Biblijos teminė rodyklė

Raktinis žodis: jobas => angl. job (Powered by Yandex.Translate)


Paieškos langelyje įrašykite temą apibūdinantį žodį arba frazę, pvz. kantrybė tikėjimas

Job 1,1
1 Uco krašte gyveno vyras, vardu Jobas. Jis buvo tobulas ir teisus vyras, bijojo Dievo ir vengė pikto.

Job 1,20-22
20 Jobas atsikėlė, perplėšė savo apsiaustą, nusiskuto plaukus ir, puolęs ant žemės, pagarbino,
21 tardamas: “Nuogas gimiau, nuogas ir mirsiu. Viešpats davė, Viešpats ir atėmė; tebūna palaimintas Viešpaties vardas”.
22 Visu tuo Jobas nenusidėjo ir nekalbėjo kvailai prieš Dievą.

Job 42,1-6
1 Jobas atsakė Viešpačiui, tardamas:
2 “Žinau, kad Tu esi Visagalis; niekas nesutrukdys Tau padaryti, ką sumanei.
3 Kas paniekina patarimą, neturėdamas supratimo? Aš kalbėjau tai, ko nesuprantu, kas man per daug nuostabu ir nežinoma.
4 Paklausyk, ir aš kalbėsiu, aš klausiu, o Tu man atsakyk.
5 Anksčiau savo ausimis girdėjau apie Tave, o dabar mano akys mato Tave.
6 Todėl aš baisiuosi savimi ir atgailauju dulkėse ir pelenuose”.

Job 42,16
16 Jobas po to dar gyveno šimtą keturiasdešimt metų; jis matė savo vaikus ir vaikaičius iki ketvirtos kartos.

Rom 15,13
13 Tegul vilties Dievas pripildo jus dideliu džiaugsmu ir tikėjimo ramybe, kad Šventosios Dvasios jėga būtumėte pertekę vilties.

Job 2,7-10
7 Šėtonas pasišalino iš Viešpaties akivaizdos ir ištiko Jobą skaudžiomis votimis nuo kojų padų iki viršugalvio.
8 Jis sėdėjo pelenuose ir, paėmęs šukę, gramdė pūlius.
9 Jo žmona jam tarė: “Ar tu vis dar laikaisi savo ištikimybės? Prakeik Dievą ir mirk”.
10 Jobas jai atsakė: “Tu kalbi kaip viena iš kvailų moterų. Argi priimtume gera iš Dievo rankos, o pikta nepriimtume?” Visu tuo Jobas nenusidėjo savo lūpomis.

Job 42,10-16
10 Kai jis meldėsi už savo draugus, Viešpats išvadavo Jobą ir davė jam visko dvigubai, negu jis anksčiau turėjo.
11 Pas jį atėjo jo broliai, seserys ir visi jo pirmiau buvę pažįstami; jie valgė duoną su juo jo namuose, užjautė jį ir guodė nelaimėje, kurią Viešpats jam buvo siuntęs; kiekvienas dovanojo jam pinigų ir auksinį auskarą.
12 Viešpats laimino Jobo senatvę labiau negu jaunystę. Jis turėjo keturiolika tūkstančių avių, šešis tūkstančius kupranugarių, tūkstantį jungų jaučių ir tūkstantį asilių.
13 Be to, jis turėjo septynis sūnus ir tris dukteris.
14 Pirmosios vardas buvo Jamima, antrosios-Kecija ir trečiosios- Keren Hapucha.
15 Visoje šalyje nebuvo gražesnių moterų už Jobo dukteris. Jų tėvas davė joms paveldėjimą tarp jų brolių.
16 Jobas po to dar gyveno šimtą keturiasdešimt metų; jis matė savo vaikus ir vaikaičius iki ketvirtos kartos.

Job 37,24
24 Todėl žmonės Jo bijo. Jis nepaiso tų, kurie dedasi išmintingi”.

Job 38,1-41
1 Viešpats atsiliepė Jobui iš audros ir tarė:
2 “Kas aptemdo patarimą neprotingais žodžiais?
3 Susijuosk dabar kaip vyras; Aš klausiu tave, o tu atsakyk man.
4 Kur buvai, kai Aš dėjau žemės pamatus? Atsakyk, jei supranti.
5 Ar žinai, kas nustatė jos dydį, kas ją išmatavo?
6 Ant ko pritvirtintas jos pamatas arba kas padėjo jos kertinį akmenį,
7 kai kartu giedojo ryto žvaigždės ir šaukė iš džiaugsmo visi Dievo sūnūs?
8 Kas uždarė jūros duris, kai ji veržėsi, tarsi išeidama iš įsčių?
9 Aš aprengiau ją debesimis lyg drabužiu ir apsupau tamsa lyg vystyklais,
10 kai jai paskyriau ribas, įdėjau skląstį bei duris
11 ir pasakiau: ‘Iki čia ateisi, ne toliau; čia sustos tavo puikiosios bangos’.
12 Ar kada nors savo gyvenime įsakei rytui ir nurodei aušrai jos vietą,
13 kad ji, pasiekus žemės pakraščius, nukratytų nedorėlius nuo jos?
14 Žemė keičiasi kaip molis po antspaudu, susiklosto kaip drabužis.
15 Nedorėliams saulė nebešviečia, jų pakelta ranka sulaužoma.
16 Ar kada pasiekei jūros šaltinius ir vaikštinėjai tyrinėdamas gelmes?
17 Ar mirties vartai tau buvo atverti, ar matei mirties šešėlio duris?
18 Ar išmatavai žemės platybes? Atsakyk, jei visa tai žinai.
19 Kur yra kelias į šviesą, kur gyvena tamsa?
20 Ar gali pasiekti jų ribas ir surasti taką į jų namus?
21 Aišku, tu žinai, nes tada jau buvai gimęs ir gyveni nuo amžių!
22 Ar buvai nuėjęs į sniego sandėlius ir sandėlius krušos,
23 kurią laikau sielvarto metui, karo ir kovos dienai?
24 Kur yra kelias, kuriuo ateina šviesa ir iš kur pakyla žemėje rytys?
25 Kas nustatė lietui ir žaibui kryptį,
26 kad lytų negyvenamose vietose, dykumose, kur nėra žmonių,
27 drėkintų tuščią ir apleistą žemę, kad želtų žolė?
28 Ar lietus turi tėvą? Kas pagimdė rasos lašus?
29 Kur gimė ledas? Kas pagimdė šerkšną po dangumi?
30 Kodėl vanduo sukietėja į akmenį ir gelmių paviršius užšąla?
31 Ar gali surišti Sietyno raiščius ir atrišti Oriono?
32 Ar gali liepti užtekėti Zodiakui ir Grįžulo ratams jų laiku?
33 Ar pažįsti dangaus nuostatus ir gali juos pritaikyti žemei?
34 Ar gali įsakyti debesiui, kad jo srovės išsilietų ant tavęs?
35 Ar gali pasiųsti žaibus, kad jie išeitų, sakydami: ‘Štai mes čia’?
36 Kas įdėjo išmintį į širdį ir davė supratimą protui?
37 Kas gali suskaičiuoti debesis? Kas gali uždaryti dangaus indus,
38 kai dulkės tampa purvu ir grumstai sulimpa?
39 Ar gali sumedžioti liūtei grobį ir pasotinti jos jauniklius,
40 gulinčius olose ir lindynėse?
41 Kas paruošia varnui peną, kai jo jaunikliai šaukiasi Dievo, klaidžiodami be maisto?”

Job 42,17
17 Jobas mirė senatvėje, pasisotinęs gyvenimo dienomis.

Jn 3,16
16 Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.

Ez 14,14
14 Jei Nojus, Danielius ir Jobas būtų tarp jų, tai jie savo teisumu išgelbėtų tik savo gyvybes,-sako Viešpats Dievas.-

Job 40,3-5
3 Jobas atsakė Viešpačiui:
4 “Aš per menkas Tau atsakyti. Aš uždengsiu ranka savo burną.
5 Kartą kalbėjau, bet daugiau nebekalbėsiu ir nebeatsakysiu”.

Job 40,1-24
1 Viešpats, atsakydamas Jobui, tarė:
2 “Ar tas, kuris ginčijasi su Visagaliu, pamokys Jį? Teatsako tas, kuris priekaištauja Dievui”.
3 Jobas atsakė Viešpačiui:
4 “Aš per menkas Tau atsakyti. Aš uždengsiu ranka savo burną.
5 Kartą kalbėjau, bet daugiau nebekalbėsiu ir nebeatsakysiu”.
6 Tuomet Viešpats kalbėjo Jobui iš audros:
7 “Susijuosk dabar kaip vyras, Aš klausiu tavęs, o tu atsakyk man.
8 Ar tu panaikinsi mano sprendimą? Ar mane smerksi, o save teisinsi?
9 Ar tavo ranka tokia kaip Dievo? Ar tavo balsas toks stiprus kaip Jo balsas?
10 Pasipuošk garbe ir kilnumu, apsisiausk šlove ir spindesiu.
11 Išliek savo rūstybę, pažvelk į kiekvieną išdidų ir pažemink jį.
12 Pažemink visus išdidžiuosius ir sutrypk nedorėlius ten, kur jie yra.
13 Paslėpk juos visus dulkėse ir nuvesk į mirties tamsą.
14 Tada Aš pripažinsiu, kad tavo dešinė gali tave išgelbėti.
15 Štai begemotas, kurį padariau kartu su tavimi; jis ėda žolę kaip jautis.
16 Jo jėga strėnose ir pilvo raumenyse.
17 Jis iškelia savo uodegą kaip kedrą; jo šlaunų raumenys tvirtai susipynę.
18 Jo kaulai kaip variniai vamzdžiai, o skeletas kaip geležiniai virbai.
19 Jis yra Dievo kelių pradžia. Tik Tas, kuris jį sukūrė, gali jį įveikti.
20 Kalnuose, kur gyvena laukiniai žvėrys, auga jam maistas.
21 Jis guli po ūksmingais medžiais, pasislėpęs tarp nendrių pelkėse.
22 Jį dengia ūksmingų medžių šešėliai, paupio gluosniai jį supa.
23 Jis geria iš upės neskubėdamas, jam atrodo, kad Jordanas sutilps į jo nasrus.
24 Kas galėtų jį pagauti kabliais arba žabangais?”

Job 39,1-30
1 “Ar žinai kalnų ožių atsivedimo laiką? Ar stebėjai stirnų gimimą?
2 Ar gali suskaičiuoti jų nėštumo mėnesius ir ar žinai laiką, kada jos atsives?
3 Jos susiriečia, dejuoja ir atsiveda vaikų.
4 Jų jaunikliai, sustiprėję ir užaugę atvirame lauke, atsiskiria ir nebesugrįžta.
5 Kas leido laukiniam asilui laisvai bėgioti ir kas atrišo jo pančius?
6 Aš paskyriau jam namais tyrus, nederlingoje žemėje jį apgyvendinau.
7 Jis juokiasi iš miesto spūsties, vežiko šauksmų negirdi.
8 Aukštai kalnuose jis randa sau ganyklą, ieško žaliuojančių plotų.
9 Ar stumbras tau tarnaus, ar jis stovės naktį prie tavo ėdžių?
10 Ar gali jį pakinkyti ir ar jis ars slėnį paskui tave?
11 Ar pasitikėsi juo ir jo didele jėga? Ar paliksi jam savo darbą?
12 Ar tiki, kad jis suveš tavo pasėlius į klojimą?
13 Ar tu davei povui gražius sparnus ir plunksnas bei sparnus stručiui?
14 Jis pakasa žemėje savo kiaušinius ir smėlyje leidžia jiems šilti.
15 Jis nesupranta, kad koja gali juos sutraiškyti ir laukinis žvėris sumindyti.
16 Jis šiurkščiai elgiasi su savo vaikais, tarsi jie būtų svetimi; jis nebijo, kad darbuojasi veltui,
17 nes Dievas neapdovanojo jo išmintimi ir nedavė jam supratimo.
18 Jei jis pasikelia bėgti, pasijuokia iš žirgo ir raitelio.
19 Ar tu suteikei žirgui stiprybės? Ar papuošei jo sprandą karčiais?
20 Ar gali jį išgąsdinti kaip žiogą? Jo šnervių prunkštimas baisus.
21 Jis kasa žemę ir džiaugiasi savo jėga, bėga prieš ginkluotų žmonių būrį.
22 Jis nepažįsta baimės ir nenusigąsta, jis nesitraukia nuo kardo.
23 Jei žvanga strėlinės, žiba ietys ir skydai,
24 jis trypia ir kasa žemę, nerimsta gaudžiant trimitui.
25 Trimitams pasigirdus, jis žvengia: Y-ha-ha! Jis iš tolo nujaučia kovą, girdi vado įsakymus ir kovos šauksmą.
26 Ar tavo išmintimi pakyla sakalas, išskleidžia savo sparnus ir skrenda link pietų?
27 Ar tavo įsakymu sklando erelis ir krauna savo lizdą aukštumose?
28 Jis gyvena ant aukščiausios uolos neprieinamoje vietoje.
29 Iš ten jis dairosi grobio, jo akys pamato jį iš tolo.
30 Jo jaunikliai geria kraują; kur yra žuvusių, ten ir jis”.

Job 37,1
1 “Dėl to mano širdis dreba ir pasitraukė iš savo vietos.

Job 32,1
1 Tie trys vyrai liovėsi atsakinėti Jobui, nes jis laikė save teisiu.

Job 28,1
1 “Yra sidabro gyslų ir vietų, kur gryninamas auksas.

Pat 1,1-33
1 Saliamono, Dovydo sūnaus, Izraelio karaliaus, patarlės.
2 Jos surašytos, kad pamokytų išminties, auklėtų ir padėtų suprasti išmintingus posakius,
3 kad pamokytų išmintingai elgtis, pažinti teisumą, teisingumą ir bešališkumą;
4 kad paprastiems suteiktų sumanumo, jaunuoliams-supratimo ir nuovokumo.
5 Išmintingas klausydamas taps išmintingesnis, o protingas gaus išmintingų patarimų,
6 kad suprastų patarles ir palyginimus, išminčių žodžius ir mįsles.
7 Viešpaties baimė yra išminties pradžia, bet kvailiai niekina išmintį ir pamokymus.
8 Mano sūnau, klausyk tėvo pamokymų ir neatmesk motinos nurodymų.
9 Tai bus puošnus vainikas tavo galvai ir papuošalas tavo kaklui.
10 Mano sūnau, jei tave vilios nusidėjėliai, nepritark jiems.
11 Jei jie sako: “Eime su mumis tykoti kraujo ir ruošti pasalą nekaltam žmogui.
12 Prarykime juos gyvus kaip pragaras, visiškai, kaip tuos, kurie eina į kapą.
13 Mes rasime daug turto ir pripildysime grobiu savo namus.
14 Su mumis mesi dalybų burtą, mūsų pinigai bus bendri”.
15 Mano sūnau, neik su jais, sulaikyk savo koją nuo jų tako.
16 Jų kojos bėga į pikta, jie skuba kraują pralieti.
17 Veltui tiesiamas tinklas paukščiams matant.
18 Jie tykoja savo pačių kraujo, pasalą ruošia savo gyvybei.
19 Toks yra kelias kiekvieno, kuris godus turto, jis atima jo savininko gyvybę.
20 Išmintis šaukia gatvėje, pakelia balsą aikštėje.
21 Ji šaukia svarbiausiose susibūrimo vietose ir miesto vartuose skelbia savo žodžius:
22 “Neišmanėliai, ar ilgai dar mylėsite neišmanymą? Niekintojai, ar ilgai džiaugsitės savo patyčiomis? Kvailiai, ar ilgai nekęsite pažinimo?
23 Klausykitės mano įspėjimų! Aš išliesiu jums savo dvasios, paskelbsiu savo žodžius.
24 Kadangi aš šaukiau, o jūs nepaklausėte, ištiesiau jums ranką, bet niekas nekreipė dėmesio,
25 jūs paniekinote mano patarimus ir nepaisėte mano įspėjimų,
26 tai ir aš juoksiuos, kai jūs žlugsite, tyčiosiuos, kai jus apims baimė,
27 kai siaubas užklups kaip audra ir pražūtis kaip viesulas, kai ateis sielvartas ir vargas.
28 Tada jie šauksis manęs, bet aš neatsiliepsiu; jie ieškos manęs, bet neras.
29 Nes jie nekentė pažinimo ir nepasirinko Viešpaties baimės.
30 Jie nepriėmė mano patarimų ir paniekino mano barimą.
31 Todėl jie valgys savo kelių vaisių, pasisotins savo sumanymais.
32 Neišmanėlių užsispyrimas užmuš juos, kvailius pražudys jų neapdairumas.
33 Kas manęs klauso, gyvens saugiai, bus ramus ir nebijos pikto”.

Job 41,1-34
1 “Ar gali pagauti leviataną kabliu ir užnerti virvę jam ant liežuvio?
2 Ar gali perverti kabliu jo šnerves ir akstinu perdurti jo žiaunas?
3 Ar jis maldaus tave, ar kalbės švelniais žodžiais?
4 Ar jis sudarys sutartį su tavimi ir tarnaus tau amžinai?
5 Ar gali žaisti su juo kaip su paukščiu ir jį pririšti savo mergaitėms?
6 Ar dėl jo tarsis žvejai ir pasidalins jį pirkliai?
7 Ar gali prismaigstyti strėlių į jo odą ir žeberklu persmeigti jo galvą?
8 Jei paliesi jį ranka, atsiminsi ir daugiau to nebedarysi.
9 Tuščia viltis jį nugalėti, nes vien į jį pažvelgus, baimė ima.
10 Niekas nedrįstų jo erzinti. Kas tad galėtų atsilaikyti prieš mane?
11 Kas davė man pirmas, kad jam atlyginčiau? Viskas po dangumi priklauso man.
12 Neslėpsiu jo didybės, galios ir tobulos sandaros.
13 Kas atidengs jo drabužio kraštą? Kas sieks tarp jo dantų?
14 Kas jį pražiodys? Jo dantys baisūs.
15 Jis didžiuojasi savo žvynais, kurie sutvirtinti lyg antspaudu.
16 Jie taip arti vienas kito, kad nė oras nepatenka į jų tarpą.
17 Jie vienas su kitu neatskiriamai sujungti.
18 Nuo jo čiaudėjimo blykčioja žaibai, jo akys spindi lyg aušra.
19 Iš jo nasrų eina ugnis, skraido ugnies kibirkštys.
20 Iš jo šnervių kyla garai kaip iš verdančio katilo.
21 Jo kvapas uždega anglis, liepsna veržiasi iš jo nasrų.
22 Jo jėga sprande; jo išvaizda baugina.
23 Jo kūno dalys tvirtai sujungtos, jos nepajudinamos.
24 Širdis jo kieta kaip akmuo, tvirta kaip apatinė girnų pusė.
25 Prieš jį dreba galiūnai, išgąsdinti pasitraukia.
26 Nei kardu, nei strėle ar ietimi jo nesužeisi.
27 Geležis jam kaip šiaudai, varis kaip supuvęs medis.
28 Strėlės jo negąsdina, mėtyklės akmenys jam tik pelai.
29 Lazdos jam kaip ražienos, jis juokiasi iš švilpiančių iečių.
30 Po juo aštrūs akmenys, ant aštrių šukių jis guli kaip ant dumblo.
31 Jis užvirina gelmę kaip puodą, jūrą padaro kaip tepalų puodą.
32 Jam nuplaukus, lieka šviesus takas, gelmė atrodo pražilusi.
33 Žemėje nėra jam lygaus; jis nepažįsta baimės.
34 Jis žiūri į viską iš aukšto; jis karalius visų išdidumo vaikų”.

Job 33,1
1 “Jobai, klausyk mano žodžių ir juos įsidėmėk.

Job 31,1
1 “Pasižadėjau niekada geisdamas nežiūrėti į mergaitę.

Job 16,21
21 O kad kas galėtų apginti žmogų prieš Dievą, kaip žmogus apgina savo artimą.

Job 19,1-29
1 Jobas atsakydamas tarė:
2 “Kaip ilgai varginsite mano sielą ir kankinsite mane tuščiais žodžiais?
3 Jau dešimt kartų mane plūdote ir nesigėdite mane kankinti.
4 O jei iš tikrųjų nusikaltau, tai mano klaida yra su manimi.
5 Ar iš tikrųjų norite didžiuotis prieš mane ir įrodyti mano nusikaltimą?
6 Žinokite, kad Dievas mane pargriovė ir savo tinklu mane pagavo.
7 Aš šaukiu apie priespaudą, bet niekas neatsiliepia, šaukiu garsiai, bet nėra teisybės.
8 Jis užtvėrė man kelią, kad negaliu praeiti; mano takus Jis apsupo tamsa.
9 Jis nuplėšė mano garbę ir nuėmė karūną man nuo galvos.
10 Iš visų pusių Jo naikinamas krintu, mano viltis lyg nukirstas medis.
11 Jo rūstybė užsidegė prieš mane, Jis laiko mane savo priešu.
12 Jo būriai traukia kartu prieš mane ir apgula mano palapinę.
13 Jis patraukė mano brolius nuo manęs ir pažįstami šalinasi manęs.
14 Mano artimieji paliko mane, mano draugai mane užmiršo.
15 Tie, kurie gyvena mano namuose, net mano tarnaitės, laiko mane svetimu, nepažįstamas tapau jų akyse.
16 Aš šaukiu savo tarną, bet jis neatsiliepia, aš turiu jį maldauti savo burna.
17 Mano kvapas bjaurus mano žmonai ir mano kūno vaikai atmetė mane.
18 Maži vaikai niekina mane. Kai noriu atsikelti, jie šaiposi iš manęs.
19 Manimi bjaurisi mano artimiausi draugai; tie, kuriuos mylėjau, tapo mano priešais.
20 Iš manęs liko tik oda ir kaulai, prie dantų liko tik lūpos.
21 Draugai, pasigailėkite, pasigailėkite manęs, nes Dievo ranka palietė mane.
22 Kodėl mane persekiojate kaip Dievas ir nepasisotinate mano kūnu?
23 O kad mano žodžiai būtų įrašyti į knygą,
24 įrėžti geležiniu rašikliu bei švinu amžiams į uolą.
25 Nes aš žinau, kad mano Atpirkėjas gyvas ir kad Jis atsistos galiausiai ant žemės.
26 Ir kai mano oda sunyks, aš savo kūne regėsiu Dievą.
27 Aš pats Jį matysiu, savo akimis žiūrėsiu į Jį, o ne svetimomis. Mano širdis krūtinėje ilgisi Jo.
28 Jūs turėtumėte sakyti: ‘Kodėl mes jį persekiojame?’, tarsi priežastis būtų manyje.
29 Bijokite kardo, nes pyktis baudžiamas kardu, kad žinotumėte, jog yra teismas”.

Job 17,1-16
1 “Mano kvėpavimas nusilpo, dienos trumpėja, kapai paruošti man.
2 Mane apspito išjuokėjai, mano akys pavargo bežiūrėdamos į juos.
3 Tu pats laiduok už mane, nes kas kitas paduos man ranką?
4 Tu paslėpei supratimą nuo jų širdžių, todėl jų neišaukštinsi.
5 Kas pataikauja savo draugams, to vaikai nesidžiaugs laimikiu.
6 Jis padarė mane priežodžiu žmonėms, visi spjaudo man į veidą.
7 Mano akys aptemo nuo sielvarto, mano kūnas kaip šešėlis.
8 Teisieji pasibaisės tuo, o nekaltieji pakils prieš veidmainius.
9 Teisusis laikysis savo kelio, o tas, kurio rankos švarios, stiprės ir stiprės.
10 Ateikite jūs visi dar kartą, nes tarp jūsų nerandu nė vieno išmintingo.
11 Mano dienos praėjo; sumanymai ir mano širdies siekiai sudužo.
12 Jie naktį padarė diena, tačiau trūksta šviesos tamsoje.
13 Ko gi aš dar laukiu? Mano namai yra kapas; aš savo guolį pasiklojau tamsoje.
14 Sugedimą aš vadinu tėvu, o kirmėles-motina ir seserimi.
15 Kur yra mano viltis? Kas pamatys, kuo viliuosi?
16 Ji nueis su manimi į gelmes ir ilsėsis su manimi dulkėse”.

Job 9,1-35
1 Jobas atsakydamas tarė:
2 “Tikrai žinau, kad taip yra. Bet kaip žmogus gali būti teisus prieš Dievą?
3 Jei jis ginčytųsi su Juo, negalėtų Jam atsakyti nė į vieną iš tūkstančio.
4 Jis išmintingas širdyje ir galingas jėga. Kas, užsikietinęs prieš Jį, turėjo sėkmę?
5 Jis perkelia kalnus nepastebimai, rūstaudamas juos sunaikina.
6 Jis sudrebina žemę ir supurto jos stulpus.
7 Jis įsako saulei, ir ji nepateka, ir žvaigždes užantspauduoja.
8 Jis vienas ištiesė dangus ir žingsniuoja jūros bangomis.
9 Jis padarė Grįžulo ratus, Orioną ir Sietyną bei Pietų skliauto žvaigždynus.
10 Jis padaro didelių, mums nesuvokiamų dalykų ir nesuskaičiuojamų stebuklų.
11 Štai Jis praeina pro mane, bet aš Jo nepastebiu; Jis eina tolyn, o aš Jo nematau.
12 Jei Jis atims, kas sutrukdys Jam ir paklaus: ‘Ką Tu darai?’
13 Jei Dievas nesulaikys savo rūstybės, išdidūs padėjėjai nusilenks prieš Jį.
14 Kaip tad aš galėčiau Jam pasiteisinti ir parinkti tinkamus žodžius?
15 Jei aš ir būčiau teisus, negalėčiau atsakyti Jam, bet turėčiau maldauti savo Teisėją.
16 Jei aš šaukčiausi ir Jis atsakytų man, nepatikėčiau, kad Jis manęs klauso.
17 Jis viesulu palaužia mane ir daugina mano žaizdas be priežasties;
18 Jis neleidžia man atsikvėpti, bet pripildo mane kartybių.
19 Jei kalbėčiau apie jėgą, Jis stiprus! O jei apie teismą, kas paskirs man laiką bylinėtis?
20 Jei teisinčiau save, mano paties žodžiai pasmerktų mane; jei būčiau nekaltas, jie mane kaltintų.
21 Aš esu nekaltas. Bet nebenoriu pažinti savo sielos ir niekinu savo gyvybę.
22 Nėra jokio skirtumo. Todėl sakau: ‘Jis sunaikina kaltą ir nekaltą’.
23 Jei netikėta nelaimė pražudo, Jis juokiasi iš nekaltųjų išmėginimų.
24 Žemė atiduota nedorėliams, Jis uždengia teisėjų veidus. Kas gi visa tai daro, ar ne Jis?
25 Mano dienos greitesnės už pasiuntinį; jos nubėgo, nematę nieko gero.
26 Jos pralėkė kaip greiti laivai, kaip erelis, puoląs grobį.
27 Jei sakyčiau: ‘Aš pamiršiu savo skundą, paliksiu savo sunkumą ir paguosiu save’,
28 tai bijausi visų savo kančių, žinodamas, kad Tu manęs nelaikysi nekaltu.
29 Jei aš esu nedorėlis, tai kam veltui stengtis?
30 Jei nusiprausčiau sniego vandeniu ir kaip niekada švariai nusiplaučiau rankas,
31 Tu vis tiek įstumtum mane į purvą, ir mano rūbai baisėtųsi manimi.
32 Jis nėra žmogus kaip aš, kad Jam galėčiau atsakyti ir abu galėtumėme stoti į teismą.
33 Tarp mūsų nėra tarpininko, kuris galėtų uždėti ant mūsų rankas.
34 O kad Jis patrauktų nuo manęs savo lazdą ir manęs nebegąsdintų.
35 Tada kalbėčiau nebijodamas Jo, bet dabar taip nėra”.

Job 7,1-21
1 “Ar nėra žmogui skirto laiko žemėje? Ar jo dienos nėra kaip samdinio dienos?
2 Kaip vergas trokšta pavėsio ir samdinys laukia algos,
3 taip aš gavau tuštybės mėnesius ir vargo naktys skirtos man.
4 Kai atsigulu, galvoju: ‘Kada pasibaigs naktis ir aš atsikelsiu?’ Taip aš vargstu ir kenčiu iki aušros.
5 Mano kūnas aplipęs kirmėlėmis ir purvais, mano oda sutrūkinėjusi ir susitraukusi.
6 Mano dienos greitesnės už audėjo šaudyklę ir baigiasi neviltimi.
7 Atsimink, kad mano gyvenimas tėra vėjas; mano akys neberegės gero.
8 Akys to, kuris mane matė, nebematys manęs; Tu žiūrėsi, bet manęs nebebus.
9 Kaip debesis nueina ir dingsta, taip nuėjęs į kapą nebesugrįžta.
10 Jis nebegrįš į savo namus, jo vieta nebepažins jo.
11 Aš neužversiu savo burnos, kalbėsiu dvasios skausme, skųsiuos savo sielos kartume.
12 Ar aš esu jūra, ar banginis, kad statai man sargybą?
13 Kai sakau: ‘Mano lova paguos mane, mano guolis palengvins mano skundą’,
14 Tu baugini mane sapnais ir gąsdini regėjimais.
15 Todėl mano siela pasirinktų būti pasmaugta, ir mirtis man geriau už gyvenimą.
16 Aš bjauriuosi juo ir nebenoriu gyventi. Palik mane, mano dienos-tuštybė.
17 Kas yra žmogus, kad jį laikai pagarboje ir kreipi į jį savo dėmesį?
18 Aplankai jį kas rytą, kas akimirką jį mėgini.
19 Kada paliksi mane ir leisi ramiai nuryti seilę?
20 Jei nusidėjau, ką Tau padarysiu, žmonių sarge? Kodėl mane pasirinkai taikiniu, kad būčiau sau našta?
21 Kodėl neatleidi mano kaltės ir nepanaikini mano nusikaltimo? Aš gulėsiu dulkėse; Tu ieškosi manęs rytą, tačiau manęs nebebus”.

Job 6,1-30
1 Jobas atsakydamas tarė:
2 “O kad pasvertų mano vargą ir ant svarstyklių uždėtų mano kentėjimus!
3 Visa tai svertų daugiau už jūros smėlį. Todėl aš nuryju savo žodžius.
4 Visagalio strėlės įsmeigtos į mane, jų nuodus turi gerti mano dvasia. Dievo baisenybės išsirikiavę prieš mane.
5 Ar žvengia laukinis asilas, turėdamas žolės? Ar baubia jautis prie savo pašaro?
6 Ar galima valgyti beskonį dalyką be druskos? Ar kiaušinio baltymas turi skonį?
7 Tai, kuo bjaurėdavosi mano siela, yra mano suspaudimo maistas.
8 O kad įvyktų, ko prašau, ir Dievas suteiktų man, ko ilgiuosi.
9 Kad patiktų Dievui sunaikinti mane, rankos pakėlimu pribaigti mane.
10 Tai būtų man paguoda ir aš džiaugčiausi kentėdamas. Tenesigaili Jis manęs, nes aš neišsigyniau Šventojo žodžių.
11 Iš kur man jėgos, kad turėčiau viltį? Koks galas, kad aš toliau gyvenčiau?
12 Ar mano jėga yra akmens jėga? Ar mano kūnas iš vario?
13 Manyje nėra pagalbos ir išmintis pasitraukė nuo manęs.
14 Kenčiantis turėtų susilaukti gailestingumo iš savo draugo, tačiau jis atsisako Visagalio baimės.
15 Mano broliai yra klastingi kaip upelis, kaip vandens srovės, tekančios pro šalį.
16 Jie yra lyg tamsus ledas, padengtas sniegu.
17 Saulei kaitinant, jie pradingsta, karščiui užėjus-išnyksta.
18 Jų kelias pasuka į šalį, jie teka į tuštumą ir pranyksta.
19 Temos ir Šebos karavanai tyrinėjo juos ir pasitikėjo jais.
20 Tačiau jų viltis apvylė juos, jie atėjo ir buvo sugėdinti.
21 Jūs esate niekas, nes pamatę mano pažeminimą, išsigandote.
22 Argi ar prašiau: ‘Duokite man dovanų iš savo turto?’
23 Arba: ‘Išgelbėkite mane iš priešo rankų. Išpirkite mane iš prispaudėjų’.
24 Pamokykite mane, ir aš nutilsiu; duokite man suprasti mano klaidas.
25 Kokie stiprūs yra tiesos žodžiai, o jūsų kalbos nieko neįrodo.
26 Jūs savo žodžiais man tik prikaišiojate; jie nuliūdusiam praeina lyg vėjas.
27 Jūs puolate našlaitį ir savo draugui kasate duobę.
28 Dabar pažvelkite į mane ir matysite, ar aš meluoju.
29 Atsakykite, kad nebūtų netiesos. Atsakykite, ar aš ne teisus?
30 Spręskite, ar aš netiesą kalbu? Ar aš neatskiriu tiesos nuo melo?”

Job 5,1-27
1 “Šauk, jei kas nors tau atsakys. Į kurį iš šventųjų kreipsies?
2 Kvailį sunaikina pyktis, ir prastuolis žūva dėl pavydo.
3 Aš mačiau kvailį, kuris suleido šaknis, tačiau tuoj pat prakeikiau jo buveinę.
4 Jo vaikai nėra saugūs; jie yra mušami vartuose, ir niekas jų neišgelbsti.
5 Alkanas suvalgo jų derlių, erškėčiai nekliudo jam pasiimti. Plėšikas praryja jo nuosavybę.
6 Vargas neiškyla iš dulkių ir bėda neišauga iš žemės.
7 Tačiau žmogus gimęs vargti, kaip paukštis skrajoti.
8 Aš ieškočiau Dievo ir patikėčiau savo bylą Jam,
9 kuris daro didelių, neištiriamų ir nuostabių dalykų be skaičiaus.
10 Jis duoda žemei lietaus ir siunčia vandens laukams.
11 Jis pakelia pažemintus ir liūdinčius nuramina.
12 Gudriųjų sumanymus Jis paverčia niekais, todėl jų darbai nesėkmingi.
13 Jis sugauna gudriuosius jų pačių klastose, ir sukčių sumanymai nueina niekais.
14 Dienos metu jie susiduria su tamsa ir vidudienį vaikšto apgraibomis kaip naktį.
15 Jis išgelbsti vargšą nuo kardo, nuo jų kalbų ir stipriųjų rankos.
16 Vargšas turi viltį, o neteisybei užčiaupiama burna.
17 Laimingas žmogus, kurį Dievas pamoko, todėl nepaniekink Visagalio drausmės.
18 Jis sužeidžia, bet ir aptvarsto, Jis sumuša, tačiau ir pagydo.
19 Jis išgelbės tave iš šešių nelaimių, o septintoje pikta nepalies tavęs.
20 Bado metu Jis išpirks tave iš mirties, o kare-nuo kardo jėgos.
21 Tavęs nepalies liežuvių plakimai ir nebaugins gresiantis sunaikinimas.
22 Sunaikinimo ir bado metu tu juoksiesi, laukinių žvėrių nebijosi.
23 Lauko akmenys bus tavo sąjungininkai, o laukiniai žvėrys bus taikoje su tavimi.
24 Tu patirsi, kad tavo palapinė bus saugi, tu lankysiesi savo buveinėje ir nenusidėsi.
25 Tu patirsi, kad tavo sėkla bus gausi, o tavo palikuonys kaip žolė lankoje.
26 Tu nueisi į kapą senatvėje, būsi kaip javų pėdai, suvežami savo laiku.
27 Mes tai ištyrėme ir taip yra. Klausyk ir žinok tai savo labui”.

Job 4,1-21
1 Temanas Elifazas atsakydamas tarė:
2 “Jei kalbėsime tau, gal tau ir nepatiks, tačiau kas gali susilaikyti nekalbėjęs?
3 Tu daugelį pamokei ir sustiprinai jų pailsusias rankas.
4 Klumpantį tavo žodžiai palaikė, linkstančius jo kelius tu sutvirtinai.
5 Dabar tai užgriuvo tave, ir tu nusilpai; tai palietė tave, ir tu sunerimęs.
6 Ar tai tavo baimė, pasitikėjimas, viltis ir tiesumas tavo kelių?
7 Pagalvok, kas, būdamas nekaltas, pražuvo? Ar teisusis buvo sunaikintas?
8 Kiek esu matęs, kas aparė blogį ir pasėjo piktadarystes, tai ir nupjovė.
9 Nuo Dievo pūstelėjimo jie žuvo; Jo rūstybės kvapas juos sunaikino.
10 Liūto riaumojimas ir piktos liūtės balsas nutildomi, jaunų liūtų dantys išdaužomi.
11 Senas liūtas žūva, neradęs grobio, ir liūtės jaunikliai išsisklaido.
12 Paslaptis mane aplankė ir mano ausis ją nugirdo.
13 Mąstant apie nakties regėjimus, kai gilus miegas buvo apėmęs žmones,
14 mane apėmė išgąstis ir drebėjimas, ir visi mano kaulai tirtėjo.
15 Dvasia praėjo pro mano veidą, ir mano plaukai pasišiaušė.
16 Ji stovėjo, tačiau jos neatpažinau. Pavidalas buvo prieš mano akis; buvo tylu, ir aš išgirdau balsą:
17 ‘Ar mirtingas žmogus gali būti teisesnis už Dievą? Ar jis gali būti tyresnis už savo Kūrėją?
18 Savo tarnais Jis nepasitiki ir mato angelų klaidas.
19 Juo labiau tie, kurie gyvena molio namuose, kurių pamatai-dulkės. Jie sunyks kandžių suėsti.
20 Jie naikinami nuo ryto iki vakaro ir pražūna niekieno nepastebimi.
21 Argi jų didybė nepranyksta? Jie miršta tiesos nesuvokdami’ ”.

Job 3,25-26
25 Tai, ko labai bijojau, užgriuvo mane, ir tai, dėl ko nuogąstavau, ištiko mane.
26 Aš nebuvau saugus ir neturėjau poilsio, aš nenurimdavau, tačiau bėda atėjo”.

Job 3,3
3 “Tegul pražūna diena, kurią gimiau, ir naktis, kurią buvau pradėtas.

Job 3,1-26
1 Pagaliau Jobas atvėrė burną ir prakeikė savo dieną.
2 Jobas prabilo ir tarė:
3 “Tegul pražūna diena, kurią gimiau, ir naktis, kurią buvau pradėtas.
4 Tegul ta diena tampa tamsybe. Dieve, neprisimink jos ir neduok jai šviesos.
5 Te tamsa ir mirties šešėlis apgaubia ją, te debesis aptemdo ją ir juoduma tepadaro ją baisią.
6 Ta naktis tegul būna tamsi; tegul ji bus išbraukta iš metų ir mėnesių dienų skaičiaus.
7 Ta naktis tegul būna apleista ir tenesigirdi joje džiaugsmingo balso.
8 Tegul prakeikia tą dieną tie, kurie gali pažadinti leviataną.
9 Tegul aptemsta aušros žvaigždės ir nepasirodo laukiama šviesa, akys teneišvysta aušros spindulių.
10 Nes ji neužvėrė mano motinos įsčių ir nepaslėpė vargo nuo manęs.
11 Kodėl nemiriau gimdamas ir kodėl neatidaviau dvasios, išeidamas iš pilvo?
12 Kodėl mane laikė ant kelių ir maitino krūtimi?
13 Tada gulėčiau ramus ir tylus ir miegočiau, ir ilsėčiausi
14 kartu su žemės karaliais ir patarėjais, kurie atstatė sau apleistas vietas,
15 arba su kunigaikščiais, kurie turėjo aukso ir pripildė savo namus sidabro,
16 arba kaip paslėptas nelaiku gimęs kūdikis, neregėjęs šviesos.
17 Ten piktadariai nebesiaučia ir pavargusieji ilsisi.
18 Ten belaisviai ilsisi kartu ir nebegirdi prižiūrėtojo balso.
19 Didelis ir mažas yra ten, vergas ten yra laisvas nuo savo valdovo.
20 Kodėl šviesa duodama tam, kuris kenčia, ir gyvybė apkartusiai sielai?
21 Laukiantieji mirties jos nesulaukia; jie jos ieško labiau negu paslėptų turtų.
22 Jie džiaugiasi ir yra labai patenkinti, kai suranda sau kapą.
23 Kodėl duota šviesa žmogui, kurio kelias paslėptas ir kurį Dievas spaudžia iš visų pusių?
24 Mano dūsavimai kyla prieš valgant, o aimanos liejasi kaip tekantis vanduo.
25 Tai, ko labai bijojau, užgriuvo mane, ir tai, dėl ko nuogąstavau, ištiko mane.
26 Aš nebuvau saugus ir neturėjau poilsio, aš nenurimdavau, tačiau bėda atėjo”.

Job 2,11-13
11 Trys Jobo draugai: temanas Elifazas, šuachas Bildadas ir naamatietis Cofaras, išgirdę apie Jobo nelaimę, susitarė ir atėjo gedėti su juo ir jį paguosti.
12 Pamatę jį iš tolo, nepažino jo. Jie perplėšė savo apsiaustus, balsiai verkė ir mėtė dulkes virš savo galvų link dangaus.
13 Septynias dienas ir septynias naktis jie sėdėjo su juo ant žemės; nė vienas nepratarė žodžio, nes jie matė, kad jo kančia labai didelė.

Job 2,10
10 Jobas jai atsakė: “Tu kalbi kaip viena iš kvailų moterų. Argi priimtume gera iš Dievo rankos, o pikta nepriimtume?” Visu tuo Jobas nenusidėjo savo lūpomis.

Job 2,3
3 Viešpats klausė šėtoną: “Ar atkreipei dėmesį į mano tarną Jobą? Juk žemėje nėra jam lygaus. Jis yra tobulas ir teisus, bijo Dievo ir vengia pikto. Jis ir toliau lieka man ištikimas, nors tu mane sukurstei prieš jį, kad be priežasties jam kenkčiau”.

Pr 2,7
7 Ir Viešpats Dievas padarė žmogų iš žemės dulkių ir įkvėpė į jo šnerves gyvybės kvapą. Taip žmogus tapo gyva siela.

Jok 5,11
11 Štai mes laikome palaimintais ištvėrusius. Jūs girdėjote apie Jobo ištvermę ir matėte, kokia buvo jam Viešpaties skirta pabaiga, nes Viešpats kupinas užuojautos ir gailestingumo.

2 Tim 2,15
15 Uoliai stenkis pasirodyti Dievui tinkamu darbininku, neturinčiu ko gėdytis, tiksliai perteikiančiu tiesos žodį.

Ez 14,20
20 ir jame būtų Nojus, Danielius ir Jobas, kaip Aš gyvas,-sako Viešpats,-jie savo teisumu neišgelbėtų nei sūnų, nei dukterų, tik savo gyvybes.

Mok 12,7
7 Dulkės sugrįš į žemę, iš kurios kilo, o dvasia-pas Dievą, kuris ją davė.

Mok 9,5
5 Gyvieji žino, kad jie mirs, bet mirusieji nieko nebežino. Jie nebesulauks jokio atlyginimo ir bus užmiršti.

Pat 22,6
6 Parodyk vaikui kelią, kuriuo jis turi eiti, tai ir pasenęs jis nenukryps nuo jo.

Ps 139,13-16
13 Tu mano širdį sukūrei, sutvėrei mane motinos įsčiose.
14 Girsiu Tave, kad taip nuostabiai ir baimę keliančiai esu sukurtas. Kokie nuostabūs yra Tavo darbai, ir mano siela tai gerai žino.
15 Nė vienas kaulas nebuvo paslėptas nuo Tavęs, kai slaptoje buvau padarytas, kai buvau tveriamas žemės gelmėse.
16 Tavo akys matė mane dar negimusį ir Tavo knygoje buvo viskas surašyta: dienos, kurias man skyrei, kai dar nė vienos jų nebuvo.

Ps 100,3
3 Žinokite, kad Viešpats yra Dievas. Jis mus sukūrė, o ne mes patys; mes esame Jo tauta ir Jo ganyklos avys.

Job 31,15
15 Ar ne Tas, kuris padarė mane įsčiose, padarė ir juos? Ar ne vienas sutvėrė mus įsčiose?

Job 30,1
1 “Dabar juokiasi iš manęs jaunesni už mane, kurių tėvų nebūčiau laikęs prie savo avių bandos šunų.

Job 29,1
1 Jobas tęsė savo palyginimą:

Job 24,1
1 “Visagalis žino laikus, tai kodėl tie, kurie Jį pažįsta, nesulaukia Jo dienos?

Job 22,1-15
1 Temanas Elifazas atsakydamas tarė:
2 “Ar gali žmogus būti naudingas Dievui? Išminčiaus nauda yra jam pačiam.
3 Ar Visagaliui malonu, jei esi teisus? Ar Jis turi naudos, jei tavo kelias nepeiktinas?
4 Ar dėl to, kad Jo bijai, Jis bara tave ir patraukia tave į teismą?
5 Ar ne dėl tavo didelės nedorybės ir nesuskaičiuojamų kalčių?
6 Ėmei užstatą iš savo brolių už nieką, nuplėšei nuogiesiems drabužius,
7 nepagirdei ištroškusio, alkano nepamaitinai.
8 Savo jėga įsigijai nuosavybę, būdamas galingas, pasilaikei ją.
9 Našles išvarei be nieko ir našlaičius palikai tuščiomis rankomis.
10 Todėl tu patekai į spąstus ir netikėta baimė vargina tave,
11 tamsoje tu negali matyti; vandens gausybė apdengė tave.
12 Argi Dievo nėra dangaus aukštybėje? Žiūrėk, kaip aukštai yra žvaigždės.
13 Tu sakai: ‘Ką Dievas žino? Ar Jis gali teisti pro tamsius debesis?
14 Tamsūs debesys dengia Jį, Jis nieko nemato vaikščiodamas dangaus skliautu’.
15 Ar vis dar laikaisi seno kelio, kuriuo piktadariai vaikščiojo?

Job 21,1-34
1 Jobas atsakydamas tarė:
2 “Klausykite atidžiai mano žodžių, ir tokia bus jūsų paguoda.
3 Kantriai išklausykite mano kalbą; kai baigsiu, galite toliau tyčiotis.
4 Argi mano skundas žmogui? Jei taip būtų, mano dvasia nesijaudintų.
5 Pažvelkite į mane ir nusigąskite, uždenkite ranka savo burnas.
6 Tai prisiminęs, pats nusigąstu, drebėjimas apima mano kūną.
7 Kodėl nedorėliai gyvena iki senatvės ir yra kupini jėgos?
8 Jų palikuonys įsikuria jų aplinkoje, jų vaikaičiai gyvena su jais.
9 Jų namai saugūs, jie nieko nebijo, ir Dievo lazda jų neplaka.
10 Jų galvijai veisiasi, karvės apsiveršiuoja ir neišsimeta.
11 Jų vaikai šokinėja kaip ėriukai ir žaidžia.
12 Jie paima būgnelius ir arfas ir džiaugiasi, skambant fleitai.
13 Jie gyvena pasiturinčiai ir per akimirksnį nueina į kapus,
14 nors jie sako Dievui: ‘Atsitrauk nuo mūsų. Mes nenorime pažinti Tavo kelių.
15 Kas yra Visagalis, kad Jam turėtume tarnauti? Kokią naudą turėsime, jei melsimės Jam?’
16 Bet jų gerovė nėra jų pačių rankose; todėl nedorėlių patarimas yra toli nuo manęs.
17 Juk dažnai užgęsta nedorėlių žibintas ir juos prislegia nelaimės! Dievas užsirūstinęs siunčia jiems vargų.
18 Jie yra kaip šiaudai prieš vėją, kaip audros nunešami pelai.
19 Jūs sakote, kad Dievas kaupia nedorybes jo vaikams! Tegul Jis atlygina jam pačiam, kad jis tai žinotų.
20 Jo akys tepamato savo pražūtį ir jis tegeria Visagalio rūstybę.
21 Kam jam rūpintis savo namais po savęs, kai jo mėnesių skaičius bus nutrauktas?
22 Argi galima pamokyti išminties Dievą, kuris teisia valdovus?
23 Vienas miršta kupinas jėgų, laisvas nuo rūpesčių ir ramus,
24 jo viduriai pilni taukų ir jo kaulai prisigėrę smegenų.
25 Kitas miršta su apkartusia siela, nieko gero neragavęs.
26 Abu paguldomi į dulkes, ir kirmėlės juos apdengia.
27 Aš žinau jūsų mintis ir jūsų nedoras užmačias prieš mane.
28 Jūs sakote: ‘Kur kunigaikščių namai ir kur nedorėlių buveinės?’
29 Pasiklausykite keliautojų ir pasimokykite iš jų pasakojimų,
30 kad nedorėlis palaikomas žlugimo dienai ir bus atvestas į rūstybės dieną.
31 Kas pasakys jam į akis apie jo kelius? Kas atlygins jam už tai, ką jis padarė?
32 Jis bus nuvežtas į kapines ir pasiliks kape.
33 Slėnio grumstai bus jam mieli; kiekvienas žmogus nueis paskui jį ir prieš jį buvo nesuskaitoma daugybė.
34 Kaip tad jūs mane tuščiai guodžiate, nes jūsų atsakymai yra tik apgaulė”.

Job 20,1-29
1 Naamatietis Cofaras atsakydamas tarė:
2 “Mano mintys verčia mane atsiliepti, ir dėl to aš skubu kalbėti.
3 Aš girdėjau priekaištus man ir mano supratimo dvasia verčia mane atsakyti.
4 Ar nežinai, kad nuo seno, kai žmogus buvo įkurdintas žemėje,
5 nedorėlių džiaugsmas trumpas ir veidmainių džiaugsmas tik akimirka?
6 Nors jo puikybė pasiektų dangus ir jo galva liestų debesis,
7 jis pražus kaip jo paties išmatos. Kas jį matė, klaus: ‘Kur jis?’
8 Kaip sapnas jis dings, pranyks kaip nakties regėjimas.
9 Akis, kuri jį matė, nebematys jo daugiau ir jo vieta jo neberegės.
10 Jo vaikai ieškos beturčių palankumo, jo rankos sugrąžins jo turtus.
11 Jo kaulai pilni jaunystės nuodėmių, kurios gulės dulkėse kartu su juo.
12 Nors nedorybė saldi jo burnoje, nors jis slepia ją po savo liežuviu,
13 saugo ją ir nepaleidžia, paslėpęs savo burnoje,
14 tačiau maistas jo viduriuose virs gyvačių tulžimi.
15 Prarytus turtus jis išvems; Dievas iš jo pilvo ištrauks juos.
16 Gyvačių nuodus jis čiulps, jį nužudys angies liežuvis.
17 Jis nematys upių ir upelių, tekančių medumi ir pienu.
18 Ką jis uždirbo, turės atiduoti ir neprarys to. Jis atlygins savo turtais ir nepasidžiaugs jais.
19 Nes jis nuskriaudė ir apleido vargšą, pasisavino namus, kurių nestatė.
20 Jo godumui nebuvo ribų, bet jis nieko neišgelbės.
21 Neliks jo valgio ir niekas nežiūrės į jo gėrybes.
22 Kai jis bus apsirūpinęs, jam bus ankšta, nelaimės rankos apims jį.
23 Kai jis norės prikimšti savo pilvą, Dievas pasiųs savo rūstybę ant jo, išlies ją, jam bevalgant.
24 Jis bėgs nuo geležinio ginklo, bet jį pervers varinis lankas.
25 Strėlė bus ištraukta iš jo kūno, žibantis antgalis bus išliejęs jo tulžį; siaubai apniks jį.
26 Tamsa paslėpta jo viduje; prarys jį ugnis, kurios niekas neužkūrė. Bus varginami tie, kas liks jo palapinėje.
27 Dangus atskleis jo kaltę ir žemė sukils prieš jį.
28 Visas jo turtas bus sunaikintas ir nuneštas Jo rūstybės dieną.
29 Tokia dalis yra nuo Dievo nedorėliui ir toks palikimas yra Dievo jam skirtas”.

Job 18,1-21
1 Šuachas Bildadas atsakydamas tarė:
2 “Ar ilgai jūs dar taip kalbėsite? Nutilkite ir leiskite mums kalbėti.
3 Kodėl mes laikomi gyvuliais ir neišmanėliais?
4 Tu plėšai save pykčiu. Ar dėl tavęs žemė taps tuščia ir uolos pajudės iš savo vietos?
5 Nedorėlio šviesa užges ir jo liepsnos kibirkštis nebešvies.
6 Jo palapinėje bus tamsu ir jo žiburys užges su juo.
7 Jo buvę tvirti žingsniai sutrumpės, jo paties sumanymas jį parblokš.
8 Jo kojos įkliuvusios į tinklą, jis eina uždengta duobe.
9 Jo kulnis pateks į spąstus, ir jis paklius plėšikui.
10 Kilpa padėta jam ant žemės, spąstai ant tako.
11 Pavojai gąsdins jį iš visų pusių ir nuvarys jį nuo kojų.
12 Jo jėgos išseks nuo bado, žlugimas pasiruošęs prie jo šono.
13 Jo odą suės ligos, mirties pirmagimis prarys jo jėgą.
14 Jo pasitikėjimas bus išrautas iš jo palapinės ir nuves jį pas siaubų karalių.
15 Tai gyvens jo palapinėje, nes ji nebepriklauso jam, jo buveinė bus apibarstyta siera.
16 Jo šaknys nudžius žemėje, o šakos bus nukirstos viršuje.
17 Jo atsiminimas dings krašte ir jo vardas nebus minimas gatvėje.
18 Jis bus išvytas iš šviesos į tamsą ir išvarytas iš pasaulio.
19 Palikuonių jis nepaliks tautoje ir niekas nepasiliks jo buveinėje.
20 Po jo atėję stebėsis jo diena ir prieš jį buvę bus išgąsdinti.
21 Tikrai tokia yra nedorėlio buveinė ir vieta to, kuris nepažįsta Dievo”.

Job 16,1-22
1 Jobas atsakydamas tarė:
2 “Tokių kalbų aš jau daug girdėjau. Netikę guodėjai jūs visi.
3 Kada pasibaigs tuščios kalbos? Kas verčia tave man atsakyti?
4 Ir aš galėčiau taip kalbėti, jei jūs būtumėte mano vietoje. Aš galėčiau užversti jus žodžiais ir kraipyti galvą prieš jus.
5 Tačiau aš stiprinčiau jus savo burna ir savo lūpų paguoda lengvinčiau jūsų kančią.
6 Jei kalbu, mano skausmas nesumažėja; jei tyliu, man nelengviau.
7 Bet dabar Jis vargina mane; Tu sunaikinai visą mano šeimą.
8 Tu pripildei mane raukšlių, kurios liudija prieš mane, mano liesumas pakyla manyje liudyti man į veidą.
9 Jis savo rūstybe parbloškė mane ir griežia dantimis prieš mane. Mano priešo akys įsmeigtos į mane.
10 Jie atvėrė prieš mane savo burnas, plūsdami smogia man į veidą, jie susirinko prieš mane.
11 Dievas atidavė mane bedieviams, perdavė į nedorėlių rankas.
12 Aš gyvenau ramiai, bet Jis supurtė mane; nutvėręs už sprando, sutraiškė mane ir pastatė sau taikiniu.
13 Jo šauliai apsupo mane ir be pasigailėjimo perveria mano inkstus, išlieja mano tulžį.
14 Jis daro man žaizdą po žaizdos, puola mane kaip milžinas.
15 Aš savo kūną apdengiau ašutine; savo ragą paslėpiau dulkėse.
16 Mano veidas ištino nuo ašarų, mano akys-mirties šešėlis,
17 nors mano rankose nėra neteisybės; mano malda yra tyra.
18 Žeme, neuždenk mano kraujo, ir mano šauksmas tegul nenutyla.
19 Štai dabar mano liudytojas yra danguje, Tas, kuris pažįsta mane, yra aukštybėse.
20 Mano draugai tyčiojasi iš manęs, tačiau Dievas mato mano ašaras.
21 O kad kas galėtų apginti žmogų prieš Dievą, kaip žmogus apgina savo artimą.
22 Po kelerių metų aš nueisiu tuo keliu, kuriuo nebegrįžtama”.

Job 15,1-35
1 Temanas Elifazas atsakydamas tarė:
2 “Ar išmintingas žmogus kalba tuščius žodžius ir pripildo savo vidurius rytų vėjo?
3 Ar jis kalba netinkamus žodžius ir sako tai, kas neatneša nieko gero?
4 Tu atmetei baimę ir nesivaržai, kalbėdamas prieš Dievą.
5 Tavo lūpos kalba apie tavo kaltę ir tu pasirinkai klastingą liežuvį.
6 Tavo paties burna pasmerkia tave, o ne aš, tavo paties lūpos liudija prieš tave.
7 Bene tu esi pirmas gimęs žmogus, sutvertas pirma kalnų?
8 Ar tu girdėjai Dievo paslaptis ir turi visą išmintį?
9 Ką žinai, ko mes nežinome? Ką supranti, ko mes nesuprantame?
10 Tarp mūsų yra ilgaamžių ir žilagalvių, senesnių už tavo tėvą.
11 Ar tau neužtenka Dievo paguodos? Ar turi kokią paslaptį?
12 Kodėl tavo širdis tave nunešė į šalį ir prieš ką merki savo akį?
13 Kodėl nukreipi savo dvasią prieš Dievą ir leidi tokiems žodžiams išeiti iš tavo lūpų?
14 Kas yra žmogus, kad būtų tyras; tas, kuris gimęs iš moters, kad būtų teisus?
15 Jis nepasitiki savo šventaisiais ir dangūs nėra tyri Jo akivaizdoje,
16 tuo labiau bjaurus ir purvinas žmogus, kuris geria nedorybę kaip vandenį.
17 Klausyk manęs, aš tave pamokysiu, ką patyriau, pasakysiu,
18 ką išminčiai skelbė, sužinoję iš savo tėvų, ir nenuslėpė.
19 Jiems vieniems buvo atiduota žemė ir joks svetimšalis nevaikščiojo tarp jų.
20 Nedorėlis kenčia per visas savo dienas, metų skaičius paslėptas nuo prispaudėjo.
21 Baisūs garsai jo ausyse, taikos metu jį užklumpa naikintojas.
22 Jis nesitiki ištrūkti iš tamsos, jis paskirtas kardui.
23 Jis klaidžioja, ieškodamas duonos. Bet kur ji? Jis žino, kad jo laukia tamsi diena.
24 Jį gąsdina vargas ir pavojus, jie nugalės jį kaip karalius, pasiruošęs kovai.
25 Nes jis grasina Dievui, kėsinasi į Visagalį,
26 su skydu rankoje puola Jį.
27 Jo veidas padengtas riebalais, jis pats aptekęs taukais.
28 Jis gyvena sugriautuose miestuose, namuose, kuriuose niekas negyvena, kurie skirti nugriauti.
29 Jis nepraturtės, jo nuosavybė neišliks; jo turtai nepasklis po žemę.
30 Jis neištrūks iš tamsos, jo šakas sudegins liepsna, nuo Jo burnos kvapo jis pranyks.
31 Tenepasitiki apsigaudamas tuštybe, nes tuštybe bus jam atlyginta.
32 Jis pražus ne laiku ir jo šakos nežaliuos.
33 Jo neprinokusios vynuogės nukris, nubyrės kaip alyvmedžio žiedai.
34 Veidmainių susirinkimas bus nevaisingas, ir ugnis sudegins kyšių ėmėjų palapines.
35 Jie pastoja piktu sumanymu ir pagimdo blogį; jų pilvas paruošia apgaulę”.

Job 14,1-22
1 “Žmogus, gimęs iš moters, gyvena trumpai, bet daug vargsta.
2 Jis kaip gėlė auga ir nuvysta. Jis dingsta kaip šešėlis ir nepasilieka.
3 Ar Tu atversi savo akis į tokį ir nusivesi mane į teismą su savimi?
4 Kas gali iš netyro padaryti tyrą? Niekas!
5 Jo dienos yra tiksliai nustatytos ir mėnesiai suskaičiuoti. Tu nustatai jam ribą, ir jis jos neperžengs.
6 Atsitrauk nuo jo, kad jis pailsėtų, kol kaip samdinys sulauks savo dienos.
7 Medžiui yra viltis, kad ir nukirstas atžels ir iš kelmo išaugs atžalos.
8 Nors žemėje jo šaknys pasensta ir jo kelmas apmiršta dulkėse,
9 bet, gavęs vandens, jis atželia, krauna pumpurus ir išleidžia šakeles kaip jaunas augalas.
10 O žmogus miršta, ir nebėra jo; atiduoda žmogus savo dvasią, kur jis yra?
11 Kaip vanduo išgaruoja iš jūrų, upės nusenka ir išdžiūsta,
12 taip žmogus atsigula ir nebeatsikelia. Kol dangūs pasibaigs, jis neatsibus; niekas jo nepažadins iš miego.
13 O kad paslėptum mane kape ir laikytum paslėpęs, kol praeis Tavo rūstybė; nustatytam laikui praėjus, vėl mane atsimintum.
14 Ar miręs žmogus prisikels? Per visas man skirtas dienas aš lauksiu permainos.
15 Tu šauksi, ir aš atsiliepsiu; Tu ilgėsiesi savo rankų kūrinio.
16 Tu skaičiuoji mano žingsnius, bet neįskaityk mano nuodėmės.
17 Mano nusikaltimas paslėptas maišelyje ir mano kaltė užrišta.
18 Kaip kalnas krisdamas subyra ir uola pajuda iš savo vietos,
19 kaip vanduo nuneša akmenis ir liūtys nuplauna dirvožemį, taip Tu sunaikini žmogaus viltį.
20 Tu nugali jį nuolat, ir jo nebelieka, Tu pakeiti jo veidą ir pavarai jį.
21 Jei jo sūnūs gerbiami, jis nežino; jei jie niekinami, jis nepastebi.
22 Jis jaučia savo kūno skausmus, ir jo siela kenčia”.

Job 13,1-28
1 “Mano akys viską matė, ausys girdėjo ir suprato.
2 Kiek jūs žinote, tiek ir aš žinau, aš nesu menkesnis už jus.
3 Norėčiau kalbėti su Visagaliu ir ginčytis su Dievu.
4 Jūs esate melo kalviai, niekam tikę gydytojai.
5 Jei jūs tylėtumėte, tuo parodytumėte savo išmintį.
6 Pasiklausykite mano svarstymų, įsidėmėkite mano kalbą.
7 Ar kalbėsite nedorai už Dievą ir sakysite melą už Jį?
8 Ar, būdami šališki, norite Dievą ginti?
9 Ar bus gerai, kai Jis jus ištirs? Ar pasijuoksite iš Dievo kaip iš žmogaus?
10 Jis jus tikrai sudraus, jei būsite užslėpę šališkumą.
11 Ar Jo didybė jūsų negąsdins? Ar Jo baimė neapims jūsų?
12 Jūsų kalbos tarsi pelenai, o jūsų kūnai kaip molis.
13 Nutilkite ir leiskite man kalbėti, kas man bebūtų.
14 Kam aš draskau dantimis savo kūną ir nešioju savo sielą savo rankose?
15 Jei Jis mane ir nužudys, aš Juo pasitikėsiu ir išlaikysiu savo kelius Jo akivaizdoje.
16 Jis bus mano išgelbėjimas, nes veidmainis nepasirodys Dievo akivaizdoje.
17 Atidžiai klausykite mano kalbos ir savo ausimis išgirskite mano pasiteisinimą.
18 Štai aš iškėliau savo bylą, nes žinau, kad būsiu išteisintas.
19 Kas galėtų mane kaltinti? Jei aš nutilčiau, atiduočiau savo dvasią.
20 Nedaryk man dviejų dalykų, tada nesislėpsiu nuo Tavęs:
21 atitrauk nuo manęs savo ranką ir negąsdink manęs.
22 Tada Tu šauksi, ir aš atsiliepsiu; arba leisk man kalbėti ir atsakyk man.
23 Kiek nusikaltimų ir nuodėmių padariau? Parodyk man mano kaltes ir nuodėmes.
24 Kodėl slepi savo veidą ir mane laikai priešu?
25 Kodėl rodai savo jėgą prieš vėjo blaškomą lapą ir persekioji sausą šiaudą?
26 Tu rašai prieš mane karčius dalykus ir baudi už jaunystės nuodėmes;
27 Tu įtveri mano kojas į šiekštą ir seki visus mano žingsnius ir takus.
28 Esu sunaikintas kaip puvėsis, kaip drabužis, suėstas kandžių”.

Job 12,7-10
7 Paklausk žvėrių, jie tave pamokys, ir padangių paukščių-jie tau pasakys.
8 Kalbėk žemei, ji tau patars, jūros žuvys paaiškins tau.
9 Kas iš viso to nepažins, kad Viešpaties ranka tai padarė?
10 Jo rankoje yra kiekvieno gyvio siela ir kiekvieno žmogaus kvapas.

Job 12,1-25
1 Jobas atsakydamas tarė:
2 “Iš tikrųjų jūs esate žmonės, su kuriais išmintis mirs!
3 Aš turiu supratimą kaip ir jūs ir nesu už jus menkesnis. O kas viso to nežino?
4 Mano artimas išjuokia mane. Aš šaukiausi Dievo, ir Jis mane išklausė, o jūs juokiatės iš teisaus ir doro žmogaus.
5 Tas, kuris saugus, paniekina žiburį, paruoštą tam, kurio koja paslysta.
6 Plėšikų palapinės pilnos ir Dievą rūstinantys saugūs, bet Dievas atidavė viską į jų rankas.
7 Paklausk žvėrių, jie tave pamokys, ir padangių paukščių-jie tau pasakys.
8 Kalbėk žemei, ji tau patars, jūros žuvys paaiškins tau.
9 Kas iš viso to nepažins, kad Viešpaties ranka tai padarė?
10 Jo rankoje yra kiekvieno gyvio siela ir kiekvieno žmogaus kvapas.
11 Ausis skiria žodžius, burna jaučia maisto skonį.
12 Su senoliais išmintis, ir ilgaamžiai turi supratimą.
13 Su Juo išmintis ir galia, Jis išmano ir pamoko.
14 Jei Jis sugriauna, niekas nebegali atstatyti; jei Jis uždaro žmogų, niekas nebeatidaro.
15 Kai Jis sulaiko vandenis, jie išdžiūsta; kai siunčia juos, sunaikina žemę.
16 Jis yra galingas ir išmintingas, Jo žinioje apgavikas ir apgautasis.
17 Krašto patarėjams jis atima išmintį, o teisėjus padaro kvailus.
18 Jis atpalaiduoja karalių pančius ir juos sujuosia.
19 Jis atima kunigaikščiams garbę ir nuverčia galinguosius.
20 Jis nutildo patikimus kalbėtojus, o iš vyresniųjų atima supratimą.
21 Jis lieja paniekinimą ant kunigaikščių ir susilpnina galiūnų jėgas.
22 Jis atidengia, kas paslėpta tamsoje, ir iškelia švieson mirties šešėlį.
23 Jis iškelia tautas ir jas sunaikina; išsklaido ir vėl surenka.
24 Jis aptemdo protą tautų vadams, ir jie klaidžioja dykumoje be jokio kelio,
25 jie grabalioja tamsoje ir blaškosi kaip girti”.

Job 11,1-20
1 Naamatietis Cofaras atsakydamas tarė:
2 “Ar žodžių gausybė neturi būti atsakyta? Ar, daug kalbėdamas, būsi išteisintas?
3 Ar tavo melai galėtų nutildyti vyrus? Kai tu tyčiojiesi, ar niekas tavęs nesugėdins?
4 Tu sakei: ‘Mano mokslas yra tikras, aš esu teisus Tavo akyse’.
5 O kad Dievas, pravėręs lūpas, prabiltų prieš tave.
6 Jis apreikštų tau išminties paslaptis, ir tu pamatytum, kad du kartus daugiau turėtum kentėti. Žinok, kad Dievas iš tavęs reikalauja mažiau, negu verta tavo neteisybė.
7 Ar gali tyrinėdamas suprasti Dievą? Ar gali tobulai suprasti Visagalį?
8 Jis aukščiau už dangų. Ką tu gali padaryti? Jis giliau už pragarą. Ką tu gali žinoti?
9 Jis ilgesnis už žemę ir platesnis už jūrą.
10 Jei Jis praeidamas suima ir patraukia tieson, kas Jam užgins?
11 Jis pažįsta žmonių tuštybę, mato jų nedorybes. Ar Jis nekreips į tai dėmesio?
12 Tuščias žmogus dedasi išmintingas, nors gimsta kaip laukinio asilo jauniklis.
13 Jei tu paruoši savo širdį ir ištiesi savo rankas į Jį,
14 jei pašalinsi savo kaltes ir neleisi nedorybei gyventi tavyje,
15 tada pakelsi savo veidą be dėmės, būsi tvirtas ir nieko nebijosi.
16 Tada pamirši buvusį vargą, prisiminsi jį kaip nutekėjusį vandenį.
17 Tavo gyvenimas bus šviesus kaip vidudienis, tu nušvisi kaip rytas.
18 Tu būsi saugus, nes yra viltis, tu apsiklosi ir ilsėsies ramybėje.
19 Tu atsigulsi ir niekas tavęs neišgąsdins, daugelis ieškos tavo pagalbos.
20 Tačiau nedorėlių akys užges, jie nepaspruks, jų viltis kaip paskutinis atodūsis”.

Job 10,1-22
1 “Mano siela pavargo nuo gyvenimo, tad skųsiuos atvirai, kalbėsiu iš sielos kartėlio.
2 Sakysiu Dievui: ‘Nepasmauk manęs, parodyk man, kodėl su manimi kovoji.
3 Ar Tau gera prispausti ir paniekinti savo rankų darbą, ir šviesti nedorėlių pasitarime?
4 Ar Tavo akys kūniškos, ar matai taip, kaip žmogus?
5 Ar Tavo dienos kaip žmogaus dienos ir Tavo metai kaip žmonių laikas,
6 kad ieškai mano kaltės ir teiraujiesi mano nuodėmių,
7 nors žinai, kad nesu nedorėlis? Nėra nė vieno, kuris mane išgelbėtų iš Tavo rankų.
8 Tavo rankos padarė mane, o dabar nori mane sunaikinti.
9 Atsimink, kad mane iš molio padarei ir vėl į dulkes paversi.
10 Kaip pieną mane išliejai ir kaip sūrį suspaudei.
11 Tu apvilkai mane kūnu ir oda, kaulais ir gyslomis sutvirtinai mane.
12 Gyvybę ir palankumą man suteikei, Tavo aplankymas saugojo mano dvasią.
13 Visa tai paslėpei savo širdyje; žinau, kad tai yra su Tavimi.
14 Jeigu nusidedu, Tu pastebi tai ir mano kalčių neatleidi.
15 Jei aš nedorėlis, vargas man! O jei aš ir teisus, negaliu pakelti galvos, nes esu pilnas gėdos. Pažiūrėk į mano vargą,
16 nes jis didėja. Kaip liūtas mane medžioji ir pasirodai baisingas prieš mane.
17 Tu pastatai naujus liudytojus prieš mane ir daugini savo pasipiktinimą; permainos ir karai kyla prieš mane.
18 Kodėl leidai man gimti? O kad būčiau miręs ir niekas nebūtų manęs matęs.
19 Aš būčiau tarsi nebuvęs ir iš įsčių būčiau nuneštas į kapą.
20 Mano gyvenimo dienų mažai; palik mane, kad nors kiek atsikvėpčiau,
21 prieš išeidamas ten, iš kur negrįžta, į tamsos šalį ir mirties šešėlį.
22 Į gūdžios tamsos šalį, kur mirties šešėlis, kur nėra skirtumo tarp šviesos ir tamsos’ ”.

Job 9,33
33 Tarp mūsų nėra tarpininko, kuris galėtų uždėti ant mūsų rankas.

Job 8,1-22
1 Šuachas Bildadas atsakydamas tarė:
2 “Ar dar ilgai tu šitaip kalbėsi? Tavo žodžiai yra kaip stiprus vėjas.
3 Argi Dievas neteisingai teisia, ar Visagalis iškreipia teisingumą?
4 Jei tavo sūnūs Jam nusidėjo, Jis juos atidavė jų nusikaltimams.
5 Jei tu ieškosi Dievo ir maldausi Visagalį,
6 būsi tyras ir doras, tai Jis pakils dėl tavęs ir duos klestėjimą tavo teisumo buveinei.
7 Nors tavo pradžia buvo maža, tačiau galiausiai tai labai išaugs.
8 Patyrinėk ankstesnius laikus ir sužinok, ką patyrė jų tėvai.
9 Mes gyvename tik nuo vakar dienos ir nieko nežinome, nes mūsų dienos žemėje lyg šešėlis.
10 Jie tikrai pamokys tave, duos nuoširdžių patarimų.
11 Ar auga papirusas, kur nėra drėgmės, ir nendrės be vandens?
12 Dar žydėdamas ir nenuskintas, jis sudžiūsta pirma visų žolių.
13 Tokie keliai yra visų, kurie pamiršta Dievą; ir veidmainių viltis pražus.
14 Jų viltis sunyks ir jų pasitikėjimas- tik voratinklis.
15 Atsirems į savo namus, bet jie sugrius, įsitvers jų, bet jie neatlaikys.
16 Jis žaliuoja saulėje, jo atžalos plečiasi sode.
17 Akmenų krūvą apraizgo jo šaknys, jos laikosi akmenuotoje žemėje.
18 Jei Jis išraus jį iš tos vietos, ši išsigins jo: ‘Aš tavęs niekada nemačiau’.
19 Toks yra jo kelių džiaugsmas, o iš žemės auga kiti.
20 Dievas neatmes tobulojo ir nepadės piktadariams.
21 Jis pripildys tavo burną juoko ir tavo lūpas džiaugsmo.
22 Tie, kurie tavęs nekenčia, bus aprengti gėda, ir nedorėlio palapinės sunyks”.

Job 3,16
16 arba kaip paslėptas nelaiku gimęs kūdikis, neregėjęs šviesos.

Job 1,13-19
13 Tą dieną Jobo sūnūs ir dukterys valgė ir gėrė vyną vyriausiojo brolio namuose.
14 Pasiuntinys, atėjęs pas Jobą, pranešė: “Jaučiai arė ir asilai ganėsi šalia jų.
15 Šebiečiai užpuolė ir juos pagrobė, o tarnus užmušė kardu; tik aš vienas ištrūkau, kad tau tai praneščiau”.
16 Jam tebekalbant, atėjo kitas ir pranešė: “Dievo ugnis krito iš dangaus ir sudegino avis ir tarnus, ir juos prarijo; tik aš vienas ištrūkau, kad tau praneščiau”.
17 Jam tebekalbant, atėjo kitas ir pranešė: “Chaldėjai, pasiskirstę trimis grupėmis, puolė kupranugarius ir juos pagrobė, o tarnus nužudė kardu; tik aš vienas ištrūkau, kad tau praneščiau”.
18 Jam tebekalbant, atėjo kitas ir pranešė: “Tavo sūnūs ir dukterys valgė ir gėrė vyną vyriausiojo brolio namuose.
19 Pakilęs smarkus vėjas iš dykumos sugriovė namą ir užmušė visus jaunuolius; tik aš vienas ištrūkau, kad tau praneščiau”.

Job 1,8
8 Viešpats vėl klausė šėtoną: “Ar atkreipei dėmesį į mano tarną Jobą? Juk žemėje nėra nė vieno jam lygaus. Jis yra tobulas ir teisus, bijo Dievo ir vengia pikto”.

Job 1,5
5 Vaišių dienoms pasibaigus, Jobas juos šventindavo. Atsikėlęs anksti rytą, jis aukodavo deginamąsias aukas pagal jų skaičių, galvodamas: “Gal mano sūnūs nusidėjo ir keikė Dievą savo širdyse”. Taip Jobas visuomet darydavo.

Job 1,3
3 septynis tūkstančius avių, tris tūkstančius kupranugarių, penkis šimtus jungų jaučių, penkis šimtus asilių ir labai didelę šeimyną. Tas vyras buvo žymiausias Rytuose.


Paieškos langelyje įrašykite temą apibūdinantį žodį arba frazę, pvz. kantrybė tikėjimas

Pradžia · ieškauDievo.lt · McGee · Straipsniai · PC Biblija · Biblija mobiliame tel. · Radijo laidos apie Bibliją · 4 dvasiniai principai · Palyginimai iš Biblijos · Angelai · Dievo vardas · Dievo vardai · Vardai Biblijoje · Apie meilę · Temų rodyklė · Mobili (WML) Biblija · Privatumo politika

Atsiliepimus ir klausimus apie šį puslapį rašykite adresu el. pašto adresas