 Anksčiau pasakęs: „Aukų ir atnašų, deginamųjų atnašų ir atnašų už nuodėmes Tu nenorėjai ir nemėgai“, – jos aukojamos pagal Įstatymą, –
9 paskui paskelbė: „Štai ateinu vykdyti Tavo, o Dieve, valios“. Jis panaikina viena, kad įtvirtintų kita.
10 Tos valios dėka esame Jėzaus Kristaus kūno auka vieną kartą pašventinti visiems laikams.
11 Kiekvienas kunigas diena iš dienos tarnauja ir daug kartų aukoja tas pačias aukas, kurios niekada negali panaikinti nuodėmių.
12 O šis, paaukojęs vienintelę auką už nuodėmes, amžiams atsisėdo Dievo dešinėje,
13 nuo tol laukdamas, kol Jo priešai bus patiesti tarsi pakojis po Jo kojų.
14 Vienintele atnaša Jis amžiams padarė tobulus šventinamuosius.
15 Tai mums liudija ir Šventoji Dvasia. Ji yra pasakiusi:
16 „Štai Sandora, kurią su jais sudarysiu, praslinkus anoms dienoms, – sako Viešpats: – Aš įdėsiu savo įstatymus į jų širdis ir juos įrašysiu jų mintyse,
17 ir jų nuodėmių bei jų nedorybių daugiau nebeprisiminsiu“.
18 O kur jos atleistos, ten nebereikia atnašos už nuodėmę.
19 Taigi, broliai, galėdami drąsiai įeiti į Švenčiausiąją dėl Jėzaus kraujo
20 nauju ir gyvu keliu, kurį Jis atvėrė mums per uždangą, tai yra savąjį kūną,
21 ir turėdami didį Kunigą Dievo namams,
22 artinkimės su tyra širdimi ir giliu, užtikrintu tikėjimu, apšlakstymu apvalę širdis nuo nešvarios sąžinės ir nuplovę kūną švariu vandeniu!
23 Išlaikykime nepajudinamą vilties išpažinimą, nes ištikimas Tas, kuris pažadėjo.
24 Žiūrėkime vieni kitų, skatindami mylėti ir daryti gerus darbus.
25 Neapleiskime savųjų susirinkimo, kaip kai kurie yra pratę, bet raginkime vieni kitus juo labiau, juo aiškiau regime besiartinančią dieną.
26 Jeigu, pasiekę tiesos pažinimą, sąmoningai nusidedame, tada nebelieka aukos už nuodėmes,
27 bet kažkoks baisus laukimas teismo ir liepsnojančio pykčio, kuris praris priešininkus.
28 Jei kas atstumia Mozės Įstatymą, tas be jokio pasigailėjimo turi mirti, dviem ar trims liudytojams paliudijus.
29 Tik pagalvokite: kaip dar sunkesnės bausmės nusipelnys tas, kuris sutrypė kojomis Dievo Sūnų, nešventu palaikė Sandoros kraują, kuriuo buvo pašventintas, ir įžeidė malonės Dvasią!
30 Juk pažįstame Tą, kuris pasakė: „Mano kerštas, Aš atsilyginsiu, – sako Viešpats“. Ir vėl: „Viešpats teis savo tautą“.
31 Baisu pakliūti į gyvojo Dievo rankas!
32 Prisiminkite ankstesnes dienas, kada jūs apšviesti ištvėrėte didelę kentėjimų kovą,
33 tiek patys išstatyti viešam reginiui su paniekinimais ir smurtu, tiek būdami dalininkai tų, su kuriais buvo taip elgiamasi.
34 Jūs užjautėte mane, kalinį, ir linksmai sutikote savo turto išplėšimą, žinodami, jog turite danguje geresnį ir išliekantį turtą.
35 Tad nepameskite savo pasitikėjimo, už kurį skirtas didelis atlygis!
36 Taip, reikia jums ištvermės, kad, įvykdę Dievo valią, gautumėte, kas pažadėta.
37 Nes „dar trumpa, trumpa valandėlė, ir ateis Tas, kuris turi ateiti, ir neužtruks.
38 Bet teisusis gyvens tikėjimu, ir, jeigu jis atsitrauktų, mano siela juo nebesigėrės“.
39 Tačiau mes nesame tie, kurie atsitraukia savo pražūčiai, bet tie, kurie tiki, kad išgelbėtume sielą.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: artinkitės · atnešti aukas · atsiras · auka · auka pinigais · aukojimai
3 Už antrosios uždangos buvo palapinės dalis, vadinama Šventų švenčiausioji.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: apsiplovimai · būkite šventi · gaubtas · išsigelbėsi · jėzaus mirti · jėzus atnešė
9 Jeigu lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas Jį prikėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: darbai viešpatyje · išpažinkite lūpomis · jėzaus žvilgsnis · jėzus bažnyčioje · širdies troškimai · geroji naujiena
23 nes visi nusidėjo ir stokoja Dievo šlovės,
Šios eilutės taip pat ieškota temose: vieniša motina · nuodėmių atleidimas
39 Šimtininkas, stovėjęs priešais ir matęs, kaip Jis šaukdamas mirė, tarė: „Tikrai šitas žmogus buvo Dievo Sūnus!“
Šios eilutės taip pat ieškota temose: devyniasdešimt devynias · Dievas dykumoje · Jėzus karalius · Jėzus mirė · Jėzus miršta · jos sūnus
37 Bet Jėzus, garsiai sušukęs, atidavė dvasią.
1 Tuojau iš ryto aukštieji kunigai pasitarė su vyresniaisiais ir Rašto žinovais bei visu sinedrionu ir, surišę Jėzų, jie Jį nuvedė ir perdavė Pilotui.
2 Pilotas paklausė Jį: „Ar Tu esi žydų karalius?“ Jis atsakė: „Taip yra, kaip sakai“.
3 Aukštieji kunigai Jį daug kuo kaltino, bet Jis nieko neatsakinėjo.
4 Pilotas vėl klausė Jį: „Tu nieko neatsakai? Žiūrėk, kiek daug kaltinimų jie Tau pateikia“.
5 Tačiau Jėzus nieko nebeatsakinėjo, ir Pilotas labai stebėjosi.
6 Per šventes jis paleisdavo vieną kalinį, kurio žmonės prašydavo.
7 Tada buvo vienas kalinys, vardu Barabas, suimtas kartu su maištininkais, kurie maišto metu nužudė žmogų.
8 Susirinkusi minia, garsiai šaukdama, pradėjo prašyti to, ką Pilotas visuomet darydavo.
9 Pilotas paklausė: „Ar norite, kad jums paleisčiau žydų karalių?“
10 Nes jis žinojo, kad aukštieji kunigai Jį įskundė iš pavydo.
11 Tačiau aukštieji kunigai sukurstė minią reikalauti, kad geriau paleistų Barabą.
12 Tada Pilotas vėl kreipėsi į juos: „O kaip jūs norite, kad aš pasielgčiau su Tuo, kurį vadinate žydų karaliumi?“
13 Tie šaukė: „Nukryžiuok Jį!“
14 Pilotas jų klausė: „Ką bloga Jis padarė?“ Tada jie pradėjo dar garsiau rėkti: „Nukryžiuok Jį!“
15 Norėdamas įtikti miniai, Pilotas paleido Barabą, o Jėzų nuplakdino ir atidavė nukryžiuoti.
16 Kareiviai nusivedė Jį į rūmų kiemą, tai yra pretorijų, ir ten sušaukė visą kuopą.
17 Jie apvilko Jį purpuriniu apsiaustu, nupynę uždėjo Jam erškėčių vainiką
18 ir pradėjo Jį sveikinti: „Sveikas, žydų karaliau!“
19 Jie daužė Jam per galvą nendrine lazda, spjaudė ir priklaupdami garbino Jį.
20 Pasityčioję nuvilko Jam purpurinį apsiaustą, apvilko Jo paties drabužiais ir išvedė nukryžiuoti.
21 Jie privertė vieną grįžtantį iš lauko praeivį – Simoną Kirėnietį, Aleksandro ir Rufo tėvą, – nešti Jo kryžių.
22 Ir jie nuvedė Jį į Golgotos vietą; išvertus tai reiškia: „Kaukolės vieta“.
23 Ten davė Jam mira atmiešto vyno, bet Jis negėrė.
24 Nukryžiavę Jį, jie pasidalijo Jo drabužius, mesdami burtą, kas kuriam turi tekti.
25 Buvo trečia valanda, kai Jį nukryžiavo.
26 Taip pat buvo užrašytas Jo kaltinimas: „Žydų karalius“.
27 Kartu su Juo nukryžiavo du plėšikus: vieną dešinėje, kitą kairėje.
28 Taip išsipildė Rašto žodis: „Jis buvo priskaitytas prie piktadarių“.
29 Einantys pro šalį plūdo Jėzų, kraipydami galvas ir sakydami: „Še Tau, kuris sugriauni šventyklą ir per tris dienas ją atstatai.
30 Išgelbėk save, nuženk nuo kryžiaus!“
31 Panašiai tyčiojosi ir aukštieji kunigai su Rašto žinovais, kalbėdami tarp savęs: „Kitus gelbėdavo, o savęs negali išgelbėti.
32 Tegul Kristus, Izraelio karalius, dabar nužengia nuo kryžiaus, kad pamatytume ir įtikėtume“. Kartu nukryžiuotieji irgi užgauliojo Jį.
33 Šeštai valandai atėjus, visą kraštą apgaubė tamsa iki devintos valandos.
34 Devintą valandą Jėzus garsiu balsu sušuko: „Elojí, Elojí, lemá sabachtáni?“ Tai reiškia: „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane palikai?!“
35 Kai kurie ten stovintys išgirdę sakė: „Žiūrėk, Jis šaukiasi Elijo“.
36 Tada vienas nubėgęs primirkė kempinę rūgštaus vyno, užmovė ją ant nendrės ir davė Jam gerti, sakydamas: „Palaukite, pažiūrėsime, ar ateis Elijas Jo nuimti“.
37 Bet Jėzus, garsiai sušukęs, atidavė dvasią.
38 Ir šventyklos uždanga perplyšo pusiau nuo viršaus iki apačios.
39 Šimtininkas, stovėjęs priešais ir matęs, kaip Jis šaukdamas mirė, tarė: „Tikrai šitas žmogus buvo Dievo Sūnus!“
40 Ten taip pat buvo moterų, kurios žiūrėjo iš toli; tarp jų ir Marija Magdalietė, Marija – Jokūbo Jaunesniojo ir Jozės motina – ir Salomė.
41 Kai Jėzus dar buvo Galilėjoje, jos Jį lydėjo ir Jam tarnavo. Ten buvo ir daug kitų moterų, kartu su Juo atvykusių į Jeruzalę.
42 Vakarui atėjus, kadangi buvo Prisirengimas, – sabato išvakarės, –
43 atvyko Juozapas iš Arimatėjos, garbingas teismo tarybos narys, kuris irgi laukė Dievo karalystės. Jis drąsiai nuėjo pas Pilotą ir paprašė Jėzaus kūno.
44 Pilotas nustebo, argi jau būtų miręs? Jis pasišaukė šimtininką ir paklausė, ar Jėzus jau miręs.
45 Sužinojęs tai iš šimtininko, jis atidavė Juozapui kūną.
46 Šis nupirko drobulę, nuėmė Jėzų nuo kryžiaus, įvyniojo į drobulę, paguldė Jį kape, kuris buvo iškaltas uoloje, ir užritino angą akmeniu.
47 Marija Magdalena ir Marija, Jozės motina, matė, kur Jis buvo palaidotas.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: Barabas · bažnyčia sugriauta · brolis pyksta · bus sugriauta · dievo kunigas · jeruzale jeruzale
54 Šimtininkas ir kiti su juo saugojantys Jėzų, pamatę žemės drebėjimą ir visa, kas dėjosi, labai išsigando ir sakė: „Tikrai šitas buvo Dievo Sūnus!“
Šios eilutės taip pat ieškota temose: atleisti nuodėmes · audra · didysis penktadienis · drebėjimas · drebulys · filipų
52 Atsidarė kapai, ir daug užmigusių šventųjų kūnų prisikėlė.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: aiškintis · antspaudas · apie mirtį · aš prisikėliau · atgaivinimas · dangaus kūnai
51 Ir štai šventyklos uždanga perplyšo pusiau nuo viršaus iki apačios, ir žemė sudrebėjo, ir uolos ėmė skeldėti.
52 Atsidarė kapai, ir daug užmigusių šventųjų kūnų prisikėlė.
53 Išėję iš kapų po Jo prisikėlimo, jie atėjo į šventąjį miestą ir daug kam pasirodė.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: drebėjimas · jėzaus grįžta · jėzaus kelias · jėzus aplankė · jėzus izraelyje · karališka kunigija
33 Uždangą prikabinsi kabėmis. Už uždangos pastatysi Liudijimo skrynią. Ta uždanga skirs šventąją dalį nuo Švenčiausiosios.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: gaubtas · gerbti kūną · kurti geri · saliamono šventykla · saliamono šventykloje · sandoros skrinia
31 Padarysi uždangą iš mėlynų, raudonų ir violetinių siūlų ir plonos suktų siūlų drobės ir ant jos išsiuvinėsi cherubus.
32 Ją pakabinsi ant keturių akacijos medžio stulpų, aptrauktų auksu, jiems padirbdinsi auksinius kablius bei sidabrinius pakojus.
33 Uždangą prikabinsi kabėmis. Už uždangos pastatysi Liudijimo skrynią. Ta uždanga skirs šventąją dalį nuo Švenčiausiosios.
34 Uždėsi dangtį ant Liudijimo skrynios Švenčiausiojoje.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: cherubai · gaubtas · gerbti kūną · gudrauti · gudrus žmogus · mėlynas siūlas
1 „Padarysi palapinei dešimt uždangalų iš suktų plonų siūlų drobės su mėlynų, violetinių bei raudonų siūlų su išsiuvinėtais cherubais.
1 Ir aš mačiau soste Sėdinčiojo dešinėje knygos ritinį, prirašytą iš vidaus ir iš viršaus, užantspauduotą septyniais antspaudais.
2 Ir pamačiau galingą angelą, skelbiantį garsiu balsu: „Kas yra vertas atversti knygą ir nuplėšti nuo jos antspaudus?“
3 Bet niekas nei danguje, nei žemėje, nei po žeme negalėjo atversti knygos nei pažiūrėti į ją.
4 Ir aš smarkiai verkiau, kad neatsirado verto atversti ir skaityti knygą ar pažiūrėti į ją.
5 Tada vienas iš vyresniųjų man tarė: „Neverk! Štai nugalėjo liūtas iš Judo giminės, Dovydo atžala, kad atverstų knygą ir nuplėštų septynis jos antspaudus“.
6 Aš pažvelgiau, ir štai sosto ir keturių būtybių bei vyresniųjų viduryje stovėjo Avinėlis, tarytum užmuštas, turintis septynis ragus ir septynias akis, kurios yra septynios Dievo Dvasios, siųstos į visą žemę.
7 Jis priėjo ir paėmė knygą iš soste Sėdinčiojo dešinės.
8 Kai Jis paėmė knygą, keturios būtybės ir dvidešimt keturi vyresnieji parpuolė prieš Avinėlį, kiekvienas laikydamas rankose arfą ir aukso indus, pilnus smilkalų, kas yra šventųjų maldos.
9 Ir jie giedojo naują giesmę, skelbdami: „Vertas esi paimti knygą ir atverti jos antspaudus, nes buvai užmuštas ir atpirkai Dievui savo krauju mus iš visų genčių, kalbų, tautų ir giminių.
10 Ir iš mūsų padarei mūsų Dievui karalystę bei kunigus, ir mes viešpatausime žemėje“.
11 Aš pažvelgiau ir išgirdau balsą daugybės angelų aplinkui sostą, būtybių ir vyresniųjų; jų skaičius buvo miriadų miriadai ir tūkstančių tūkstančiai.
12 Jie skelbė skambiu balsu: „Vertas Avinėlis, kuris buvo užmuštas, priimti galybę, ir turtus, ir išmintį, ir stiprybę, ir pagarbą, ir šlovę, ir palaiminimą“.
13 Ir girdėjau, kaip visi tvariniai, esantys danguje, žemėje, po žeme ir jūroje, ir visa, kas juose yra, skelbė: „Sėdinčiajam soste ir Avinėliui tebūnie palaiminimas, ir pagarba, ir šlovė, ir valdžia per amžių amžius!“
14 Keturios būtybės sakė: „Amen!“, o dvidešimt keturi vyresnieji puolė ant žemės ir pagarbino Gyvenantįjį per amžių amžius.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: akis nematytų · apokalipsės raiteliai · atversti knygą · dievo sostas · dievo trimitai · dovydo bausmė
8 Šitaip Šventoji Dvasia nurodo, kad kelias į Šventų švenčiausiąją dar nėra atviras, kol tebestovi pirmoji palapinė,
Šios eilutės taip pat ieškota temose: dvasios išmintis · gaubtas · gerbti kūną · jėzaus mirti · palapine · tikėjimo šarvai
7 o į antrąją – kartą per metus vienas tik vyriausiasis kunigas, ir tai ne be kraujo, kurį aukoja už save ir už tautos nuodėmes, padarytas dėl nežinojimo.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: aarono · auka pinigais · dievo kunigas · gaubtas · gerbti kūną · iki kraujo
3 Už antrosios uždangos buvo palapinės dalis, vadinama Šventų švenčiausioji.
4 Ten stovėjo auksinis smilkytuvas ir iš visų šonų auksu apmušta Sandoros skrynia, kurioje buvo auksinis ąsotis su mana, išsprogusi Aarono lazda ir Sandoros plokštės.
5 Viršum jos buvo šlovės cherubai, kurie gaubė sutaikinimo dangtį. Apie tai dabar nėra reikalo smulkiau kalbėti.
6 Esant tokiai sąrangai, į priekinę palapinės dalį visada eina kunigai atlikti apeigų,
7 o į antrąją – kartą per metus vienas tik vyriausiasis kunigas, ir tai ne be kraujo, kurį aukoja už save ir už tautos nuodėmes, padarytas dėl nežinojimo.
8 Šitaip Šventoji Dvasia nurodo, kad kelias į Šventų švenčiausiąją dar nėra atviras, kol tebestovi pirmoji palapinė,
9 kuri yra dabartinio laikotarpio atvaizdas. Joje aukojamos dovanos ir aukos, kurios negali padaryti aukotojo sąžinėje tobulo,
10 bet apima tik valgius, gėrimus, įvairius apiplovimus ir kūniškus potvarkius, galiojančius iki atnaujinimo.
11 Bet Kristus, atėjęs kaip būsimųjų gėrybių vyriausiasis Kunigas, pro aukštesnę ir tobulesnę palapinę, ne rankų darbo, tai yra ne šitos kūrinijos,
12 taip pat ne ožių ar veršių krauju, o savuoju krauju vieną kartą visiems laikams įžengė į Švenčiausiąją ir įvykdė amžinąjį atpirkimą.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: apsiplovimai · būkite šventi · gaubtas · išsigelbėsi · jėzaus mirti · jėzus atnešė
27 Jam nereikia, kaip tiems vyriausiesiems kunigams, kasdien atnašauti aukas pirma už savo nuodėmes, paskui už tautos, nes Jis tai atliko vieną kartą visiems laikams, paaukodamas pats save.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: aarono · dievas užjaučia · eucharistijas sakramentas · garantas · gerbti kūną · gyvulio kraujas
19 Ji mums yra tarsi saugus ir tvirtas sielos inkaras, prasiskverbiantis pro uždangą vidun,
20 kur už mus kaip pirmtakas įžengė Jėzus, tapęs amžiams vyriausiuoju Kunigu Melchizedeko būdu.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: apie viltį · aš viliuosi · atkaklumas · inkaras · kinų siena · kuo viliamės
25 Jūs, vyrai, mylėkite savo žmonas, kaip ir Kristus pamilo bažnyčią ir atidavė už ją save,
26 kad ją pašventintų, apvalydamas vandens nuplovimu ir žodžiu,
27 kad pristatytų sau šlovingą bažnyčią, neturinčią dėmės nei raukšlės, nei nieko tokio, bet šventą ir nesuteptą.
28 Taip ir vyrai turi mylėti savo žmonas kaip savo kūnus. Kas myli savo žmoną, myli save patį.
29 Juk niekas niekada nėra nekentęs savo kūno, bet jį maitina ir globoja kaip ir Kristus bažnyčią.
30 Mes gi esame Jo kūno nariai, iš Jo kūno ir kaulų.
31 „Todėl žmogus paliks tėvą bei motiną ir susijungs su savo žmona, ir du taps vienu kūnu“.
32 Tai didelė paslaptis, – aš tai sakau, žvelgdamas į Kristų ir bažnyčią.
33 Taigi kiekvienas iš jūsų tegul myli savo žmoną taip, kaip save patį, o žmona tegerbia savo vyrą.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: atvere · dievo paslaptis · dvasių kvietimas · gera namuose · kategoriškas · meilė nesigiria
8 Nes jūs esate išgelbėti malone per tikėjimą, ir tai ne iš jūsų – tai Dievo dovana,
Šios eilutės taip pat ieškota temose: didžiuotis
21 Nes Tą, kuris nepažino nuodėmės, Jis padarė nuodėme dėl mūsų, kad mes Jame taptume Dievo teisumu.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: atpažinti nuodemei · davėją · dešinė ranka · dievas nežino · dievo paslaptis · dievo pasmerkimas
24 Dievas, pasaulio ir visko, kas jame yra, Kūrėjas, būdamas dangaus ir žemės Viešpats, negyvena žmonių rankomis statytose šventyklose
Šios eilutės taip pat ieškota temose: blogi darbai · dievą garbink · dievo esybė · finansinė parama · gamta šlovė · jėzaus galybe
7 Dievo žodis klestėjo, ir mokinių skaičius Jeruzalėje smarkiai augo. Ir didelis kunigų būrys pakluso tikėjimui.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: bus sugriauta · dievas išmokys · dievas mokys · dievo kunigas · helenistai · ir kunigai
8 Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jėgos ir tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje ir lig pat žemės pakraščių“.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: baimė proto · besimokančias · dabartis · dievo jėga · dievo paslaptis · dievo valia
31 Kad kūnai neliktų ant kryžiaus per sabatą, – nes tas sabatas buvo didi diena, – žydai Prisirengimo dieną prašė Pilotą, kad nukryžiuotiesiems būtų sulaužyti blauzdikauliai ir kūnai nuimti.
32 Tad atėjo kareiviai ir sulaužė blauzdas vienam ir antram, kurie buvo su Juo nukryžiuoti.
33 Priėję prie Jėzaus ir pamatę, kad Jis jau miręs, jie nebelaužė Jam blauzdų,
34 tik vienas kareivis ietimi perdūrė Jam šoną, ir tuojau ištekėjo kraujo ir vandens.
35 Tai matęs paliudijo, ir jo liudijimas teisingas; jis žino sakąs tiesą, kad jūs tikėtumėte.
36 Taip įvyko, kad išsipildytų Raštas: „Nė vienas Jo kaulas nebus sulaužytas“.
37 Ir vėl kitoje vietoje Raštas sako: „Jie žiūrės į Tą, kurį perdūrė“.
38 Po to Juozapas iš Arimatėjos, kuris buvo Jėzaus mokinys, tik slaptas dėl žydų baimės, paprašė Pilotą leisti nuimti Jėzaus kūną. Pilotas leido. Jis atėjo ir nuėmė Jėzaus kūną.
39 Taip pat atvyko ir Nikodemas, kuris anksčiau buvo atėjęs pas Jėzų nakčia. Jis atsivežė apie šimtą svarų miros ir alavijo mišinio.
40 Taigi jie paėmė Jėzaus kūną ir suvyniojo į drobules su kvepalais, kaip reikalavo žydų laidojimo paprotys.
41 Toje vietoje, kur Jį nukryžiavo, buvo sodas ir sode naujas kapas, kuriame dar niekas nebuvo laidotas.
42 Ten jie ir paguldė Jėzų, nes buvo žydų Prisirengimo diena, o kapas arti.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: anksti ryte · avinėlio puot · didysis penktadienis · dienos kele · jėzaus palaidojimas · jėzaus prisikėlimas
16 Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.
47 Šimtininkas, matydamas, kas įvyko, ėmė garbinti Dievą ir tarė: „Iš tiesų šitas žmogus buvo teisusis!“
48 Ir visa minia, susirinkusi pažiūrėti reginio ir pamačiusi, kas įvyko, skirstėsi, mušdamasi į krūtinę.
49 Visi Jėzaus pažįstami ir moterys, Jį atlydėjusios iš Galilėjos, stovėjo atokiau ir viską matė.
50 Ir štai atėjo vienas vyras, vardu Juozapas, teismo tarybos narys, geras ir teisus žmogus,
51 kilęs iš žydų miesto Arimatėjos. Jis nesutiko su tarybos sprendimu ir poelgiu. Jis irgi laukė Dievo karalystės.
52 Taigi Juozapas nuėjo pas Pilotą ir paprašė Jėzaus kūno.
53 Nuėmęs Jį nuo kryžiaus, įvyniojo į drobulę ir paguldė uoloje iškaltame kape, kuriame dar niekas nebuvo laidotas.
54 Tai buvo Prisirengimo diena, jau beprasidedant sabatui.
55 Moterys, kurios buvo atėjusios su Jėzumi iš Galilėjos, atsekė iš paskos, stebėjo kapą ir matė, kaip buvo paguldytas Jo kūnas.
56 Sugrįžusios jos paruošė kvepalų ir tepalų, o per sabatą ilsėjosi, kaip reikalavo Įstatymas.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: apgailestavimas · drebulys · gailėtis · jeigu teisusis · Jėzaus kelias · jėzui kryžių
47 Šimtininkas, matydamas, kas įvyko, ėmė garbinti Dievą ir tarė: „Iš tiesų šitas žmogus buvo teisusis!“
Šios eilutės taip pat ieškota temose: apgailestavimas · drebulys · gailėtis · jeigu teisusis · Jėzaus kelias · jėzui kryžių
38 Ir šventyklos uždanga perplyšo pusiau nuo viršaus iki apačios.
39 Šimtininkas, stovėjęs priešais ir matęs, kaip Jis šaukdamas mirė, tarė: „Tikrai šitas žmogus buvo Dievo Sūnus!“
Šios eilutės taip pat ieškota temose: be galvos · būkite šventi · gaubtas · kaukolės kalnas · mozės palapinė · nuo galvos
38 Ir šventyklos uždanga perplyšo pusiau nuo viršaus iki apačios.
39 Šimtininkas, stovėjęs priešais ir matęs, kaip Jis šaukdamas mirė, tarė: „Tikrai šitas žmogus buvo Dievo Sūnus!“
40 Ten taip pat buvo moterų, kurios žiūrėjo iš toli; tarp jų ir Marija Magdalietė, Marija – Jokūbo Jaunesniojo ir Jozės motina – ir Salomė.
41 Kai Jėzus dar buvo Galilėjoje, jos Jį lydėjo ir Jam tarnavo. Ten buvo ir daug kitų moterų, kartu su Juo atvykusių į Jeruzalę.
42 Vakarui atėjus, kadangi buvo Prisirengimas, – sabato išvakarės, –
43 atvyko Juozapas iš Arimatėjos, garbingas teismo tarybos narys, kuris irgi laukė Dievo karalystės. Jis drąsiai nuėjo pas Pilotą ir paprašė Jėzaus kūno.
44 Pilotas nustebo, argi jau būtų miręs? Jis pasišaukė šimtininką ir paklausė, ar Jėzus jau miręs.
45 Sužinojęs tai iš šimtininko, jis atidavė Juozapui kūną.
46 Šis nupirko drobulę, nuėmė Jėzų nuo kryžiaus, įvyniojo į drobulę, paguldė Jį kape, kuris buvo iškaltas uoloje, ir užritino angą akmeniu.
47 Marija Magdalena ir Marija, Jozės motina, matė, kur Jis buvo palaidotas.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: be galvos · būkite šventi · gaubtas · kaukolės kalnas · mozės palapinė · nuo galvos
37 Bet Jėzus, garsiai sušukęs, atidavė dvasią.
38 Ir šventyklos uždanga perplyšo pusiau nuo viršaus iki apačios.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: jėzaus mirti · nešė kryžių · šventas kryžius · be galvos · būkite šventi · gaubtas
19 Todėl eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios vardu,
Šios eilutės taip pat ieškota temose: daugelio sielų · dievas vienas · dievo valia · dvasių kvietimas · esame viena · jėzus bažnyčioje
53 Išėję iš kapų po Jo prisikėlimo, jie atėjo į šventąjį miestą ir daug kam pasirodė.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: bažnyčios prisikėlimas · erodas · Jėzus mirė · kastruoti · mirti nereikės · mirusių prikėlimas
51 Ir štai šventyklos uždanga perplyšo pusiau nuo viršaus iki apačios, ir žemė sudrebėjo, ir uolos ėmė skeldėti.
52 Atsidarė kapai, ir daug užmigusių šventųjų kūnų prisikėlė.
53 Išėję iš kapų po Jo prisikėlimo, jie atėjo į šventąjį miestą ir daug kam pasirodė.
54 Šimtininkas ir kiti su juo saugojantys Jėzų, pamatę žemės drebėjimą ir visa, kas dėjosi, labai išsigando ir sakė: „Tikrai šitas buvo Dievo Sūnus!“
55 Tenai buvo daug moterų, kurios žiūrėjo iš tolo. Jos sekė paskui Jėzų nuo Galilėjos, Jam tarnaudamos.
56 Tarp jų buvo Marija Magdalietė, Jokūbo ir Jozės motina Marija ir Zebediejaus sūnų motina.
57 Vakarui atėjus, atvyko vienas turtingas žmogus iš Arimatėjos, vardu Juozapas, kuris irgi buvo tapęs Jėzaus mokiniu.
58 Jis nuėjo pas Pilotą ir paprašė Jėzaus kūno. Pilotas įsakė kūną atiduoti.
59 Juozapas paėmė kūną, įvyniojo į švarią drobulę
60 ir paguldė savo naujame kape, kurį buvo išsikaldinęs uoloje. Užritęs didelį akmenį ant kapo angos, nuėjo.
61 Ten buvo Marija Magdalietė ir kita Marija, kurios sėdėjo priešais kapą.
62 Kitą dieną, po Prisirengimo dienos, susirinko pas Pilotą aukštieji kunigai bei fariziejai
63 ir kalbėjo: „Valdove, mes prisimename, jog tas suvedžiotojas, dar gyvas būdamas, sakė: ‘Po trijų dienų prisikelsiu’.
64 Įsakyk tad saugoti kapą iki trečios dienos, kad kartais nakčia atėję Jo mokiniai nepavogtų Jo ir nepaskelbtų žmonėms: ‘Jis prisikėlė iš numirusių’. Pastaroji apgavystė būtų blogesnė už pirmąją“.
65 Pilotas jiems atsakė: „Štai jums sargyba – eikite ir saugokite, kaip išmanote“.
66 Jie nuėjo, pastatė prie kapo sargybą ir paženklino antspaudu akmenį.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: drebėjimas · jėzaus grįžta · jėzaus kelias · jėzus aplankė · jėzus izraelyje · karališka kunigija
51 Ir štai šventyklos uždanga perplyšo pusiau nuo viršaus iki apačios, ir žemė sudrebėjo, ir uolos ėmė skeldėti.
52 Atsidarė kapai, ir daug užmigusių šventųjų kūnų prisikėlė.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: drebėjimas · jėzaus grįžta · jėzaus kelias · jėzus aplankė · jėzus izraelyje · karališka kunigija
50 Tada Jėzus, dar kartą sušukęs garsiu balsu, atidavė dvasią.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: daugelio sielų · graužtis · nugalėjau pasaulį · Jėzus karalius
22 Jis sėdi virš žemės skliauto, jos gyventojai atrodo lyg skėriai. Jis ištiesia dangus lyg užuolaidas, išskleidžia juos lyg palapinę gyventi.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: dar viena · gera kompanija · gyvenimas žemėje · jūras · keturi kampai · ketvirta diena
7 Jis pašalins šitame kalne šydą, kuris gaubia visas tautas ir gimines.
2 Tave supa šviesa kaip apsiaustas; ištiesei dangus kaip skraistę.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: apdaras · apie moksla · apranga · apsisiauti · apskritimas · astronomija
21 Vietoje maisto duoda man tulžies, ištroškusį girdo actu.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: actas · ateities pranašystės · dievas pažvelgė · išsižiojęs · ištroškusį pagirdyk · izaijas pranašystė
1 Mirus dviem Aarono sūnums kai jie artinosi prie Viešpaties su svetima ugnimi, Viešpats kalbėjo Mozei:
2 „Sakyk savo broliui Aaronui, kad neitų bet kada į Švenčiausiąją, už uždangos, prie dangčio, esančio ant skrynios, kad nenumirtų, nes Aš pasirodysiu debesyje virš dangčio.
3 Prieš įeidamas jis privalo aukoti veršį aukai už nuodėmę ir aviną deginamajai aukai.
4 Jis apsivilks drobine tunika, užsimaus drobines kelnes, apsijuos drobine juosta, ant galvos užsidės drobinį gobtuvą. Šitie apdarai yra šventi. Prieš apsivilkdamas apsiplaus kūną.
5 Jis ims iš izraelitų du ožius aukai už nuodėmę ir aviną deginamajai aukai.
6 Aaronas aukos veršį aukai už savo nuodėmę ir sutaikins save ir savo namus.
7 Jis pastatys du ožius Viešpaties akivaizdoje prie Susitikimo palapinės įėjimo
8 ir, mesdamas burtus, skirs vieną Viešpačiui, o antrą – išvarymui.
9 Kuriam kris burtas Viešpačiui, tą aukos už nuodėmę;
10 kuris gi skirtas išvarymui, tą statys gyvą Viešpaties akivaizdoje, kad atliktų ant jo sutaikinimą ir išvarytų jį į dykumą.
11 Kai Aaronas paaukos veršį už savo ir savo šeimos nuodėmę,
12 jis ims smilkytuvą, kurį pripildys aukuro žarijomis, į saują paims sumaišytų smilkalų ir, įėjęs į Švenčiausiąją,
13 užpils ant ugnies smilkalų Viešpaties akivaizdoje, kad kvapūs dūmai apdengtų Liudijimo skrynios dangtį ir kad jis nemirtų.
14 Tuomet ims veršio kraują ir savo pirštu septynis kartus pašlakstys prieš dangtį ir septynis kartus ant jo.
15 Paskui aukos ožį už tautos nuodėmę, įneš jo kraują už uždangos, pašlakstys juo septynis kartus prieš dangtį ir septynis kartus ant jo, kaip tai darė su veršio krauju.
16 Taip bus apvalyta Švenčiausioji nuo izraelitų nešvarumo, jų nusikaltimų ir visų nuodėmių. Tą patį darys ir Susitikimo palapinei, kuri stovi tarp jų palapinių.
17 Nė vieno žmogaus neturi būti Susitikimo palapinėje, kai kunigas įeina į Švenčiausiąją atlikti sutaikinimo dėl savęs, savo šeimos ir viso Izraelio.
18 Aaronas, išėjęs prie aukuro, esančio kieme, apvalys jį, veršio ir ožio krauju patepdamas aukuro ragus
19 ir pašlakstydamas aukurą krauju septynis kartus. Taip jį apvalys nuo izraelitų nešvarumo ir pašventins.
20 Kai baigs Švenčiausiosios, Susitikimo palapinės ir aukuro apvalymą, atves gyvąjį ožį
21 ir, uždėjęs jam ant galvos abi rankas, išpažins visas izraelitų nedorybes, visus jų nusikaltimus ir nuodėmes, sukraudamas jas ant ožio galvos. Tada tam skirtas asmuo išves ožį į dykumą.
22 Ir ožys išneš visus jų nusikaltimus ant savęs į negyvenamas vietoves ir bus paleistas dykumoje.
23 Aaronas sugrįš į Susitikimo palapinę, nusivilks apdarus, kuriais buvo apsirengęs, įeidamas į Švenčiausiąją, ir, juos ten palikęs,
24 nuplaus savo kūną šventoje vietoje ir apsivilks savo rūbais. Po to išėjęs aukos savo ir tautos deginamąją auką, atlikdamas sutaikinimą už save ir tautą.
25 Jis degins ant aukuro aukos už nuodėmę taukus.
26 O tas, kuris išvedė išvarymo ožį, plaus savo drabužius ir kūną vandeniu ir tik po to įeis į stovyklą.
27 Veršį ir ožį, kurie buvo paaukoti už nuodėmę ir kurių kraujas buvo įneštas į Švenčiausiąją sutaikinimui, išgabens už stovyklos ir viską sudegins: odas, mėsą ir mėšlą.
28 O tas, kuris tai atliks, plaus savo drabužius ir kūną vandeniu ir tik po to įeis į stovyklą.
29 Tai yra jums amžinas įstatymas. Septinto mėnesio dešimtą dieną varginsite savo sielas ir jokio darbo nedirbsite nei jūs, nei tarp jūsų gyveną ateiviai.
30 Ta diena bus jūsų sutaikinimo ir apsivalymo diena nuo visų nuodėmių Viešpaties akivaizdoje.
31 Tai yra sabatas poilsiui; jūs varginsite savo sielas, vykdydami amžinąjį įstatymą.
32 Jus sutaikins kunigas, pateptas ir pašventintas eiti kunigo tarnystę vietoje savo tėvo. Jis apsivilks drobiniais rūbais, šventaisiais apdarais,
33 apvalys Švenčiausiąją, Susitikimo palapinę ir aukurą, taip pat sutaikins kunigus ir visą tautą.
34 Tai bus jums amžinas įstatymas, kad Izraelio vaikai būtų sutaikinti dėl visų savo nuodėmių vieną kartą per metus“. Jis atliko viską, ką Viešpats buvo įsakęs Mozei.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: aarono mirtis · Biblijos skaitymas · sandoros skrinia · auksinė žvakidė · būkite šventi · Dangaus langai
21 Kai įnešė skrynią palapinėn, prieš ją pakabino uždangą, kaip Viešpats įsakė Mozei.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: Evangelija uždengta · gaubtas · gerbti kūną · liudijimas teisingas · palapine · žodžio liudijimu
20 Į skrynią įdėjo liudijimą, įkišo kartis ir uždėjo dangtį.
21 Kai įnešė skrynią palapinėn, prieš ją pakabino uždangą, kaip Viešpats įsakė Mozei.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: liudijimas · liudijimas teisingas · liudijimo · malones sosta · žodžio liudijimu · Evangelija uždengta
31 Padarysi uždangą iš mėlynų, raudonų ir violetinių siūlų ir plonos suktų siūlų drobės ir ant jos išsiuvinėsi cherubus.
32 Ją pakabinsi ant keturių akacijos medžio stulpų, aptrauktų auksu, jiems padirbdinsi auksinius kablius bei sidabrinius pakojus.
33 Uždangą prikabinsi kabėmis. Už uždangos pastatysi Liudijimo skrynią. Ta uždanga skirs šventąją dalį nuo Švenčiausiosios.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: cherubai · gaubtas · gerbti kūną · gudrauti · gudrus žmogus · mėlynas siūlas
31 Padarysi uždangą iš mėlynų, raudonų ir violetinių siūlų ir plonos suktų siūlų drobės ir ant jos išsiuvinėsi cherubus.
32 Ją pakabinsi ant keturių akacijos medžio stulpų, aptrauktų auksu, jiems padirbdinsi auksinius kablius bei sidabrinius pakojus.
33 Uždangą prikabinsi kabėmis. Už uždangos pastatysi Liudijimo skrynią. Ta uždanga skirs šventąją dalį nuo Švenčiausiosios.
34 Uždėsi dangtį ant Liudijimo skrynios Švenčiausiojoje.
35 Stalą pastatysi šiapus uždangos, o žvakidę – priešais stalą pietiniame palapinės šone.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: cherubai · gaubtas · gerbti kūną · gudrauti · gudrus žmogus · mėlynas siūlas
31 Padarysi uždangą iš mėlynų, raudonų ir violetinių siūlų ir plonos suktų siūlų drobės ir ant jos išsiuvinėsi cherubus.
32 Ją pakabinsi ant keturių akacijos medžio stulpų, aptrauktų auksu, jiems padirbdinsi auksinius kablius bei sidabrinius pakojus.
33 Uždangą prikabinsi kabėmis. Už uždangos pastatysi Liudijimo skrynią. Ta uždanga skirs šventąją dalį nuo Švenčiausiosios.
34 Uždėsi dangtį ant Liudijimo skrynios Švenčiausiojoje.
35 Stalą pastatysi šiapus uždangos, o žvakidę – priešais stalą pietiniame palapinės šone.
36 Padirbdinsi palapinės įėjimui užuolaidą iš mėlynų, violetinių ir raudonų siūlų ir plonos suktų siūlų drobės, visą išsiuvinėtą.
37 Aptrauksi auksu penkis akacijos medžio stulpus, ant kurių bus kabinama užuolaida; stulpų kabliai bus auksiniai, o pakojai – variniai“.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: cherubai · gaubtas · gerbti kūną · gudrauti · gudrus žmogus · mėlynas siūlas
1 „Padarysi palapinei dešimt uždangalų iš suktų plonų siūlų drobės su mėlynų, violetinių bei raudonų siūlų su išsiuvinėtais cherubais.
2 Vieno uždangalo ilgis bus dvidešimt aštuonios uolektys, plotis – keturios. Visi uždangalai vienodo dydžio.
3 Penkis uždangalus susegsi vieną su kitu, kitus penkis taip pat susegsi vieną su kitu.
4 Padarysi mėlynos spalvos kilpas prie abiejų uždangalų šonų.
5 Penkiasdešimt kilpų įtaisysi viename uždangale ir penkiasdešimt kitame taip, kad iš abiejų šonų kilpos būtų viena prieš kitą ir jas būtų galima sukabinti vieną su kita.
6 Padarysi taip pat penkiasdešimt auksinių kabių, kuriomis abiejų uždangalų šonus sukabinsi, kad būtų viena palapinė.
7 Padarysi iš ožkų vilnos vienuolika uždangalų palapinei apdengti iš viršaus.
8 Uždangalo ilgis bus trisdešimt uolekčių, plotis keturios uolektys. Visi uždangalai vienodo dydžio.
9 Penkis iš jų sujungsi atskirai ir kitus šešis taip pat. Šeštąjį uždangalą sudėsi dvilinką ant palapinės priekio.
10 Padarysi penkiasdešimt kilpų prie vieno uždangalo šono ir penkiasdešimt kilpų prie kito uždangalo šono, kad galėtum juos sukabinti.
11 Padarysi penkiasdešimt varinių kabių, kuriomis bus sukabinamos kilpos, kad pasidarytų vienas uždangalas.
12 Atliekančia nuo stogo uždengimo dalimi, tai yra vieno uždangalo likusia puse, pridengsi palapinės galą.
13 Tai, kas liks nuo palapinės uždengimo, po uolektį uždangalo iš abiejų pusių, tedengia palapinės šonus.
14 Palapinei pridengti padirbsi dar vieną uždangalą iš raudonai dažytų avinų kailių ir virš tos – iš mėlynai dažytų opšrų kailių.
15 Padirbdinsi palapinei lentų iš akacijos medžio, kurias reikės pastatyti stačias.
16 Kiekvienos iš jų ilgis bus dešimt uolekčių, o plotis – pusantros uolekties.
17 Lentos turi turėti šonuose po du išsikišimus, kuriais viena su kita bus sukabinamos; taip padarysi visas lentas.
18 Dvidešimt lentų padarysi palapinės pietiniam šonui.
19 Nuliesi keturiasdešimt sidabrinių pakojų dvidešimčiai lentų, kad po kiekvienos lentos kampu būtų pakištas pakojis.
20 Taip pat kitam palapinės šonui, kuris atgręžtas į šiaurę, padarysi dvidešimt lentų
21 ir keturiasdešimt sidabrinių pakojų padėti po du kiekvienos lentos apačioje.
22 O palapinės šonui, atgręžtam į vakarus, padirbdinsi šešias lentas
23 ir dvi lentas padarysi palapinės kampams iš abiejų pusių.
24 Jos turi būti sujungtos apačioje ir viršuje, kad sudarytų vieną sunėrimą. Taip padarysi abiejuose kampuose.
25 Iš viso bus aštuonios lentos, o jų sidabrinių pakojų – šešiolika, po du pakojus kiekvienai lentai.
26 Iš akacijos medžio padirbsi užkaiščius. Penkis vienos palapinės pusės lentoms
27 ir penkis kitos palapinės pusės lentoms, taip pat penkis palapinės galui vakarų pusėje.
28 Padarysi vidinį užkaištį, kad eitų per lentas nuo vieno galo iki kito.
29 Pačias lentas aptrauksi auksu; nuliesi auksines grandis užkaiščiams ir užkaiščius aptrauksi auksu.
30 Pastatysi palapinę pagal pavyzdį, kuris tau buvo parodytas kalne.
31 Padarysi uždangą iš mėlynų, raudonų ir violetinių siūlų ir plonos suktų siūlų drobės ir ant jos išsiuvinėsi cherubus.
32 Ją pakabinsi ant keturių akacijos medžio stulpų, aptrauktų auksu, jiems padirbdinsi auksinius kablius bei sidabrinius pakojus.
33 Uždangą prikabinsi kabėmis. Už uždangos pastatysi Liudijimo skrynią. Ta uždanga skirs šventąją dalį nuo Švenčiausiosios.
34 Uždėsi dangtį ant Liudijimo skrynios Švenčiausiojoje.
35 Stalą pastatysi šiapus uždangos, o žvakidę – priešais stalą pietiniame palapinės šone.
36 Padirbdinsi palapinės įėjimui užuolaidą iš mėlynų, violetinių ir raudonų siūlų ir plonos suktų siūlų drobės, visą išsiuvinėtą.
37 Aptrauksi auksu penkis akacijos medžio stulpus, ant kurių bus kabinama užuolaida; stulpų kabliai bus auksiniai, o pakojai – variniai“.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: geltona spalva · apreiškimas · Libanas · matuoti gylį · padangtės statyba · danielius plaukai
13 Tada Viešpats tarė Mozei: „Atsikelk anksti rytą, nueik pas faraoną ir sakyk: ‘Taip sako Viešpats, hebrajų Dievas: ‘Išleisk mano tautą man tarnauti.
14 Nes šį kartą Aš siųsiu įvairias negalias ir vargus tau, tavo tarnams ir tavo žmonėms, kad žinotum, jog nėra man lygaus visoje žemėje.
15 Aš galėjau ištiesti savo ranką ir ištikti tave ir tavo tautą maru, kad būtumėte visi pranykę nuo žemės paviršiaus.
16 Bet Aš tam išaukštinau tave, kad parodyčiau savo galią ir mano vardas būtų skelbiamas visoje žemėje.
17 Tu vis dar didžiuojiesi prieš mano tautą ir neišleidi jos.
18 Rytoj apie šitą laiką kris labai smarki kruša, kokios nėra buvę Egipte nuo jo įsikūrimo dienos.
19 Taigi dabar siųsk žmones surinkti iš lauko gyvulius ir visa, kas tau priklauso. Visi žmonės ir gyvuliai, kurie bus lauke ir nebus parvesti namo, krušai krintant, pražus’“.
20 Faraono tarnai, kurie bijojo Viešpaties, sugabeno į namus savo tarnus ir gyvulius.
21 O kas nekreipė dėmesio į Viešpaties žodį, paliko savo tarnus ir gyvulius lauke.
22 Viešpats tarė Mozei: „Ištiesk savo ranką, kad kristų kruša visoje Egipto šalyje: ant žmonių, gyvulių ir visos laukų augmenijos“.
23 Mozė ištiesė lazdą, ir Viešpats pasiuntė perkūniją, krušą ir žaibus. Viešpats siuntė krušą į visą Egipto žemę.
24 Kruša susimaišė su žaibais ir buvo tokia smarki, kokios Egipto šalis nebuvo mačiusi.
25 Kruša išmušė Egipto šalyje visa, kas buvo lauke: žmones, gyvulius, augalus ir medžius.
26 Tik Gošeno krašte, kur gyveno izraelitai, nebuvo krušos.
27 Faraonas, pasišaukęs Mozę ir Aaroną, jiems kalbėjo: „Aš nusidėjau! Viešpats yra teisus, o aš ir mano tauta esame nusikaltę.
28 Melskite Viešpatį, kad liautųsi stipri perkūnija ir kruša! Aš jus išleisiu ir daugiau nebesulaikysiu“.
29 Mozė jam atsakė: „Kai tik išeisiu iš miesto, pakelsiu rankas į Viešpatį. Tada perkūnija ir kruša liausis, kad žinotum, jog Viešpačiui priklauso visa žemė.
30 Bet aš žinau, kad nei tu, nei tavo tarnai dar nesibijote Viešpaties Dievo“.
31 Linus ir miežius kruša išmušė, nes miežiai buvo išplaukę ir linai jau žydėjo.
32 Bet kviečių ir rugių neišmušė, nes jie vėliau pribręsta.
33 Mozė išėjo nuo faraono iš miesto ir iškėlė rankas į Viešpatį: perkūnija ir kruša liovėsi, lietus nustojo lijęs.
34 Bet faraonas, matydamas, kad liovėsi lietus, kruša ir perkūnija, vėl nusidėjo ir užkietino savo širdį kartu su savo tarnais.
35 Faraono širdis pasiliko užkietėjusi, ir jis neišleido Izraelio vaikų, kaip Viešpats ir buvo sakęs Mozei.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: ankstus rytas · Dievas Gelbėtojas · gripas · marai · meilė priešams · meilė priešas
20 Viešpats tarė Mozei: „Atsikelk anksti rytą, prieik prie faraono, kai jis eis prie vandens, ir pasakyk jam: ‘Taip sako Viešpats: ‘Išleisk mano žmones, kad jie man tarnautų!
21 Jei neišleisi mano tautos, užleisiu musių ant tavęs, tavo tarnų, tavo žmonių ir ant tavo namų taip, kad egiptiečių namai ir visa žemė bus pilna musių.
1 Pradžioje Dievas sutvėrė dangų ir žemę.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: dievo jėga · dvylika tūkstančių · gyvybės sukūrimas · įsakymus žinai · izraelio dievas · jeigu ištversime
