1 Isacharo palikuonys: Tola, Pūva, Jašubas ir Šimronas – keturi sūnūs.
2 Tolos sūnūs: Uzis, Refaja, Jerielis, Jachmajas, Ibsamas ir Samuelis – šeimų vadai, narsūs kovotojai. Jų giminės palikuonių Dovydo laikais buvo dvidešimt du tūkstančiai šeši šimtai.
3 Uzio sūnaus Izrachijos sūnūs: Mykolas, Abdija, Joelis ir Išija; jie visi – šeimų vadai.
4 Jų giminės palikuonių, skaičiuojant šeimomis ir kariuomenės būriais, buvo trisdešimt šeši tūkstančiai, nes jie turėjo daug žmonų ir vaikų.
5 Visoje Isacharo giminėje buvo aštuoniasdešimt septyni tūkstančiai narsių karių.
6 Benjamino sūnūs: Bela, Becheras ir Jediaelis.
7 Belos sūnūs: Ecbonas, Uzis, Uzielis, Jerimotas ir Iris; jie – šeimų vadai, narsūs kariai. Jų šeimų palikuonių buvo dvidešimt du tūkstančiai trisdešimt keturi.
8 Bechero sūnūs: Cemyra, Joašas, Eliezeras, Eljoenajas, Omris, Jeremotas, Abija, Anatotas ir Alemetas.
9 Šeimų palikuonių sąraše buvo dvidešimt tūkstančių du šimtai narsių karių.
10 Jediaelio sūnus – Bilhanas; Bilhano sūnūs: Jeušas, Benjaminas, Ehudas, Kenaana, Zetanas, Taršišas ir Ahišaharas.
11 Jie visi buvo giminės šeimų vadai; narsių karių, tinkančių karui, buvo septyniolika tūkstančių du šimtai vyrų.
12 Iro sūnūs: Šupimas ir Hupimas; Ahero sūnus – Hušimas.
13 Neftalio sūnūs: Jahacielis, Gūnis, Jeceras ir Šalumas, Bilhos palikuonys.
14 Manaso sūnūs, kuriuos pagimdė jo sugulovė aramėjė: Asrielis ir Machyras, Gileado tėvas.
15 Machyras paėmė į žmonas Hupimo ir Šupimo seserį, vardu Maaka; Machyro antrasis sūnus buvo Celofhadas, kuris turėjo tik dukteris.
16 Machyro žmona Maaka turėjo du sūnus: Perešą ir Šerešą; Šerešo sūnūs buvo Ulamas ir Rekemas.
17 Ulamo sūnus – Bedanas. Šitie buvo Gileado, Machyro sūnaus, Manaso anūko, palikuonys.
18 Jo sesuo Hamolecheta pagimdė Išhodą, Abiezerą ir Machlą.
19 Šemidos sūnūs: Achjanas, Šechemas, Likhis ir Aniamas.
20 Efraimo sūnus – Šutelachas, jo sūnus – Beredas, jo sūnus – Tahatas, jo sūnus – Eleada, jo sūnus – Tahatas,
21 jo sūnus – Zabadas, jo sūnus – Šutelachas, taip pat Ezeras ir Eleadas. Juos nužudė Gato vyrai, kai jie norėjo nuvaryti jų galvijus.
22 Jų tėvas Efraimas ilgai gedėjo savo sūnų. Jo broliai atėjo jį paguosti.
23 Jo žmona pagimdė dar vieną sūnų, kurį pavadino Berija, nes vaikas gimė šeimos nelaimės metu.
24 Jo duktė Šeera įkūrė žemutinį ir aukštutinį Bet Horoną ir Uzen Šeerą.
25 Refachas buvo jo sūnus, taip pat Rešefas, jo sūnus – Telachas, jo sūnus – Tahanas,
26 jo sūnus – Ladanas, jo sūnus – Amihudas, jo sūnus – Elišama,
27 jo sūnus – Nūnas, jo sūnus – Jozuė.
28 Jų nuosavybė ir gyvenvietės buvo Betelis su miesteliais, rytuose Naaranas, vakaruose Gazeras su miesteliais, taip pat ir Sichemo bei Gazos miestai su miesteliais.
29 Manaso palikuonys gyveno Bet Šeane, Taanache, Megide, Dore ir visuose tų miestų apylinkių kaimuose. Tai buvo Izraelio sūnaus Juozapo palikuonys.
30 Ašero sūnūs: Imna, Išva, Išvis, Berija ir jų sesuo Seracha.
31 Berijos sūnūs: Heberas ir Malkielis, kuris buvo Birzajo tėvas.
32 Heberas buvo Jafleto, Šomero, Hotamo ir jų sesers Šūvos tėvas.
33 Jafleto sūnūs: Pasachas, Bimhalas ir Ašvatas.
34 Jo brolio Šemero sūnūs: Ahis, Rohga, Jehuba ir Aramas.
35 Jo brolio Helemo sūnūs: Cofachas, Imna, Šelešas ir Amalas.
36 Cofacho sūnūs: Suachas, Harneferas, Šualas, Beris, Imra,
37 Beceras, Hodas, Šama, Šilša, Itranas ir Beera.
38 Jetero sūnūs: Jefunė, Pispa ir Ara.
39 Ulos sūnūs: Arachas, Hanielis ir Ricija.
40 Šitie buvo Ašero palikuonys, šeimų galvos, narsūs kariai, vyriausieji kunigaikščiai. Jų skaičius buvo dvidešimt šeši tūkstančiai karo tarnybai tinkamų vyrų.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: Izraelitus dykumoje · atgaila · atgailos · atleidžiame · nuolankumas · nusižeminimas
1 Dovydas sušaukė į Jeruzalę visus Izraelio ir giminių kunigaikščius, būrių viršininkus, tūkstantininkus, šimtininkus, karaliaus bei jo sūnų nuosavybės ir gyvulių vyriausiuosius prievaizdus, rūmų valdininkus, narsius vyrus ir karžygius.
2 Karalius atsistojęs tarė: „Paklausykite, mano broliai, mano tauta. Aš norėjau statyti namus Viešpaties Sandoros skryniai, pakojį mūsų Dievui ir buvau pasiruošęs statybai,
3 bet Dievas man tarė: ‘Tu nestatysi namų mano vardui, nes tu esi karys ir praliejai kraują’.
4 Tačiau Viešpats, Izraelio Dievas, pasirinko mane iš visų mano tėvo namų, kad būčiau karalius viso Izraelio. Jis išrinko iš Judo giminės mano tėvo namus ir iš mano tėvo sūnų mane panorėjo paskirti viso Izraelio karaliumi.
5 Viešpats davė man daug sūnų ir iš visų Jis pasirinko Saliamoną, kad jis sėdėtų Viešpaties karalystės soste ir valdytų Izraelį.
6 Jis man pasakė: ‘Tavo sūnus Saliamonas pastatys mano namus ir mano kiemus; Aš jį išsirinkau savo sūnumi ir Aš būsiu jam tėvas.
7 Be to, Aš įtvirtinsiu jo karalystę per amžius, jei jis vykdys mano įsakymus ir nurodymus kaip iki šiolei’.
8 Taigi dabar viso Izraelio ir mūsų Dievo akivaizdoje jums sakau: klausykite ir vykdykite visus Viešpaties, savo Dievo, įsakymus, kad gyventumėte šioje geroje žemėje ir ji liktų jūsų vaikams per amžius.
9 O tu, mano sūnau Saliamonai, pažink savo tėvo Dievą ir Jam tarnauk tobula širdimi ir su tikru noru, nes Viešpats ištiria visų širdis ir siekius. Jei Jo ieškosi, rasi Jį, o jei Jį paliksi, Jis atmes tave amžiams.
10 Dabar įsidėmėk! Viešpats tave išsirinko, kad pastatytum namus šventyklai. Būk stiprus ir daryk tai“.
11 Dovydas davė savo sūnui Saliamonui šventyklos planą: prieangių, pastatų, sandėlių, aukštutinių ir vidinių patalpų ir Švenčiausiosios;
12 taip pat ir kitus brėžinius, kurie buvo jo širdyje: Viešpaties namų kiemo, visų aplinkui esančių patalpų, Dievo namų turtų saugyklos ir pašvęstų daiktų saugyklos,
13 patalpų kunigų bei levitų padaliniams ir įvairiems šventyklos darbams, ir visų Viešpaties namų tarnystės indų.
14 Jis davė Saliamonui aukso ir sidabro auksiniams ir sidabriniams indams nulieti, nustatydamas atskirų indų svorį:
15 auksinėms žvakidėms ir jų lempoms nustatė kiekvienos žvakidės ir lempos svorį, taip pat sidabrinėms žvakidėms ir jų lempoms nustatė kiekvienos žvakidės ir lempos svorį pagal jų paskirtį.
16 Taip pat davė aukso padėtinės duonos stalams iš aukso ir sidabro sidabriniams stalams,
17 gryno aukso šakutėms, puodams, taurėms ir auksiniams dubenims, kiekvienam pagal svorį, sidabriniams dubenims, kiekvienam sidabro pagal svorį;
18 smilkomajam aukurui gryniausio aukso pagal svorį ir cherubams, kurie laikė išskleidę sparnus ir dengė Viešpaties Sandoros skrynią.
19 Visa tai buvo užrašyta pagal Viešpaties duotą apreiškimą, kaip Jis nurodė atlikti darbus.
20 Dovydas tarė savo sūnui Saliamonui: „Būk stiprus ir drąsus bei imkis darbo! Nebijok ir nenusigąsk, nes Viešpats Dievas, mano Dievas, bus su tavimi. Jis nepaliks tavęs, kol baigsi visus Viešpaties namų statybos darbus.
21 Kunigai ir levitai yra pasiruošę bet kokiai Dievo namų tarnystei; kiekviename darbe tau padės patyrę meistrai ir visa tauta bei kunigaikščiai vykdys tavo įsakymus“.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: pakojis · statyti miestus · atkrito · Dievas jėga · saliamono šventykla · vidinė šventykla
1 Dovydas, nugalėjęs filistinus, atėmė iš jų Gatą ir nuo jo priklausomus miestelius.
2 Nugalėjęs Moabą, jis padarė moabitus savo pavaldiniais ir privertė mokėti jam duoklę.
3 Po to Dovydas sumušė Hamato krašte Cobos karalių Hadadezerą, kai jis kariavo, norėdamas išplėsti savo valdžią iki Eufrato upės.
4 Dovydas atėmė iš jo tūkstantį kovos vežimų, paėmė nelaisvėn septynis šimtus raitelių ir dvidešimt tūkstančių pėstininkų. Jis pakirto žirgams kojas ir pasilaikė sau žirgų tik dėl šimto kovos vežimų.
5 Kai Damasko sirai atėjo į pagalbą Cobos karaliui Hadadezerui, Dovydas nukovė dvidešimt du tūkstančius sirų.
6 Dovydas paskyrė įgulas Damaske. Sirai tapo Dovydo tarnais ir mokėjo jam duoklę. Viešpats saugojo Dovydą visur, kur jis ėjo.
7 Dovydas paėmė Hadadezero tarnų auksinius skydus ir juos parsigabeno į Jeruzalę.
8 Iš Tibhato ir Kūno, Hadadezero miestų, Dovydas parsigabeno labai daug vario. Iš jo Saliamonas padirbdino baseiną, kolonas ir varinius indus.
9 Hamato karalius Tojas, išgirdęs, kad Dovydas sumušė Sobos karaliaus Hadadezero kariuomenę,
10 siuntė savo sūnų Adoramą pasveikinti karalių Dovydą, laimėjusį karą prieš Hadadezerą. Tojas dažnai kariaudavo su Hadadezeru. Jis atsiuntė auksinių, sidabrinių ir varinių indų.
11 Tuos daiktus karalius Dovydas paskyrė Viešpačiui kartu su sidabru ir auksu iš edomitų, moabitų, amonitų, filistinų bei amalekiečių.
12 Cerujos sūnus Abšajas sumušė Druskos slėnyje aštuoniolika tūkstančių edomitų.
13 Jis paskyrė įgulas Edome. Edomitai tapo Dovydo tarnais. Viešpats saugojo Dovydą visur, kur jis ėjo.
14 Dovydas karaliavo visame Izraelyje ir vykdė teisingumą bei teismą visai tautai.
15 Cerujos sūnus Joabas buvo kariuomenės vadas, Ahiludo sūnus Juozapatas – metraštininkas,
16 Ahitubo sūnus Cadokas ir Abjataro sūnus Abimelechas buvo kunigai, Šavša – raštininkas,
17 Jehojados sūnus Benaja buvo keretų ir peletų viršininkas, o Dovydo sūnūs buvo aukšti pareigūnai prie karaliaus.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: išbandymai · užgrobti · Moabas · moabo karalius · pipirai · grobia
1 Dovydas pasistatė namus Dovydo mieste. Paruošęs vietą ir ištiesęs palapinę Dievo skryniai,
2 Dovydas sakė: „Niekam nevalia nešti Dievo skrynios, tik levitams, nes juos Viešpats išsirinko Dievo skryniai nešioti ir Jam amžinai tarnauti“.
3 Dovydas sušaukė visą Izraelį į Jeruzalę, kad atgabentų Viešpaties skrynią į jai paruoštą vietą.
4 Dovydas surinko Aarono palikuonis ir levitus:
5 Kehato palikuonių buvo vyriausiasis Ūrielis ir jo broliai – šimtas dvidešimt;
6 Merario palikuonių – vyriausiasis Asaja ir jo broliai – du šimtai dvidešimt;
7 Geršomo palikuonių – vyriausiasis Joelis ir jo broliai – šimtas trisdešimt;
8 Elicafano palikuonių – vyriausiasis Šemaja ir jo broliai – du šimtai;
9 Hebrono palikuonių – vyriausiasis Elielis ir jo broliai – aštuoniasdešimt;
10 Uzielio palikuonių – vyriausiasis Aminadabas ir jo broliai – šimtas dvylika.
11 Po to Dovydas pasikvietė kunigus Cadoką ir Abjatarą bei levitus Ūrielį, Asają, Joelį, Šemają, Elielį ir Aminadabą
12 ir jiems tarė: „Jūs esate levitų šeimų vadai; pasišventinkite jūs ir jūsų broliai, kad galėtumėte atgabenti Viešpaties, Izraelio Dievo, skrynią į vietą, kurią jai paruošiau.
13 Kadangi pirmą kartą jūsų nebuvo, Viešpats, mūsų Dievas, ištiko mus, nes mes ieškojome Jo ne taip, kaip turėjome“.
14 Kunigai ir levitai pasišventino, kad galėtų atgabenti Viešpaties, Izraelio Dievo, skrynią.
15 Levitai nešė Dievo skrynią ant savo pečių, kaip Mozė buvo įsakęs pagal Viešpaties jam duotą žodį.
16 Dovydas įsakė levitų vyresniesiems paskirti brolius giesmininkus su instrumentais: arfomis, psalteriais, cimbolais, kad skambindami keltų džiaugsmingą triukšmą.
17 Levitai paskyrė Joelio sūnų Hemaną, Berechijo sūnų Asafą, iš merarių – Kušajo sūnų Etaną,
18 su jais kitos eilės tarnautojus: Zachariją, Jaazielį, Šemiramotą, Jehielį, Unį, Eliabą, Benają, Maasėją, Matitiją, Elifelehuvą, Miknėją bei vartininkus Obed Edomą ir Jejelį.
19 Giedotojai Hemanas, Asafas ir Etanas skambino variniais cimbolais,
20 Zacharija, Azielis, Šemiramotas, Jehielis, Unis, Eliabas, Maasėjas ir Benajas skambino psalteriais.
21 Matitijas, Elifelehuvas, Miknėjas, Obed Edomas, Jejelis ir Azazijas skambino arfomis seminitų gaida.
22 Kenanijas buvo levitų giedojimo mokytojas, nes buvo įgudęs giedoti.
23 Berechija ir Elkana buvo durininkai prie skrynios.
24 Kunigai Šebanijas, Juozapatas, Netanelis, Amasajas, Zacharijas, Benajas ir Eliezeras trimitavo priešais Dievo skrynią. Obed Edomas ir Jehija buvo durininkai prie skrynios.
25 Dovydas, Izraelio vyresnieji ir tūkstantininkai su džiaugsmu ėjo pargabenti Viešpaties Sandoros skrynios iš Obed Edomo namų.
26 Kadangi Dievas padėjo levitams, nešusiems Viešpaties Sandoros skrynią, tai jie aukojo septynis jaučius ir septynis avinus.
27 Dovydas vilkėjo plonos drobės drabužiais kaip visi levitai, kurie nešė skrynią, giesmininkai ir Kenanija, kuris vadovavo giedojimui; Dovydas vilkėjo dar ir lininį efodą.
28 Taip izraelitai gabeno Viešpaties Sandoros skrynią džiūgaudami, rago, trimitų, cimbolų, arfų ir psalterių garsams palydint.
29 Kai Viešpaties Sandoros skrynia pasiekė Dovydo miestą, Sauliaus duktė Mikalė, žiūrėdama pro langą, pamatė grojantį bei šokantį karalių Dovydą ir paniekino jį savo širdyje.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: dovydo šventykla · Sionas · siono · būsite paliesti · nadabas · apie bėgimą
1 Šitie atėjo pas Dovydą į Ciklagą, kai jis dar turėjo slėptis nuo Kišo sūnaus Sauliaus; jie priklausė prie karžygių ir padėjo jam kovose.
2 Jie buvo ginkluoti lankais ir sugebėjo tiek dešiniąja, tiek kairiąja ranka svaidyti akmenis bei šaudyti strėlėmis; jie buvo Sauliaus giminaičiai iš Benjamino giminės.
3 Ahiezeras buvo jų vadas, po to Jehoašas, abu Šemavos iš Gibėjos sūnūs; Azmaveto sūnūs – Jezielis ir Peletas, Beracha ir anatotietis Jehuvas;
4 gibeonietis Išmaja – karžygys, trisdešimties viršininkas; gederiečiai Jeremija, Jahazielis, Johananas ir Jehozabadas;
5 harifai Eluzajas, Jerimotas, Bealija, Šemarijas ir Šefatijas;
6 koritai Elkana, Išijas, Azarelis, Joezeras ir Jašobamas;
7 Jerohamo sūnūs – Joela ir Zebadija iš Gedoro.
8 Dovydui besislapstant dykumoje, jo pusėn perėjo Gado giminės narsūs vyrai, patyrę kariai, tinkami karo žygiui, sugebą vartoti skydą ir ietį. Savo narsumu jie prilygo liūtui, o eiklumu – kalnų gazelei.
9 Vyriausiasis iš jų buvo Ezeras, antras – Abdija, trečias – Eliabas,
10 ketvirtas – Mišmana, penktas – Jeremija,
11 šeštas – Atajas, septintas – Elielis,
12 aštuntas – Johananas, devintas – Elzabadas,
13 dešimtas – Jeremijas, vienuoliktas – Machbanajas.
14 Šitie buvo gadų kariuomenės vadai, vadovavę nuo šimto iki tūkstančio kareivių.
15 Jie persikėlė per Jordaną, kai upė buvo išsiliejusi iš savo krantų pirmą metų mėnesį, ir privertė trauktis visus iš slėnių į rytus ir į vakarus.
16 Kai kurie iš Benjamino ir Judo karių atėjo pas Dovydą į tvirtovę.
17 Dovydas išėjo jų pasitikti ir kalbėjo jiems: „Jei atėjote pas mane taikingai, norėdami man padėti, aš nuoširdžiai priimsiu jus, o jei atėjote mane išduoti priešams, nors aš jums nieko blogo nepadariau, tegul mūsų tėvų Dievas mato ir teisia“.
18 Tuomet dvasia nužengė ant Amasajo, jų vyriausiojo, ir jis tarė: „Dovydai, Jesės sūnau, mes tavo ir su tavimi! Ramybė tau ir ramybė tavo pagalbininkams, nes tau padeda tavo Dievas!“ Tuomet Dovydas juos priėmė ir paskyrė savo kariuomenės būrių viršininkais.
19 Ir iš Manaso giminės kai kurie perėjo į Dovydo pusę, kai jis atžygiavo su filistinais prieš Saulių. Tačiau jis nekovojo drauge su jais, nes filistinų kunigaikščiai pasitarė ir pasiuntė jį atgal, sakydami: „Ant mūsų galvų jis pereis į savo valdovo Sauliaus pusę“.
20 Dovydui žygiuojant į Ciklagą, iš Manaso pusės perėjo Adnachas, Jehozabadas, Jediaelis, Mykolas, Jehozabadas, Elihuvas ir Ciletajas, Manaso tūkstantininkai.
21 Jie padėjo Dovydui prieš užpuolikus, nes jie visi buvo narsūs vyrai ir kariuomenės vadai.
22 Kas dieną žmonės ateidavo pas Dovydą padėti jam; susidarė didelė kariuomenė, lyg Dievo kariuomenė.
23 Dovydui esant Hebrone, didelis skaičius ginkluotų karių atvyko jam atiduoti Sauliaus karalystę pagal Viešpaties pažadą.
24 Judo ginkluotų skydais ir ietimis vyrų buvo šeši tūkstančiai aštuoni šimtai;
25 Simeono – septyni tūkstančiai šimtas,
26 Levio – keturi tūkstančiai šeši šimtai.
27 Be to, aaronitų vado Jehojados – trys tūkstančiai septyni šimtai,
28 Cadoko, narsaus ir pasižymėjusio jaunuolio, ir jo tėvo namų – dvidešimt du vadai;
29 Benjamino, Sauliaus giminaičių, – trys tūkstančiai; iki to laiko dauguma iš jų buvo ištikimi Sauliui.
30 Efraimo – dvidešimt tūkstančių aštuoni šimtai narsių, pagarsėjusių vyrų.
31 Iš pusės Manaso giminės – aštuoniolika tūkstančių, pašauktų vardais, atvyko paskelbti Dovydą karaliumi.
32 Isacharo vyrų, kurie suprato laikus ir žinojo, ką Izraelis turi daryti, atvyko du šimtai viršininkų su visais savo kariais;
33 Zabulono patyrusių, patikimų ir ginkluotų karių – penkiasdešimt tūkstančių, pasiryžusių padėti Dovydui.
34 Neftalio – tūkstantis vadų ir trisdešimt septyni tūkstančiai ginkluotų skydais ir ietimis vyrų;
35 Dano patyrusių karių – dvidešimt aštuoni tūkstančiai šeši šimtai;
36 Ašero tinkamų karo žygiui karių – keturiasdešimt tūkstančių;
37 Iš kitos Jordano pusės rubenų, gadų ir pusės Manaso giminės tinkamai ginkluotų karių – šimtas dvidešimt tūkstančių.
38 Visi šitie kariai, galintys eiti rikiuotėje, atėjo į Hebroną, pasiryžę paskelbti Dovydą viso Izraelio karaliumi. Visi kiti izraelitai taip pat buvo vieningai nusiteikę paskelbti Dovydą karaliumi.
39 Pas Dovydą jie buvo tris dienas, valgydami ir gerdami, nes jų broliai buvo aprūpinę juos.
40 Net Isacharo, Zabulono ir Neftalio kaimynai asilais, kupranugariais, mulais ir jaučiais gabeno jiems maisto: figų papločių, džiovintų vynuogių, vyno, aliejaus ir daugybę avių; džiaugsmas buvo visame Izraelyje.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: akmenimis · akmenis · dešinė kairė · dešineje kairėje · efraimo sūnūs · i akmenys
1 Visi izraelitai buvo surašyti giminėmis Izraelio ir Judo karalių knygose. Jie buvo ištremti į Babiloną dėl savo nusikaltimų.
2 Pirmieji, apsigyvenę Izraelio miestuose, buvo izraelitai, kunigai, levitai ir šventyklos tarnai.
3 Jeruzalėje gyveno dalis Judo, Benjamino, Efraimo ir Manaso giminių palikuonių.
4 Judo sūnaus Pereco palikuonys: Amihudas, Utajas, Omris, Imris ir Banis su šeimomis.
5 Šilojiečių palikuonys: pirmagimis – Asaja ir jo sūnūs.
6 Zeracho palikuonys: Jeuelis ir jų giminės – šeši šimtai devyniasdešimt žmonių.
7 Benjaminai: Saluvas – sūnus Mešulamo, sūnaus Hodavijos, sūnaus Ha Senūvos.
8 Jerohamo sūnus Ibnėja, Michrio sūnaus Uzio sūnus Ela ir Mešulamas – sūnus Šefatijos, sūnaus Reuelio, sūnaus Ibnijos.
9 Jų giminės žmonių skaičius buvo devyni šimtai penkiasdešimt šeši. Visi minimi asmenys buvo šeimų vadai.
10 Gyvenę Jeruzalėje kunigai: Jedaja, Jehojaribas, Jachinas
11 ir Azarija, sūnus Hilkijos, kuris buvo sūnus Mešulamo, sūnaus Cadoko, sūnaus Merajoto, sūnaus Ahitubo; jis buvo Dievo namų valdytojas.
12 Jerohamo sūnaus Adajos palikuonys buvo Pašhūras, Malkija, Masajas, Adielis, Jachzera, Mešulamas, Mešilemitas ir Imeras.
13 Kunigų, kurie buvo giminės šeimų vyresnieji, buvo tūkstantis septyni šimtai šešiasdešimt pajėgių vyrų šventyklos tarnybai.
14 Levitai: Šemaja – sūnus Hašubo, sūnaus Azrikamo, sūnaus Hašabijos iš merarių;
15 Bakbakaras, Herešas bei Galalas ir Matanija – sūnus Michėjo, sūnaus Zichrio, sūnaus Asafo;
16 Abdija – sūnus Šemajos, sūnaus Galalo, sūnaus Jedutūno, ir Elkanos sūnaus Asos sūnus Berechija, kuris gyveno netofiečių kaimuose.
17 Vartininkai buvo Šalumas, Akubas, Talmonas, Ahimanas ir jų broliai. Šalumas buvo jų viršininkas.
18 Jie ėjo sargybą karaliaus vartų rytų pusėje. Šie levitai buvo vartų sargai.
19 Šalumas – sūnus Korės, sūnus Ebjasafo, sūnus Koracho, ir jo broliai iš jo tėvo namų, korachai, buvo Viešpaties palapinės durų sargai. Jų tėvai ėjo sargų pareigas prie Viešpaties palapinės įėjimo.
20 Eleazaro sūnus Finehasas anksčiau buvo jų viršininkas; Viešpats buvo su juo.
21 Mešelemijos sūnus Zacharija buvo sargas prie Susitikimo palapinės įėjimo.
22 Durų sargų buvo du šimtai dvylika. Jie buvo įtraukti į giminių sąrašus savo vietovėse. Juos paskyrė toms pareigoms Dovydas ir regėtojas Samuelis, nes jais pasitikėjo.
23 Jie ir jų sūnūs buvo įpareigoti eiti sargybą prie Viešpaties palapinės.
24 Sargyba budėdavo visose keturiose palapinės pusėse: rytų, vakarų, šiaurės ir pietų.
25 Jų broliai, gyvenantieji kaimuose, kas septintą dieną privalėjo juos pakeisti ir septynias dienas eiti tas pareigas.
26 Keturi vyresnieji vartininkai buvo levitai. Jie buvo paskirti toms pareigoms ir atsakingi už Dievo namų patalpas bei turtus.
27 Jų pareiga buvo kas naktį eiti sargybą prie Dievo namų, o rytą juos atidaryti.
28 Kai kuriems iš jų buvo pavesta tvarkyti tarnavimo reikmenis. Jie tikrindavo juos įnešant ir išnešant.
29 Kiti iš jų buvo paskirti prižiūrėti daiktams, visiems šventyklos reikmenims: smulkiems miltams, vynui, aliejui, smilkalams ir kvepalams.
30 Kunigų pareigos buvo paruošti kvepalų mišinį.
31 Levitas Matitija, Šalumo pirmagimis, korachas, prižiūrėjo kepimą.
32 Kai kuriems Kehato giminės levitams buvo pavesta rūpintis padėtine duona, ją paruošti sabatui.
33 Kai kurie giesmininkai, levitų šeimų vadai, buvo laisvi nuo kitų pareigų. Jie gyveno prie šventyklos, nes dieną ir naktį jie turėjo tarnauti.
34 Šitie buvo savo kartos levitų šeimų vyriausieji ir gyveno Jeruzalėje.
35 Gibeone gyveno Gibeono tėvas Jejelis, kurio žmona buvo vardu Maaka.
36 Jo pirmagimis sūnus buvo Abdonas, kiti – Cūras, Kišas, Baalas, Neras, Nadabas,
37 Gedoras, Achjojas, Zacharija ir Miklotas.
38 Miklotas buvo Šimamo tėvas; jie gyveno šalia savo brolių Jeruzalėje.
39 Neras buvo Kišo tėvas, Kišas – Sauliaus, Saulius – Jehonatano, Malkišūvos, Abinadabo ir Ešbaalo tėvas.
40 Jehonatano sūnus buvo Merib Baalas, o Merib Baalas buvo Michėjo tėvas.
41 Michėjo sūnūs: Pitonas, Melechas, Tarėja ir Ahazas.
42 Ahazas buvo Jaros tėvas, Jara – Alemeto, Azmaveto ir Zimrio, Zimris – Mocos,
43 o Moca – Binėjos. Jo sūnus buvo Refaja, jo sūnus – Eleasa, jo sūnus – Azelis.
44 Azelis turėjo šešis sūnus: Azrikamą, Bochruvą, Izmaelį, Šeariją, Abdiją ir Hananą.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: Babilonas · babilono · Judo · cadokas · dešimt talentų · maldos namus
1 Levio sūnūs: Geršomas, Kehatas ir Meraris.
2 Kehato sūnūs: Amramas, Iccharas, Hebronas ir Uzielis.
3 Amramo vaikai: Aaronas, Mozė ir Mirjama. Aarono sūnūs: Nadabas, Abihuvas, Eleazaras ir Itamaras.
4 Eleazaro palikuonys: Eleazaras buvo Finehaso tėvas, Finehasas – Abišūvos,
5 Abišūvas – Bukio, Bukis – Uco,
6 Ucas – Zeracho, Zerachas – Merajoto,
7 Merajotas – Amarijos, Amarija – Ahitubo,
8 Ahitubas – Cadoko, Cadokas – Ahimaaco,
9 Ahimaacas – Azarijos, Azarija – Johanano,
10 Johananas – Azarijos, kuris ėjo kunigo tarnystę šventykloje, kurią Saliamonas pastatė Jeruzalėje.
11 Azarija buvo Amarijos tėvas, Amarija—Ahitubo,
12 Ahitubas—Cadoko, Cadokas – Šalumo,
13 Šalumas – Hilkijos, Hilkija – Azarijos,
14 Azarija – Serajos, Seraja – Jehocadako,
15 Jehocadakas buvo išvestas, kai Viešpats ištrėmė Judą ir Jeruzalę karaliaus Nebukadnecaro rankomis.
16 Levio sūnūs: Geršomas, Kehatas ir Meraris.
17 Geršomo sūnų vardai buvo Libnis ir Šimis.
18 Kehato sūnūs: Amramas, Iccharas, Hebronas ir Uzielis.
19 Merario sūnūs: Machlis ir Mušis. Šitos yra Levio giminės šeimos.
20 Geršomo palikuonys: Libnis, jo sūnus – Jahatas, jo sūnus – Zima,
21 jo sūnus – Joachas, jo sūnus – Idojas, jo sūnus – Zerachas, jo sūnus – Jeotrajas.
22 Kehato palikuonys: jo sūnus – Aminadabas, jo sūnus – Korachas, jo sūnus – Asiras,
23 jo sūnus – Elkana, jo sūnus – Ebjasafas, jo sūnus – Asiras,
24 jo sūnus – Tahatas, jo sūnus – Ūrielis, jo sūnus – Uzija, jo sūnus – Saulius.
25 Elkanos sūnūs: Amasajas ir Ahimotas;
26 jo sūnus – Elkana, jo sūnus – Cofajas, jo sūnus – Nahatas,
27 jo sūnus – Eliabas, jo sūnus – Jerohamas, jo sūnus – Elkana.
28 Samuelio sūnūs: pirmagimis – Joelis, antrasis – Abija.
29 Merario palikuonys: jo sūnus – Machlis, jo sūnus – Libnis, jo sūnus – Šimis, jo sūnus – Uza,
30 jo sūnus Šima, jo sūnus – Hagija, jo sūnus – Asaja.
31 Šitie vyrai buvo Dovydo paskirti tarnauti giesmėmis Viešpaties namuose, kai skrynia buvo padėta į jos vietą.
32 Kol Saliamonas pastatė Viešpaties namus Jeruzalėje, jie tarnavo giedodami prie Susitikimo palapinės ir atlikdami tarnystę pagal savo eilę.
33 Iš Kehato giminės buvo giedotojas Hemanas, sūnus Joelio, sūnaus Samuelio,
34 sūnaus Elkanos, sūnaus Jerohamo, sūnaus Elielio, sūnaus Toacho,
35 sūnaus Cūfo, sūnaus Elkanos, sūnaus Mahato, sūnaus Amasajo,
36 sūnaus Elkanos, sūnaus Joelio, sūnaus Azarijos, sūnaus Sofonijos,
37 sūnaus Tahato, sūnaus Asiro, sūnaus Ebjasafo, sūnaus Koracho,
38 sūnaus Iccharo, sūnaus Kehato, sūnaus Levio, sūnaus Izraelio.
39 Jo brolis Asafas buvo jam iš dešinės. Asafas buvo sūnus Berechijo, sūnaus Šimos,
40 sūnaus Mykolo, sūnaus Baasėjos, sūnaus Malkijos,
41 sūnaus Etnio, sūnaus Zeracho, sūnaus Adajos,
42 sūnaus Etano, sūnaus Zimo, sūnaus Šimio,
43 sūnaus Jahato, sūnaus Geršomo, sūnaus Levio.
44 Jų broliai iš Merario sūnų buvo jiems iš kairės: Etanas, sūnus Kišio, sūnaus Abdžio, sūnaus Malucho,
45 sūnaus Hašabijos, sūnaus Amacijos, sūnaus Hilkijos,
46 sūnaus Amcio, sūnaus Banio, sūnaus Šemero,
47 sūnaus Machlio, sūnaus Mušio, sūnaus Merario, sūnaus Levio.
48 Jų broliai levitai buvo paskirti įvairiems darbams Dievo namų palapinėje.
49 Aaronas ir jo sūnūs aukodavo aukas ant deginamųjų aukų aukuro ir ant smilkymo aukuro; jie turėdavo tarnauti Šventų švenčiausiojoje ir sutaikinti Izraelį, kaip Dievo tarnas Mozė buvo įsakęs.
50 Aarono palikuonys: jo sūnus – Eleazaras, jo sūnus – Finehasas, jo sūnus – Abišūva,
51 jo sūnus – Bukis, jo sūnus – Uzis, jo sūnus – Zerachija,
52 jo sūnus – Merajotas, jo sūnus – Amarija, jo sūnus – Ahitubas,
53 jo sūnus – Cadokas, jo sūnus – Ahimaacas.
54 Šitos yra Aarono palikuonių iš Kehato giminės gyvenamos vietos, kaip jiems krito burtas.
55 Jiems davė Hebroną Judo žemėje ir ganyklas aplink jį,
56 tačiau miesto laukus su jo kaimais gavo Jefunės sūnus Kalebas.
57 Aarono palikuonims iš Judo žemių davė prieglaudos miestą Hebroną su ganyklomis, Libną su ganyklomis, Jatyrą su ganyklomis, Eštemoją su ganyklomis,
58 Hilezą su ganyklomis, Debyrą su ganyklomis,
59 Ašaną su ganyklomis, Bet Šemešą su ganyklomis;
60 iš Benjamino giminės – Gebą su ganyklomis, Alemetą su ganyklomis ir Anatotą su ganyklomis. Iš viso buvo trylika miestų visoms jų šeimoms.
1 Hebrone gimę Dovydo sūnūs: pirmagimis – Amnonas iš jezreelietės Ahinoamos, antras – Danielius iš karmelietės Abigailės,
2 trečias – Abšalomas, Gešūro karaliaus Talmajo dukters Maakos sūnus, ketvirtas – Adonijas, Hagitos sūnus,
3 penktas – Šefatija iš Abitalės, šeštas – Itramas, Eglos sūnus.
4 Šeši sūnūs gimė Hebrone, kur jis karaliavo septynerius metus ir šešis mėnesius. Trisdešimt trejus metus jis karaliavo Jeruzalėje.
5 Ten gimė Šima, Šobabas, Natanas ir Saliamonas – keturi iš Amielio dukters Bat Šūvos;
6 Ibharas, Elišama, Elifeletas,
7 Nogahas, Nefegas, Jafija,
8 Elišama, Eljada ir Elifeletas – devyni.
9 Tai visi Dovydo sūnūs, neskaičiuojant sugulovių sūnų; Tamara buvo jų sesuo.
10 Saliamono sūnus buvo Roboamas, jo sūnus buvo Abija, jo sūnus – Asa, jo sūnus – Juozapatas,
11 jo sūnus – Joramas, jo sūnus – Ahazijas, jo sūnus – Jehoašas,
12 jo sūnus – Amacijas, jo sūnus – Azarija, jo sūnus – Jotamas,
13 jo sūnus – Ahazas, jo sūnus – Ezekijas, jo sūnus – Manasas,
14 jo sūnus – Amonas, jo sūnus – Jozijas.
15 Jozijo pirmagimis – Johananas, antras – Jehojakimas, trečias – Zedekijas, ketvirtas – Šalumas.
16 Jehojakimo sūnūs: Jechonijas ir Zedekijas.
17 Jechonijo sūnūs: Asiras, Salatielis,
18 Malkiramas, Pedaja, Šenacaras, Jekamija, Hošama ir Nedabija.
19 Pedajos sūnūs: Zerubabelis ir Šimis. Zerubabelio sūnūs: Mešulamas ir Hananija; Šelomita buvo jų sesuo;
20 Hašuba, Ohelis, Berechija, Hasadija ir Jušab Hesedas – penki.
21 Hananijos sūnūs: Pelatija ir Izaja. Refajos, Arnano, Abdijos ir Šechanijos sūnūs.
22 Šechanija turėjo sūnų Šemają, Šemajos sūnūs: Hatušas, Igalas, Bariachas, Nearija ir Šafatas, iš viso šeši.
23 Nearijos sūnūs: Eljoenajas, Ezekijas ir Azrikamas – trys.
24 Eljoenajo sūnūs: Hodavijas, Eljašibas, Pelaja, Akubas, Johananas, Delaja ir Ananis – septyni.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: Abigailė · abimelechas · Danieliaus · dovydo žmona · nabalas · sauliaus dukra
1 Karalius Dovydas tarė izraelitams: „Mano sūnus Saliamonas, kurį Dievas išsirinko, dar jaunas ir nepatyręs, o darbas – didelis, nes rūmai ne žmogui, bet Viešpačiui Dievui.
2 Iš visų jėgų paruošiau aukso Dievo namų auksiniams reikmenims, sidabro – sidabriniams, vario – variniams, geležies – geležiniams, medžio – mediniams; taip pat onikso ir spalvotų akmenų mozaikai, įvairių brangių akmenų ir gausybę marmuro.
3 Be to, Dievo namams aš pridedu iš savo nuosavybės aukso ir sidabro:
4 tris tūkstančius talentų Ofyro aukso, septynis tūkstančius talentų valyto sidabro sienoms aptraukti,
5 aukso auksiniams ir sidabro sidabriniams dirbiniams, kuriuos padarys meistrai. Kas iš jūsų šiandien laisva valia norėtų aukoti Viešpačiui?“
6 Izraelio giminių ir šeimų vadai, tūkstantininkai, šimtininkai bei karaliaus darbų vyriausieji prievaizdai aukojo dosniai
7 ir davė Dievo namų statybai penkis tūkstančius talentų aukso ir dešimt tūkstančių auksinių monetų; dešimt tūkstančių talentų sidabro, aštuoniolika tūkstančių talentų vario ir šimtą tūkstančių talentų geležies.
8 Kas turėjo brangių akmenų, atidavė juos Viešpaties namų iždui, geršono Jehielio globon.
9 Tauta džiaugėsi, nes jie aukojo Viešpačiui dosniai ir tobula širdimi, ir karalius Dovydas tuo taip pat labai džiaugėsi.
10 Dovydas garbino Viešpatį susirinkusiųjų akivaizdoje ir tarė: „Garbė Tau per amžius, Viešpatie, mūsų tėvo Izraelio Dieve!
11 Tavo, Viešpatie, yra didybė ir galybė, ir pergalė, ir šlovė, ir išaukštinimas, nes Tau priklauso visa danguje ir žemėje. Viešpatie, Tavo yra karalystė ir Tu esi valdovas virš visko.
12 Iš Tavęs ateina turtai ir garbė, Tu viskam karaliauji. Tavo rankoje yra jėga ir galybė, Tu gali išaukštinti ir suteikti stiprybės.
13 Mūsų Dieve, mes dėkojame Tau ir giriame Tavo šlovingą vardą.
14 Kas esu aš ir kas mano tauta, kad mes galėtume taip dosniai aukoti Tau? Juk iš Tavęs ateina viskas, o mes tik atiduodame, ką gavome iš Tavęs.
15 Mes esame svetimi ir ateiviai Tavo akivaizdoje, kaip buvo ir mūsų tėvai. Mūsų dienos žemėje kaip šešėlis ir nė vienas nepasiliekame.
16 Viešpatie, mūsų Dieve, visa, ką mes šiandien aukojame Tavo namams, Tavo šventajam vardui, ateina iš Tavęs ir yra Tavo!
17 Mano Dieve, žinau, kad Tu ištiri žmonių širdis ir mėgsti nuoširdumą. Aš visa tai paaukojau iš tyros širdies ir matau, kad čia esanti tauta aukoja Tau su džiaugsmu ir noriai.
18 Viešpatie, mūsų tėvų Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dieve, išlaikyk savo tautos širdžių nusistatymą tokį, koks jis šiandien, kad jie liktų Tau ištikimi.
19 O mano sūnui Saliamonui duok tobulą širdį, kad jis laikytųsi Tavo įsakymų, nuostatų bei paliepimų ir pastatytų šventyklą, kuriai paruošiau reikalingų medžiagų“.
20 Tuomet Dovydas tarė susirinkusiems: „Garbinkite Viešpatį, savo Dievą“. Susirinkusieji parpuolė ant žemės prieš Viešpatį bei karalių ir garbino Viešpatį, savo tėvų Dievą.
21 Kitą dieną jie aukojo Viešpačiui deginamąsias aukas: tūkstantį jaučių, tūkstantį avinų, tūkstantį ėriukų su priklausančiomis geriamosiomis ir padėkos aukomis, kad maisto užtektų visiems izraelitams.
22 Tą dieną jie valgė ir gėrė Viešpaties akivaizdoje su pakilia nuotaika ir antrą kartą paskelbė karaliumi Dovydo sūnų Saliamoną; jie patepė jį kunigaikščiu Viešpačiui, o Cadoką – kunigu.
23 Saliamonas atsisėdo Viešpaties soste kaip karalius savo tėvo Dovydo vieton; jam sekėsi, ir visas Izraelis jo klausė.
24 Visi kunigaikščiai, karžygiai ir visi karaliaus Dovydo sūnūs pakluso karaliui Saliamonui.
25 Viešpats padarė Saliamoną labai didį viso Izraelio akyse ir jam suteikė tokią karališką didybę, kokios neturėjo joks Izraelio karalius iki jo.
26 Taip Jesės sūnus Dovydas karaliavo Izraeliui.
27 Jis karaliavo Izraeliui keturiasdešimt metų; Hebrone jis karaliavo septynerius metus, o Jeruzalėje – trisdešimt trejus metus.
28 Jis mirė sulaukęs žilos senatvės, turtingas ir gerbiamas; jo sūnus Saliamonas užėmė jo vietą.
29 Karaliaus Dovydo darbai nuo pradžios iki galo yra užrašyti regėtojo Samuelio, pranašo Natano ir regėtojo Gado knygose.
30 Ten aprašyta jo viešpatavimas, galybė ir visa, kas atsitiko jam ir Izraeliui bei kitoms karalystėms.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: ametistai · gyvasis · išmintis saliamonas · karalius Ezekijas · saliamono išmintis · agatas
1 Dovydas su vyresniaisiais paskyrė Asafo, Hemano ir Jedutūno sūnus skambinti psalteriais, arfomis ir cimbolais. Šiam tarnavimui buvo paskirti muzikantai.
2 Asafo palikuonių buvo keturi: Zakūras, Juozapas, Netanija ir Asarela. Jiems vadovavo Asafas, laikydamasis karaliaus nurodymų.
3 Jedutūno palikuonys: Gedalijas, Ceris, Izaijas, Šimis, Hašabijas ir Matitijas. Jiems vadovavo jų tėvas Jedutūnas; jie skambino arfomis, garbindami Viešpatį ir dėkodami Jam.
4 Hemano palikuonys: Bukijas, Matanijas, Uzielis, Šebuelis ir Jerimotas, Hananija, Hananis, Elijata, Gidaltis ir Romamti Ezeras, Jošbekaša, Malotis, Hotyras, Mahazijotas.
5 Visi jie buvo Hemano, karaliaus regėtojo, sūnūs pagal Dievo žodį, kad išaukštintų jo ragą. Dievas davė Hemanui keturiolika sūnų ir tris dukteris.
6 Jie visi, tėvui vadovaujant, giedojo Viešpaties namuose, pritariant cimbolams, arfoms ir psalteriams pagal karaliaus nurodymą Asafui, Jedutūnui ir Hemanui.
7 Jų skaičius kartu su broliais buvo du šimtai aštuoniasdešimt aštuoni. Jie buvo išmokyti giesmių Viešpačiui ir įgudę.
8 Jie metė burtus dėl tarnavimo tvarkos: kaip mažas, taip ir didelis, kaip mokytojas, taip ir mokinys.
9 Pirmasis burtas teko Juozapui iš Asafo giminės. Antras – Gedalijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.
10 Trečias – Zakūrui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.
11 Ketvirtas – Icriui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.
12 Penktas – Netanijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.
13 Šeštas – Bukijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.
14 Septintas – Jesarelai su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.
15 Aštuntas – Izaijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.
16 Devintas – Matanijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.
17 Dešimtas – Šimiui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.
18 Vienuoliktas – Azareliui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.
19 Dvyliktas – Hašabijai su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.
20 Tryliktas – Subaeliui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.
21 Keturioliktas – Matitijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.
22 Penkioliktas – Jeremotui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.
23 Šešioliktas – Hananijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.
24 Septynioliktas – Jošbekašai su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.
25 Aštuonioliktas – Hananiui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.
26 Devynioliktas – Maločiui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.
27 Dvidešimtas – Elijatai su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.
28 Dvidešimt pirmas – Hotyrui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.
29 Dvidešimt antras – Gidalčiui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.
30 Dvidešimt trečias – Mahazijotui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.
31 Dvidešimt ketvirtas – Romamti Ezerui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: arfa · cimbolais · hemanas · muzika · tušti cimbolai · tėvų pareigos
1 Dovydas tarė: „Čia Viešpaties Dievo namai ir aukuras Izraelio deginamajai aukai“.
2 Dovydas įsakė surinkti svetimšalius, kurie buvo Izraelio krašte, ir paskyrė akmenskaldžius paruošti tinkamų akmenų Dievo namams statyti.
3 Dovydas paruošė daug geležies durų vinims bei apkaustymams ir tiek daug vario, kad negalėjo jo pasverti;
4 taip pat ir kedro rąstų be skaičiaus, nes Sidono ir Tyro gyventojai atgabeno Dovydui daug kedro rąstų.
5 Dovydas tai darė, galvodamas, kad jo sūnus Saliamonas yra jaunas ir neprityręs, o Viešpačiui statomi namai privalo būti nepaprastai didingi, kad garsas apie juos pasiektų visas šalis; todėl Dovydas prieš mirdamas šventyklos statybai atliko daugybę paruošiamųjų darbų.
6 Dovydas, pasišaukęs savo sūnų Saliamoną, įsakė jam pastatyti namus Viešpačiui, Izraelio Dievui.
7 Jis tarė Saliamonui: „Mano sūnau, aš buvau sumanęs statyti namus Viešpaties, savo Dievo, vardui,
8 bet Viešpats kalbėjo man: ‘Tu praliejai daug kraujo, vedei didelius karus. Tu nestatysi namų mano vardui, nes praliejai daug kraujo žemėje mano akivaizdoje.
9 Tau gims sūnus, jis bus ramus vyras, nes Aš jam duosiu poilsį nuo visų aplinkinių priešų. Jo vardas bus Saliamonas, ir Aš suteiksiu Izraeliui taiką ir ramybę jo dienomis.
10 Jis pastatys namus mano vardui ir jis bus mano sūnus, o Aš būsiu jo tėvas; Aš įtvirtinsiu jo karalystės sostą Izraelyje amžinai’.
11 Mano sūnau, Viešpats tebūna su tavimi, kad sėkmingai pastatytum Viešpaties, savo Dievo, namus, kaip Jis kalbėjo.
12 Tegul Viešpats suteikia tau išminties bei supratimo ir paskiria tave Izraelio valdovu; tik laikykis Viešpaties, savo Dievo, įstatymų.
13 Tau seksis, jei atidžiai vykdysi nuostatus ir įsakymus, kuriuos Viešpats davė Izraeliui per Mozę. Būk drąsus ir stiprus, nebijok ir nepasiduok baimei.
14 Aš iš savo neturto paruošiau Viešpaties namams šimtą tūkstančių talentų aukso, milijoną talentų sidabro, o vario ir geležies nepasveriamą kiekį, taip pat rąstų ir akmenų. Prie viso to tu galėsi dar pridėti.
15 Be to, tavo žinioje yra daug amatininkų: akmenskaldžių, mūrininkų, statybininkų ir visokių meistrų bet kuriam darbui atlikti.
16 Auksui, sidabrui, variui ir geležiai nėra skaičiaus. Imkis darbo, ir Viešpats bus su tavimi“.
17 Dovydas taip pat įsakė visiems Izraelio kunigaikščiams padėti jo sūnui Saliamonui:
18 „Juk Viešpats, jūsų Dievas, buvo su jumis ir suteikė jums ramybę visame krašte. Jis atidavė krašto gyventojus į mano rankas, ir visas kraštas nusilenkė Viešpačiui ir Jo tautai.
19 Nukreipkite savo širdis ir sielas ieškoti Viešpaties, savo Dievo. Pastatykite Viešpaties Dievo šventyklą, kad Viešpaties Sandoros skrynia ir šventi Dievo indai būtų įnešti į namus, kurie bus pastatyti Viešpaties vardui“.
1 Karalius Dovydas paseno ir sulaukė daug metų. Gerai apklotas, jis nebesušildavo.
2 Jo tarnai jam tarė: „Leisk mums, mūsų valdove karaliau, paieškoti jaunos mergaitės, kuri tau patarnautų, tave slaugytų, su tavimi miegotų ir tave sušildytų“.
3 Jie ieškojo gražios mergaitės visame Izraelio krašte; suradę šunemietę Abišagą, atvedė ją pas karalių.
4 Mergaitė buvo labai graži; ji patarnavo karaliui ir slaugė jį, bet karalius jos nepažino.
5 Hagitos sūnus Adonijas didžiavosi, sakydamas: „Aš būsiu karalius“. Jis įsigijo vežimų bei žirgų ir penkiasdešimt vyrų, kurie bėgtų pirma jo.
6 Tėvas nieko jam nedraudė ir neperspėjo taip nedaryti. Be to, jis buvo labai gražus ir gimęs po Abšalomo.
7 Cerujos sūnus Joabas ir kunigas Abjataras sekė Adoniją ir jam padėjo.
8 Bet kunigas Cadokas ir Jehojados sūnus Benajas, pranašas Natanas, Šimis, Rėjas ir Dovydo karžygiai nepalaikė Adonijo.
9 Kartą Adonijas aukojo avis, jaučius ir nupenėtus galvijus prie Cokeleto akmens, šalia En Rogelio versmės. Ta proga jis pasikvietė visus savo brolius, karaliaus sūnus, ir visus Judo vyrus, kurie tarnavo karaliui,
10 bet pranašo Natano, Benajo, karžygių ir savo brolio Saliamono jis nepakvietė.
11 Natanas kalbėjo Saliamono motinai Batšebai: „Ar girdėjai, kad, mūsų valdovui Dovydui nežinant, Hagitos sūnus Adonijas tapo karaliumi?
12 Aš noriu tau patarti, kaip išgelbėti save ir savo sūnaus Saliamono gyvybę.
13 Nuėjusi pas karalių Dovydą, paklausk jį: ‘Ar mano valdovas karalius neprisiekė man, savo tarnaitei, kad mano sūnus Saliamonas karaliaus po tavęs ir sėdės tavo soste? Kodėl Adonijas dabar tapo karaliumi?’
14 Tau tebekalbant su karaliumi, aš ateisiu ir patvirtinsiu tavo žodžius“.
15 Batšeba atėjo į karaliaus kambarį. Karalius buvo labai pasenęs, ir šunemietė Abišaga patarnavo jam.
16 Batšeba nusilenkė ir išreiškė pagarbą karaliui. Karalius klausė: „Ko nori?“
17 Ji jam atsakė: „Mano valdove, tu prisiekei Viešpačiu, savo Dievu, savo tarnaitei, sakydamas: ‘Tavo sūnus Saliamonas karaliaus po manęs ir jis sėdės mano soste’.
18 O dabar Adonijas, mano valdovui karaliui nežinant, tapo karaliumi!
19 Jis aukojo daugybę jaučių, nupenėtų galvijų bei avių ir pasikvietė karaliaus sūnus, kunigą Abjatarą ir kariuomenės vadą Joabą, bet tavo tarno Saliamono nepakvietė.
20 Dabar, mano valdove karaliau, viso Izraelio akys yra nukreiptos į tave, ką tu paskirsi į savo sostą po savęs.
21 Kitaip, mano valdovui karaliui atsigulus prie savo tėvų, aš ir mano sūnus Saliamonas būsime laikomi nusikaltėliais“.
22 Dar jai tebekalbant su karaliumi, atėjo pranašas Natanas.
23 Buvo pranešta karaliui: „Atėjo pranašas Natanas“. Atėjęs jis nusilenkė prieš karalių veidu iki žemės
24 ir tarė: „Mano valdove karaliau, ar tu sakei, kad Adonijas karaliaus po tavęs ir sėdės tavo soste?
25 Jis šiandien aukojo daugybę jaučių, nupenėtų galvijų bei avių ir pakvietė visus karaliaus sūnus, kariuomenės vadus ir kunigą Abjatarą į vaišes. Jie valgo, geria ir šaukia: ‘Tegyvuoja karalius Adonijas!’
26 Bet manęs, tavo tarno, kunigo Cadoko, Jehojados sūnaus Benajo ir tavo sūnaus Saliamono jis nepakvietė.
27 Jei iš tikrųjų tai padaryta mano valdovo karaliaus paliepimu, tai kodėl nepranešei savo tarnui, kas sėdės tavo soste po tavęs?“
28 Karalius Dovydas tarė: „Pašaukite Batšebą!“ Jai įėjus ir atsistojus prieš karalių,
29 jis tarė: „Kaip gyvas Viešpats, kuris išvadavo mane iš visokių bėdų,
30 tavo sūnus Saliamonas karaliaus po manęs, kaip tau prisiekiau Viešpačiu, Izraelio Dievu. Jis sėdės soste vietoje manęs, ir tai aš padarysiu šiandien“.
31 Tada Batšeba nusilenkė veidu iki žemės, išreiškė karaliui pagarbą ir tarė: „Tegyvuoja mano valdovas karalius Dovydas per amžius!“
32 Karalius Dovydas sakė: „Pašaukite kunigą Cadoką, pranašą Nataną ir Jehojados sūnų Benają!“ Jiems atėjus,
33 karalius sakė: „Imkite savo valdovo tarnus, užsodinkite mano sūnų Saliamoną ant mano mulo ir palydėkite jį į Gihoną.
34 Kunigas Cadokas ir pranašas Natanas ten jį tepatepa Izraelio karaliumi. Po to trimituokite ir šaukite: ‘Tegyvuoja karalius Saliamonas!’
35 Jūs lydėkite jį, kad jis ateitų ir atsisėstų mano soste. Jis karaliaus mano vietoje, aš jį paskyriau Izraelio ir Judo valdovu“.
36 Tuomet Jehojados sūnus Benajas tarė karaliui: „Amen! Taip sako Viešpats, mano valdovo karaliaus Dievas!
37 Kaip Viešpats buvo su mano valdovu karaliumi, taip jis tebūna su Saliamonu ir tepadaro jo sostą didingesnį už mano valdovo karaliaus Dovydo sostą!“
38 Kunigas Cadokas, pranašas Natanas, Jehojados sūnus Benajas, keretai ir peletai nuėję užsodino Saliamoną ant karaliaus Dovydo mulo ir nulydėjo jį į Gihoną.
39 Ten kunigas Cadokas ėmė ragą su aliejumi iš Dievo palapinės ir patepė Saliamoną. Po to jie trimitavo ir visi žmonės šaukė: „Tegyvuoja karalius Saliamonas!“
40 Visi žmonės ėjo paskui jį pūsdami vamzdžius ir labai džiaugdamiesi, net žemė drebėjo nuo jų triukšmo.
41 Adonijas ir jo svečiai, baigdami valgyti, išgirdo tą triukšmą. Joabas, išgirdęs trimito garsą, paklausė: „Kodėl toks triukšmas mieste?“
42 Jam kalbant, atėjo kunigo Abjataro sūnus Jehonatanas. Adonijas tarė: „Užeik! Tu esi ištikimas vyras ir atnešei gerą žinią“.
43 Jehonatanas atsakė Adonijui: „Mūsų karalius Dovydas paskyrė karaliumi Saliamoną.
44 Karalius pasiuntė kunigą Cadoką, pranašą Nataną, Jehojados sūnų Benają, keretus ir peletus ir jie užsodino Saliamoną ant karaliaus mulo.
45 Kunigas Cadokas bei pranašas Natanas patepė jį karaliumi Gihone. Iš ten jie ėjo džiaugdamiesi ir šūkaudami, net visas miestas drebėjo. Tą triukšmą jūs ir girdėjote.
46 Saliamonas jau sėdi karaliaus soste.
47 Be to, karaliaus tarnai atėjo pasveikinti mūsų karalių Dovydą, sakydami: ‘Tepadaro tavo Dievas Saliamono vardą garsesnį už tavo vardą ir jo sostą didingesnį už tavo sostą!’ Karalius nusilenkė lovoje
48 ir kalbėjo: ‘Palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kuris dar mano akims matant pasodino jį į mano sostą!’“
49 Tuomet visi Adonijo svečiai išsigandę išėjo kiekvienas savo keliu.
50 Adonijas taip išsigando Saliamono, kad nuėjo ir nusitvėrė už aukuro ragų.
51 Saliamonui buvo pranešta: „Adonijas bijo karaliaus Saliamono. Jis nusitvėrė už aukuro ragų ir sako: ‘Teprisiekia man karalius Saliamonas, kad nenužudys savo tarno’“.
52 Saliamonas atsakė: „Jei jis bus ištikimas, tai nė vienas jo plaukas nenukris žemėn, bet jei nusikals – mirs!“
53 Karalius Saliamonas liepė atvesti Adoniją nuo aukuro pas jį. Kai Adonijas įėjo ir nusilenkė prieš karalių Saliamoną, karalius tarė: „Eik namo!“
1 Aštuonioliktaisiais karaliaus Jeroboamo metais Abija pradėjo karaliauti Jude.
2 Trejus metus jis karaliavo Jeruzalėje. Jo motina buvo vardu Mikaja, duktė Ūrielio iš Gibėjos. Kilo karas tarp Abijos ir Jeroboamo.
3 Abija išėjo į kovą su keturių šimtų tūkstančių rinktinių vyrų kariuomene, o Jeroboamas išsirikiavo prieš jį su aštuoniais šimtais tūkstančių rinktinių karių.
4 Abija, atsistojęs ant Cemaraimo kalno Efraimo aukštumose, tarė: „Tu, Jeroboamai, ir visas Izraeli, pasiklausykite manęs!
5 Argi jūs nežinote, kad Viešpats, Izraelio Dievas, amžiams atidavė karališkąją Izraelio valdžią Dovydui ir jo sūnums druskos sandora?
6 Bet Nebato sūnus Jeroboamas, Dovydo sūnaus Saliamono tarnas, sukilo prieš savo valdovą.
7 Pas jį susirinko netikę žmonės, Belialo vaikai, ir įsitvirtino prieš Saliamono sūnų Roboamą, kai jis buvo jaunas, nepatyręs ir neatsilaikė prieš juos.
8 Dabar jūs manote galėsią atsilaikyti prieš Viešpaties karalystę, esančią Dovydo sūnų rankose, kadangi jūsų yra didelė daugybė ir su jumis yra auksiniai veršiai, kuriuos jums padirbdino Jeroboamas, kad būtų jūsų dievai.
9 Jūs išvarėte Viešpaties kunigus, Aarono sūnus, ir levitus bei pasidarėte kunigų kaip kitų kraštų tautos. Kas tik ateina pasišvęsti su jaučiu ir septyniais avinais, tampa kunigu tų, kurie nėra dievai.
10 Bet mūsų Dievas yra Viešpats, mes Jo nepalikome. Viešpačiui tarnauja kunigai, Aarono sūnūs, taip pat levitai atlieka savo tarnystę.
11 Jie kas rytą ir kas vakarą aukoja Viešpačiui deginamąsias aukas ir smilko smilkalus, padeda padėtinę duoną ant auksinio stalo ir kas vakarą uždega lempas auksinėje žvakidėje. Mes laikomės Viešpaties, mūsų Dievo, nurodymų, bet jūs Jį palikote.
12 Pats Dievas veda mus, yra su mumis ir Jo kunigai su trimitais, kad trimituotų prieš jus. Izraelitai, nekovokite su Viešpačiu, savo tėvų Dievu, nes neturėsite sėkmės“.
13 Jeroboamas pasiuntė pasalą, kad užeitų jiems iš užnugario. Jo kariai buvo priešais Judą, o pasala – už jų.
14 Judas, pamatęs, kad kova bus iš priekio ir iš užpakalio, šaukėsi Viešpaties, o kunigai trimitavo.
15 Judo vyrai sušuko, ir kai jie šaukė, Dievas sumušė Jeroboamą ir Izraelį priešais Abiją ir Judą.
16 Izraelitai bėgo nuo Judo, ir Dievas atidavė juos į šių rankas.
17 Abija ir jo žmonės smarkiai sumušė juos, ir žuvo izraelitų penki šimtai tūkstančių rinktinių vyrų.
18 Taip izraelitai pralaimėjo tą kartą, o Judo vaikai nugalėjo, nes jie pasitikėjo Viešpačiu, savo tėvų Dievu.
19 Abija persekiojo Jeroboamą ir atėmė iš jo šiuos miestus: Betelį, Ješaną ir Efroną su jų kaimais.
20 Jeroboamas nebeatgavo savo galios Abijos dienomis. Viešpats ištiko jį, ir jis mirė.
21 Bet Abija sustiprėjo. Jis vedė keturiolika žmonų ir turėjo dvidešimt du sūnus ir šešiolika dukterų.
22 Visi kiti Abijos darbai, jo keliai ir jo kalbos surašyti pranašo Idojo knygoje.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: alyvmedžio šakelės · būk druska · buti drusk · būti druska · dievi sandoros · dievo sandora
1 Dovydo sūnus Saliamonas įsitvirtino karalystėje, o Viešpats, jo Dievas, buvo su juo ir labai išaukštino jį.
2 Saliamonas kalbėjo visam Izraeliui: tūkstantininkams, šimtininkams, teisėjams, visiems Izraelio valdytojams ir šeimų vyresniesiems.
3 Ir Saliamonas su visais izraelitais ėjo į Gibeono aukštumą, kur buvo Dievo Susitikimo palapinė, Viešpaties tarno Mozės padaryta dykumoje.
4 Bet Dievo skrynią Dovydas buvo atgabenęs iš Kirjat Jearimo į vietą, kurią jis paruošė Jeruzalėje, pastatęs jai ten palapinę.
5 Be to, varinis aukuras, kurį padirbo Hūro sūnaus Ūrio sūnus Becalelis, buvo ten prie Viešpaties palapinės; Saliamonas ir izraelitai susirinko toje vietoje.
6 Saliamonas aukojo tūkstantį deginamųjų aukų ant varinio aukuro prie Susitikimo palapinės, Viešpaties akivaizdoje.
7 Tą pačią naktį Dievas pasirodė Saliamonui ir jam tarė: „Prašyk, ką Aš galėčiau duoti“.
8 Saliamonas atsakė Dievui: „Tu parodei mano tėvui Dovydui didelį gailestingumą ir mane padarei karaliumi jo vietoje.
9 Viešpatie Dieve, įtvirtink savo pažadą, kurį davei mano tėvui Dovydui. Nes Tu padarei mane karaliumi žmonių, kurių yra kaip žemės dulkių.
10 Duok man išminties ir pažinimo, kad galėčiau įeiti ir išeiti prieš šitą tautą. Kas galėtų teisti šią Tavo tautą, kuri yra tokia didelė?“
11 Dievas atsakė Saliamonui: „Kadangi tai buvo tavo širdyje ir tu neprašei turtų, garbės ar savo priešų gyvybės ir net ilgo amžiaus, bet prašei išminties ir pažinimo, kad galėtum teisti mano tautą, kurios karaliumi tave padariau,
12 tai tau yra suteikta išmintis ir pažinimas. Ir Aš duosiu tau turtų bei garbės, kokių neturėjo joks karalius iki tavęs ir neturės po tavęs“.
13 Saliamonas sugrįžo nuo Gibeono aukštumos, nuo Susitikimo palapinės į Jeruzalę ir karaliavo Izraelyje.
14 Saliamonas turėjo tūkstantį keturis šimtus kovos vežimų ir dvylika tūkstančių raitelių, kuriuos jis paskirstė kovos vežimams skirtuose miestuose ir Jeruzalėje.
15 Karalius padarė, kad sidabro ir aukso Jeruzalėje buvo kaip akmenų, o kedro medžių buvo kaip figmedžių, kurių gausiai auga slėniuose.
16 Saliamonas parsigabendavo žirgų iš Egipto ir Kevės; karaliaus pirkliai pirkdavo juos Kevėje už pinigus.
17 Iš Egipto pirkdavo kovos vežimą už šešis šimtus šekelių sidabro, o žirgą – už šimtą penkiasdešimt. Taip pat jie pristatydavo žirgus visiems hetitų ir Sirijos karaliams.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: mozės palapinė · palapinių švente · saliamonas · būkite gailestingi · išmintis darbas · išmintis pažinimas
1 Izraelio sūnūs: Rubenas, Simeonas, Levis, Judas, Isacharas, Zabulonas,
2 Danas, Juozapas, Benjaminas, Neftalis, Gadas ir Ašeras.
3 Judo sūnūs: Eras, Onanas ir Šela; tie trys buvo kanaanietės Šūvos vaikai. Judo pirmagimis Eras buvo nedoras Viešpaties akyse, todėl Viešpats siuntė jam mirtį.
4 Su savo marčia Tamara Judas turėjo Perecą ir Zerachą. Iš viso buvo penki Judo sūnūs.
5 Pereco sūnūs: Hecronas ir Hamulas.
6 Zeracho sūnūs: Zimris, Etanas, Hemanas, Kalkolas ir Dara, iš viso penki.
7 Karmio sūnus Achanas užtraukė nelaimę Izraeliui, nes jis pavogė, kas buvo skirta sunaikinti.
8 Etano sūnus buvo Azarija.
9 Hecrono sūnūs: Jerahmeelis, Ramas ir Kelubajas.
10 Ramas buvo Aminadabo tėvas; Aminadabas buvo Judo kunigaikščio Naasono tėvas.
11 Naasonas buvo Salmono tėvas, Salmonas – Boozo tėvas,
12 Boozas – Jobedo tėvas, o Jobedas – Jesės tėvas.
13 Jesės sūnūs: pirmagimis – Eliabas, antras – Abinadabas, trečias – Šima,
14 ketvirtas – Netanelis, penktas – Radajas,
15 šeštas – Ocemas, septintas – Dovydas.
16 Jų seserys: Ceruja ir Abigailė. Cerujos sūnūs: Abšajas, Joabas ir Asaelis – trys.
17 Abigailės sūnus – Amasa, jo tėvas buvo izmaelitas Jeteras.
18 Hecrono sūnaus Kalebo sūnūs iš jo žmonų Azubos ir Jerijotos buvo Ješeras, Šobabas ir Ardonas.
19 Azubai mirus, Kalebas vedė Efratą, kuri pagimdė sūnų Hūrą.
20 Hūras buvo Ūrio tėvas, o Ūris – Becalelio tėvas.
21 Vėliau Hecronas, būdamas šešiasdešimties metų amžiaus, vedė Gileado tėvo Machyro dukterį; ji jam pagimdė Segubą.
22 Segubas buvo tėvas Jayro, kuriam priklausė dvidešimt trys miestai Gileado krašte.
23 Gešūras ir Aramas paėmė iš Jayro Kenato miestus ir jų kaimus – šešiasdešimt vietovių. Tie visi buvo Gileado tėvo Machyro palikuonys.
24 Hecronui mirus Kalebo Efratoje, jo žmona Abija pagimdė nuo jo Tekojos tėvą Ašhūrą.
25 Hecrono pirmagimio Jerahmeelio sūnūs buvo pirmagimis Ramas, kiti – Būna, Orenas, Ocemas ir Ahija.
26 Jerahmeelis dar turėjo kitą žmoną, kuri buvo vardu Atara; ji buvo Onamo motina.
27 Jerahmeelio pirmagimio Ramo sūnūs buvo Maacas, Jaminas ir Ekeras.
28 Onamo sūnūs – Šamajas ir Jada, o Šamajo sūnūs – Nadabas ir Abišūras.
29 Abišūro žmona buvo vardu Abihailė; ji pagimdė Achbaną ir Molidą.
30 Nadabo sūnūs: Seledas ir Apaimas. Seledas mirė bevaikis.
31 Apajimo sūnus – Išis; Išio sūnus – Šešanas; Šešanui gimė Achlajas.
32 Jada, Šamajo brolis, turėjo sūnus Jeterą ir Jehonataną. Jeteras mirė bevaikis.
33 Jehonatano sūnūs: Peletas ir Zaza. Šitie buvo Jerahmeelio palikuonys.
34 Šešanas neturėjo sūnų, tik dukteris. Šešanas turėjo egiptietį vergą, vardu Jarha.
35 Šešanas atidavė savo dukterį Jarhai į žmonas, o ji jam pagimdė Atają.
36 Atajas buvo Natano tėvas, Natanas – Zabado tėvas,
37 Zabadas – Eflalo tėvas, Eflalas – Jobedo tėvas,
38 Jobedas – Jehuvo tėvas, Jehuvas – Azarijo tėvas,
39 Azarija – Heleco tėvas, Helecas – Eleasos tėvas,
40 Eleasa – Sismajo tėvas, Sismajas – Šalumo tėvas,
41 Šalumas – Jekamijos tėvas, o Jekamija – Elišamos tėvas.
42 Jerahmeelio brolio Kalebo pirmagimis sūnus Meša buvo Zifo tėvas, o Marešos sūnus buvo Hebronas.
43 Hebrono sūnūs: Korachas, Tapuachas, Rekemas ir Šema.
44 Šema buvo Rahamo tėvas, o Rahamas – Jorkoamo. Rekemas buvo Šamajo tėvas.
45 Šamajo sūnus buvo Maonas, o Maonas buvo Bet Cūro tėvas.
46 Efa, Kalebo sugulovė, pagimdė Haraną, Mocą ir Gazezą, ir Haranui gimė Gazezas.
47 Jahdojo sūnūs: Regemas, Jotamas, Gešanas, Peletas, Efa ir Šaafas.
48 Kalebo sugulovė Maaka pagimdė Šeberą ir Tirhaną.
49 Ji dar pagimdė Šaafą, Madmanos tėvą, ir Ševą, Machbenos ir Gibėjos tėvą. Kalebo duktė buvo Achsa.
50 Šitie buvo Kalebo palikuonys. Efratos pirmagimio Hūro sūnūs: Šobalas – Kirjat Jearimo tėvas,
51 Salma – Betliejaus tėvas, Harefas – Bet Gadero tėvas.
52 Šobalas turėjo sūnų Haroję, ir pusė manahatiečių buvo kilę iš jo.
53 Kirjat Jearimo šeimos – itrai, putai, šumatai ir mišrai; iš šitų kilo coriečiai ir eštaoliečiai.
54 Salmos palikuonys: Betliejus, netofiečiai, Atarotas, Joabo namai, pusė manahatiečių ir coriečiai.
55 Raštininkų šeimos, kurios gyveno Jabece: tiratai, šimatai ir suchatai; jie yra kainitai, kilę iš Hamato, Rechabo namų tėvo.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: vardu simeonas · Biblijos skaitymas · gyvasis · grobia · jėzaus geneologija · esromas
1 Tą naktį karalius negalėjo miegoti. Jis įsakė atnešti metraščių knygą ir jam skaityti iš jos.
2 Rado parašyta, kaip Mordechajas pranešė apie eunuchų Bigtano ir Terešo, ėjusių sargybą prie vartų, sąmokslą nužudyti karalių Ahasverą.
3 Karalius paklausė: „Koks pagerbimas ir atlyginimas buvo duotas Mordechajui už tai?“ Karaliaus tarnai, kurie jam patarnavo, atsakė: „Jokio atlyginimo“.
4 Karalius klausė: „Kas yra kieme?“ Tuo laiku Hamanas buvo įėjęs į karaliaus namų išorinį kiemą kalbėti su karaliumi dėl Mordekajo pakorimo ant kartuvių, kurios jau buvo pastatytos.
5 Karaliaus tarnai jam atsakė: „Hamanas stovi kieme“. Karalius liepė pakviesti Hamaną.
6 Jam įėjus, karalius klausė: „Ką reikėtų padaryti vyrui, kurį karalius nori pagerbti?“ Hamanas galvojo: „Ką gi kitą karalius norėtų pagerbti, jei ne mane?“
7 Hamanas atsakė: „Vyrą, kurį karalius norėtų pagerbti,
8 reikia aprengti karaliaus rūbais, užsodinti ant karaliaus jojamojo žirgo ir uždėti ant galvos karaliaus karūną.
9 Rūbus ir žirgą tegul jam paduoda vienas iš karaliaus kilmingiausiųjų kunigaikščių; jis teatveda karaliaus pagerbtąjį, užsodina jį ant žirgo ir, vesdamas žirgą miesto aikšte, tegul skelbia: ‘Taip padaroma tam vyrui, kurį karalius nori pagerbti!’“
10 Tada karalius įsakė Hamanui: „Skubėk, imk rūbus, žirgą ir padaryk visa, ką sakei, žydui Mordechajui, kuris sėdi prie karaliaus vartų. Žiūrėk, kad viskas būtų įvykdyta“.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: mažiausias · miegančių · miegas · miegosi · miegu · mordechajas
1 Tą naktį karalius negalėjo miegoti. Jis įsakė atnešti metraščių knygą ir jam skaityti iš jos.
2 Rado parašyta, kaip Mordechajas pranešė apie eunuchų Bigtano ir Terešo, ėjusių sargybą prie vartų, sąmokslą nužudyti karalių Ahasverą.
3 Karalius paklausė: „Koks pagerbimas ir atlyginimas buvo duotas Mordechajui už tai?“ Karaliaus tarnai, kurie jam patarnavo, atsakė: „Jokio atlyginimo“.
4 Karalius klausė: „Kas yra kieme?“ Tuo laiku Hamanas buvo įėjęs į karaliaus namų išorinį kiemą kalbėti su karaliumi dėl Mordekajo pakorimo ant kartuvių, kurios jau buvo pastatytos.
5 Karaliaus tarnai jam atsakė: „Hamanas stovi kieme“. Karalius liepė pakviesti Hamaną.
6 Jam įėjus, karalius klausė: „Ką reikėtų padaryti vyrui, kurį karalius nori pagerbti?“ Hamanas galvojo: „Ką gi kitą karalius norėtų pagerbti, jei ne mane?“
7 Hamanas atsakė: „Vyrą, kurį karalius norėtų pagerbti,
8 reikia aprengti karaliaus rūbais, užsodinti ant karaliaus jojamojo žirgo ir uždėti ant galvos karaliaus karūną.
9 Rūbus ir žirgą tegul jam paduoda vienas iš karaliaus kilmingiausiųjų kunigaikščių; jis teatveda karaliaus pagerbtąjį, užsodina jį ant žirgo ir, vesdamas žirgą miesto aikšte, tegul skelbia: ‘Taip padaroma tam vyrui, kurį karalius nori pagerbti!’“
10 Tada karalius įsakė Hamanui: „Skubėk, imk rūbus, žirgą ir padaryk visa, ką sakei, žydui Mordechajui, kuris sėdi prie karaliaus vartų. Žiūrėk, kad viskas būtų įvykdyta“.
11 Hamanas paėmė rūbus ir žirgą, aprengė Mordechajų, vedė jį ant žirgo miesto aikšte ir skelbė: „Taip padaroma tam vyrui, kurį karalius nori pagerbti!“
12 Mordechajas grįžo prie karaliaus vartų, o Hamanas nuskubėjo į savo namus nuliūdęs ir užsidengęs galvą.
13 Hamanas papasakojo savo žmonai Zerešai ir draugams visa, kas įvyko. Jo patarėjai ir žmona kalbėjo: „Jei Mordechajas, prieš kurį turėjai nusižeminti, yra žydų tautybės, tu nelaimėsi, bet tikrai krisi“.
14 Jiems dar tebekalbant, atėjo karaliaus eunuchai ir skubėjo nuvesti Hamaną į Esteros paruoštas vaišes.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: mažiausias · miegančių · miegas · miegosi · miegu · mordechajas
1 Ahasvero, kuris valdė šimtą dvidešimt septynis kraštus nuo Indijos iki Etiopijos,
2 dienomis, kai Ahasveras atsisėdo karalystės soste, kuris yra Sūzuose,
3 trečiais karaliavimo metais jis iškėlė didelę puotą visiems savo kunigaikščiams ir tarnams, persų ir medų kraštų kilmingiesiems ir sričių kunigaikščiams.
4 Puota tęsėsi šimtą aštuoniasdešimt dienų; joje buvo iškelta karališkoji didybė, garbė ir turtai.
5 Po to karalius suruošė septynių dienų puotą visiems sostinės gyventojams Sūzuose, karaliaus rūmų sodo kieme.
6 Iš visų pusių kabojo baltos, žalios ir mėlynos užuolaidos ant baltų drobinių ir violetinių juostelių, įvertų į sidabrinius žiedus. Jos buvo pritvirtintos prie marmurinių kolonų. Auksiniai ir sidabriniai gultai buvo sustatyti kieme, kuris buvo išklotas raudonu, mėlynu, baltu ir juodu marmuru.
7 Gėrimus patiekė auksinėse taurėse, kurios visos buvo skirtingos; karališko vyno buvo gausu.
8 Visi gėrė, kiek norėjo, nė vieno gerti nevertė. Karalius buvo įsakęs savo namų prižiūrėtojams, kad jie darytų tai, ko kuris žmogus panorės.
9 Karalienė Vaštė karaliaus Ahasvero namuose kėlė puotą moterims.
10 Septintą dieną karalius buvo linksmas nuo vyno. Jis įsakė Mehumanui, Biztai, Harbonai, Bigtai, Abagtai, Zetarui ir Karkasui – septyniems eunuchams, kurie tarnavo karaliaus Ahasvero akivaizdoje,
11 atvesti karalienę Vaštę pas karalių su karališka karūna, norėdamas parodyti žmonėms ir kunigaikščiams jos grožį, nes ji buvo labai graži.
12 Karalienė Vaštė atmetė karaliaus įsakymą, perduotą eunuchų, ir atsisakė eiti. Karalius labai supyko, ir rūstybė užsidegė jame.
13 Karalius klausė patarimo išminčių, kurie pažindavo laikus ir žinojo karaliaus įstatymus bei teisę,
14 taip pat Karšenos, Šetaro, Admatos, Taršišo, Mereso, Marsenos ir Memuchano, persų ir medų septynių kunigaikščių, kurie visada būdavo prie karaliaus, ir buvo pirmi karalystėje:
15 „Ką mes turime daryti karalienei Vaštei pagal įstatymą už tai, kad ji nepaklausė karaliaus įsakymo, perduoto per eunuchus?“
16 Memuchanas atsakė karaliui: „Karalienė Vaštė nusikalto ne tik karaliui, bet visiems kunigaikščiams ir žmonėms visose karaliaus Ahasvero žemėse.
17 Šis karalienės poelgis taps žinomas visoms moterims. Jos, paniekindamos savo vyrus, sakys: ‘Karalius Ahasveras įsakė karalienei ateiti pas jį, bet ji neatėjo’.
18 Tuo karalienės pavyzdžiu seks visos persų ir medų kunigaikštienės. Kils daug nesusipratimų ir pykčių.
19 Jei karaliui patiktų, tebūna paskelbtas karališkas įsakymas ir įrašytas į persų ir medų įstatymą, kuris yra nepakeičiamas, kad karalienė Vaštė nebeateis pas karalių Ahasverą ir karalius jos karališką garbę atiduos kitai, geresnei už ją.
20 Kai karaliaus potvarkis bus paskelbtas visoje plačioje karalystėje, visos moterys gerbs savo vyrus, didelius ir mažus“.
21 Šis patarimas patiko karaliui ir kunigaikščiams. Karalius padarė pagal Memuchano žodžius.
22 Jis išsiuntinėjo laiškus į visus karaliaus kraštus, kiekvienai tautai jos kalba, kad vyras turi būti viešpats savo namuose. Tas įstatymas buvo paskelbtas visomis kalbomis visose tautose.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: afganistanas · afrika · ametistas · atmetimas žmogaus · azijoje · Babilonas
1 Ahasvero, kuris valdė šimtą dvidešimt septynis kraštus nuo Indijos iki Etiopijos,
2 dienomis, kai Ahasveras atsisėdo karalystės soste, kuris yra Sūzuose,
3 trečiais karaliavimo metais jis iškėlė didelę puotą visiems savo kunigaikščiams ir tarnams, persų ir medų kraštų kilmingiesiems ir sričių kunigaikščiams.
4 Puota tęsėsi šimtą aštuoniasdešimt dienų; joje buvo iškelta karališkoji didybė, garbė ir turtai.
5 Po to karalius suruošė septynių dienų puotą visiems sostinės gyventojams Sūzuose, karaliaus rūmų sodo kieme.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: afganistanas · afrika · ametistas · atmetimas žmogaus · azijoje · Babilonas
1 Kunigai ir levitai, atvykę su Salatielio sūnumi Zerubabeliu ir Jozue, buvo šie: Seraja, Jeremija, Ezra,
2 Amarija, Maluchas, Hatušas,
3 Šechanija, Rehumas, Meremotas,
4 Idojas, Ginetojas, Abija,
5 Mijaminas, Maadija, Bilga,
6 Šemaja, Jehojaribas, Jedaja,
7 Saluvas, Amokas, Hilkija ir Jedaja. Šitie buvo kunigų ir jų brolių viršininkai Ješūvos laikais.
8 Levitai: Ješūva, Binujas, Kadmielis, Šerebija, Judas, Matanija, kuris vadovavo dėkojimui, ir jo broliai.
9 Bakbukija, Unis ir jų broliai budėjo priešais juos.
10 Jozuė buvo Jehojakimo tėvas, Jehojakimas – Eljašibo, Eljašibas – Jehojados,
11 Jehojada – Jehonatano, Jehonatanas – Jadūvos.
12 Jehojakimo laikais šie kunigai buvo šeimų vyresnieji: Meraja – Serajos, Hananija – Jeremijo,
13 Mešulamas – Ezros, Johananas – Amarijo,
14 Jehonatanas – Melichuvo, Juozapas – Šebanijo,
15 Adna – Harimo, Helkajas – Merajoto,
16 Zacharija – Idojo, Mešulamas – Ginetono,
17 Zichris – Abijo, Piltajas – Minjamino ir Moadijos,
18 Šamūvos – Bilgo, Jehonatanas – Šemajos,
19 Matenajas – Jehojaribo, Uzis – Jedajos,
20 Kalajas – Salajo, Eberas – Amoko,
21 Hašabija – Hilkijos, Netanelis – Jedajos.
22 Eljašibo, Jehojados, Johanano ir Jadūvos laikais buvo surašyti levitai, taip pat ir kunigų šeimų vyresnieji iki persų karaliaus Darijaus laikų.
23 Levitų šeimų vyresnieji buvo surašyti metraščių knygoje iki Eljašibo sūnaus Johanano laikų.
24 Vadovaujant levitams Hašabijai, Šerebijai ir Jozuei, Kadmielio sūnui, giedotojai stovėjo prieš juos ir giedojo padėkos giesmes, kaip karalius, Dievo vyras Dovydas, buvo nustatęs.
25 Matanija, Bakbukijas, Abdija, Mešulamas, Talmonas ir Akubas buvo vartininkai, jie ėjo sargybą prie vartų sandėlių.
26 Jie gyveno Jehocadako anūko, Ješūvos sūnaus Jehojakimo dienomis ir dienomis valdytojo Nehemijo bei Rašto žinovo kunigo Ezro.
27 Jeruzalės sienoms pašventinti buvo sušaukti levitai iš visų vietovių; jie turėjo atvykti Jeruzalėn, kad pašventinimas vyktų su džiaugsmu, padėkos giesmėmis ir su cimbolų, arfų ir psalterių muzika.
28 Giedotojų sūnūs susirinko iš Jeruzalės ir Netofos apylinkių,
29 iš Gilgalo, Gebos ir Azmaveto vietovių; nes giedotojai buvo pasistatę kaimus Jeruzalės apylinkėse.
30 Kunigai ir levitai apsivalė patys ir apvalė tautą, vartus ir sienas.
31 Aš užvedžiau Judo kunigaikščius ant sienos ir pavedžiau jiems vadovauti dviems dėkojančiųjų grupėms. Viena ėjo sienos viršumi į dešinę, link Šiukšlių vartų.
32 Juos sekė Hošaja ir pusė Judo kunigaikščių:
33 Azarija, Ezra, Mešulamas,
34 Judas, Benjaminas, Šemaja ir Jeremija;
35 iš kunigų sūnų su trimitais sekė Zacharija, sūnus Jehonatano, sūnaus Šemajos, sūnaus Matanijos, sūnaus Mikajos, sūnaus Zakūro, sūnaus Asafo,
36 ir jo broliai: Šemaja, Azarelis, Milalajas, Gilalajas, Maajas, Netanelis, Judas ir Hananis su Dievo vyro Dovydo muzikos instrumentais; Rašto žinovas Ezra ėjo jų priekyje.
37 Praėję pro Šaltinio vartus, jie lipo aukštyn Dovydo miesto laiptais, vedančiais pro Dovydo namus, iki rytinių Vandens vartų.
38 Antra grupė ėjo kairėn; paskui juos aš sekiau su puse tautos pro Krosnių bokštą iki Plačiosios sienos,
39 toliau pro Efraimo vartus, Senuosius vartus, Žuvų vartus, Hananelio bokštą ir Mejos bokštą iki Avių vartų, ir jie sustojo prie Sargybos vartų.
40 Abi grupės sustojo prie Dievo namų, taip pat aš, pusė viršininkų su manimi
41 ir kunigai: Eljakimas, Maasėja, Minjaminas, Mikaja, Eljoenajas, Zacharija, Hananija su trimitais,
42 Maasėja, Šemaja, Eleazaras, Uzis, Johananas, Malkija, Elamas ir Ezeras. Giedotojai, kuriems vadovavo Izrachija, garsiai giedojo.
43 Tą dieną jie daug aukojo ir džiaugėsi, nes Dievas jiems suteikė didelį džiaugsmą. Moterys ir vaikai taip pat džiaugėsi, ir Jeruzalės džiaugsmas buvo toli girdimas.
44 Tuo metu buvo paskirti žmonės prižiūrėti sandėliams, kurie buvo įrengti atsargoms, vaisių pirmienoms ir dešimtinėms, kas buvo surinkta iš miestų ir kaimų, pagal įstatymą išlaikyti kunigus ir levitus. Judo gyventojai džiaugėsi kunigais ir levitais.
45 Giedotojai ir vartininkai atliko savo tarnystę Dievui ir apvalymo tarnystę, kaip buvo įsakęs Dovydas ir jo sūnus Saliamonas.
46 Jau Dovydo ir Asafo laikais buvo paskirti vadovai giedotojams, kurie giedojo šlovinimo ir padėkos giesmes Dievui.
47 Zerubabelio ir Nehemijo dienomis izraelitai pristatydavo giedotojams ir vartininkams skirtą kasdieninę dalį. Jie duodavo šventas dovanas levitams, o levitai duodavo tai Aarono vaikams.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: Izraelis · amatas · pašaukiau vardu · Zacharijas kunigas · zachiejus · daina
1 Kunigai ir levitai, atvykę su Salatielio sūnumi Zerubabeliu ir Jozue, buvo šie: Seraja, Jeremija, Ezra,
2 Amarija, Maluchas, Hatušas,
3 Šechanija, Rehumas, Meremotas,
4 Idojas, Ginetojas, Abija,
5 Mijaminas, Maadija, Bilga,
6 Šemaja, Jehojaribas, Jedaja,
7 Saluvas, Amokas, Hilkija ir Jedaja. Šitie buvo kunigų ir jų brolių viršininkai Ješūvos laikais.
8 Levitai: Ješūva, Binujas, Kadmielis, Šerebija, Judas, Matanija, kuris vadovavo dėkojimui, ir jo broliai.
9 Bakbukija, Unis ir jų broliai budėjo priešais juos.
10 Jozuė buvo Jehojakimo tėvas, Jehojakimas – Eljašibo, Eljašibas – Jehojados,
11 Jehojada – Jehonatano, Jehonatanas – Jadūvos.
12 Jehojakimo laikais šie kunigai buvo šeimų vyresnieji: Meraja – Serajos, Hananija – Jeremijo,
13 Mešulamas – Ezros, Johananas – Amarijo,
Šios eilutės taip pat ieškota temose: Izraelis · amatas · pašaukiau vardu · Zacharijas kunigas · zachiejus · daina
1 Užantspaudavo šie: Nehemijas, Hachalijos sūnus, tai yra Tiršata, Zedekija,
2 Seraja, Azarija, Jeremija,
3 Pašhūras, Amarija, Malkija,
4 Hatušas, Šebanija, Maluchas,
5 Harimas, Meremotas, Abdija,
6 Danielius, Ginetonas, Baruchas,
7 Mešulamas, Abija, Mijaminas,
8 Maazija, Bilgajas ir Šemaja; jie visi yra kunigai.
9 Levitai: Azanijos sūnus Ješūva, Binujas iš Henadado palikuonių, Kadmielis,
10 Šebanija, Hodija, Kelita, Pelaja, Hananas,
11 Michėjas, Rehobas, Hašabija,
Šios eilutės taip pat ieškota temose: nepriima žodžio
1 Užantspaudavo šie: Nehemijas, Hachalijos sūnus, tai yra Tiršata, Zedekija,
2 Seraja, Azarija, Jeremija,
3 Pašhūras, Amarija, Malkija,
4 Hatušas, Šebanija, Maluchas,
5 Harimas, Meremotas, Abdija,
6 Danielius, Ginetonas, Baruchas,
7 Mešulamas, Abija, Mijaminas,
8 Maazija, Bilgajas ir Šemaja; jie visi yra kunigai.
9 Levitai: Azanijos sūnus Ješūva, Binujas iš Henadado palikuonių, Kadmielis,
10 Šebanija, Hodija, Kelita, Pelaja, Hananas,
11 Michėjas, Rehobas, Hašabija,
12 Zakūras, Šerebija, Šebanija,
13 Hodija, Banis ir Beninuvas.
14 Tautos kunigaikščiai: Parošas, Pahat Moabas, Elamas, Zatuvas, Banis,
15 Būnis, Azgadas, Bebajas,
16 Adonija, Bigvajas, Adinas,
17 Ateras, Ezekijas, Azūras,
18 Hodija, Hašumas, Becajas,
19 Harifas, Anatotas, Nebajas,
20 Magpiašas, Mešulamas, Hezyras,
21 Mešezabelis, Cadokas, Jadūva,
22 Pelatija, Hananas, Anaja,
23 Ozėjas, Hananija, Hašubas,
24 Ha Lohešas, Pilha, Šobekas,
25 Rehumas, Hašabna, Maasėja,
26 Ahija, Hananas, Ananas,
27 Maluchas, Harimas, Baana.
28 Visi kiti kunigai, levitai, vartininkai, giedotojai, šventyklos tarnai ir tie, kurie atsiskyrė nuo krašto tautų dėl Dievo įstatymo, jų žmonos, sūnūs ir dukterys, kurie suprato,
29 prisijungė prie savo brolių, savo kilmingųjų, ir įsipareigojo vykdyti Dievo įstatymą, kuris buvo duotas per Dievo tarną Mozę, ir laikytis visų Viešpaties potvarkių bei nuostatų.
30 Pasižadėjome neduoti savo dukterų krašto žmonėms ir neimti jų dukterų.
31 Jei krašto žmonės sabato dieną atgabentų prekių ar grūdų parduoti, nieko iš jų nepirksime nei sabatą, nei šventadieniais. Taip pat pasižadėjome septintais metais nesėti ir atleisti visas skolas.
32 Mes pasižadėjome kas metai duoti trečdalį šekelio Dievo namų reikalams:
33 padėtinei duonai, nuolatinei duonos aukai, nuolatinei deginamajai aukai, sabatų aukoms, jauno mėnulio ir iškilmingų švenčių aukoms, šventiems daiktams, aukoms už nuodėmę Izraeliui sutaikinti ir kitiems Dievo namų reikalams.
34 Kunigai, levitai ir žmonės burtų keliu nustatė malkų pristatymo Dievo namams eilę, kad būtų atnešama šeimomis, kas metai nustatytu laiku Viešpaties, mūsų Dievo, aukurui, kaip parašyta įstatyme.
35 Taip pat įsipareigojome kas metai pristatyti Viešpaties namams mūsų laukų derliaus ir vaisių pirmavaisius;
36 be to, mūsų sūnų pirmagimius ir galvijų bei avių pirmgimius pristatyti į Dievo namus kunigams, tarnaujantiems Dievo namuose, kaip parašyta įstatyme.
37 Kas geriausia iš mūsų valgių, įvairių medžių pirmųjų vaisių, vyno ir aliejaus pasižadėjome pristatyti kunigams į Dievo namų sandėlius, o mūsų laukų dešimtinę – levitams; levitai patys ims dešimtines visuose mūsų miestuose.
38 Aarono sūnus kunigas lydės levitus, jiems renkant dešimtinę, o levitai atiduos dešimtą dalį dešimtinės į Dievo namų sandėlius.
39 Izraelitai ir levitai sugabens javus, vyną ir aliejų į sandėlius, kur yra šventyklos indai, tarnaujantys kunigai, vartininkai ir giedotojai, kad neapleistume Dievo namų.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: nepriima žodžio · pašaukiau vardu · amatas · cadokas · atnaša · garbint save
1 Septintą mėnesį visi žmonės iki vieno susirinko Vandens vartų aikštėje ir sakė Rašto žinovui Ezrai atnešti knygą Mozės įstatymo, kurį Viešpats buvo davęs Izraeliui.
2 Septinto mėnesio pirmą dieną kunigas Ezra atnešė įstatymo knygą į susirinkimą, kur buvo vyrai, moterys ir kiti, galintys suprasti tai, ką girdi.
3 Jis skaitė iš knygos aikštėje prie Vandens vartų nuo ankstyvo ryto iki vidudienio vyrams, moterims ir visiems suprantantiems; visų dėmesys buvo nukreiptas į įstatymą.
4 Rašto žinovas Ezra stovėjo ant medinio paaukštinimo, kuris buvo padarytas tam reikalui. Šalia jo, dešinėje, stovėjo Matitija, Šema, Anaja, Ūrija, Hilkija ir Maasėja, o jo kairėje – Pedaja, Mišaelis, Malkija, Hašumas, Hašbadana, Zacharija ir Mešulamas.
5 Ezra atvyniojo knygą visiems matant, nes jis stovėjo aukščiau. Jam atvyniojus knygą, visi žmonės atsistojo.
6 Ezra palaimino Viešpatį, didį Dievą, o visi žmonės pakėlė rankas ir atsakė: „Amen, amen“ ir, parpuolę žemėn, garbino Viešpatį.
7 Jozuė, Banis, Šerebija, Jaminas, Akubas, Šabetajas, Hodija, Maasėja, Kelita, Azarija, Jehozabadas, Hananas, Pelaja ir levitai aiškino žmonėms įstatymą, o žmonės stovėjo savo vietose.
8 Jie skaitė iš Dievo įstatymų knygos, aiškindami juos, ir žmonės suprato, kas buvo skaitoma.
9 Nehemijas, tai yra Tiršata, Rašto žinovas kunigas Ezra ir levitai, kurie mokė žmones, kalbėjo žmonėms: „Šita diena yra šventa Viešpačiui, jūsų Dievui. Neliūdėkite ir neverkite!“ Nes visi žmonės verkė, klausydamiesi įstatymo žodžių.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: įstatymai · įstatymo knyga · jėzus vartai · rabinai · teisės · teisino
1 Septintą mėnesį visi žmonės iki vieno susirinko Vandens vartų aikštėje ir sakė Rašto žinovui Ezrai atnešti knygą Mozės įstatymo, kurį Viešpats buvo davęs Izraeliui.
2 Septinto mėnesio pirmą dieną kunigas Ezra atnešė įstatymo knygą į susirinkimą, kur buvo vyrai, moterys ir kiti, galintys suprasti tai, ką girdi.
3 Jis skaitė iš knygos aikštėje prie Vandens vartų nuo ankstyvo ryto iki vidudienio vyrams, moterims ir visiems suprantantiems; visų dėmesys buvo nukreiptas į įstatymą.
4 Rašto žinovas Ezra stovėjo ant medinio paaukštinimo, kuris buvo padarytas tam reikalui. Šalia jo, dešinėje, stovėjo Matitija, Šema, Anaja, Ūrija, Hilkija ir Maasėja, o jo kairėje – Pedaja, Mišaelis, Malkija, Hašumas, Hašbadana, Zacharija ir Mešulamas.
5 Ezra atvyniojo knygą visiems matant, nes jis stovėjo aukščiau. Jam atvyniojus knygą, visi žmonės atsistojo.
6 Ezra palaimino Viešpatį, didį Dievą, o visi žmonės pakėlė rankas ir atsakė: „Amen, amen“ ir, parpuolę žemėn, garbino Viešpatį.
7 Jozuė, Banis, Šerebija, Jaminas, Akubas, Šabetajas, Hodija, Maasėja, Kelita, Azarija, Jehozabadas, Hananas, Pelaja ir levitai aiškino žmonėms įstatymą, o žmonės stovėjo savo vietose.
8 Jie skaitė iš Dievo įstatymų knygos, aiškindami juos, ir žmonės suprato, kas buvo skaitoma.
9 Nehemijas, tai yra Tiršata, Rašto žinovas kunigas Ezra ir levitai, kurie mokė žmones, kalbėjo žmonėms: „Šita diena yra šventa Viešpačiui, jūsų Dievui. Neliūdėkite ir neverkite!“ Nes visi žmonės verkė, klausydamiesi įstatymo žodžių.
10 Nehemijas tarė: „Eikite, valgykite riebius valgius, gerkite saldų vyną ir pasiųskite dalį tiems, kurie nieko neturi paruošto, nes ši diena yra šventa mūsų Viešpačiui; nesisielokite, nes Viešpaties džiaugsmas – jūsų stiprybė“.
11 Levitai ramino žmones: „Nusiraminkite, nes ši diena yra šventa, ir nesisielokite“.
12 Visi žmonės nuėję valgė, gėrė ir dalinosi su vargšais, nes jie suprato žodžius, kurie jiems buvo paskelbti.
13 Kitą dieną susirinko pas Rašto žinovą Ezrą visos tautos šeimų vadai, kunigai ir levitai, norėdami suprasti įstatymo žodžius.
14 Įstatyme, kurį Viešpats davė per Mozę, jie rado parašyta, kad izraelitai septinto mėnesio šventės metu turi gyventi palapinėse.
15 Jie paskelbė Jeruzalėje ir visuose miestuose: „Išeikite į kalnus ir atsineškite alyvmedžių, laukinių alyvmedžių, mirtų, palmių ir kitokių šakų palapinėms pasidaryti, kaip parašyta“.
16 Žmonės išėję atsinešė šakų ir pasistatė kiekvienas sau palapines: vieni ant savo namų stogo, kiti kieme, dar kiti Dievo namų kieme arba Vandens vartų ir Efraimo vartų aikštėse.
17 Grįžę iš nelaisvės žydai pasistatė kiekvienas sau palapines ir gyveno jose. Nuo Nūno sūnaus Jozuės laikų iki tos dienos izraelitai nebuvo to darę. Visi buvo labai patenkinti.
18 Kasdien buvo skaitoma iš Dievo įstatymo knygos. Taip šventė septynias dienas, o aštuntą dieną įvyko iškilmingas susirinkimas, kaip buvo nustatyta.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: įstatymai · įstatymo knyga · jėzus vartai · rabinai · teisės · teisino
1 Kai buvo baigta siena, įstatytos durys ir paskirti vartininkai, giedotojai ir levitai,
2 daviau savo broliui Hananiui ir rūmų viršininkui Hananijai paliepimą dėl Jeruzalės, nes jie buvo ištikimi ir dievobaimingi vyrai.
3 Įsakiau jiems neatidaryti Jeruzalės vartų iki saulės kaitros, o uždaryti bei užsklęsti juos prieš sutemstant. Sargybas statyti iš Jeruzalės gyventojų, kiekvieną arti jo namų.
4 Miestas buvo platus ir didelis, bet žmonių ir namų jame buvo mažai.
5 Dievas įdėjo į mano širdį sukviesti kilminguosius, viršininkus ir tautą ir surašyti giminėmis. Suradau sąrašus pirmųjų, grįžusių iš nelaisvės.
6 Tie yra krašto žmonės, kurie grįžo iš nelaisvės, iš tų, kuriuos Babilono karalius Nabuchodonosaras buvo ištrėmęs į Babiloną. Jie sugrįžo į Jeruzalę bei Judą, kiekvienas į savo miestą.
7 Jiems vadovavo Zerubabelis, Jozuė, Nehemija, Azarija, Raamija, Nahamanis, Mordechajas, Bilšanas, Misperetas, Bigvajas, Nehumas ir Baana. Izraelio tautos vyrų skaičius:
8 Parošo palikuonių buvo du tūkstančiai šimtas septyniasdešimt du;
9 Šefatijos – trys šimtai septyniasdešimt du;
10 Aracho – šeši šimtai penkiasdešimt du;
11 Pahat Moabo palikuonių iš Ješūvos ir Joabo giminės – du tūkstančiai aštuoni šimtai aštuoniolika;
12 Elamo – tūkstantis du šimtai penkiasdešimt keturi;
13 Zatuvo – aštuoni šimtai keturiasdešimt penki;
14 Zakajo – septyni šimtai šešiasdešimt;
15 Binujo – šeši šimtai keturiasdešimt aštuoni;
16 Bebajo – šeši šimtai dvidešimt aštuoni;
17 Azgado – du tūkstančiai trys šimtai dvidešimt du;
18 Adonikamo – šeši šimtai šešiasdešimt septyni;
19 Bigvajo – du tūkstančiai šešiasdešimt septyni;
20 Adino – šeši šimtai penkiasdešimt penki;
21 Atero palikuonių iš Ezekijo – devyniasdešimt aštuoni;
22 Hašumo – trys šimtai dvidešimt aštuoni;
23 Becajo – trys šimtai dvidešimt keturi;
24 Harifo – šimtas dvylika;
25 Gibeono – devyniasdešimt penki;
26 Betliejaus ir Netofos vyrų – šimtas aštuoniasdešimt aštuoni;
27 Anatoto vyrų – šimtas dvidešimt aštuoni;
28 Bet Azmaveto vyrų – keturiasdešimt du;
29 Kirjat Jearimo, Kefyros ir Beeroto vyrų – septyniasdešimt trys;
30 Ramos ir Gebos vyrų – šeši šimtai dvidešimt vienas;
31 Michmašo vyrų – šimtas dvidešimt du;
32 Betelio ir Ajo vyrų – šimtas dvidešimt trys;
33 Kito Nebojo vyrų – penkiasdešimt du;
34 Kito Elamo palikuonių – tūkstantis du šimtai penkiasdešimt keturi;
35 Harimo – trys šimtai dvidešimt;
36 Jericho – trys šimtai keturiasdešimt penki;
37 Lodo, Hadido ir Onojo – septyni šimtai dvidešimt vienas;
38 Senavos – trys tūkstančiai devyni šimtai trisdešimt.
39 Kunigų: Jedajos palikuonių iš Ješūvos namų – devyni šimtai septyniasdešimt trys;
40 Imero – tūkstantis penkiasdešimt du;
41 Pašhūro – tūkstantis du šimtai keturiasdešimt septyni;
42 Harimo – tūkstantis septyniolika.
43 Levitų: Jozuės ir Kadmielio palikuonių iš Hodvos sūnų – septyniasdešimt keturi.
44 Giedotojų: Asafo palikuonių – šimtas keturiasdešimt aštuoni.
45 Vartininkų: Šalumo, Atero, Talmono, Akubo, Hatitos ir Šobajo palikuonių – šimtas trisdešimt aštuoni.
46 Šventyklos tarnai: Cihos, Hasufos, Tabaoto,
47 Keroso, Sijos, Padono,
48 Lebanos, Hagabos, Šalmajo,
49 Hanano, Gidelio, Gaharo,
50 Reajos, Recino, Nekodos,
51 Gazamo, Uzos, Paseacho,
52 Besajo, Meunimo, Nefišsos,
53 Bakbuko, Hakufos, Harhūro,
54 Baclito, Mehidos, Haršos,
55 Barkoso, Siseros, Temacho,
56 Neciacho ir Hatifos palikuonys.
57 Saliamono tarnų palikuonys: Sotajo, Sofereto, Peridos,
58 Jaalos, Darkono, Gidelio,
59 Šefatijos, Hatilo, Pocheret Cebaimo ir Amono palikuonys.
60 Šventyklos ir Saliamono tarnų palikuonių buvo trys šimtai devyniasdešimt du.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: Jėzus karalius · buk ištikimas · nehemijo malda · svaidyklė · budi sargai · karšta širdis
1 Sanbalatas, išgirdęs, kad statoma siena, labai pyko ir tyčiojosi iš žydų,
2 kalbėdamas su savo broliais ir Samarijos kariuomene: „Ką tie bejėgiai žydai daro? Bene jie Jeruzalę atstatys? Ar jie aukos? Ar jie užbaigs darbą vieną dieną? Ar jie iš sudegusių griuvėsių padarys tinkamus statybai akmenis?“
3 O amonitas Tobija, stovėdamas šalia jo, sakė: „Tegul stato! Kai lapė užlips, sugrius jų akmeninė siena“.
4 Dieve, ar girdi, kaip mes esame niekinami? Nukreipk jų priekaištus ant jų galvų, atiduok juos į priešų nelaisvę.
5 Neatleisk jiems nuodėmių ir nepamiršk jų nusikaltimų, nes jie įžeidė dirbančius.
6 Mes statėme sieną ir pusę jos jau pastatėme, nes žmonės noriai dirbo.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: bendruomenė gyvenimas · šaipytis · gerasis samarietis · jusu gerovei · akmenimis · akmenis
1 Sanbalatas, išgirdęs, kad statoma siena, labai pyko ir tyčiojosi iš žydų,
2 kalbėdamas su savo broliais ir Samarijos kariuomene: „Ką tie bejėgiai žydai daro? Bene jie Jeruzalę atstatys? Ar jie aukos? Ar jie užbaigs darbą vieną dieną? Ar jie iš sudegusių griuvėsių padarys tinkamus statybai akmenis?“
3 O amonitas Tobija, stovėdamas šalia jo, sakė: „Tegul stato! Kai lapė užlips, sugrius jų akmeninė siena“.
4 Dieve, ar girdi, kaip mes esame niekinami? Nukreipk jų priekaištus ant jų galvų, atiduok juos į priešų nelaisvę.
5 Neatleisk jiems nuodėmių ir nepamiršk jų nusikaltimų, nes jie įžeidė dirbančius.
6 Mes statėme sieną ir pusę jos jau pastatėme, nes žmonės noriai dirbo.
7 Sanbalatas, Tobija, arabai, amonitai ir ašdodiečiai, išgirdę, kad Jeruzalės sienos atstatomos ir spragos užtaisomos, labai supyko
8 ir nutarė kartu kovoti prieš Jeruzalę bei trukdyti darbą.
9 Mes meldėme Dievą ir pastatėme sargybinius budėti dieną ir naktį.
10 Judas sakė: „Nešikų jėgos senka, o griuvėsių dar daug. Mes neįstengsime atstatyti sienų“.
11 O mūsų priešai kalbėjo: „Jie nesužinos ir nepastebės mūsų, kai mes, atsiradę tarp jų, išžudysime juos ir sustabdysime darbą“.
12 Jų kaimynystėje gyveną žydai ateidavo ir dešimt kartų sakė mums, kad jie ateis iš visų pusių prieš mus.
13 Žemesnėse ir atvirose vietose už sienos aš pastačiau žmones, ginkluotus kardais, ietimis ir lankais.
14 Apžiūrėjęs tariau kilmingiesiems, viršininkams ir visiems žmonėms: „Nebijokite jų! Atsiminkite Viešpatį, didingą ir baisų, ir kovokite už savo brolius, sūnus, dukteris, žmonas ir savo namus“.
15 Mūsų priešai išgirdo, kad tai mums žinoma, ir Dievas pavertė niekais jų planus; o mes visi grįžome prie statybos, kiekvienas prie savo darbo.
16 Nuo tos dienos pusė mano tarnų dirbo darbą, o kita pusė ėjo sargybą, apsiginklavę ietimis, skydais, lankais ir šarvais; vyresnieji buvo sustoję už visų žydų.
17 Tie, kurie statė sieną, taip pat ir naštų nešėjai buvo ginkluoti; viena ranka dirbo, o kitoje rankoje laikė ginklą.
18 Kiekvienas darbininkas nešiojo prisijuosęs kardą, o trimitininkas stovėjo šalia manęs.
19 Aš pranešiau kilmingiesiems, viršininkams ir visiems žmonėms: „Darbas yra didelis ir platus. Mes pasiskirstę ant sienos toli vienas nuo kito.
20 Išgirdę trimito garsą, tuojau susirinkite prie mūsų. Mūsų Dievas kariaus už mus!“
21 Taip mes dirbome, o pusė iš jų laikė rankose ietį nuo aušros iki sutemų.
22 Tuo metu aš įsakiau žmonėms: „Kiekvienas su savo tarnu tegul nakvoja Jeruzalėje, kad naktį jie eitų sargybą, o dieną dirbtų“.
23 Nei aš pats, nei mano broliai, nei mano tarnai, nei sargybiniai, lydėję mane, nenusivilkdavo savo drabužių; nusivilkdavo kiekvienas tik tada, kai reikėdavo apsiprausti.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: bendruomenė gyvenimas · šaipytis · gerasis samarietis · jusu gerovei · akmenimis · akmenis
1 Nehemijo, Hachalijos sūnaus, žodžiai. Dvidešimtaisiais metais, Kislevo mėnesį, aš buvau sostinėje Sūzuose.
2 Vienas iš mano brolių Hananis atvyko su keliais vyrais iš Judo. Aš juos klausinėjau apie žydus, kurie nebuvo ištremti, ir apie Jeruzalę.
3 Jie man atsakė: „Išvengę tremties, jie gyvena dideliame varge ir yra niekinami. Jeruzalės sienos sugriautos ir vartai sudeginti“.
4 Išgirdęs šituos žodžius, atsisėdau, verkiau ir liūdėjau ištisas dienas; pasninkavau ir meldžiausi prieš dangaus Dievą:
5 „Viešpatie, didis ir galingas dangaus Dieve, kuris laikaisi sandoros ir gailestingumo su tais, kurie Tave myli ir vykdo Tavo įsakymus.
6 Pažvelk į mane ir išgirsk savo tarno maldą. Meldžiuosi dieną ir naktį Tavo akivaizdoje už izraelitus, Tavo tarnus, išpažįstu jų nuodėmes, kuriomis mes visi – aš ir mano tėvai – Tau nusidėjome.
7 Mes elgėmės netinkamai prieš Tave ir nesilaikėme Tavo įsakymų, nuostatų ir potvarkių, kuriuos Tu davei savo tarnui Mozei.
8 Meldžiu, prisimink žodžius, kuriuos sakei savo tarnui Mozei: ‘Jei jūs nusikalsite, Aš jus išsklaidysiu tarp tautų,
9 o jei sugrįšite pas mane, laikysitės mano įsakymų ir juos vykdysite, tai Aš jus iš ten surinksiu ir parvesiu į vietą, kurią išrinkau savo vardui, nors jūsų išsklaidytieji būtų toliausiame žemės pakraštyje’.
10 Jie yra Tavo tarnai ir Tavo tauta, kurią išgelbėjai savo didele jėga ir galinga ranka.
11 Viešpatie, meldžiu, tebūna Tavo ausis atidi mano maldai, išklausyk maldas savo tarnų, kurie bijosi Tavo vardo, siųsk šiandien savo tarnui sėkmę ir suteik jam malonę to žmogaus akyse“. Aš tuo laiku buvau karaliaus vyno pilstytojas.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: blusa · danielius liūtai · jeruzalės siena · nehemijo malda · perkasas · svaidyklė
1 Nehemijo, Hachalijos sūnaus, žodžiai. Dvidešimtaisiais metais, Kislevo mėnesį, aš buvau sostinėje Sūzuose.
2 Vienas iš mano brolių Hananis atvyko su keliais vyrais iš Judo. Aš juos klausinėjau apie žydus, kurie nebuvo ištremti, ir apie Jeruzalę.
3 Jie man atsakė: „Išvengę tremties, jie gyvena dideliame varge ir yra niekinami. Jeruzalės sienos sugriautos ir vartai sudeginti“.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: blusa · danielius liūtai · jeruzalės siena · nehemijo malda · perkasas · svaidyklė
1 Sąrašas šeimų vyresniųjų pagal jų kilmę, kurie, karaliui Artakserksui viešpataujant, išėjo su manimi iš Babilono:
2 iš Finehaso palikuonių – Geršomas, iš Itamaro – Danielius, iš Dovydo – Hatušas,
3 iš Šechanijos sūnų, Parošo palikuonių, – Zacharija, kartu su juo buvo užrašyta šimtas penkiasdešimt vyrų;
4 iš Pahat Moabo – Zerachijos sūnus Eljehoenajas ir su juo du šimtai vyrų;
5 iš Šechanijos – Jahazielio sūnus ir su juo trys šimtai vyrų;
6 iš Adino – Jehonatano sūnus Ebedas ir su juo penkiasdešimt vyrų;
7 iš Elamo – Atalijos sūnus Izaja ir su juo septyniasdešimt vyrų;
8 iš Šefatijos – Mykolo sūnus Zebadija ir su juo aštuoniasdešimt vyrų;
9 iš Joabo – Jehielio sūnus Abdija ir su juo du šimtai aštuoniolika vyrų;
10 iš Šelomito – Josifijos sūnus ir su juo šešiasdešimt vyrų;
11 iš Bebajo – Bebajo sūnus Zacharija ir su juo dvidešimt aštuoni vyrai;
12 iš Azgado – Hakatano sūnus Johananas ir su juo šimtas dešimt vyrų;
13 iš Adonikamo sūnų – Elifeletas, Jejelis, Šemaja ir su jais šešiasdešimt vyrų, kurie buvo paskutinieji;
14 iš Bigvajo – Utajas, Zabudas ir su jais septyniasdešimt vyrų.
15 Aš juos sušaukiau prie upės, tekančios į Ahavą. Ten mes pasilikome palapinėje tris dienas. Aš apžiūrėjau žmones ir kunigus, tačiau tarp jų neradau nė vieno levito.
16 Tada aš pasikviečiau vyresniuosius: Eliezerą, Arielį, Šemają, Elnataną, Jaribą, Elnataną, Nataną, Zachariją, Mešulamą, ir mokytojus: Jehojaribą ir Elnataną.
17 Juos pasiunčiau pas Idoją, Kasifijos vietovės vyresnįjį, prašydamas atsiųsti mums žmonių, kurie tarnautų Dievo namuose.
18 Gera mūsų Dievo ranka buvo ant mūsų, ir jie atsivedė išmintingą vyrą iš palikuonių Machlio, sūnaus Levio, sūnaus Izraelio, – Šerebiją su jo sūnumis ir broliais, aštuoniolika vyrų;
19 iš Merario palikuonių – Hašabiją ir Izaiją su jo broliais ir sūnumis, dvidešimt vyrų;
20 ir šventyklos tarnų, kuriuos Dovydas ir kunigaikščiai buvo paskyrę tarnais levitams, buvo du šimtai dvidešimt vyrų.
21 Prie Ahavos upės paskelbiau pasninką, kad nusižemintume prieš savo Dievą ir melstume laimingo kelio sau, savo vaikams ir savo turtui.
22 Aš gėdijausi prašyti iš karaliaus karių ir raitelių, kad jie mus apgintų nuo užpuolikų kelyje, nes buvau pasakęs karaliui: „Mūsų Dievo ranka yra ant visų, kurie Jo ieško, bet Jo rūstybė ir galia prieš tuos, kurie Jį apleidžia“.
23 Mes pasninkavome ir meldėme savo Dievo dėl šito, ir Jis išklausė mus.
24 Aš parinkau iš vyresniųjų kunigų dvylika vyrų: Šerebiją, Hašabiją ir su jais dešimt jų brolių,
25 ir pasvėriau jiems sidabrą, auksą ir indus, Dievo namams skirtas dovanas, kurias paaukojo karalius, jo patarėjai, jo kunigaikščiai ir izraelitai.
26 Aš padaviau jiems šešis šimtus penkiasdešimt talentų sidabro, sidabrinių indų, sveriančių šimtą talentų, šimtą talentų aukso,
27 dvidešimt auksinių taurių tūkstančio drachmų vertės ir du indus iš geriausio, blizgančio kaip auksas, vario
28 ir tariau: „Jūs esate šventi Viešpačiui, indai taip pat šventi. Sidabras ir auksas yra laisvos valios aukos Viešpačiui, jūsų tėvų Dievui.
29 Budėkite ir saugokite tai, kol pasversite Jeruzalėje, Viešpaties namuose, kunigų, levitų ir Izraelio giminių vadų akivaizdoje“.
30 Kunigai ir levitai paėmė pasvertą sidabrą, auksą ir indus, kuriuos jie turėjo nugabenti į Jeruzalę, į Dievo namus.
31 Pirmo mėnesio dvyliktą dieną išėjome nuo Ahavos upės Jeruzalės link. Dievo ranka buvo ant mūsų, ir Jis saugojo mus nuo priešų ir užpuolikų.
32 Atėję į Jeruzalę, ten pasilikome tris dienas.
33 Ketvirtą dieną sidabras, auksas ir indai buvo pasverti Dievo namuose ir perduoti kunigui Meremotui, Ūrijos sūnui; su juo buvo Finehaso sūnus Eleazaras ir levitai: Jozuės sūnus Jehozabadas ir Binujo sūnus Noadija.
34 Viskas buvo suskaičiuota, pasverta ir surašyta.
35 Sugrįžę iš nelaisvės tremtiniai aukojo deginamąsias aukas Izraelio Dievui: dvylika jaučių už visą Izraelį, devyniasdešimt šešis avinus, septyniasdešimt septynis ėriukus, dvylika ožių aukai už nuodėmę; tai buvo deginamoji auka Viešpačiui.
36 Jie įteikė karaliaus įsakymus vietininkams ir krašto šiapus upės valdytojams, o šitie teikė paramą tautai ir Dievo namams.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: midjanas · Danieliaus · Zacharijas kunigas · trečiąją dieną · trečioji diena · maloningas
1 Sąrašas šeimų vyresniųjų pagal jų kilmę, kurie, karaliui Artakserksui viešpataujant, išėjo su manimi iš Babilono:
2 iš Finehaso palikuonių – Geršomas, iš Itamaro – Danielius, iš Dovydo – Hatušas,
3 iš Šechanijos sūnų, Parošo palikuonių, – Zacharija, kartu su juo buvo užrašyta šimtas penkiasdešimt vyrų;
4 iš Pahat Moabo – Zerachijos sūnus Eljehoenajas ir su juo du šimtai vyrų;
5 iš Šechanijos – Jahazielio sūnus ir su juo trys šimtai vyrų;
6 iš Adino – Jehonatano sūnus Ebedas ir su juo penkiasdešimt vyrų;
7 iš Elamo – Atalijos sūnus Izaja ir su juo septyniasdešimt vyrų;
8 iš Šefatijos – Mykolo sūnus Zebadija ir su juo aštuoniasdešimt vyrų;
9 iš Joabo – Jehielio sūnus Abdija ir su juo du šimtai aštuoniolika vyrų;
10 iš Šelomito – Josifijos sūnus ir su juo šešiasdešimt vyrų;
1 Judo ir Benjamino priešai, išgirdę, kad grįžę tremtiniai stato šventyklą Viešpačiui, Izraelio Dievui,
2 atėjo pas Zerubabelį ir Izraelio šeimų vyresniuosius ir jiems sakė: „Mes norime statyti kartu su jumis, nes mes, kaip ir jūs, ieškome jūsų Dievo ir Jam aukojame nuo Asarhadono, Asirijos karaliaus, kuris mus čia atvedė, laikų“.
3 Zerubabelis, Jozuė ir kiti Izraelio šeimų vyresnieji jiems atsakė: „Netinka jums kartu su mumis statyti namus mūsų Dievui, mes vieni statysime Viešpačiui, Izraelio Dievui, kaip mums įsakė persų karalius Kyras“.
4 Krašto žmonės silpnino Judo žmones ir trukdė jiems statyti.
5 Jie papirko patarėjus, norėdami atgrasinti juos nuo jų tikslo per visas persų karaliaus Kyro dienas iki persų karaliaus Darijaus laikų.
6 Pradėjus karaliauti Ahasverui, jie parašė kaltinimą prieš Judo ir Jeruzalės gyventojus.
7 Artakserkso dienomis Bišlamas, Mitredatas, Tabeelis ir kiti jų bendrai parašė persų karaliui Artakserksui laišką. Laiškas buvo parašytas aramėjų kalba.
8 Patarėjas Rehumas ir raštininkas Šimšajas rašė karaliui Artakserksui tokio turinio laišką prieš Jeruzalę:
9 „Patarėjas Rehumas, raštininkas Šimšajas ir kiti jų bendrai iš Dinajo, Afarsato, Tarpelio, Afaro, Erecho, Babilono, Sūzų, Dehavo, Elamo
10 ir kitų tautų, kurias didysis ir garbingasis Asnaparas atvedė ir įkurdino Samarijos miestuose ir kitose vietovėse šiapus upės“.
11 Tai nuorašas laiško, kurį jie pasiuntė: „Karaliui Artakserksui. Tavo tarnai, vyrai iš šiapus upės,
12 praneša karaliui, kad žydai, kurie iš tavo teritorijų atvyko pas mus, apsigyveno Jeruzalėje ir stato tą maištingą ir blogą miestą. Jie stato sienas ir stiprina pamatus.
13 Tebūna žinoma karaliui, kad jei tas miestas bus pastatytas ir jo sienos užbaigtos, jie nebemokės mokesčių, duoklės ir muito; karaliaus metinės pajamos dėl to sumažės.
14 Kadangi mes išlaikomi karaliaus rūmų ir nenorime, kad karaliaus garbė būtų pažeminta, todėl pasiuntėme pranešimą karaliui.
15 Tegul paieško žinių apie tą miestą savo tėvų metraščių knygose. Ten atrasi, kad tas miestas yra maištingas ir pavojingas karaliams bei kraštams. Maištai jame keliami nuo seno, todėl tas miestas ir buvo sugriautas.
16 Mes pranešame karaliui, kad jei tas miestas bus pastatytas ir jo sienos užbaigtos, tu neteksi valdų šioje upės pusėje“.
17 Karalius pasiuntė tokį atsakymą patarėjui Rehumui, raštininkui Šimšajui ir kitiems jų bendrams, kurie gyvena Samarijoje ir anapus upės: „Ramybė jums!
18 Jūsų atsiųstas laiškas buvo man perskaitytas.
19 Man įsakius, buvo ieškota ir rasta, kad tas miestas jau nuo seno sukildavo prieš karalius ir maištai bei vaidai kildavo jame.
20 Galingi karaliai viešpatavo Jeruzalėje ir valdė visą kraštą anapus upės; jiems mokėjo mokesčius, duoklę ir muitus.
21 Įsakykite tiems vyrams liautis statyti miestą, kol bus duotas jiems mano įsakymas.
22 Elkitės rūpestingai, kad karaliaus reikalai nenukentėtų“.
23 Kai karaliaus Artakserkso laiško nuorašas buvo perskaitytas Rehumui, raštininkui Šimšajui ir jų bendrams, jie skubiai nuėjo į Jeruzalę pas žydus ir jėga sustabdė statybą.
24 Dievo namų darbas Jeruzalėje sustojo ir nevyko iki antrųjų Persijos karaliaus Darijaus karaliavimo metų.
1 Judo ir Benjamino priešai, išgirdę, kad grįžę tremtiniai stato šventyklą Viešpačiui, Izraelio Dievui,
2 atėjo pas Zerubabelį ir Izraelio šeimų vyresniuosius ir jiems sakė: „Mes norime statyti kartu su jumis, nes mes, kaip ir jūs, ieškome jūsų Dievo ir Jam aukojame nuo Asarhadono, Asirijos karaliaus, kuris mus čia atvedė, laikų“.
3 Zerubabelis, Jozuė ir kiti Izraelio šeimų vyresnieji jiems atsakė: „Netinka jums kartu su mumis statyti namus mūsų Dievui, mes vieni statysime Viešpačiui, Izraelio Dievui, kaip mums įsakė persų karalius Kyras“.
4 Krašto žmonės silpnino Judo žmones ir trukdė jiems statyti.
5 Jie papirko patarėjus, norėdami atgrasinti juos nuo jų tikslo per visas persų karaliaus Kyro dienas iki persų karaliaus Darijaus laikų.
6 Pradėjus karaliauti Ahasverui, jie parašė kaltinimą prieš Judo ir Jeruzalės gyventojus.
7 Artakserkso dienomis Bišlamas, Mitredatas, Tabeelis ir kiti jų bendrai parašė persų karaliui Artakserksui laišką. Laiškas buvo parašytas aramėjų kalba.
1 Pirmaisiais persų karaliaus Kyro metais, kad įvyktų Jeremijo paskelbtas Viešpaties žodis, Viešpats paragino persų karalių Kyrą, kad jis paskelbtų visoje karalystėje žodžiu ir raštu:
2 „Taip sako persų karalius Kyras: ‘Viešpats, dangaus Dievas, atidavė man visas žemės karalystes; Jis pavedė man atstatyti Jo namus Jeruzalėje, kuri yra Jude.
3 Kas iš jūsų yra iš Jo tautos, jo Dievas tebūna su juo ir tegrįžta jis į Jeruzalę, kuri yra Jude, ir tegul stato Viešpaties, Izraelio Dievo, kuris yra Jeruzalėje, namus.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: apšviestieji · atverkit vartus · augustas · dievo skelbimas · judo · kyras
1 Pirmaisiais persų karaliaus Kyro metais, kad įvyktų Jeremijo paskelbtas Viešpaties žodis, Viešpats paragino persų karalių Kyrą, kad jis paskelbtų visoje karalystėje žodžiu ir raštu:
2 „Taip sako persų karalius Kyras: ‘Viešpats, dangaus Dievas, atidavė man visas žemės karalystes; Jis pavedė man atstatyti Jo namus Jeruzalėje, kuri yra Jude.
3 Kas iš jūsų yra iš Jo tautos, jo Dievas tebūna su juo ir tegrįžta jis į Jeruzalę, kuri yra Jude, ir tegul stato Viešpaties, Izraelio Dievo, kuris yra Jeruzalėje, namus.
4 Visose vietose, kur jis begyventų, pasilikusieji žmonės tepadeda jam sidabru ir auksu, manta ir gyvuliais bei laisvos valios auka Dievo namams Jeruzalėje’“.
5 Tuomet Judo ir Benjamino šeimų vyresnieji, kunigai, levitai ir visi, kurių dvasia buvo Dievo sužadinta, pakilo eiti statyti Viešpaties namų Jeruzalėje.
6 Visi aplinkiniai gyventojai juos parėmė sidabriniais ir auksiniais indais, manta, gyvuliais ir brangiomis dovanomis.
7 Karalius Kyras atidavė Viešpaties namų reikmenis, kuriuos Nebukadnecaras buvo atgabenęs iš Jeruzalės ir padėjęs savo dievo namuose.
8 Persų karalius Kyras juos perdavė per savo iždininką Mitredatą, kuris juos suskaitė ir atidavė Judo kunigaikščiui Šešbacarui:
9 trisdešimt auksinių dubenų, tūkstantį sidabrinių dubenų, dvidešimt devynis peilius,
10 trisdešimt auksinių taurių, keturis šimtus dešimt sidabrinių taurių ir tūkstantį kitokių indų.
11 Visų auksinių ir sidabrinių indų buvo penki tūkstančiai keturi šimtai. Visa tai paėmė Šešbacaras, belaisviams grįžtant iš Babilono į Jeruzalę.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: apšviestieji · atverkit vartus · augustas · dievo skelbimas · judo · kyras
1 Jozijas šventė Jeruzalėje Paschą Viešpaties garbei. Jie papjovė Paschos avinėlį pirmojo mėnesio keturioliktą dieną.
2 Jis paskirstė kunigams pareigas ir juos padrąsino tarnauti Viešpaties namuose.
3 Jis sakė levitams, kurie mokė izraelitus ir buvo pasišventę Viešpačiui: „Įneškite šventąją skrynią į namus, kuriuos pastatė Dovydo sūnus Saliamonas, Izraelio karalius; jums nebereikia jos nešioti ant pečių. Tarnaukite Viešpačiui, savo Dievui, ir Jo tautai Izraeliui.
4 Pasiruoškite pagal savo tėvų namus ir skyrius, kaip nustatyta Izraelio karaliaus Dovydo ir jo sūnaus Saliamono.
5 Stovėkite šventykloje ten, kur sustojusios jūsų brolių tėvų šeimos, kad kiekvienai šeimai tektų levitų šeimos skyrius;
6 papjaukite Paschos avinėlį, pasišventinkite ir paruoškite jį savo broliams, kad jie galėtų išpildyti tai, ką Viešpats kalbėjo Mozei“.
7 Jozijas davė tautai trisdešimt tūkstančių avinėlių Paschos aukai ir tris tūkstančius jaučių iš karaliaus turto.
8 Kunigaikščiai noriai davė žmonėms, kunigams ir levitams. Dievo namų vyresnieji: Hilkijas, Zacharijas ir Jehielis davė kunigams du tūkstančius šešis šimtus avių ir tris šimtus jaučių aukojimui.
9 Konanijas ir jo broliai Šemajas bei Netanelis, taip pat Hašabijas, Jejelis ir Jehozabadas, levitų viršininkai, davė levitams penkis tūkstančius avinėlių Paschos aukai ir penkis šimtus jaučių.
10 Tarnavimo metu kunigai sustojo savo vietose ir levitai pagal savo skyrius, kaip karalius įsakė.
11 Jie papjovė Paschai avinėlį, ir kunigai ėmė kraują iš jų, šlakstė, o levitai nulupo kailį.
12 Kas buvo skirta deginamajai aukai, buvo atidėta į šalį ir paskirstyta tautos šeimoms, kad jie aukotų Viešpačiui, kaip parašyta Mozės knygoje; taip pat paskirstė ir galvijus.
13 Jie kepė Paschos avinėlį ugnyje, kaip reikalavo nuostatai, o kitas šventas aukas virė puoduose bei katiluose ir skubiai išdalino visiems žmonėms.
14 Po to jie paruošė maistą sau ir kunigams, nes kunigai, aaronitai, iki nakties degino deginamąsias aukas ir taukus.
15 Giedotojai, Asafo sūnūs, stovėjo savo vietoje, kaip buvo įsakę Dovydas, Asafas, Hemanas ir Jedutūnas, karaliaus regėtojas; vartininkai stovėjo prie jiems skirtų vartų, jiems nereikėjo palikti tarnavimo, nes jų broliai levitai jiems viską paruošė.
16 Taip tą dieną buvo atliktas visas tarnavimas Viešpačiui: Paschos šventimas ir deginamųjų aukų aukojimas ant Viešpaties aukuro, laikantis karaliaus Jozijo įsakymo.
17 Izraelitai, kurie buvo susirinkę, šventė Paschą ir Neraugintos duonos šventę septynias dienas.
18 Tokios Paschos Izraelis nebuvo šventęs nuo pranašo Samuelio dienų; joks Izraelio karalius nebuvo šventęs Paschos taip, kaip Jozijas – su kunigais, levitais, visu Judu, Izraeliu ir Jeruzalės gyventojais.
19 Ta Pascha buvo švęsta aštuonioliktaisiais Jozijo karaliavimo metais.
20 Jozijui atstačius šventyklą, Egipto karalius Nekojas išėjo prieš Karchemišą prie Eufrato. Jozijas išėjo priešais jį.
21 Nekojas siuntė pas jį pasiuntinių, sakydamas: „Kas man ir tau, Judo karaliau? Ne prieš tave einu šiandien, bet prieš tą, su kuriuo kariauju. Dievas įsakė man skubėti. Nesipriešink Dievui, kuris yra su manimi, kad Jis tavęs nepražudytų“.
22 Tačiau Jozijas nekreipė dėmesio į jo kalbą ir pasiruošė kovai. Jis nepaklausė Nekojo žodžių, nors jie buvo iš Dievo lūpų, ir atėjo kariauti į Megido lygumą.
23 Šauliai pataikė į karalių Joziją, ir jis įsakė savo tarnams: „Išvežkite mane iš kovos lauko, nes aš esu sunkiai sužeistas“.
24 Jo tarnai, perkėlę jį iš kovos vežimo į kitą, nugabeno į Jeruzalę, kur jis mirė. Jį palaidojo jo tėvų kapuose. Visas Judas ir Jeruzalė apraudojo Joziją.
25 Ir Jeremijas apraudojo Joziją, ir visi giedotojai ir giedotojos mini Joziją savo raudose iki šios dienos, ir tai tapo nuostatu Izraeliui. Jos yra surašytos raudų knygoje.
26 Kiti Jozijo darbai ir jo geradarystės vykdant Viešpaties įstatymus
27 nuo pradžios iki galo surašyti Izraelio ir Judo karalių knygoje.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: paschos · paschos avinėlis · choro vadovui · įstatymai · kunigas vienos · laivas
1 Jozijas šventė Jeruzalėje Paschą Viešpaties garbei. Jie papjovė Paschos avinėlį pirmojo mėnesio keturioliktą dieną.
2 Jis paskirstė kunigams pareigas ir juos padrąsino tarnauti Viešpaties namuose.
3 Jis sakė levitams, kurie mokė izraelitus ir buvo pasišventę Viešpačiui: „Įneškite šventąją skrynią į namus, kuriuos pastatė Dovydo sūnus Saliamonas, Izraelio karalius; jums nebereikia jos nešioti ant pečių. Tarnaukite Viešpačiui, savo Dievui, ir Jo tautai Izraeliui.
4 Pasiruoškite pagal savo tėvų namus ir skyrius, kaip nustatyta Izraelio karaliaus Dovydo ir jo sūnaus Saliamono.
5 Stovėkite šventykloje ten, kur sustojusios jūsų brolių tėvų šeimos, kad kiekvienai šeimai tektų levitų šeimos skyrius;
6 papjaukite Paschos avinėlį, pasišventinkite ir paruoškite jį savo broliams, kad jie galėtų išpildyti tai, ką Viešpats kalbėjo Mozei“.
7 Jozijas davė tautai trisdešimt tūkstančių avinėlių Paschos aukai ir tris tūkstančius jaučių iš karaliaus turto.
8 Kunigaikščiai noriai davė žmonėms, kunigams ir levitams. Dievo namų vyresnieji: Hilkijas, Zacharijas ir Jehielis davė kunigams du tūkstančius šešis šimtus avių ir tris šimtus jaučių aukojimui.
9 Konanijas ir jo broliai Šemajas bei Netanelis, taip pat Hašabijas, Jejelis ir Jehozabadas, levitų viršininkai, davė levitams penkis tūkstančius avinėlių Paschos aukai ir penkis šimtus jaučių.
10 Tarnavimo metu kunigai sustojo savo vietose ir levitai pagal savo skyrius, kaip karalius įsakė.
11 Jie papjovė Paschai avinėlį, ir kunigai ėmė kraują iš jų, šlakstė, o levitai nulupo kailį.
12 Kas buvo skirta deginamajai aukai, buvo atidėta į šalį ir paskirstyta tautos šeimoms, kad jie aukotų Viešpačiui, kaip parašyta Mozės knygoje; taip pat paskirstė ir galvijus.
13 Jie kepė Paschos avinėlį ugnyje, kaip reikalavo nuostatai, o kitas šventas aukas virė puoduose bei katiluose ir skubiai išdalino visiems žmonėms.
14 Po to jie paruošė maistą sau ir kunigams, nes kunigai, aaronitai, iki nakties degino deginamąsias aukas ir taukus.
15 Giedotojai, Asafo sūnūs, stovėjo savo vietoje, kaip buvo įsakę Dovydas, Asafas, Hemanas ir Jedutūnas, karaliaus regėtojas; vartininkai stovėjo prie jiems skirtų vartų, jiems nereikėjo palikti tarnavimo, nes jų broliai levitai jiems viską paruošė.
16 Taip tą dieną buvo atliktas visas tarnavimas Viešpačiui: Paschos šventimas ir deginamųjų aukų aukojimas ant Viešpaties aukuro, laikantis karaliaus Jozijo įsakymo.
17 Izraelitai, kurie buvo susirinkę, šventė Paschą ir Neraugintos duonos šventę septynias dienas.
18 Tokios Paschos Izraelis nebuvo šventęs nuo pranašo Samuelio dienų; joks Izraelio karalius nebuvo šventęs Paschos taip, kaip Jozijas – su kunigais, levitais, visu Judu, Izraeliu ir Jeruzalės gyventojais.
19 Ta Pascha buvo švęsta aštuonioliktaisiais Jozijo karaliavimo metais.
20 Jozijui atstačius šventyklą, Egipto karalius Nekojas išėjo prieš Karchemišą prie Eufrato. Jozijas išėjo priešais jį.
21 Nekojas siuntė pas jį pasiuntinių, sakydamas: „Kas man ir tau, Judo karaliau? Ne prieš tave einu šiandien, bet prieš tą, su kuriuo kariauju. Dievas įsakė man skubėti. Nesipriešink Dievui, kuris yra su manimi, kad Jis tavęs nepražudytų“.
22 Tačiau Jozijas nekreipė dėmesio į jo kalbą ir pasiruošė kovai. Jis nepaklausė Nekojo žodžių, nors jie buvo iš Dievo lūpų, ir atėjo kariauti į Megido lygumą.
23 Šauliai pataikė į karalių Joziją, ir jis įsakė savo tarnams: „Išvežkite mane iš kovos lauko, nes aš esu sunkiai sužeistas“.
24 Jo tarnai, perkėlę jį iš kovos vežimo į kitą, nugabeno į Jeruzalę, kur jis mirė. Jį palaidojo jo tėvų kapuose. Visas Judas ir Jeruzalė apraudojo Joziją.
25 Ir Jeremijas apraudojo Joziją, ir visi giedotojai ir giedotojos mini Joziją savo raudose iki šios dienos, ir tai tapo nuostatu Izraeliui. Jos yra surašytos raudų knygoje.
26 Kiti Jozijo darbai ir jo geradarystės vykdant Viešpaties įstatymus
27 nuo pradžios iki galo surašyti Izraelio ir Judo karalių knygoje.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: paschos · paschos avinėlis · choro vadovui · įstatymai · kunigas vienos · laivas
1 Po šitų įvykių ir darbų Asirijos karalius Sanheribas įsibrovė į Judą ir apgulė sutvirtintus miestus, tikėdamasis juos paimti.
2 Kai Ezekijas pamatė, kad Sanheribas rengiasi pulti Jeruzalę,
3 jis pasitarė su kunigaikščiais bei karžygiais ir nutarė užversti už miesto esančius šaltinius.
4 Buvo sušaukta daug žmonių, kurie užvertė visus šaltinius ir upelį, tekantį per kraštą, kad Asirijos kariai, apgulę miestą, neturėtų vandens.
5 Be to, karalius ryžtingai ėmėsi darbo ir atstatė visą apgriuvusią miesto sieną; pastatė ant jos bokštų, jos lauko pusėje pastatė kitą sieną ir sutvirtino Miloją Dovydo mieste. Jis pagamino daug iečių ir skydų.
6 Ezekijas, paskyręs karo vadus, sušaukė juos aikštėje prie miesto vartų ir jiems kalbėjo padrąsinančiai:
7 „Būkite drąsūs ir stiprūs. Nebijokite ir nenusigąskite Asirijos karaliaus ir tos daugybės, kuri yra su juo, nes su mumis yra daugiau, negu su juo:
8 su juo yra kūno ranka, o su mumis – Viešpats, mūsų Dievas, kad padėtų mums ir kovotų mūsų kovas“. Žmones įkvėpė Judo karaliaus Ezekijo žodžiai.
9 Asirijos karalius Sanheribas buvo apgulęs Lachišą. Jis siuntė pasiuntinius į Jeruzalę pas Judo karalių Ezekiją ir pas visus Judo ir Jeruzalės gyventojus, sakydamas:
10 „Taip sako Asirijos karalius Sanheribas: ‘Kuo jūs pasitikite, kad sėdite apgultame mieste, Jeruzalėje?
11 Ar ne Ezekijas įtikinėja jus atsiduoti mirčiai nuo bado ir troškulio, sakydamas: ‘Viešpats, mūsų Dievas, mus išgelbės iš Asirijos karaliaus rankos?’
12 Argi ne tas pats Ezekijas pašalino Jo aukštumas bei Jo aukurus ir liepė Judo ir Jeruzalės gyventojams: ‘Tik prie to vieno aukuro turite garbinti Viešpatį ir Jam smilkyti?’
13 Argi nežinote, ką aš ir mano tėvai padarėme visoms kitų kraštų tautoms? Ar tų tautų dievai išgelbėjo savo kraštus iš mano rankos?
14 Kur yra dievai tų tautų, kurias visiškai sunaikino mano tėvai? Ar nors vienas dievas išgelbėjo savo kraštą iš mano rankos? Kaip tad jūsų Dievas galėtų jus išgelbėti?
15 Tegul Ezekijas neapgaudinėja ir neįtikinėja jūsų! Netikėkite juo, nes nei vienos tautos, nei karalystės dievas negalėjo išgelbėti savo tautos iš mano ir iš mano tėvų rankos. Ir jūsų Dievas neišgelbės jūsų’“.
16 Asirijos pasiuntiniai dar daugiau kalbėjo prieš Viešpatį Dievą ir prieš Jo tarną Ezekiją.
17 Jų karalius rašė laiškus, įžeidžiančius Viešpatį, Izraelio Dievą: „Kaip kitų tautų dievai neišgelbėjo savo tautų iš mano rankų, taip ir Ezekijo Dievas neišgelbės savo tautos“.
18 Pasiuntiniai garsiai šaukė žydų kalba žmonėms, buvusiems ant Jeruzalės sienos, norėdami juos įbauginti, kad galėtų paimti miestą.
19 Taip kalbėdami apie Jeruzalės Dievą, jie Jį lygino su kitų žemės tautų dievais, kurie yra žmogaus rankų darbas.
20 Karalius Ezekijas ir pranašas Izaijas, Amoco sūnus, meldėsi ir šaukėsi dangaus.
21 Viešpats siuntė angelą, kuris išnaikino karžygius, vadus ir karininkus Asirijos karaliaus stovykloje. Karalius sugėdintas turėjo grįžti į savo šalį. Jam įėjus į savo dievo namus, jo paties sūnūs jį ten nužudė.
22 Taip Viešpats išgelbėjo Ezekiją ir Jeruzalės gyventojus iš Asirijos karaliaus Sanheribo rankos ir kitų priešų. Viešpats saugojo juos iš visų pusių.
23 Daugelis nešė dovanas į Jeruzalę Viešpačiui ir brangenybių Judo karaliui Ezekijui, kuris pagarsėjo aplinkinėse tautose.
24 Tuo laiku Ezekijas mirtinai susirgo. Jis meldėsi, Viešpats išklausė jį ir davė jam ženklą.
25 Tačiau Ezekijas nebuvo dėkingas už jam suteiktą Dievo malonę; jis pasididžiavo, todėl rūstybė užsidegė prieš jį, Judą ir Jeruzalę.
26 Bet Ezekijas nusižemino dėl savo išdidumo ir visi Jeruzalės gyventojai su juo, todėl Viešpaties rūstybė neatėjo ant jų Ezekijo dienomis.
27 Ezekijas įsigijo garbės ir daug turtų: sidabro, aukso, brangiųjų akmenų, kvepiančių aliejų, skydų ir visokių brangių indų.
28 Jam valdant, buvo pastatyta daug sandėlių javams, vyno ir aliejaus atsargoms ir tvartų visokiems gyvuliams,
29 nes jis laikė dideles bandas galvijų ir avių. Jis pastatė daug miestų, nes Dievas jam suteikė labai daug turtų.
30 Ezekijas užtvenkė aukštutinę Gihono šaltinio vandens ištaką ir jos vandenį nuvedė kanalu į vakarinę Dovydo miesto dalį. Ezekijui sekėsi visuose jo darbuose.
31 Tačiau kai Babilono kunigaikščių pasiuntiniai atvyko pas Ezekiją teirautis apie stebuklą, kuris įvyko krašte, Dievas paliko jį, norėdamas išmėginti ir sužinoti, kas yra jo širdyje.
32 Visi kiti Ezekijo darbai ir jo geradarystės yra surašyti pranašo Izaijo, Amoco sūnaus, regėjime ir Judo bei Izraelio karalių knygoje.
33 Ezekijas užmigo prie savo tėvų ir buvo palaidotas geriausioje Dovydo sūnų kapų vietoje; visi Judo ir Jeruzalės gyventojai pagerbė mirusįjį. Jo sūnus Manasas karaliavo jo vietoje.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: karaliaus sūnus · perkasų · bokšt · bokštą · bokštas · dovydo bokštas
1 Po šitų įvykių ir darbų Asirijos karalius Sanheribas įsibrovė į Judą ir apgulė sutvirtintus miestus, tikėdamasis juos paimti.
2 Kai Ezekijas pamatė, kad Sanheribas rengiasi pulti Jeruzalę,
3 jis pasitarė su kunigaikščiais bei karžygiais ir nutarė užversti už miesto esančius šaltinius.
4 Buvo sušaukta daug žmonių, kurie užvertė visus šaltinius ir upelį, tekantį per kraštą, kad Asirijos kariai, apgulę miestą, neturėtų vandens.
5 Be to, karalius ryžtingai ėmėsi darbo ir atstatė visą apgriuvusią miesto sieną; pastatė ant jos bokštų, jos lauko pusėje pastatė kitą sieną ir sutvirtino Miloją Dovydo mieste. Jis pagamino daug iečių ir skydų.
6 Ezekijas, paskyręs karo vadus, sušaukė juos aikštėje prie miesto vartų ir jiems kalbėjo padrąsinančiai:
7 „Būkite drąsūs ir stiprūs. Nebijokite ir nenusigąskite Asirijos karaliaus ir tos daugybės, kuri yra su juo, nes su mumis yra daugiau, negu su juo:
8 su juo yra kūno ranka, o su mumis – Viešpats, mūsų Dievas, kad padėtų mums ir kovotų mūsų kovas“. Žmones įkvėpė Judo karaliaus Ezekijo žodžiai.
9 Asirijos karalius Sanheribas buvo apgulęs Lachišą. Jis siuntė pasiuntinius į Jeruzalę pas Judo karalių Ezekiją ir pas visus Judo ir Jeruzalės gyventojus, sakydamas:
10 „Taip sako Asirijos karalius Sanheribas: ‘Kuo jūs pasitikite, kad sėdite apgultame mieste, Jeruzalėje?
11 Ar ne Ezekijas įtikinėja jus atsiduoti mirčiai nuo bado ir troškulio, sakydamas: ‘Viešpats, mūsų Dievas, mus išgelbės iš Asirijos karaliaus rankos?’
12 Argi ne tas pats Ezekijas pašalino Jo aukštumas bei Jo aukurus ir liepė Judo ir Jeruzalės gyventojams: ‘Tik prie to vieno aukuro turite garbinti Viešpatį ir Jam smilkyti?’
13 Argi nežinote, ką aš ir mano tėvai padarėme visoms kitų kraštų tautoms? Ar tų tautų dievai išgelbėjo savo kraštus iš mano rankos?
14 Kur yra dievai tų tautų, kurias visiškai sunaikino mano tėvai? Ar nors vienas dievas išgelbėjo savo kraštą iš mano rankos? Kaip tad jūsų Dievas galėtų jus išgelbėti?
15 Tegul Ezekijas neapgaudinėja ir neįtikinėja jūsų! Netikėkite juo, nes nei vienos tautos, nei karalystės dievas negalėjo išgelbėti savo tautos iš mano ir iš mano tėvų rankos. Ir jūsų Dievas neišgelbės jūsų’“.
16 Asirijos pasiuntiniai dar daugiau kalbėjo prieš Viešpatį Dievą ir prieš Jo tarną Ezekiją.
17 Jų karalius rašė laiškus, įžeidžiančius Viešpatį, Izraelio Dievą: „Kaip kitų tautų dievai neišgelbėjo savo tautų iš mano rankų, taip ir Ezekijo Dievas neišgelbės savo tautos“.
18 Pasiuntiniai garsiai šaukė žydų kalba žmonėms, buvusiems ant Jeruzalės sienos, norėdami juos įbauginti, kad galėtų paimti miestą.
19 Taip kalbėdami apie Jeruzalės Dievą, jie Jį lygino su kitų žemės tautų dievais, kurie yra žmogaus rankų darbas.
20 Karalius Ezekijas ir pranašas Izaijas, Amoco sūnus, meldėsi ir šaukėsi dangaus.
21 Viešpats siuntė angelą, kuris išnaikino karžygius, vadus ir karininkus Asirijos karaliaus stovykloje. Karalius sugėdintas turėjo grįžti į savo šalį. Jam įėjus į savo dievo namus, jo paties sūnūs jį ten nužudė.
22 Taip Viešpats išgelbėjo Ezekiją ir Jeruzalės gyventojus iš Asirijos karaliaus Sanheribo rankos ir kitų priešų. Viešpats saugojo juos iš visų pusių.
23 Daugelis nešė dovanas į Jeruzalę Viešpačiui ir brangenybių Judo karaliui Ezekijui, kuris pagarsėjo aplinkinėse tautose.
24 Tuo laiku Ezekijas mirtinai susirgo. Jis meldėsi, Viešpats išklausė jį ir davė jam ženklą.
25 Tačiau Ezekijas nebuvo dėkingas už jam suteiktą Dievo malonę; jis pasididžiavo, todėl rūstybė užsidegė prieš jį, Judą ir Jeruzalę.
26 Bet Ezekijas nusižemino dėl savo išdidumo ir visi Jeruzalės gyventojai su juo, todėl Viešpaties rūstybė neatėjo ant jų Ezekijo dienomis.
27 Ezekijas įsigijo garbės ir daug turtų: sidabro, aukso, brangiųjų akmenų, kvepiančių aliejų, skydų ir visokių brangių indų.
28 Jam valdant, buvo pastatyta daug sandėlių javams, vyno ir aliejaus atsargoms ir tvartų visokiems gyvuliams,
29 nes jis laikė dideles bandas galvijų ir avių. Jis pastatė daug miestų, nes Dievas jam suteikė labai daug turtų.
30 Ezekijas užtvenkė aukštutinę Gihono šaltinio vandens ištaką ir jos vandenį nuvedė kanalu į vakarinę Dovydo miesto dalį. Ezekijui sekėsi visuose jo darbuose.
31 Tačiau kai Babilono kunigaikščių pasiuntiniai atvyko pas Ezekiją teirautis apie stebuklą, kuris įvyko krašte, Dievas paliko jį, norėdamas išmėginti ir sužinoti, kas yra jo širdyje.
32 Visi kiti Ezekijo darbai ir jo geradarystės yra surašyti pranašo Izaijo, Amoco sūnaus, regėjime ir Judo bei Izraelio karalių knygoje.
33 Ezekijas užmigo prie savo tėvų ir buvo palaidotas geriausioje Dovydo sūnų kapų vietoje; visi Judo ir Jeruzalės gyventojai pagerbė mirusįjį. Jo sūnus Manasas karaliavo jo vietoje.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: karaliaus sūnus · perkasų · bokšt · bokštą · bokštas · dovydo bokštas
1 Ahazas, būdamas dvidešimties metų, pradėjo karaliauti ir šešiolika metų karaliavo Jeruzalėje. Jis nedarė to, kas teisinga Viešpaties akyse, kaip darė jo tėvas Dovydas,
2 bet vaikščiojo Izraelio karalių keliais ir nuliedino Baalų atvaizdus.
3 Jis smilkė Ben Hinomo slėnyje ir sudegino savo sūnus Baalui, mėgdžiodamas bjaurystes pagonių, kuriuos Viešpats išvarė, prieš izraelitams užimant kraštą.
4 Jis aukojo ir smilkė aukštumose, ant kalvų ir po kiekvienu žaliuojančiu medžiu.
5 Todėl Viešpats, jo Dievas, atidavė jį į Sirijos karaliaus rankas. Sirai paėmė daug belaisvių ir nusivedė juos į Damaską. Jis taip pat buvo atiduotas į Izraelio karaliaus rankas, kuris daugelį iš jų nužudė.
6 Remalijo sūnus Pekachas išžudė Jude per vieną dieną šimtą dvidešimt tūkstančių karių, nes jie apleido Viešpatį, savo tėvų Dievą.
7 Zichris, Efraimo karžygys, nukovė karaliaus sūnų Maasėją, namų valdytoją Azrikamą ir Elkaną, kuris buvo antras po karaliaus.
8 Be to, izraelitai išsivedė nelaisvėn iš savo brolių du šimtus tūkstančių moterų, sūnų ir dukterų ir, prisiplėšę daug grobio, parsigabeno į Samariją.
9 Bet ten gyveno Viešpaties pranašas Odedas, kuris pasitiko grįžtančią į Samariją kariuomenę ir jiems tarė: „Viešpats, jūsų tėvų Dievas, supykęs ant Judo, atidavė juos į jūsų rankas, bet jūs žudėte taip žiauriai, kad jūsų žiaurumas pasiekė dangų.
10 Jūs nutarėte Judo ir Jeruzalės gyventojus paversti vergais ir vergėmis. Argi jūs patys nenusikaltote Viešpačiui, savo Dievui?
11 Klausykite manęs ir sugrąžinkite belaisvius, kuriuos atsivedėte iš Judo, nes didelė Viešpaties rūstybė užsidegė prieš jus“.
12 Efraimitų vyresnieji: Johanano sūnus Azarijas, Mešilemoto sūnus Berechijas, Šalumo sūnus Jehizkijas ir Hadlajo sūnus Amasa atsistojo prieš tuos, kurie grįžo iš karo,
13 sakydami: „Neįvesite čia belaisvių, nes jūs tuo prisidėsite prie mūsų nusikaltimų Viešpačiui ir juos mums dar padauginsite; nes mūsų nusikaltimas didelis ir Viešpaties rūstybė užsidegusi prieš Izraelį“.
14 Tuomet kariai paliko belaisvius ir grobį kunigaikščiams bei susirinkusiems.
15 Vardais paminėti vyrai pakilo, paėmė belaisvius, iš grobio jie juos apvilko, apavė, pavalgydino, pagirdė ir patepė aliejumi; silpnesniuosius užkėlė ant asilų ir nuvedė visus į Jerichą, palmių miestą, pas jų brolius. Po to jie sugrįžo į Samariją.
16 Tuo metu karalius Ahazas prašė Asirijos karaliaus pagalbos,
17 nes edomitai buvo įsiveržę ir nugalėję Judą bei išsivedę belaisvius.
18 Ir filistinai užpuolė pietų Judą žemumoje ir, paėmę Bet Šemešą, Ajaloną, Gederotą, Sochoją, Timną ir Gimzoją su jų kaimais, juose apsigyveno.
19 Nes Viešpats pažemino Judą dėl Izraelio karaliaus Achazo, kuris apnuogino Judą ir labai nusikalto Viešpačiui.
20 Atėjęs pas jį Tiglat Pileseras, Asirijos karalius, vargino jį, o ne sustiprino.
21 Ahazas, paėmęs Viešpaties namų, karaliaus namų ir kunigaikščių auksą, atidavė Asirijos karaliui, tačiau tai jam nepadėjo.
22 Karalius Ahazas savo vargų laikotarpiu dar labiau nusikalto Viešpačiui.
23 Jis aukojo Damasko dievams, kurie jį nugalėjo, sakydamas: „Sirijos karalių dievai padeda jiems; aš jiems aukosiu, kad jie ir man padėtų“. Bet jie tapo pražūtimi jam ir visam Izraeliui.
24 Ahazas surinko Dievo namų indus, supjaustė juos, užrakino Viešpaties namų duris ir pristatė aukurų kiekviename Jeruzalės kampe.
25 Jis pristeigė kiekviename Judo mieste aukštumų svetimiems dievams smilkyti, sukeldamas Viešpaties, savo tėvų Dievo, rūstybę.
26 Visi kiti jo darbai yra surašyti Judo ir Izraelio karalių knygoje.
27 Ahazas užmigo prie savo tėvų, ir jį palaidojo Jeruzalės mieste, bet ne Izraelio karalių kapuose. Jo sūnus Ezekijas karaliavo jo vietoje.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: jam priklauso · baalas · apgavo · apsiaukite kojas · degs · furijos
1 Ahazas, būdamas dvidešimties metų, pradėjo karaliauti ir šešiolika metų karaliavo Jeruzalėje. Jis nedarė to, kas teisinga Viešpaties akyse, kaip darė jo tėvas Dovydas,
2 bet vaikščiojo Izraelio karalių keliais ir nuliedino Baalų atvaizdus.
3 Jis smilkė Ben Hinomo slėnyje ir sudegino savo sūnus Baalui, mėgdžiodamas bjaurystes pagonių, kuriuos Viešpats išvarė, prieš izraelitams užimant kraštą.
4 Jis aukojo ir smilkė aukštumose, ant kalvų ir po kiekvienu žaliuojančiu medžiu.
5 Todėl Viešpats, jo Dievas, atidavė jį į Sirijos karaliaus rankas. Sirai paėmė daug belaisvių ir nusivedė juos į Damaską. Jis taip pat buvo atiduotas į Izraelio karaliaus rankas, kuris daugelį iš jų nužudė.
6 Remalijo sūnus Pekachas išžudė Jude per vieną dieną šimtą dvidešimt tūkstančių karių, nes jie apleido Viešpatį, savo tėvų Dievą.
7 Zichris, Efraimo karžygys, nukovė karaliaus sūnų Maasėją, namų valdytoją Azrikamą ir Elkaną, kuris buvo antras po karaliaus.
8 Be to, izraelitai išsivedė nelaisvėn iš savo brolių du šimtus tūkstančių moterų, sūnų ir dukterų ir, prisiplėšę daug grobio, parsigabeno į Samariją.
9 Bet ten gyveno Viešpaties pranašas Odedas, kuris pasitiko grįžtančią į Samariją kariuomenę ir jiems tarė: „Viešpats, jūsų tėvų Dievas, supykęs ant Judo, atidavė juos į jūsų rankas, bet jūs žudėte taip žiauriai, kad jūsų žiaurumas pasiekė dangų.
10 Jūs nutarėte Judo ir Jeruzalės gyventojus paversti vergais ir vergėmis. Argi jūs patys nenusikaltote Viešpačiui, savo Dievui?
11 Klausykite manęs ir sugrąžinkite belaisvius, kuriuos atsivedėte iš Judo, nes didelė Viešpaties rūstybė užsidegė prieš jus“.
12 Efraimitų vyresnieji: Johanano sūnus Azarijas, Mešilemoto sūnus Berechijas, Šalumo sūnus Jehizkijas ir Hadlajo sūnus Amasa atsistojo prieš tuos, kurie grįžo iš karo,
13 sakydami: „Neįvesite čia belaisvių, nes jūs tuo prisidėsite prie mūsų nusikaltimų Viešpačiui ir juos mums dar padauginsite; nes mūsų nusikaltimas didelis ir Viešpaties rūstybė užsidegusi prieš Izraelį“.
14 Tuomet kariai paliko belaisvius ir grobį kunigaikščiams bei susirinkusiems.
15 Vardais paminėti vyrai pakilo, paėmė belaisvius, iš grobio jie juos apvilko, apavė, pavalgydino, pagirdė ir patepė aliejumi; silpnesniuosius užkėlė ant asilų ir nuvedė visus į Jerichą, palmių miestą, pas jų brolius. Po to jie sugrįžo į Samariją.
16 Tuo metu karalius Ahazas prašė Asirijos karaliaus pagalbos,
17 nes edomitai buvo įsiveržę ir nugalėję Judą bei išsivedę belaisvius.
18 Ir filistinai užpuolė pietų Judą žemumoje ir, paėmę Bet Šemešą, Ajaloną, Gederotą, Sochoją, Timną ir Gimzoją su jų kaimais, juose apsigyveno.
19 Nes Viešpats pažemino Judą dėl Izraelio karaliaus Achazo, kuris apnuogino Judą ir labai nusikalto Viešpačiui.
20 Atėjęs pas jį Tiglat Pileseras, Asirijos karalius, vargino jį, o ne sustiprino.
21 Ahazas, paėmęs Viešpaties namų, karaliaus namų ir kunigaikščių auksą, atidavė Asirijos karaliui, tačiau tai jam nepadėjo.
22 Karalius Ahazas savo vargų laikotarpiu dar labiau nusikalto Viešpačiui.
23 Jis aukojo Damasko dievams, kurie jį nugalėjo, sakydamas: „Sirijos karalių dievai padeda jiems; aš jiems aukosiu, kad jie ir man padėtų“. Bet jie tapo pražūtimi jam ir visam Izraeliui.
24 Ahazas surinko Dievo namų indus, supjaustė juos, užrakino Viešpaties namų duris ir pristatė aukurų kiekviename Jeruzalės kampe.
25 Jis pristeigė kiekviename Judo mieste aukštumų svetimiems dievams smilkyti, sukeldamas Viešpaties, savo tėvų Dievo, rūstybę.
26 Visi kiti jo darbai yra surašyti Judo ir Izraelio karalių knygoje.
27 Ahazas užmigo prie savo tėvų, ir jį palaidojo Jeruzalės mieste, bet ne Izraelio karalių kapuose. Jo sūnus Ezekijas karaliavo jo vietoje.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: jam priklauso · baalas · apgavo · apsiaukite kojas · degs · furijos
1 Amacijas pradėjo karaliauti būdamas dvidešimt penkerių metų ir karaliavo Jeruzalėje dvidešimt devynerius metus. Jo motina buvo vardu Jehoadana iš Jeruzalės.
2 Jis darė tai, kas teisinga Viešpaties akyse, tačiau ne tobula širdimi.
3 Įsitvirtinęs karalystėje, jis nužudė tuos savo tarnus, kurie nužudė jo tėvą karalių.
4 Jų vaikų jis nenužudė, kaip Mozės įstatymo knygoje parašyta, kur Viešpats įsako: „Tėvai neturi mirti dėl vaikų ir vaikai dėl tėvų, bet kiekvienas mirs dėl savo paties nuodėmės“.
5 Amacijas sušaukė Judo ir Benjamino gyventojus ir paskyrė jiems tūkstantininkus bei šimtininkus pagal jų tėvų namus. Jis suskaičiavo dvidešimties metų ir vyresnius ir rado tris šimtus tūkstančių vyrų, tinkančių karui, galinčių naudoti ietį ir skydą.
6 Be to, jis pasisamdė iš Izraelio šimtą tūkstančių rinktinių karių už šimtą talentų sidabro.
7 Dievo vyras, atėjęs pas jį, tarė: „Karaliau, tegul neina su tavimi Izraelio kariuomenė, nes Viešpats nėra su Izraeliu, su Efraimo sūnumis.
8 O jeigu eisi, pasiruošk mūšiui, tačiau Dievas tave parklupdys prieš priešus, nes Dievas turi galią padėti ir parklupdyti“.
9 Amacijas klausė Dievo vyro: „O ką daryti su šimtu talentų, kuriuos daviau Izraelio kariuomenei?“ Dievo vyras atsakė: „Dievas tau gali duoti daug daugiau negu tiek“.
10 Amacijas atskyrė iš Efraimo atėjusią kariuomenę ir paleido juos namo. Jie, degdami pykčiu Judui, grįžo į savo kraštą.
11 Amacijas įsidrąsino, išvedė savo žmones ir, atėjęs į Druskos slėnį, išžudė dešimt tūkstančių Seyro vaikų.
12 Dešimt tūkstančių jie paėmė į nelaisvę ir, užvedę juos ant uolos viršūnės, nustūmė žemyn, ir jie visi užsimušė.
13 Ta kariuomenė, kurią Amacijas pasiuntė atgal, kad jie neitų su juo, užpuolė Judo miestus nuo Samarijos iki Bet Horono, išžudė tris tūkstančius gyventojų ir prisiplėšė daug grobio.
14 Amacijas, nugalėjęs edomitus, grįždamas parsigabeno Seyro vaikų dievus, kuriuos pasistatė sau dievais, jiems aukojo ir juos garbino.
15 Viešpaties rūstybė užsidegė prieš Amaciją. Jis siuntė pranašą, kuris sakė: „Kodėl tu ieškai tos tautos dievų, kurie negalėjo išgelbėti savo tautos iš tavo rankų?“
16 Pranašui kalbant, karalius jam tarė: „Ar tu paskirtas karaliaus patarėju? Nutilk, kad nenužudyčiau tavęs“. Pranašas nutilo, pasakęs: „Žinau, kad Dievas nusprendė pražudyti tave, nes tu taip pasielgei ir neklausei mano patarimo“.
17 Judo karalius Amacijas pasitarė ir siuntė pas Jehuvo sūnaus Jehoahazo sūnų Jehoašą, Izraelio karalių, sakydamas: „Išeik, kad susitiktume veidas į veidą“.
18 Izraelio karalius Jehoašas atsakė Judo karaliui Amacijui: „Libano usnis siuntė pas Libano kedrą, sakydama: ‘Leisk savo dukterį už mano sūnaus’. Bet Libano laukinis žvėris prabėgdamas sutrypė usnį.
19 Tu didžiuojiesi nugalėjęs Edomą ir keliesi puikybėn besigirdamas. Lik namuose. Kodėl nori prisišaukti nelaimę ir žūti kartu su Judu?“
20 Amacijas nepaklausė, nes tai buvo iš Dievo, kad Jis galėtų atiduoti juos į priešų rankas, nes jie ieškojo Edomo dievų.
21 Izraelio karalius Jehoašas atėjo. Jis ir Judo karalius Amacijas susitiko Bet Šeme, kuris priklauso Judui.
22 Izraelis nugalėjo Judą, ir šio vyrai pabėgo į savo palapines.
23 Izraelio karalius Jehoašas paėmė į nelaisvę Judo karalių Amaciją, Jehoahazo sūnaus Jehoašo sūnų, Bet Šemeše ir, atvedęs jį į Jeruzalę, nugriovė Jeruzalės sieną nuo Efraimo vartų iki Kampo vartų, keturis šimtus uolekčių.
24 Po to Izraelio karalius pasiėmė visą auksą bei sidabrą ir visus indus, rastus Dievo namuose Obed Edomo priežiūroje, taip pat karaliaus namų turtus, įkaitus ir grįžo į Samariją.
25 Jehoašo sūnus Amacijas, Judo karalius, mirus Jehoahazo sūnui Jehoašui, Izraelio karaliui, dar gyveno penkiolika metų.
26 Visi kiti Amacijo darbai, pirmieji ir paskutinieji, yra surašyti Judo ir Izraelio karalių knygoje.
27 Amacijui pasitraukus nuo Viešpaties, prieš jį kilo sąmokslas Jeruzalėje, ir jis pabėgo į Lachišą. Bet jie pasiuntė į Lachišą ir jį ten nužudė.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: kultūra · savanoriška veikla · Mozės mirtis · pirmoji karta · protėvių nuodėmės · rabinai
1 Amacijas pradėjo karaliauti būdamas dvidešimt penkerių metų ir karaliavo Jeruzalėje dvidešimt devynerius metus. Jo motina buvo vardu Jehoadana iš Jeruzalės.
2 Jis darė tai, kas teisinga Viešpaties akyse, tačiau ne tobula širdimi.
3 Įsitvirtinęs karalystėje, jis nužudė tuos savo tarnus, kurie nužudė jo tėvą karalių.
4 Jų vaikų jis nenužudė, kaip Mozės įstatymo knygoje parašyta, kur Viešpats įsako: „Tėvai neturi mirti dėl vaikų ir vaikai dėl tėvų, bet kiekvienas mirs dėl savo paties nuodėmės“.
5 Amacijas sušaukė Judo ir Benjamino gyventojus ir paskyrė jiems tūkstantininkus bei šimtininkus pagal jų tėvų namus. Jis suskaičiavo dvidešimties metų ir vyresnius ir rado tris šimtus tūkstančių vyrų, tinkančių karui, galinčių naudoti ietį ir skydą.
6 Be to, jis pasisamdė iš Izraelio šimtą tūkstančių rinktinių karių už šimtą talentų sidabro.
7 Dievo vyras, atėjęs pas jį, tarė: „Karaliau, tegul neina su tavimi Izraelio kariuomenė, nes Viešpats nėra su Izraeliu, su Efraimo sūnumis.
8 O jeigu eisi, pasiruošk mūšiui, tačiau Dievas tave parklupdys prieš priešus, nes Dievas turi galią padėti ir parklupdyti“.
9 Amacijas klausė Dievo vyro: „O ką daryti su šimtu talentų, kuriuos daviau Izraelio kariuomenei?“ Dievo vyras atsakė: „Dievas tau gali duoti daug daugiau negu tiek“.
10 Amacijas atskyrė iš Efraimo atėjusią kariuomenę ir paleido juos namo. Jie, degdami pykčiu Judui, grįžo į savo kraštą.
11 Amacijas įsidrąsino, išvedė savo žmones ir, atėjęs į Druskos slėnį, išžudė dešimt tūkstančių Seyro vaikų.
12 Dešimt tūkstančių jie paėmė į nelaisvę ir, užvedę juos ant uolos viršūnės, nustūmė žemyn, ir jie visi užsimušė.
13 Ta kariuomenė, kurią Amacijas pasiuntė atgal, kad jie neitų su juo, užpuolė Judo miestus nuo Samarijos iki Bet Horono, išžudė tris tūkstančius gyventojų ir prisiplėšė daug grobio.
14 Amacijas, nugalėjęs edomitus, grįždamas parsigabeno Seyro vaikų dievus, kuriuos pasistatė sau dievais, jiems aukojo ir juos garbino.
15 Viešpaties rūstybė užsidegė prieš Amaciją. Jis siuntė pranašą, kuris sakė: „Kodėl tu ieškai tos tautos dievų, kurie negalėjo išgelbėti savo tautos iš tavo rankų?“
16 Pranašui kalbant, karalius jam tarė: „Ar tu paskirtas karaliaus patarėju? Nutilk, kad nenužudyčiau tavęs“. Pranašas nutilo, pasakęs: „Žinau, kad Dievas nusprendė pražudyti tave, nes tu taip pasielgei ir neklausei mano patarimo“.
17 Judo karalius Amacijas pasitarė ir siuntė pas Jehuvo sūnaus Jehoahazo sūnų Jehoašą, Izraelio karalių, sakydamas: „Išeik, kad susitiktume veidas į veidą“.
18 Izraelio karalius Jehoašas atsakė Judo karaliui Amacijui: „Libano usnis siuntė pas Libano kedrą, sakydama: ‘Leisk savo dukterį už mano sūnaus’. Bet Libano laukinis žvėris prabėgdamas sutrypė usnį.
19 Tu didžiuojiesi nugalėjęs Edomą ir keliesi puikybėn besigirdamas. Lik namuose. Kodėl nori prisišaukti nelaimę ir žūti kartu su Judu?“
20 Amacijas nepaklausė, nes tai buvo iš Dievo, kad Jis galėtų atiduoti juos į priešų rankas, nes jie ieškojo Edomo dievų.
21 Izraelio karalius Jehoašas atėjo. Jis ir Judo karalius Amacijas susitiko Bet Šeme, kuris priklauso Judui.
22 Izraelis nugalėjo Judą, ir šio vyrai pabėgo į savo palapines.
23 Izraelio karalius Jehoašas paėmė į nelaisvę Judo karalių Amaciją, Jehoahazo sūnaus Jehoašo sūnų, Bet Šemeše ir, atvedęs jį į Jeruzalę, nugriovė Jeruzalės sieną nuo Efraimo vartų iki Kampo vartų, keturis šimtus uolekčių.
24 Po to Izraelio karalius pasiėmė visą auksą bei sidabrą ir visus indus, rastus Dievo namuose Obed Edomo priežiūroje, taip pat karaliaus namų turtus, įkaitus ir grįžo į Samariją.
25 Jehoašo sūnus Amacijas, Judo karalius, mirus Jehoahazo sūnui Jehoašui, Izraelio karaliui, dar gyveno penkiolika metų.
26 Visi kiti Amacijo darbai, pirmieji ir paskutinieji, yra surašyti Judo ir Izraelio karalių knygoje.
27 Amacijui pasitraukus nuo Viešpaties, prieš jį kilo sąmokslas Jeruzalėje, ir jis pabėgo į Lachišą. Bet jie pasiuntė į Lachišą ir jį ten nužudė.
28 Jo kūną pargabeno ant žirgų ir palaidojo prie jo tėvų Judo mieste.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: kultūra · savanoriška veikla · Mozės mirtis · pirmoji karta · protėvių nuodėmės · rabinai
1 Juozapatas užmigo prie savo tėvų ir buvo palaidotas prie savo tėvų Dovydo mieste. Jo sūnus Joramas karaliavo jo vietoje.
2 Jo broliai buvo Juozapato sūnūs: Azarija, Jehielis, Zacharijas, Azarijas, Mykolas ir Šefatijas. Visi jie buvo Izraelio karaliaus sūnūs.
3 Jų tėvas jiems davė daug dovanų: aukso, sidabro ir kitokių brangių daiktų, be to, sutvirtintų Judo miestų, bet karalystę jis atidavė Joramui, nes jis buvo pirmagimis.
4 Joramas, perėmęs savo tėvo karalystę ir sustiprėjęs, išžudė visus savo brolius ir kai kuriuos Judo kunigaikščius.
5 Joramas pradėjo karaliauti trisdešimt dvejų metų ir aštuonerius metus karaliavo Jeruzalėje.
6 Jis vaikščiojo Izraelio karalių keliais kaip Ahabo namai, nes Ahabo duktė buvo jo žmona. Jis darė pikta Viešpaties akyse.
7 Tačiau Viešpats nenorėjo sunaikinti Dovydo namų dėl sandoros, kurią Jis padarė su Dovydu, pažadėdamas duoti žiburį jam ir jo sūnums per amžius.
8 Joramui valdant, edomitai sukilo, atsiskyrė nuo Judo ir paskyrė sau karalių.
9 Tuomet Joramas su savo vadais ir kovos vežimais naktį puolė ir sumušė edomitus, kurie buvo apsupę jį ir kovos vežimų viršininkus.
10 Tačiau Edomas atsiskyrė nuo Judo iki šios dienos. Tuo pačiu metu ir Libna sukilo prieš Joramą, nes jis apleido Viešpatį, savo tėvų Dievą.
11 Jis padarė aukštumas Judo kalnuose, suvedžiojo Jeruzalės gyventojus ir visą Judą.
12 Pranašas Elijas atsiuntė jam laišką: „Taip sako Viešpats, tavo tėvo Dovydo Dievas: ‘Kadangi tu nevaikščiojai savo tėvo Juozapato ir Judo karaliaus Asos keliais,
13 bet pasirinkai Izraelio karalių kelius ir vedei į paleistuvystę Judo ir Jeruzalės gyventojus kaip Ahabas, be to, išžudei savo brolius, savo tėvo namiškius, geresnius už tave,
14 Viešpats baus tavo tautą, tavo vaikus, žmonas ir sunaikins visą tavo nuosavybę,
15 o tu pats susirgsi sunkia vidurių liga, kuri tave kankins kasdien’“.
16 Viešpats sukėlė prieš Joramą filistinus ir arabus, gyvenančius etiopų kaimynystėje.
17 Jie užpuolė Judo žemę, įsiveržė į ją ir išsigabeno visą turtą, kurį rado karaliaus namuose, jo vaikus ir žmonas; išliko tik jauniausias sūnus Jehoahazas.
18 Po to Viešpats ištiko jį nepagydoma vidurių liga.
19 Po dvejų metų jo viduriai išvirto, ir jis mirė baisiuose skausmuose. Jo tauta nesukūrė jam laužo, kaip darydavo jo tėvams.
20 Joramas buvo trisdešimt dvejų metų, pradėdamas karaliauti, ir karaliavo Jeruzalėje aštuonerius metus. Jis mirė ir buvo palaidotas Dovydo mieste, tačiau ne karalių kapinėse, nes jis buvo visų nemėgstamas.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: pirmagimio palaiminimas · omris · dovydas · dovydas samuelis · dovydo · ištvirkavimas
1 Juozapatas užmigo prie savo tėvų ir buvo palaidotas prie savo tėvų Dovydo mieste. Jo sūnus Joramas karaliavo jo vietoje.
2 Jo broliai buvo Juozapato sūnūs: Azarija, Jehielis, Zacharijas, Azarijas, Mykolas ir Šefatijas. Visi jie buvo Izraelio karaliaus sūnūs.
3 Jų tėvas jiems davė daug dovanų: aukso, sidabro ir kitokių brangių daiktų, be to, sutvirtintų Judo miestų, bet karalystę jis atidavė Joramui, nes jis buvo pirmagimis.
4 Joramas, perėmęs savo tėvo karalystę ir sustiprėjęs, išžudė visus savo brolius ir kai kuriuos Judo kunigaikščius.
5 Joramas pradėjo karaliauti trisdešimt dvejų metų ir aštuonerius metus karaliavo Jeruzalėje.
6 Jis vaikščiojo Izraelio karalių keliais kaip Ahabo namai, nes Ahabo duktė buvo jo žmona. Jis darė pikta Viešpaties akyse.
7 Tačiau Viešpats nenorėjo sunaikinti Dovydo namų dėl sandoros, kurią Jis padarė su Dovydu, pažadėdamas duoti žiburį jam ir jo sūnums per amžius.
8 Joramui valdant, edomitai sukilo, atsiskyrė nuo Judo ir paskyrė sau karalių.
9 Tuomet Joramas su savo vadais ir kovos vežimais naktį puolė ir sumušė edomitus, kurie buvo apsupę jį ir kovos vežimų viršininkus.
10 Tačiau Edomas atsiskyrė nuo Judo iki šios dienos. Tuo pačiu metu ir Libna sukilo prieš Joramą, nes jis apleido Viešpatį, savo tėvų Dievą.
11 Jis padarė aukštumas Judo kalnuose, suvedžiojo Jeruzalės gyventojus ir visą Judą.
12 Pranašas Elijas atsiuntė jam laišką: „Taip sako Viešpats, tavo tėvo Dovydo Dievas: ‘Kadangi tu nevaikščiojai savo tėvo Juozapato ir Judo karaliaus Asos keliais,
13 bet pasirinkai Izraelio karalių kelius ir vedei į paleistuvystę Judo ir Jeruzalės gyventojus kaip Ahabas, be to, išžudei savo brolius, savo tėvo namiškius, geresnius už tave,
14 Viešpats baus tavo tautą, tavo vaikus, žmonas ir sunaikins visą tavo nuosavybę,
15 o tu pats susirgsi sunkia vidurių liga, kuri tave kankins kasdien’“.
16 Viešpats sukėlė prieš Joramą filistinus ir arabus, gyvenančius etiopų kaimynystėje.
17 Jie užpuolė Judo žemę, įsiveržė į ją ir išsigabeno visą turtą, kurį rado karaliaus namuose, jo vaikus ir žmonas; išliko tik jauniausias sūnus Jehoahazas.
18 Po to Viešpats ištiko jį nepagydoma vidurių liga.
19 Po dvejų metų jo viduriai išvirto, ir jis mirė baisiuose skausmuose. Jo tauta nesukūrė jam laužo, kaip darydavo jo tėvams.
20 Joramas buvo trisdešimt dvejų metų, pradėdamas karaliauti, ir karaliavo Jeruzalėje aštuonerius metus. Jis mirė ir buvo palaidotas Dovydo mieste, tačiau ne karalių kapinėse, nes jis buvo visų nemėgstamas.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: pirmagimio palaiminimas · omris · dovydas · dovydas samuelis · dovydo · ištvirkavimas
1 Juozapatas buvo labai turtingas ir gerbiamas; jis susigiminiavo su Ahabu.
2 Keleriems metams praėjus, jis nuvyko pas Ahabą į Samariją. Ahabas jam ir jo žmonėms papjovė daug avių bei galvijų ir įtikinėjo jį užpulti Ramot Gileadą.
3 Izraelio karalius Ahabas klausė Judo karalių Juozapatą: „Ar tu eisi su manimi į Ramot Gileadą?“ Tas jam atsakė: „Kaip tu, taip ir aš; mano tauta, kaip ir tavo tauta; aš eisiu su tavimi į karą“.
4 Juozapatas sakė Izraelio karaliui: „Sužinok, ką Viešpats sako“.
5 Izraelio karalius, sušaukęs keturis šimtus pranašų, klausė: „Ar man eiti į Ramot Gileadą kariauti, ar ne?“ Jie atsakė: „Eik! Dievas jį atiduos į karaliaus rankas“.
6 Juozapatas klausė: „Ar čia nėra Viešpaties pranašo, kad jo galėtume pasiklausti?“
7 Izraelio karalius atsakė Juozapatui: „Yra vienas, per kurį būtų galima paklausti Viešpaties, bet aš jo nekenčiu, nes jis niekuomet nepranašauja apie mane gerai, visuomet tik blogai; tai Imlos sūnus Michėjas“. Juozapatas atsakė: „Nekalbėk taip, karaliau“.
8 Izraelio karalius pasišaukė vieną valdininką ir įsakė jam skubiai atvesti Imlos sūnų Michėją.
9 Izraelio karalius Ahabas ir Judo karalius Juozapatas, apsivilkę karališkais drabužiais, sėdėjo savo sostuose aikštėje prie Samarijos vartų, ir visi pranašai pranašavo priešais juos.
10 Kenaanos sūnus Zedekijas pasidarė geležinius ragus ir sakė: „Taip sako Viešpats: ‘Jais badysi sirus, kol juos pribaigsi’“.
11 Ir visi pranašai taip pranašavo: „Eik į Ramot Gileadą ir laimėk! Viešpats jį atiduos į karaliaus rankas“.
12 Pasiuntinys, nuėjęs pakviesti Michėjo, jam sakė: „Štai pranašų žodžiai vienbalsiai skelbia gerą žinią karaliui. Tebūna ir tavo žodis panašus į jų; kalbėk tai, kas gera“.
13 Michėjas atsakė: „Kaip gyvas Viešpats, ką mano Dievas man sakys, tą kalbėsiu“.
14 Jam atėjus pas karalių, šis paklausė: „Michėjau, ar mums eiti kariauti į Ramot Gileadą, ar ne?“ Jis atsakė: „Eikite ir laimėkite! Jie bus atiduoti į jūsų rankas“.
15 Karalius jam atsakė: „Kiek kartų reikės tave saikdinti, kad man nieko kito nekalbėtum, tik tiesą Viešpaties vardu“.
16 Tada Michėjas atsakė: „Mačiau visą Izraelį, išsklaidytą kalnuose kaip avis be piemens. O Viešpats tarė: ‘Šitie neturi valdovo, tegul kiekvienas grįžta ramybėje į savo namus’“.
17 Izraelio karalius tarė Juozapatui: „Ar tau nesakiau, kad jis nepranašauja apie mane gera, tik pikta?“
18 Michėjas tęsė: „Klausykitės Viešpaties žodžio! Mačiau Viešpatį, sėdintį savo soste, ir visą dangaus kareiviją, stovinčią Jo dešinėje ir kairėje.
19 Viešpats klausė: ‘Kas suvedžios Izraelio karalių Ahabą, kad jis eitų ir žūtų Ramot Gileade?’ Vienas sakė taip, kitas – kitaip.
20 Pagaliau išėjo dvasia, kuri, atsistojusi Viešpaties akivaizdoje, tarė: ‘Aš jį suklaidinsiu’. Viešpats paklausė: ‘Kaip?’
Šios eilutės taip pat ieškota temose: blogis draugas · platus vartai · saulės vartai · už vartų · triumfas · triumfo
1 Juozapatas buvo labai turtingas ir gerbiamas; jis susigiminiavo su Ahabu.
2 Keleriems metams praėjus, jis nuvyko pas Ahabą į Samariją. Ahabas jam ir jo žmonėms papjovė daug avių bei galvijų ir įtikinėjo jį užpulti Ramot Gileadą.
3 Izraelio karalius Ahabas klausė Judo karalių Juozapatą: „Ar tu eisi su manimi į Ramot Gileadą?“ Tas jam atsakė: „Kaip tu, taip ir aš; mano tauta, kaip ir tavo tauta; aš eisiu su tavimi į karą“.
4 Juozapatas sakė Izraelio karaliui: „Sužinok, ką Viešpats sako“.
5 Izraelio karalius, sušaukęs keturis šimtus pranašų, klausė: „Ar man eiti į Ramot Gileadą kariauti, ar ne?“ Jie atsakė: „Eik! Dievas jį atiduos į karaliaus rankas“.
6 Juozapatas klausė: „Ar čia nėra Viešpaties pranašo, kad jo galėtume pasiklausti?“
7 Izraelio karalius atsakė Juozapatui: „Yra vienas, per kurį būtų galima paklausti Viešpaties, bet aš jo nekenčiu, nes jis niekuomet nepranašauja apie mane gerai, visuomet tik blogai; tai Imlos sūnus Michėjas“. Juozapatas atsakė: „Nekalbėk taip, karaliau“.
8 Izraelio karalius pasišaukė vieną valdininką ir įsakė jam skubiai atvesti Imlos sūnų Michėją.
9 Izraelio karalius Ahabas ir Judo karalius Juozapatas, apsivilkę karališkais drabužiais, sėdėjo savo sostuose aikštėje prie Samarijos vartų, ir visi pranašai pranašavo priešais juos.
10 Kenaanos sūnus Zedekijas pasidarė geležinius ragus ir sakė: „Taip sako Viešpats: ‘Jais badysi sirus, kol juos pribaigsi’“.
11 Ir visi pranašai taip pranašavo: „Eik į Ramot Gileadą ir laimėk! Viešpats jį atiduos į karaliaus rankas“.
12 Pasiuntinys, nuėjęs pakviesti Michėjo, jam sakė: „Štai pranašų žodžiai vienbalsiai skelbia gerą žinią karaliui. Tebūna ir tavo žodis panašus į jų; kalbėk tai, kas gera“.
13 Michėjas atsakė: „Kaip gyvas Viešpats, ką mano Dievas man sakys, tą kalbėsiu“.
14 Jam atėjus pas karalių, šis paklausė: „Michėjau, ar mums eiti kariauti į Ramot Gileadą, ar ne?“ Jis atsakė: „Eikite ir laimėkite! Jie bus atiduoti į jūsų rankas“.
15 Karalius jam atsakė: „Kiek kartų reikės tave saikdinti, kad man nieko kito nekalbėtum, tik tiesą Viešpaties vardu“.
16 Tada Michėjas atsakė: „Mačiau visą Izraelį, išsklaidytą kalnuose kaip avis be piemens. O Viešpats tarė: ‘Šitie neturi valdovo, tegul kiekvienas grįžta ramybėje į savo namus’“.
17 Izraelio karalius tarė Juozapatui: „Ar tau nesakiau, kad jis nepranašauja apie mane gera, tik pikta?“
18 Michėjas tęsė: „Klausykitės Viešpaties žodžio! Mačiau Viešpatį, sėdintį savo soste, ir visą dangaus kareiviją, stovinčią Jo dešinėje ir kairėje.
19 Viešpats klausė: ‘Kas suvedžios Izraelio karalių Ahabą, kad jis eitų ir žūtų Ramot Gileade?’ Vienas sakė taip, kitas – kitaip.
20 Pagaliau išėjo dvasia, kuri, atsistojusi Viešpaties akivaizdoje, tarė: ‘Aš jį suklaidinsiu’. Viešpats paklausė: ‘Kaip?’
21 Ji atsakė: ‘Aš eisiu ir būsiu melo dvasia visų jo pranašų lūpose’. Viešpats tarė: ‘Tau pavyks jį suvedžioti. Eik ir daryk taip’.
22 Taigi Viešpats įdėjo melo dvasią į visų tavo pranašų lūpas, nes Viešpats kalbėjo prieš tave pikta“.
23 Tada priėjo Kenaanos sūnus Zedekijas, trenkė Michėjui į veidą ir tarė: „Kuriuo keliu Viešpaties Dvasia pasitraukė nuo manęs, kad kalbėtų tau?“
24 Michėjas atsakė: „Tai pamatysi tą dieną, kai bėgsi slėptis į vidinį kambarį“.
25 Izraelio karalius įsakė: „Suimkite Michėją, nuveskite jį pas miesto valdytoją Amoną ir pas karaliaus sūnų Jehoašą
26 ir pasakykite: ‘Taip sako karalius: ‘Įmeskite jį į kalėjimą ir maitinkite sielvarto duona bei vandeniu, kol aš ramybėje sugrįšiu’“.
27 Michėjas atsakė: „Jei tu sugrįši ramybėje, tai Viešpats nekalbėjo per mane“. Ir jis sakė: „Klausykite, visi žmonės!“
28 Izraelio ir Judo karaliai išėjo į Ramot Gileadą.
29 Izraelio karalius tarė Juozapatui: „Aš persirengęs eisiu į mūšį, o tu apsirenk savo drabužiais“. Izraelio karalius persirengė, ir jie išėjo į mūšį.
30 Sirijos karalius buvo įsakęs savo kovos vežimų viršininkams: „Nekovokite su nieku kitu, tik su Izraelio karaliumi“.
31 Kovos vežimų viršininkai, pamatę Juozapatą, sakė: „Jis yra Izraelio karalius“. Jie apsupo jį, norėdami kautis. Bet Juozapatas šaukė, ir Viešpats jam padėjo, ir Dievas nukreipė priešus nuo jo.
32 Kovos vežimų viršininkai, supratę, kad jis ne Izraelio karalius, liovėsi jį puolę.
33 Vienas vyras netaikydamas įtempė lanką ir iššovė; strėlė pataikė Izraelio karaliui tarp šarvų. Tada jis tarė savo vežikui: „Apsisuk ir išvežk mane iš kovos lauko, nes esu sužeistas“.
34 Tą dieną mūšis sustiprėjo, ir Izraelio karalius stovėjo vežime prieš sirus iki vakaro. Saulei leidžiantis, jis mirė.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: blogis draugas · platus vartai · saulės vartai · už vartų · triumfas · triumfo
1 Aštuonioliktaisiais karaliaus Jeroboamo metais Abija pradėjo karaliauti Jude.
2 Trejus metus jis karaliavo Jeruzalėje. Jo motina buvo vardu Mikaja, duktė Ūrielio iš Gibėjos. Kilo karas tarp Abijos ir Jeroboamo.
3 Abija išėjo į kovą su keturių šimtų tūkstančių rinktinių vyrų kariuomene, o Jeroboamas išsirikiavo prieš jį su aštuoniais šimtais tūkstančių rinktinių karių.
4 Abija, atsistojęs ant Cemaraimo kalno Efraimo aukštumose, tarė: „Tu, Jeroboamai, ir visas Izraeli, pasiklausykite manęs!
5 Argi jūs nežinote, kad Viešpats, Izraelio Dievas, amžiams atidavė karališkąją Izraelio valdžią Dovydui ir jo sūnums druskos sandora?
6 Bet Nebato sūnus Jeroboamas, Dovydo sūnaus Saliamono tarnas, sukilo prieš savo valdovą.
7 Pas jį susirinko netikę žmonės, Belialo vaikai, ir įsitvirtino prieš Saliamono sūnų Roboamą, kai jis buvo jaunas, nepatyręs ir neatsilaikė prieš juos.
8 Dabar jūs manote galėsią atsilaikyti prieš Viešpaties karalystę, esančią Dovydo sūnų rankose, kadangi jūsų yra didelė daugybė ir su jumis yra auksiniai veršiai, kuriuos jums padirbdino Jeroboamas, kad būtų jūsų dievai.
9 Jūs išvarėte Viešpaties kunigus, Aarono sūnus, ir levitus bei pasidarėte kunigų kaip kitų kraštų tautos. Kas tik ateina pasišvęsti su jaučiu ir septyniais avinais, tampa kunigu tų, kurie nėra dievai.
10 Bet mūsų Dievas yra Viešpats, mes Jo nepalikome. Viešpačiui tarnauja kunigai, Aarono sūnūs, taip pat levitai atlieka savo tarnystę.
11 Jie kas rytą ir kas vakarą aukoja Viešpačiui deginamąsias aukas ir smilko smilkalus, padeda padėtinę duoną ant auksinio stalo ir kas vakarą uždega lempas auksinėje žvakidėje. Mes laikomės Viešpaties, mūsų Dievo, nurodymų, bet jūs Jį palikote.
12 Pats Dievas veda mus, yra su mumis ir Jo kunigai su trimitais, kad trimituotų prieš jus. Izraelitai, nekovokite su Viešpačiu, savo tėvų Dievu, nes neturėsite sėkmės“.
13 Jeroboamas pasiuntė pasalą, kad užeitų jiems iš užnugario. Jo kariai buvo priešais Judą, o pasala – už jų.
14 Judas, pamatęs, kad kova bus iš priekio ir iš užpakalio, šaukėsi Viešpaties, o kunigai trimitavo.
15 Judo vyrai sušuko, ir kai jie šaukė, Dievas sumušė Jeroboamą ir Izraelį priešais Abiją ir Judą.
16 Izraelitai bėgo nuo Judo, ir Dievas atidavė juos į šių rankas.
17 Abija ir jo žmonės smarkiai sumušė juos, ir žuvo izraelitų penki šimtai tūkstančių rinktinių vyrų.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: alyvmedžio šakelės · būk druska · buti drusk · būti druska · dievi sandoros · dievo sandora
1 Šebos karalienė, išgirdusi apie Saliamoną ir norėdama jį išmėginti sunkiais klausimais, atvyko į Jeruzalę su labai didele palyda ir kupranugariais, nešančiais kvepalus, gausybę aukso ir brangiųjų akmenų. Atėjusi pas Saliamoną, ji kalbėjosi su juo apie viską, kas buvo jos širdyje.
2 Saliamonas atsakė jai į visus klausimus. Nebuvo nieko, ko Saliamonas nebūtų galėjęs jai atsakyti.
3 Šebos karalienė, pamačiusi Saliamono išmintį ir namus, kuriuos jis pasistatė,
4 jo stalo valgius, tarnų būstus, patarnautojų laikyseną bei apdarus, vyno pilstytojus bei jų apdarus, įėjimą į Viešpaties namus, nebegalėjo susilaikyti
5 ir tarė karaliui: „Ką girdėjau savo krašte apie tavo darbus ir išmintį, yra tiesa.
6 Aš netikėjau žodžiais, kol neatvykau ir savo akimis nepamačiau. Iš tikrųjų nė pusės apie tavo išmintį man nebuvo papasakota. Tu viršiji tai, ką apie tave girdėjau.
7 Laimingi tavo žmonės ir laimingi tavo tarnai, kurie nuolat yra priešais tave ir girdi tavo išmintį.
8 Palaimintas Viešpats, tavo Dievas, kuris pamėgo tave ir pasodino į savo sostą, kad būtum Viešpaties, savo Dievo, karaliumi. Kadangi Dievas myli Izraelį ir nori jį išlaikyti per amžius, Jis padarė tave jų karaliumi teismui ir teisingumui vykdyti“.
9 Šebos karalienė padovanojo karaliui šimtą dvidešimt talentų aukso, labai daug kvepalų ir brangiųjų akmenų; niekad nebuvo tokių kvepalų, kokius Šebos karalienė padovanojo karaliui Saliamonui.
10 Hiramo ir Saliamono tarnai pargabeno aukso iš Ofyro, raudonmedžio ir brangiųjų akmenų.
11 Iš raudonmedžio buvo padaryti laiptai Viešpaties namams, psalteriai ir arfos giesmininkams; anksčiau tokių niekas nebuvo matęs Judo žemėje.
12 Karalius Saliamonas davė Šebos karalienei viską, ko ji norėjo ir prašė. Jis jai dovanojo daugiau, negu ji jam atgabeno. Po to ji su savo palyda grįžo į savo kraštą.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: auksas · aukse · auksinė · aukso · aukso luitas · brangus žodis
1 Šebos karalienė, išgirdusi apie Saliamoną ir norėdama jį išmėginti sunkiais klausimais, atvyko į Jeruzalę su labai didele palyda ir kupranugariais, nešančiais kvepalus, gausybę aukso ir brangiųjų akmenų. Atėjusi pas Saliamoną, ji kalbėjosi su juo apie viską, kas buvo jos širdyje.
2 Saliamonas atsakė jai į visus klausimus. Nebuvo nieko, ko Saliamonas nebūtų galėjęs jai atsakyti.
3 Šebos karalienė, pamačiusi Saliamono išmintį ir namus, kuriuos jis pasistatė,
4 jo stalo valgius, tarnų būstus, patarnautojų laikyseną bei apdarus, vyno pilstytojus bei jų apdarus, įėjimą į Viešpaties namus, nebegalėjo susilaikyti
5 ir tarė karaliui: „Ką girdėjau savo krašte apie tavo darbus ir išmintį, yra tiesa.
6 Aš netikėjau žodžiais, kol neatvykau ir savo akimis nepamačiau. Iš tikrųjų nė pusės apie tavo išmintį man nebuvo papasakota. Tu viršiji tai, ką apie tave girdėjau.
7 Laimingi tavo žmonės ir laimingi tavo tarnai, kurie nuolat yra priešais tave ir girdi tavo išmintį.
8 Palaimintas Viešpats, tavo Dievas, kuris pamėgo tave ir pasodino į savo sostą, kad būtum Viešpaties, savo Dievo, karaliumi. Kadangi Dievas myli Izraelį ir nori jį išlaikyti per amžius, Jis padarė tave jų karaliumi teismui ir teisingumui vykdyti“.
9 Šebos karalienė padovanojo karaliui šimtą dvidešimt talentų aukso, labai daug kvepalų ir brangiųjų akmenų; niekad nebuvo tokių kvepalų, kokius Šebos karalienė padovanojo karaliui Saliamonui.
10 Hiramo ir Saliamono tarnai pargabeno aukso iš Ofyro, raudonmedžio ir brangiųjų akmenų.
11 Iš raudonmedžio buvo padaryti laiptai Viešpaties namams, psalteriai ir arfos giesmininkams; anksčiau tokių niekas nebuvo matęs Judo žemėje.
12 Karalius Saliamonas davė Šebos karalienei viską, ko ji norėjo ir prašė. Jis jai dovanojo daugiau, negu ji jam atgabeno. Po to ji su savo palyda grįžo į savo kraštą.
13 Auksas, kurį kas metai atgabendavo Saliamonui, svėrė šešis šimtus šešiasdešimt šešis talentus,
14 neskaičiuojant to, ką atgabendavo karaliui Saliamonui prekybininkai ir keliaujantieji pirkliai, Arabijos karaliai ir krašto valdytojai.
15 Karalius Saliamonas padarė du šimtus didžiųjų skydų iš kalto aukso, sunaudodamas kiekvienam skydui po šešis šimtus šekelių aukso,
16 ir tris šimtus mažųjų skydų iš kalto aukso, sunaudodamas vienam po tris šimtus šekelių aukso. Karalius juos sudėjo namuose iš Libano medžio.
17 Karalius padarė didžiulį sostą iš dramblio kaulo ir padengė jį grynu auksu.
18 Sostas turėjo šešis laiptus ir auksinį pakojį. Abiejose sosto pusėse buvo rankoms atramos, du liūtai stovėjo šalia tų atramų.
19 Be to, dvylika liūtų stovėjo ant šešių laiptų, po vieną iš abiejų pusių. Nieko panašaus nebuvo padaryta jokioje karalystėje.
20 Visi karaliaus Saliamono geriamieji indai ir namų iš Libano medžio indai buvo gryno aukso. Nieko nebuvo iš sidabro, nes jis neturėjo vertės Saliamono laikais.
21 Karaliaus laivai plaukiojo į Taršišą kartu su Hiramo tarnais. Kas treji metai Taršišo laivai grįždavo su auksu, sidabru, dramblio kaulu, beždžionėmis ir povais.
22 Karalius Saliamonas pranoko visus žemės karalius savo turtais ir išmintimi.
23 Visi žemės karaliai siekė išvysti Saliamoną, norėdami išgirsti jo išmintį, kurią Dievas buvo įdėjęs į jo širdį.
24 Kiekvienas atgabendavo jam dovanų: sidabrinių ir auksinių daiktų, rūbų, ginklų, kvepalų, žirgų ir mulų; taip buvo kasmet.
25 Saliamonas turėjo keturis tūkstančius pastatų žirgams bei kovos vežimams ir dvylika tūkstančių raitelių, kuriuos jis paskirstė kovos vežimų miestuose ir pas save Jeruzalėje.
26 Jis buvo valdovas visų karalių nuo upės iki filistinų krašto ir Egipto sienos.
27 Karalius padarė, kad sidabro Jeruzalėje buvo kaip akmenų, o kedrų tiek, kiek figmedžių, kurie gausiai auga slėniuose.
28 Saliamonas pirkdavo žirgų iš Egipto ir kitų šalių.
29 Kiti Saliamono darbai nuo pradžios iki galo yra surašyti pranašo Natano knygoje, Ahijos iš Šilojo pranašystėje ir regėtojo Idojo regėjimuose apie Nebato sūnų Jeroboamą.
30 Saliamonas karaliavo Jeruzalėje visam Izraeliui keturiasdešimt metų.
31 Saliamonas užmigo prie savo tėvų ir buvo palaidotas savo tėvo Dovydo mieste; jo sūnus Roboamas pradėjo karaliauti jo vietoje.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: auksas · aukse · auksinė · aukso · aukso luitas · brangus žodis
1 Tuomet Saliamonas tarė: „Viešpats kalbėjo, kad nori gyventi tirštoje tamsoje.
2 Bet aš pastačiau Tau namus, vietą, kur Tu gyventum per amžius“.
3 Karalius atsisukęs palaimino visus susirinkusius izraelitus, o visi izraelitai tuo metu stovėjo.
4 Jis sakė: „Palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kuris įvykdė, ką pažadėjo mano tėvui Dovydui, sakydamas:
5 ‘Nuo tos dienos, kai išvedžiau savo tautą iš Egipto, neišsirinkau kito miesto tarp visų Izraelio giminių statyti namams, kur būtų mano vardas, ir jokio kito vyro, kuris būtų mano tautos Izraelio valdovu,
6 bet Aš išsirinkau Jeruzalę, kad mano vardas būtų joje, ir Dovydą, kad valdytų mano tautą Izraelį’.
7 Mano tėvas Dovydas norėjo pastatyti namus Viešpaties, Izraelio Dievo, vardui,
8 tačiau Viešpats kalbėjo mano tėvui Dovydui: ‘Gerai, kad tu norėjai pastatyti namus mano vardui,
9 tačiau ne tu juos pastatysi, bet tavo sūnus, kuris tau gims, pastatys namus mano vardui’.
10 Viešpats išpildė savo žodį, kurį kalbėjo. Aš užėmiau savo tėvo Dovydo vietą ir atsisėdau Izraelio soste, kaip Viešpats žadėjo, ir pastačiau namus Viešpaties, Izraelio Dievo, vardui.
11 Ten padėjau Sandoros skrynią, kurioje yra Viešpaties Sandora, padaryta su izraelitais“.
12 Saliamonas atsistojo priešais Viešpaties aukurą Izraelio akivaizdoje ir iškėlė rankas.
13 Saliamonas buvo padirbdinęs varinį paaukštinimą, penkių uolekčių ilgio bei tiek pat uolekčių pločio ir trijų uolekčių aukščio ir jį pastatęs kiemo viduryje. Užlipęs ant jo, jis atsiklaupė izraelitų akivaizdoje ir, iškėlęs rankas,
14 sakė: „Viešpatie, Izraelio Dieve, nei danguje, nei žemėje nėra dievo, kuris būtų lygus Tau, kuris laikytųsi sandoros ir būtų gailestingas savo tarnams, kurie visa širdimi pasitiki Tavimi.
15 Tu ištesėjai savo tarnui Dovydui, mano tėvui, duotą pažadą. Tu kalbėjai savo lūpomis ir įvykdei tai savo rankomis šiandien.
16 Dabar, Viešpatie, Izraelio Dieve, įvykdyk tai, ką pažadėjai savo tarnui Dovydui, mano tėvui, sakydamas: ‘Tu nepritrūksi vyro Izraelio soste mano akivaizdoje, jei tavo sūnūs vaikščios pagal mano įstatymą, kaip tu vaikščiojai’.
17 Viešpatie, Izraelio Dieve, įvykdyk savo pažadą, kurį davei savo tarnui Dovydui.
18 Bet argi Dievas iš tiesų gyvens su žmonėmis žemėje? Dangus ir dangų dangūs nepajėgia Tavęs sutalpinti, tuo labiau šitie namai, kuriuos pastačiau.
19 Atsižvelk į savo tarno maldą ir prašymą, Viešpatie, mano Dieve, išklausyk šauksmą ir maldą, kuria Tavo tarnas meldžiasi Tavo akivaizdoje.
20 Dieną ir naktį tebūna atviros Tavo akys tiems namams ir tai vietai, apie kurią sakei, kad joje bus Tavo vardas. Išklausyk savo tarno maldą, kai jis melsis šioje vietoje.
21 Išgirsk savo tarno ir savo tautos maldavimus, kai jie melsis šitoje vietoje. Išgirsk danguje, kur Tu gyveni, ir atleisk.
22 Jei kas nusidės savo artimui ir ateis į šituos namus prie Tavo aukuro prisiekti,
23 išgirsk danguje ir teisk savo tarnus: nubausk kaltąjį pagal jo nusikaltimą ir išteisink teisųjį, atlygindamas jam pagal jo teisumą.
24 Jei Tavo tauta Izraelis bus nugalėta priešų dėl to, kad jie Tau nusikalto, ir jei jie atgailaus, išpažins Tavo vardą, melsis ir maldaus Tavęs šiuose namuose,
25 tai išgirsk danguje, atleisk savo tautai Izraeliui nuodėmę ir sugrąžink juos į žemę, kurią davei jiems ir jų tėvams.
26 Jei dangus bus uždarytas ir nebus lietaus dėl to, kad jie Tau nusidėjo, ir jei jie melsis šitoje vietoje, išpažins Tavo vardą ir nusigręš nuo savo nuodėmės, už kurią juos baudi,
27 išgirsk danguje ir atleisk savo tarnų, Izraelio tautos, nuodėmę; pamokyk juos eiti geru keliu ir duok lietaus kraštui, kurį davei jiems paveldėti.
28 Jei badas siaus krašte, kils maras, jei sausra, pelėsiai ir skėriai naikins derlių, jei priešai apsups žmones miestuose, užeis vargai ir ligos
29 ir jei atskiras žmogus ar visa tauta, pajutę vargą, melsis ištiesę rankas šitų namų link,
30 išgirsk danguje, atleisk jiems ir atlygink kiekvienam pagal jo kelius, kaip Tu matai jo širdyje, nes tik Tu pažįsti kiekvieno žmogaus širdį,
31 kad jie Tavęs bijotų ir vaikščiotų Tavo keliais, kol gyvens žemėje, kurią davei mūsų tėvams.
32 Jei svetimšalis, ne izraelitas, ateis iš tolimo krašto dėl Tavo didingo vardo, Tavo galingos ir ištiestos rankos ir jei jis atėjęs melsis šiuose namuose,
33 išgirsk jį danguje ir įvykdyk, ko jis Tavęs prašys, kad visos žemės tautos pažintų Tavo vardą ir bijotų Tavęs kaip Tavo tauta Izraelis, ir patirtų, jog šitie namai, kuriuos pastačiau, vadinami Tavo vardu.
34 Jei Tavo tauta išeis kariauti su priešais, kur Tu juos pasiųsi, ir melsis atsigręžę į šį miestą, kurį Tu išsirinkai, ir šituos namus, kuriuos pastačiau Tavo vardui,
35 išgirsk danguje jų maldą ir prašymą ir apgink jų teises.
36 Jei jie Tau nusidės, – juk nėra žmogaus, kuris nenusidėtų, – ir Tu, užsirūstinęs ant jų, atiduosi juos priešui, kuris paims juos nelaisvėn ir išves į tolimą šalį,
37 ir jei jie, ten būdami, supras, atsivers ir Tavęs maldaus, sakydami: ‘Mes nusidėjome, elgėmės neteisingai ir padarėme piktadarystę’,
38 ir gręšis į Tave visa širdimi bei visa siela priešų šalyje, į kurią jie buvo išvesti, ir melsis atsigręžę į šalį, kurią davei jų tėvams, į miestą, kurį išsirinkai, ir šituos namus, kuriuos pastačiau Tavo vardui,
39 tai išklausyk danguje jų maldas bei maldavimus, apgink jų teises ir atleisk savo tautai, kuri Tau nusidėjo.
40 Mano Dieve, meldžiu, kad Tavo akys ir ausys būtų atviros maldai šioje vietoje.
41 Viešpatie Dieve, būk šitoje vietoje su savo galybės skrynia. Viešpatie Dieve, tegu Tavo kunigai būna apsirengę išgelbėjimu ir Tavo šventieji tesidžiaugia Tavo gerumu.
42 Viešpatie Dieve, nenusisuk nuo savo pateptojo, atsimink gailestingumą savo tarnui Dovydui“.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: tamsos metas · tamsus debesys · saliamonas · Jeruzale · jeruzale jeruzale · jeruzalėje
1 Tuomet Saliamonas tarė: „Viešpats kalbėjo, kad nori gyventi tirštoje tamsoje.
2 Bet aš pastačiau Tau namus, vietą, kur Tu gyventum per amžius“.
3 Karalius atsisukęs palaimino visus susirinkusius izraelitus, o visi izraelitai tuo metu stovėjo.
4 Jis sakė: „Palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kuris įvykdė, ką pažadėjo mano tėvui Dovydui, sakydamas:
5 ‘Nuo tos dienos, kai išvedžiau savo tautą iš Egipto, neišsirinkau kito miesto tarp visų Izraelio giminių statyti namams, kur būtų mano vardas, ir jokio kito vyro, kuris būtų mano tautos Izraelio valdovu,
6 bet Aš išsirinkau Jeruzalę, kad mano vardas būtų joje, ir Dovydą, kad valdytų mano tautą Izraelį’.
7 Mano tėvas Dovydas norėjo pastatyti namus Viešpaties, Izraelio Dievo, vardui,
8 tačiau Viešpats kalbėjo mano tėvui Dovydui: ‘Gerai, kad tu norėjai pastatyti namus mano vardui,
Šios eilutės taip pat ieškota temose: tamsos metas · tamsus debesys · saliamonas · Jeruzale · jeruzale jeruzale · jeruzalėje
1 Saliamonas užsimojo statyti namus Viešpaties vardui ir karališkus namus sau.
2 Jis paskyrė septyniasdešimt tūkstančių vyrų nešikais ir aštuoniasdešimt tūkstančių akmenskaldžiais kalnuose, o jų prižiūrėtojais – tris tūkstančius šešis šimtus.
3 Saliamonas siuntė pas Tyro karalių Hiramą, sakydamas: „Kaip tu siuntei kedrų mano tėvui Dovydui, kai jis statėsi namus, taip daryk ir man.
4 Aš statau namus Viešpaties, savo Dievo, vardui, kurie bus pašvęsti Jam. Ten bus smilkomi kvapnūs smilkalai Jo akivaizdoje, nuolat laikoma padėtinė duona, aukojamos deginamosios aukos kas rytą ir vakarą, taip pat sabatais, per jauną mėnulį ir mūsų Viešpaties šventėmis; taip įsakyta Izraeliui daryti per amžius.
5 Namai, kuriuos aš statau, bus dideli, nes mūsų Dievas didesnis už visus dievus.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: statyti nam · statyti namą · saliamonas · pirštai · šeši šimtai · lapuoto
1 Saliamonas užsimojo statyti namus Viešpaties vardui ir karališkus namus sau.
2 Jis paskyrė septyniasdešimt tūkstančių vyrų nešikais ir aštuoniasdešimt tūkstančių akmenskaldžiais kalnuose, o jų prižiūrėtojais – tris tūkstančius šešis šimtus.
3 Saliamonas siuntė pas Tyro karalių Hiramą, sakydamas: „Kaip tu siuntei kedrų mano tėvui Dovydui, kai jis statėsi namus, taip daryk ir man.
4 Aš statau namus Viešpaties, savo Dievo, vardui, kurie bus pašvęsti Jam. Ten bus smilkomi kvapnūs smilkalai Jo akivaizdoje, nuolat laikoma padėtinė duona, aukojamos deginamosios aukos kas rytą ir vakarą, taip pat sabatais, per jauną mėnulį ir mūsų Viešpaties šventėmis; taip įsakyta Izraeliui daryti per amžius.
5 Namai, kuriuos aš statau, bus dideli, nes mūsų Dievas didesnis už visus dievus.
6 Kas galėtų Jam pastatyti tinkamus namus? Dangus ir dangų dangūs negali Jo sutalpinti. Tai kas aš esu, kad statyčiau Jam namus? Tebūna jie bent vieta aukoms deginti Jo akivaizdoje.
7 Atsiųsk man vyrą, kuris būtų įgudęs daryti iš aukso, sidabro, vario, geležies, raudono, mėlyno ir violetinio audeklo, be to, mokantį atlikti raižymo darbus. Jis dirbs kartu su mano amatininkais iš Judo ir Jeruzalės, kuriuos paruošė mano tėvas Dovydas.
8 Atsiųsk man taip pat Libano kedrų, kiparisų ir kadagio medžių. Aš žinau, kad tavo tarnai moka kirsti medžius Libane. Mano tarnai atvyks ir dirbs kartu su tavo tarnais,
9 kad paruoštų man daugybę rąstų, nes namai, kuriuos rengiuosi statyti, bus dideli ir nuostabūs.
10 Aš aprūpinsiu tavo medžių kirtėjus maistu, duosiu dvidešimt tūkstančių homerų maltų kviečių, dvidešimt tūkstančių homerų miežių, dvidešimt tūkstančių batų vyno ir dvidešimt tūkstančių batų aliejaus“.
11 Tyro karalius Hiramas atsakė Saliamonui laišku: „Kadangi Viešpats myli savo tautą, Jis tave padarė jos karaliumi.
12 Palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kuris sukūrė dangų ir žemę, kad davė karaliui Dovydui išmintingą sūnų, apdovanotą sumanumu ir protu, kuris rengiasi statyti namus Viešpačiui ir karališkus namus sau.
13 Aš siunčiu įgudusį, išmintingą vyrą Hiramą,
14 sūnų moters iš Dano dukterų, kurio tėvas yra vyras iš Tyro, mokantį gaminti įvairius daiktus iš aukso, sidabro, vario, geležies, akmens, medžio, raudono, mėlyno ir violetinio audeklo bei plonos drobės; mokantį raižyti įvairius raižinius ir daryti kiekvieną darbą, kurie jam pavedami. Jis galės dirbti kartu su tavo amatininkais, su mano valdovo, tavo tėvo Dovydo, amatininkais.
15 Kviečių, miežių, aliejaus ir vyno, kuriuos pažadėjo mano valdovas, tegul atsiunčia savo tarnams.
16 Mes prikirsime medžių Libane, kiek tau reikės, ir, surišę į sielius, nuplukdysime jūra į Jafą, iš kur galėsi juos parsigabenti į Jeruzalę“.
17 Saliamonas suskaičiavo visus svetimšalius, gyvenančius Izraelio krašte, kaip buvo padaręs jo tėvas Dovydas. Jų buvo šimtas penkiasdešimt trys tūkstančiai šeši šimtai.
18 Iš jų jis paskyrė septyniasdešimt tūkstančių nešikais, aštuoniasdešimt tūkstančių akmenskaldžiais kalnuose ir tris tūkstančius šešis šimtus darbo prižiūrėtojais.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: statyti nam · statyti namą · saliamonas · pirštai · šeši šimtai · lapuoto
1 Dovydas su vyresniaisiais paskyrė Asafo, Hemano ir Jedutūno sūnus skambinti psalteriais, arfomis ir cimbolais. Šiam tarnavimui buvo paskirti muzikantai.
2 Asafo palikuonių buvo keturi: Zakūras, Juozapas, Netanija ir Asarela. Jiems vadovavo Asafas, laikydamasis karaliaus nurodymų.
3 Jedutūno palikuonys: Gedalijas, Ceris, Izaijas, Šimis, Hašabijas ir Matitijas. Jiems vadovavo jų tėvas Jedutūnas; jie skambino arfomis, garbindami Viešpatį ir dėkodami Jam.
4 Hemano palikuonys: Bukijas, Matanijas, Uzielis, Šebuelis ir Jerimotas, Hananija, Hananis, Elijata, Gidaltis ir Romamti Ezeras, Jošbekaša, Malotis, Hotyras, Mahazijotas.
5 Visi jie buvo Hemano, karaliaus regėtojo, sūnūs pagal Dievo žodį, kad išaukštintų jo ragą. Dievas davė Hemanui keturiolika sūnų ir tris dukteris.
6 Jie visi, tėvui vadovaujant, giedojo Viešpaties namuose, pritariant cimbolams, arfoms ir psalteriams pagal karaliaus nurodymą Asafui, Jedutūnui ir Hemanui.
7 Jų skaičius kartu su broliais buvo du šimtai aštuoniasdešimt aštuoni. Jie buvo išmokyti giesmių Viešpačiui ir įgudę.
8 Jie metė burtus dėl tarnavimo tvarkos: kaip mažas, taip ir didelis, kaip mokytojas, taip ir mokinys.
9 Pirmasis burtas teko Juozapui iš Asafo giminės. Antras – Gedalijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.
10 Trečias – Zakūrui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.
11 Ketvirtas – Icriui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.
12 Penktas – Netanijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.
13 Šeštas – Bukijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.
14 Septintas – Jesarelai su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.
15 Aštuntas – Izaijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.
16 Devintas – Matanijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.
17 Dešimtas – Šimiui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.
18 Vienuoliktas – Azareliui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.
19 Dvyliktas – Hašabijai su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.
20 Tryliktas – Subaeliui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.
21 Keturioliktas – Matitijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.
22 Penkioliktas – Jeremotui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.
23 Šešioliktas – Hananijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.
24 Septynioliktas – Jošbekašai su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.
25 Aštuonioliktas – Hananiui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.
26 Devynioliktas – Maločiui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.
27 Dvidešimtas – Elijatai su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: arfa · cimbolais · hemanas · muzika · tušti cimbolai · tėvų pareigos
1 Dovydas tarė: „Čia Viešpaties Dievo namai ir aukuras Izraelio deginamajai aukai“.
2 Dovydas įsakė surinkti svetimšalius, kurie buvo Izraelio krašte, ir paskyrė akmenskaldžius paruošti tinkamų akmenų Dievo namams statyti.
3 Dovydas paruošė daug geležies durų vinims bei apkaustymams ir tiek daug vario, kad negalėjo jo pasverti;
4 taip pat ir kedro rąstų be skaičiaus, nes Sidono ir Tyro gyventojai atgabeno Dovydui daug kedro rąstų.
5 Dovydas tai darė, galvodamas, kad jo sūnus Saliamonas yra jaunas ir neprityręs, o Viešpačiui statomi namai privalo būti nepaprastai didingi, kad garsas apie juos pasiektų visas šalis; todėl Dovydas prieš mirdamas šventyklos statybai atliko daugybę paruošiamųjų darbų.
6 Dovydas, pasišaukęs savo sūnų Saliamoną, įsakė jam pastatyti namus Viešpačiui, Izraelio Dievui.
7 Jis tarė Saliamonui: „Mano sūnau, aš buvau sumanęs statyti namus Viešpaties, savo Dievo, vardui,
8 bet Viešpats kalbėjo man: ‘Tu praliejai daug kraujo, vedei didelius karus. Tu nestatysi namų mano vardui, nes praliejai daug kraujo žemėje mano akivaizdoje.
9 Tau gims sūnus, jis bus ramus vyras, nes Aš jam duosiu poilsį nuo visų aplinkinių priešų. Jo vardas bus Saliamonas, ir Aš suteiksiu Izraeliui taiką ir ramybę jo dienomis.
10 Jis pastatys namus mano vardui ir jis bus mano sūnus, o Aš būsiu jo tėvas; Aš įtvirtinsiu jo karalystės sostą Izraelyje amžinai’.
11 Mano sūnau, Viešpats tebūna su tavimi, kad sėkmingai pastatytum Viešpaties, savo Dievo, namus, kaip Jis kalbėjo.
12 Tegul Viešpats suteikia tau išminties bei supratimo ir paskiria tave Izraelio valdovu; tik laikykis Viešpaties, savo Dievo, įstatymų.
13 Tau seksis, jei atidžiai vykdysi nuostatus ir įsakymus, kuriuos Viešpats davė Izraeliui per Mozę. Būk drąsus ir stiprus, nebijok ir nepasiduok baimei.
14 Aš iš savo neturto paruošiau Viešpaties namams šimtą tūkstančių talentų aukso, milijoną talentų sidabro, o vario ir geležies nepasveriamą kiekį, taip pat rąstų ir akmenų. Prie viso to tu galėsi dar pridėti.
15 Be to, tavo žinioje yra daug amatininkų: akmenskaldžių, mūrininkų, statybininkų ir visokių meistrų bet kuriam darbui atlikti.
16 Auksui, sidabrui, variui ir geležiai nėra skaičiaus. Imkis darbo, ir Viešpats bus su tavimi“.
17 Dovydas taip pat įsakė visiems Izraelio kunigaikščiams padėti jo sūnui Saliamonui:
18 „Juk Viešpats, jūsų Dievas, buvo su jumis ir suteikė jums ramybę visame krašte. Jis atidavė krašto gyventojus į mano rankas, ir visas kraštas nusilenkė Viešpačiui ir Jo tautai.
19 Nukreipkite savo širdis ir sielas ieškoti Viešpaties, savo Dievo. Pastatykite Viešpaties Dievo šventyklą, kad Viešpaties Sandoros skrynia ir šventi Dievo indai būtų įnešti į namus, kurie bus pastatyti Viešpaties vardui“.
1 Šėtonas pakilo prieš Izraelį ir sukurstė karalių Dovydą suskaičiuoti tautą.
2 Dovydas įsakė Joabui ir kitiems kariuomenės vadams: „Eikite, suskaičiuokite izraelitus nuo Beer Šebos iki Dano ir praneškite man, kad žinočiau jų skaičių“.
3 Joabas atsakė: „Tegul Viešpats prideda prie savo žmonių šimtą kartų tiek, kiek jų yra! Argi jie visi, mano valdove karaliau, nėra tavo tarnai? Kodėl, mano valdove, reikalauji to? Kodėl nori užtraukti nusikaltimą ant Izraelio?“
4 Tačiau Joabas turėjo paklusti karaliaus žodžiui. Todėl Joabas išėjo ir, perėjęs visą Izraelį, sugrįžo į Jeruzalę.
5 Jis įteikė Dovydui tautos skaičiavimo rezultatus. Izraelyje buvo milijonas ir šimtas tūkstančių vyrų, tinkamų karui, o Jude – keturi šimtai septyniasdešimt tūkstančių.
6 Tačiau Levio ir Benjamino giminių jis neskaičiavo, nes Joabui karaliaus žodis buvo pasibjaurėjimas.
7 Dievui tai nepatiko, ir Jis baudė Izraelį.
8 Dovydas tarė Dievui: „Labai nusidėjau taip darydamas. Maldauju, atleisk savo tarnui kaltę, nes labai kvailai pasielgiau“.
9 Viešpats kalbėjo Gadui, Dovydo regėtojui:
10 „Eik ir sakyk Dovydui, ką Viešpats sako: ‘Tris dalykus tau siūlau, pasirink vieną iš jų, kurį įvykdysiu’“.
11 Gadas, atėjęs pas Dovydą, jam tarė: „Pasirink, ką nori:
12 trejus bado metus, bėgti nuo savo priešų tris mėnesius, kai tavo priešų kardas persekioja tave, arba Viešpaties kardą – marą, kuris siaustų krašte tris dienas, Viešpaties angelui naikinant izraelitus. Nuspręsk, ką turiu atsakyti mane siuntusiam“.
13 Dovydas atsakė Gadui: „Patekau į didelę bėdą. Bet geriau pakliūti į Viešpaties rankas, nes Jo gailestingumas begalinis, negu į žmogaus rankas“.
14 Viešpats siuntė marą Izraeliui, ir mirė Izraelyje septyniasdešimt tūkstančių vyrų.
15 Dievas siuntė angelą sunaikinti Jeruzalę. Angelui pradėjus naikinti, Viešpats gailėjosi dėl tos nelaimės ir tarė angelui naikintojui: „Užteks! Nuleisk savo ranką!“ Viešpaties angelas tuo metu buvo prie jebusiečio Ornano klojimo.
16 Dovydas, pakėlęs savo akis, pamatė Viešpaties angelą, stovintį tarp dangaus ir žemės su nuogu kardu, iškeltu virš Jeruzalės. Tada Dovydas ir Izraelio vyresnieji, apsirengę ašutinėmis, puolė veidais į žemę.
17 Dovydas tarė: „Viešpatie, aš įsakiau suskaičiuoti tautą! Aš nusikaltau ir piktai pasielgiau, o šios avys, ką jos padarė? Tebūna Tavo ranka ant manęs ir mano tėvo namų, Viešpatie, mano Dieve, o ne ant Tavo tautos, kad juos pražudytų!“
18 Tada Viešpaties angelas liepė Gadui, kad jis sakytų Dovydui eiti ir pastatyti Viešpačiui aukurą jebusiečio Ornano klojime.
19 Dovydas nuėjo pagal Gado žodį, kurį jis kalbėjo Viešpaties vardu.
20 Ornanas atsisuko ir pamatė angelą. Jo keturi sūnūs kartu su juo pasislėpė. Tuo metu Ornanas kūlė kviečius.
21 Dovydas atėjo pas Ornaną. Jis, pamatęs ateinantį Dovydą, išėjo iš klojimo ir nusilenkė prieš jį veidu iki žemės.
22 Dovydas sakė Ornanui: „Parduok man klojimą, kad pastatyčiau aukurą Viešpačiui. Parduok man jį už deramą kainą, kad nelaimė liautųsi tautoje“.
23 Ornanas atsakė Dovydui: „Mano valdove karaliau, imk ir daryk, kaip tau atrodo tinkama. Jaučius deginamosioms aukoms, kūlimo įrankius malkoms ir kviečius valgomajai aukai – visa tau duodu“.
24 Karalius Dovydas atsakė Ornanui: „Ne, aš noriu pirkti už deramą kainą. Aš negaliu imti Viešpačiui, kas tau priklauso, ir aukoti deginamąją auką, kuri man nieko nekainuoja“.
25 Dovydas sumokėjo už tą vietą šešis šimtus šekelių aukso.
26 Po to Dovydas pastatė aukurą Viešpačiui, aukojo deginamąsias bei padėkos aukas ir šaukėsi Viešpaties. Jis atsakė, pasiųsdamas iš dangaus ugnį ant deginamosios aukos aukuro.
27 Tada Viešpats įsakė angelui, ir jis paslėpė savo kardą.
28 Kai Dovydas pamatė, kad Viešpats jį išklausė jebusiečio Ornano klojime, jis ten aukojo.
29 Viešpaties palapinė, kurią Mozė padirbdino dykumoje, ir deginamųjų aukų aukuras tuo metu buvo Gibeono aukštumoje.
30 Dovydas, bijodamas Viešpaties angelo kardo, negalėjo ten pasiklausti Dievo.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: amalekas · dievo apvaizda · jėzaus geneologija · laiptai · liuciferio mama · maudyklė jeruzalėje
1 Praėjus metams, tuo laiku, kai karaliai eina į karą, Joabas, surinkęs kariuomenę, nusiaubė amonitų šalį ir apgulė Rabą; Dovydas buvo pasilikęs Jeruzalėje. Joabas nugalėjo Rabą ir ją sugriovė.
2 Dovydas nuėmė jų karaliui karūną su brangiais akmenimis, sveriančią talentą aukso, ir užsidėjo ją ant galvos. Be to, jis išgabeno iš miesto labai daug grobio.
3 Miesto gyventojus jis pristatė prie pjūklų, geležinių akėčių ir kirvių. Taip Dovydas pasielgė su visais užimtais amonitų miestais. Vėliau Dovydas su visa kariuomene sugrįžo į Jeruzalę.
4 Po to prie Gezero kilo karas su filistinais. Tuomet hušietis Sibechajas nukovė Sipają, milžinų palikuonį, ir jie buvo pažeminti.
5 Vėl kilus karui su filistinais, Jayro sūnus Elhananas nukovė Lachmį, gatiečio Galijoto brolį, kurio ietis buvo kaip audėjo staklių riestuvas.
6 Po to dar kartą įvyko kova prie Gato. Ten buvo aukšto ūgio vyras, kuris turėjo po šešis pirštus ant kiekvienos rankos ir kojos; jis buvo kilęs iš milžinų.
7 Jam keikiant Izraelį, jį nukovė Jehonatanas, Dovydo brolio Šimos sūnus.
8 Šitie buvo kilę iš Gato milžinų; juos nužudė Dovydas ir jo tarnai.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: dovydo žmona · maudyklė Jeruzalėje · akmenimis · akmenis · auksas · aukso
1 Amonitų karalius Nahašas mirė, ir jo sūnus pradėjo karaliauti jo vietoje.
2 Dovydas sakė: „Aš būsiu geras Nahašo sūnui Hanūnui, kaip jo tėvas buvo man“. Ir Dovydas siuntė pasiuntinius paguosti jo dėl tėvo. Dovydo tarnai atėjo į Amono žemę pas Hanūną jo paguosti.
3 Bet Amono kunigaikščiai tarė Hanūnui: „Ar manai, kad Dovydas, pagerbdamas tavo tėvą, atsiuntė pas tave guodėjus? Ar ne apžiūrėti, išžvalgyti ir sunaikinti kraštą?“
4 Hanūnas paėmė Dovydo tarnus, nuskuto jiems barzdas, nukirpo jų drabužius iki pusės, iki pat juostos, ir išsiuntė.
5 Dovydas, sužinojęs, kas įvyko, pasiuntė vyrus jų pasitikti, nes jie buvo labai sugėdinti. Karalius sakė: „Pasilikite Jeriche, kol ataugs jūsų barzdos, o tada sugrįžkite“.
6 Kai amonitai suprato, kad tapo nepakenčiami Dovydui, Hanūnas siuntė tūkstantį talentų sidabro pasamdyti iš Mesopotamijos, Sirijos ir Cobos kovos vežimų ir raitelių.
7 Jie pasamdė trisdešimt du tūkstančius kovos vežimų ir Maakos karalių su jo kariuomene. Jie atvykę pasistatė stovyklą ties Medeba, o amonitai susirinko iš savo miestų ir išėjo į karą.
8 Dovydas, tai išgirdęs, pasiuntė Joabą su visa stiprių vyrų kariuomene.
9 Amonitai išsirikiavo kovai prie miesto vartų, o karaliai, kurie atėjo padėti, stovėjo atvirame lauke.
10 Joabas pamatė, kad prieš jį ruošiamas puolimas iš priekio ir iš užnugario; jis išrinko Izraelio geriausius karius ir išrikiavo prieš sirus.
11 Likusius žmones jis pavedė savo broliui Abšajui, kuris išrikiavo juos prieš amonitus.
12 Joabas sakė broliui: „Jei sirai bus per stiprūs man, tu ateisi man į pagalbą, o jei amonitai bus per stiprūs tau, tai aš tau padėsiu.
13 Būk drąsus, narsiai kovokime už savo tautą ir už savo Dievo miestus. O Viešpats tedaro, kaip jam atrodo tinkama“.
14 Joabas ir su juo buvę žmonės pradėjo kovą prieš sirus, ir tie pabėgo nuo jo.
15 Amonitai, pamatę, kad sirai pabėgo, irgi bėgo nuo jo brolio Abšajo ir užsidarė mieste. Tuomet Joabas sugrįžo į Jeruzalę.
16 Sirai, pamatę, kad Izraelis juos nugalėjo, siuntė pasiuntinius ir pasikvietė sirus, gyvenusius anapus upės. Hadadezero kariuomenės vadas Šofachas vadovavo kariuomenei.
17 Kai tai buvo pranešta Dovydui, jis surinko visus izraelitus, persikėlė per Jordaną ir išsirikiavo mūšiui. Kai Dovydas išsirikiavo prieš sirus, jie kovojo su juo.
18 Bet sirai bėgo nuo Izraelio; Dovydas sunaikino septynis tūkstančius kovos vežimų ir keturiasdešimt tūkstančių pėstininkų; žuvo ir kariuomenės vadas Šofachas.
19 Hadadezero tarnai, pamatę, kad jie Izraelio nugalėti, padarė taiką su Dovydu ir tapo jo tarnais. Nuo to laiko sirai nebepadėdavo amonitams.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: motyvai · sekimas · nusiskusti · plaukai suskaičiuoti · plaukų · plaukus
1 Dovydas, nugalėjęs filistinus, atėmė iš jų Gatą ir nuo jo priklausomus miestelius.
2 Nugalėjęs Moabą, jis padarė moabitus savo pavaldiniais ir privertė mokėti jam duoklę.
3 Po to Dovydas sumušė Hamato krašte Cobos karalių Hadadezerą, kai jis kariavo, norėdamas išplėsti savo valdžią iki Eufrato upės.
4 Dovydas atėmė iš jo tūkstantį kovos vežimų, paėmė nelaisvėn septynis šimtus raitelių ir dvidešimt tūkstančių pėstininkų. Jis pakirto žirgams kojas ir pasilaikė sau žirgų tik dėl šimto kovos vežimų.
5 Kai Damasko sirai atėjo į pagalbą Cobos karaliui Hadadezerui, Dovydas nukovė dvidešimt du tūkstančius sirų.
6 Dovydas paskyrė įgulas Damaske. Sirai tapo Dovydo tarnais ir mokėjo jam duoklę. Viešpats saugojo Dovydą visur, kur jis ėjo.
7 Dovydas paėmė Hadadezero tarnų auksinius skydus ir juos parsigabeno į Jeruzalę.
8 Iš Tibhato ir Kūno, Hadadezero miestų, Dovydas parsigabeno labai daug vario. Iš jo Saliamonas padirbdino baseiną, kolonas ir varinius indus.
9 Hamato karalius Tojas, išgirdęs, kad Dovydas sumušė Sobos karaliaus Hadadezero kariuomenę,
10 siuntė savo sūnų Adoramą pasveikinti karalių Dovydą, laimėjusį karą prieš Hadadezerą. Tojas dažnai kariaudavo su Hadadezeru. Jis atsiuntė auksinių, sidabrinių ir varinių indų.
11 Tuos daiktus karalius Dovydas paskyrė Viešpačiui kartu su sidabru ir auksu iš edomitų, moabitų, amonitų, filistinų bei amalekiečių.
12 Cerujos sūnus Abšajas sumušė Druskos slėnyje aštuoniolika tūkstančių edomitų.
13 Jis paskyrė įgulas Edome. Edomitai tapo Dovydo tarnais. Viešpats saugojo Dovydą visur, kur jis ėjo.
14 Dovydas karaliavo visame Izraelyje ir vykdė teisingumą bei teismą visai tautai.
15 Cerujos sūnus Joabas buvo kariuomenės vadas, Ahiludo sūnus Juozapatas – metraštininkas,
16 Ahitubo sūnus Cadokas ir Abjataro sūnus Abimelechas buvo kunigai, Šavša – raštininkas,
17 Jehojados sūnus Benaja buvo keretų ir peletų viršininkas, o Dovydo sūnūs buvo aukšti pareigūnai prie karaliaus.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: išbandymai · užgrobti · Moabas · moabo karalius · pipirai · grobia
1 Dovydas pasistatė namus Dovydo mieste. Paruošęs vietą ir ištiesęs palapinę Dievo skryniai,
2 Dovydas sakė: „Niekam nevalia nešti Dievo skrynios, tik levitams, nes juos Viešpats išsirinko Dievo skryniai nešioti ir Jam amžinai tarnauti“.
3 Dovydas sušaukė visą Izraelį į Jeruzalę, kad atgabentų Viešpaties skrynią į jai paruoštą vietą.
4 Dovydas surinko Aarono palikuonis ir levitus:
5 Kehato palikuonių buvo vyriausiasis Ūrielis ir jo broliai – šimtas dvidešimt;
6 Merario palikuonių – vyriausiasis Asaja ir jo broliai – du šimtai dvidešimt;
7 Geršomo palikuonių – vyriausiasis Joelis ir jo broliai – šimtas trisdešimt;
8 Elicafano palikuonių – vyriausiasis Šemaja ir jo broliai – du šimtai;
9 Hebrono palikuonių – vyriausiasis Elielis ir jo broliai – aštuoniasdešimt;
10 Uzielio palikuonių – vyriausiasis Aminadabas ir jo broliai – šimtas dvylika.
11 Po to Dovydas pasikvietė kunigus Cadoką ir Abjatarą bei levitus Ūrielį, Asają, Joelį, Šemają, Elielį ir Aminadabą
12 ir jiems tarė: „Jūs esate levitų šeimų vadai; pasišventinkite jūs ir jūsų broliai, kad galėtumėte atgabenti Viešpaties, Izraelio Dievo, skrynią į vietą, kurią jai paruošiau.
13 Kadangi pirmą kartą jūsų nebuvo, Viešpats, mūsų Dievas, ištiko mus, nes mes ieškojome Jo ne taip, kaip turėjome“.
14 Kunigai ir levitai pasišventino, kad galėtų atgabenti Viešpaties, Izraelio Dievo, skrynią.
15 Levitai nešė Dievo skrynią ant savo pečių, kaip Mozė buvo įsakęs pagal Viešpaties jam duotą žodį.
16 Dovydas įsakė levitų vyresniesiems paskirti brolius giesmininkus su instrumentais: arfomis, psalteriais, cimbolais, kad skambindami keltų džiaugsmingą triukšmą.
17 Levitai paskyrė Joelio sūnų Hemaną, Berechijo sūnų Asafą, iš merarių – Kušajo sūnų Etaną,
Šios eilutės taip pat ieškota temose: dovydo šventykla · Sionas · siono · būsite paliesti · nadabas · apie bėgimą
1 Dovydas, pasitaręs su tūkstantininkais, šimtininkais ir visais vadais,
2 visiems susirinkusiems tarė: „Jei jūs sutinkate ir jei tai Viešpaties, mūsų Dievo, valia, siųskime pasiuntinius pas savo brolius izraelitus ir tarp jų gyvenančius kunigus bei levitus į miestus ir į jų ganyklas, kad susirinktų pas mus,
3 ir parsigabenkime Dievo skrynią, nes Sauliaus dienomis mes nesikreipėme į Jį“.
4 Visi susirinkusieji jam pritarė, nes visai tautai patiko tas pasiūlymas.
5 Dovydas sušaukė visą Izraelį nuo Egipto Šihoro iki Hamato pargabenti Dievo skrynią iš Kirjat Jearimo.
6 Dovydas ir visas Izraelis nuvyko į Baalą – Kirjat Jearimą, kuris priklausė Judui, atgabenti Dievo skrynią, kuri vadinama Viešpaties, gyvenančio tarp cherubų, vardu.
7 Paėmę Dievo skrynią iš Abinadabo namų, vežė ją naujame vežime, Uza ir Achjojas varė vežimą.
8 Dovydas bei visi izraelitai džiūgavo ir garbino Dievą giesmėmis, psalterių, cimbolų, arfų, būgnų ir trimitų garsais.
9 Jiems pasiekus Kidono klojimą, Uza ištiesė ranką, norėdamas prilaikyti skrynią, nes jaučiai suklupo.
10 Tuomet Viešpaties rūstybė užsidegė prieš Uzą ir Dievas ištiko jį, nes jis palietė skrynią. Jis mirė ten pat Dievo akivaizdoje.
11 Dovydas liūdėjo, kad Viešpats ištiko Uzą; ta vieta iki šios dienos vadinama Perec-Uza.
12 Dovydas išsigando tą dieną Dievo, sakydamas: „Kaip aš galiu pargabenti Dievo skrynią pas save?“
13 Dovydas nevežė skrynios į Dovydo miestą; ji buvo nuvežta į gatiečio Obed Edomo namus.
14 Dievo skrynia pasiliko Obed Edomo namuose tris mėnesius. Viešpats laimino Obed Edomo namus ir visa, ką jis turėjo.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: sandoros skrinia · mozės palapinė · būti druska · druska · druskos · druskos galia
1 Šitie atėjo pas Dovydą į Ciklagą, kai jis dar turėjo slėptis nuo Kišo sūnaus Sauliaus; jie priklausė prie karžygių ir padėjo jam kovose.
2 Jie buvo ginkluoti lankais ir sugebėjo tiek dešiniąja, tiek kairiąja ranka svaidyti akmenis bei šaudyti strėlėmis; jie buvo Sauliaus giminaičiai iš Benjamino giminės.
3 Ahiezeras buvo jų vadas, po to Jehoašas, abu Šemavos iš Gibėjos sūnūs; Azmaveto sūnūs – Jezielis ir Peletas, Beracha ir anatotietis Jehuvas;
4 gibeonietis Išmaja – karžygys, trisdešimties viršininkas; gederiečiai Jeremija, Jahazielis, Johananas ir Jehozabadas;
5 harifai Eluzajas, Jerimotas, Bealija, Šemarijas ir Šefatijas;
6 koritai Elkana, Išijas, Azarelis, Joezeras ir Jašobamas;
7 Jerohamo sūnūs – Joela ir Zebadija iš Gedoro.
8 Dovydui besislapstant dykumoje, jo pusėn perėjo Gado giminės narsūs vyrai, patyrę kariai, tinkami karo žygiui, sugebą vartoti skydą ir ietį. Savo narsumu jie prilygo liūtui, o eiklumu – kalnų gazelei.
9 Vyriausiasis iš jų buvo Ezeras, antras – Abdija, trečias – Eliabas,
10 ketvirtas – Mišmana, penktas – Jeremija,
11 šeštas – Atajas, septintas – Elielis,
12 aštuntas – Johananas, devintas – Elzabadas,
13 dešimtas – Jeremijas, vienuoliktas – Machbanajas.
14 Šitie buvo gadų kariuomenės vadai, vadovavę nuo šimto iki tūkstančio kareivių.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: akmenimis · akmenis · dešinė kairė · dešineje kairėje · efraimo sūnūs · i akmenys
1 Visi izraelitai susirinko pas Dovydą į Hebroną ir tarė: „Mes esame tavo kūnas ir kaulas.
2 Anksčiau, kai Saulius buvo mūsų karalius, tu išvesdavai ir įvesdavai Izraelį; Viešpats, tavo Dievas, tau pažadėjo: ‘Tu ganysi mano tautą Izraelį ir būsi jo kunigaikščiu’“.
3 Visi Izraelio vyresnieji atėjo pas karalių į Hebroną. Dovydas padarė su jais sandorą Hebrone. Jie patepė Dovydą Izraelio karaliumi, kaip Viešpats buvo paskelbęs per Samuelį.
4 Dovydas ir visas Izraelis ėjo į Jeruzalę (kitaip Jebusą), kur gyveno jebusiečiai.
5 Jebuso gyventojai sakė Dovydui: „Tu neįeisi į miestą“. Tačiau Dovydas paėmė Siono tvirtovę, tai yra Dovydo miestą.
6 Dovydas tarė: „Kas nugalės jebusiečius, tas taps kariuomenės vadu“. Pirmasis miestą puolė Cerujos sūnus Joabas, jį paėmė ir tapo kariuomenės vadu.
7 Dovydas apsigyveno tvirtovėje, todėl ją pavadino Dovydo miestu.
8 Jis statė miestą aplinkui, pradėdamas nuo Milojo. Joabas atstatė likusią miesto dalį.
9 Dovydas vis daugiau įsigalėjo, nes kareivijų Viešpats buvo su juo.
10 Šie yra žymiausi karžygiai, kurie drauge su visu Izraeliu rėmė Dovydą užimant karaliaus sostą, kaip Viešpats buvo kalbėjęs apie Izraelį.
11 Hachmonis Jašobamas – vyriausiasis iš trijų; jis pakėlė savo ietį prieš tris šimtus ir nukovė juos visus vienu kartu.
12 Antras pasižymėjęs buvo Dodojo sūnus Eleazaras, ahoachas.
13 Jis buvo su Dovydu prie Pas Damimo, kur filistinai susirinko prieš juos mūšiui miežių laukuose. Žmonėms pradėjus bėgti nuo filistinų,
14 jie atsistojo lauko viduryje, kovojo ir nugalėjo filistinus. Taip Viešpats suteikė jiems didelį išgelbėjimą.
15 Trys vyrai iš trisdešimties vyresniųjų atėjo pas Dovydą į Adulamo olą; tuo metu filistinų kariai buvo pasistatę stovyklą Refajų slėnyje.
16 Dovydas tuo laiku buvo tvirtovėje, o filistinų būrys – Betliejuje.
17 Tuomet Dovydas, ilgesio kankinamas, tarė: „Kas man atneš vandens iš Betliejaus šulinio, esančio prie vartų?“
18 Tie trys prasilaužė pro filistinų stovyklą, pasėmė vandens iš Betliejaus šulinio, esančio prie vartų, ir atnešė Dovydui. Tačiau Dovydas negėrė jo, bet išliejo jį Viešpačiui
19 ir tarė: „Taip nebus, kad gerčiau šitų vyrų kraują! Juk jie, statydami savo gyvybę pavojun, man jo atnešė“. Tai padarė tie trys karžygiai.
20 Joabo brolis Abšajas buvo žymiausias iš trijų. Jis pakėlė savo ietį prieš tris šimtus ir, juos nugalėjęs, pagarsėjo tarp trijų.
21 Iš trijų jis buvo garsiausias ir tapo jų vadu, tačiau aniems trims neprilygo.
22 Jehojados sūnus Benaja iš Kabceelio buvo narsus vyras. Jis padarė daug žygdarbių: nukovė du žymius Moabo karžygius, sningant duobėje užmušė liūtą.
23 Be to, nukovė egiptietį, vyrą penkių uolekčių aukščio. Egiptiečio rankoje ietis buvo kaip audėjo staklių riestuvas. Nuėjęs prie jo su lazda, jis atėmė ietį iš egiptiečio rankos ir jį nukovė jo paties ietimi.
24 Tuo Jehojados sūnus Benaja pagarsėjo tarp trijų karžygių.
25 Ir jis pagarsėjo tarp tų trisdešimties, tačiau pirmiems trims neprilygo. Dovydas jį paskyrė savo sargybos viršininku.
26 Kariuomenės karžygiai buvo Joabo brolis Asaelis, Dodojo sūnus Elhananas iš Betliejaus,
27 harodietis Šamotas, pelojietis Helecas,
28 tekojiečio Ikešo sūnus Ira, anatotietis Abiezeras,
29 hušietis Sibechajas, ahohitas Ilajas,
30 netofietis Mahrajas, netofietis Baanos sūnus Heledas,
31 Ribajo sūnus Itajas iš Benjamino Gibėjos, piratonietis Benaja,
32 Hurajas iš Gaašo klonių, arabietis Abielis,
33 baharumietis Azmavetas, šaalbonietis Eljachba,
34 gizojietis Hašemas, hararas Šagės sūnus Jehonatanas,
35 hararas Sacharo sūnus Ahiamas, Ūro sūnus Elifalas,
36 mecherietis Heferas, pelojietis Ahija,
37 karmelietis Hecrojas, Ezbajo sūnus Naarajas,
38 Natano brolis Joelis, Hagrio sūnus Mibharas,
39 amonitas Celekas, beerotietis Nachrajas, Cerujos sūnaus Joabo ginklanešys,
40 itritai Garebas ir Ira,
41 hetitas Ūrija, Achlajo sūnus Zabadas,
42 rubenas Šizos sūnus Adina, rubenų vadas ir trisdešimties viršininkas,
43 Maakos sūnus Hananas ir mitnietis Juozapatas,
44 aštarotietis Uzija, aroeriečio Hotamo sūnūs Šama ir Jejelis,
45 Šimrio sūnus Jediaelis ir jo brolis ticietis Joha,
46 mahavietis Elielis, Elnaamo sūnūs Jeribajas ir Jošavija, moabitas Itma,
47 Elielis, Jobedas ir mezobaitas Jaasielis.
1 Visi izraelitai buvo surašyti giminėmis Izraelio ir Judo karalių knygose. Jie buvo ištremti į Babiloną dėl savo nusikaltimų.
2 Pirmieji, apsigyvenę Izraelio miestuose, buvo izraelitai, kunigai, levitai ir šventyklos tarnai.
3 Jeruzalėje gyveno dalis Judo, Benjamino, Efraimo ir Manaso giminių palikuonių.
4 Judo sūnaus Pereco palikuonys: Amihudas, Utajas, Omris, Imris ir Banis su šeimomis.
5 Šilojiečių palikuonys: pirmagimis – Asaja ir jo sūnūs.
6 Zeracho palikuonys: Jeuelis ir jų giminės – šeši šimtai devyniasdešimt žmonių.
7 Benjaminai: Saluvas – sūnus Mešulamo, sūnaus Hodavijos, sūnaus Ha Senūvos.
8 Jerohamo sūnus Ibnėja, Michrio sūnaus Uzio sūnus Ela ir Mešulamas – sūnus Šefatijos, sūnaus Reuelio, sūnaus Ibnijos.
9 Jų giminės žmonių skaičius buvo devyni šimtai penkiasdešimt šeši. Visi minimi asmenys buvo šeimų vadai.
10 Gyvenę Jeruzalėje kunigai: Jedaja, Jehojaribas, Jachinas
11 ir Azarija, sūnus Hilkijos, kuris buvo sūnus Mešulamo, sūnaus Cadoko, sūnaus Merajoto, sūnaus Ahitubo; jis buvo Dievo namų valdytojas.
1 Benjamino pirmagimis buvo Bela, kiti – Ašbelis, Achrachas,
2 Noha ir Rafa.
3 Belos palikuonys: Adaras, Gera, Abihudas,
4 Abišūva, Naamanas, Ahoachas,
5 Gera, Šefufanas ir Huramas.
6 Ehudo palikuonys buvo Gebos gyventojai, šeimų vadai; jie buvo ištremti į Manahatą:
7 Naamanas, Ahija ir Gera, kuris buvo Uzos ir Ahihudo tėvas.
8 Šaharaimas susilaukė sūnų Moabo krašte, atleidęs savo žmonas Hušimą ir Baarą.
9 Jis vedė Hodešą ir susilaukė septynių sūnų: Jobabo, Cibijo, Mešo, Malkamo,
10 Jeuco, Sachijos ir Mirmos. Šitie jo sūnūs buvo šeimų vadai.
11 Su Hušima jis turėjo Abitubą ir Elpaalą.
12 Elpaalo sūnūs: Eberas, Mišamas ir Šemedas, kuris pastatė Onojo ir Lodo miestus bei jų miestelius.
13 Berija ir Šema buvo Ajalono gyventojų šeimų vadai; jie privertė pasitraukti Gato gyventojus.
14 Berijos sūnūs: Achjojas, Šašakas, Jeremotas,
15 Zebadija, Aradas, Ederas,
16 Mykolas, Išpa ir Joha.
17 Elpaalo sūnūs: Zebadija, Mešulamas, Hizkis, Heberas,
18 Išmerajas, Izlija ir Jobabas.
19 Šimio sūnūs: Jakimas, Zichris, Zabdis,
20 Elienajas, Ciletajas, Elielis,
21 Adaja, Beraja ir Šimratas.
22 Šašako sūnūs: Išpanas, Eberas, Elielis,
23 Abdonas, Zichris, Hananas,
24 Hananija, Elamas, Antotija,
25 Ifdėja ir Penuelis.
26 Jerohamo sūnūs: Šamšerajas, Šeharija, Atalija,
27 Jaarešija, Elija ir Zichris.
28 Šitie buvo šeimų vadai. Jie gyveno Jeruzalėje.
29 Gibeone gyveno Gibeono tėvas su žmona Maaka.
30 Jų pirmagimis sūnus buvo Abdonas, kiti—Cūras, Kišas, Baalas, Nadabas,
31 Gedoras, Achjojas ir Zecheris.
32 Miklotui gimė Šima. Jie gyveno šalia savo brolių Jeruzalėje.
33 Neras buvo Kišo tėvas, Kišas – Sauliaus, Saulius – Jehonatano, Malkišūvos, Abinadabo ir Ešbaalo tėvas.
34 Jehonatano sūnus buvo Merib Baalas, o Merib Baalo sūnus – Michėjas.
35 Michėjo sūnūs: Pitonas, Melechas, Tarėja ir Ahazas.
36 Ahazas buvo Jehoados tėvas, Jehoada – Alemeto, Azmaveto ir Zimrio, Zimris – Mocos,
37 Moca buvo Binėjos tėvas, Binėja – Rafos, Rafa – Eleasos, o Eleasa – Acelio.
38 Acelis turėjo šešis sūnus: Azrikamą, Bochruvą, Izmaelį, Šeariją, Abdiją ir Hananą.
39 Jo brolio Ešeko sūnūs: pirmagimis – Ulamas, kiti – Jeušas ir Elifeletas.
40 Ulamo sūnūs buvo narsūs kariai ir geri šauliai. Ulamas turėjo šimtą penkiasdešimt palikuonių – sūnų ir anūkų. Visi šie yra Benjamino sūnūs.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: ketvirtas karalius · naamanas · daugpatystė · gyvasis · sauliaus nuodėmė · penuelis
1 Isacharo palikuonys: Tola, Pūva, Jašubas ir Šimronas – keturi sūnūs.
2 Tolos sūnūs: Uzis, Refaja, Jerielis, Jachmajas, Ibsamas ir Samuelis – šeimų vadai, narsūs kovotojai. Jų giminės palikuonių Dovydo laikais buvo dvidešimt du tūkstančiai šeši šimtai.
3 Uzio sūnaus Izrachijos sūnūs: Mykolas, Abdija, Joelis ir Išija; jie visi – šeimų vadai.
4 Jų giminės palikuonių, skaičiuojant šeimomis ir kariuomenės būriais, buvo trisdešimt šeši tūkstančiai, nes jie turėjo daug žmonų ir vaikų.
5 Visoje Isacharo giminėje buvo aštuoniasdešimt septyni tūkstančiai narsių karių.
6 Benjamino sūnūs: Bela, Becheras ir Jediaelis.
7 Belos sūnūs: Ecbonas, Uzis, Uzielis, Jerimotas ir Iris; jie – šeimų vadai, narsūs kariai. Jų šeimų palikuonių buvo dvidešimt du tūkstančiai trisdešimt keturi.
8 Bechero sūnūs: Cemyra, Joašas, Eliezeras, Eljoenajas, Omris, Jeremotas, Abija, Anatotas ir Alemetas.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: Izraelitus dykumoje · atgaila · atgailos · atleidžiame · nuolankumas · nusižeminimas
1 Hebrone gimę Dovydo sūnūs: pirmagimis – Amnonas iš jezreelietės Ahinoamos, antras – Danielius iš karmelietės Abigailės,
2 trečias – Abšalomas, Gešūro karaliaus Talmajo dukters Maakos sūnus, ketvirtas – Adonijas, Hagitos sūnus,
3 penktas – Šefatija iš Abitalės, šeštas – Itramas, Eglos sūnus.
4 Šeši sūnūs gimė Hebrone, kur jis karaliavo septynerius metus ir šešis mėnesius. Trisdešimt trejus metus jis karaliavo Jeruzalėje.
5 Ten gimė Šima, Šobabas, Natanas ir Saliamonas – keturi iš Amielio dukters Bat Šūvos;
Šios eilutės taip pat ieškota temose: Abigailė · abimelechas · Danieliaus · dovydo žmona · nabalas · sauliaus dukra
1 Adomas, Setas, Enas,
2 Kainamas, Mahalalelis, Jaredas,
3 Henochas, Matūzalis, Lamechas,
4 Nojus, Semas, Chamas ir Jafetas.
5 Jafeto sūnūs: Gomeras, Magogas, Madajas, Javanas, Tubalas, Mešechas ir Tyras.
6 Gomero sūnūs: Aškenazas, Rifatas ir Togarmas.
7 Javano sūnūs: Eliša, Taršišas, Kitimas ir Dodanimas.
8 Chamo sūnūs: Kušas, Micraimas, Putas ir Kanaanas.
9 Kušo sūnūs: Seba, Havila, Sabta, Ramair Sabtecha. Ramo sūnūs: Šeba ir Dedanas.
10 Kušas buvo tėvas Nimrodo, kuris tapo galingas žemėje.
11 Mizraimas buvo Ludo, Anamimo, Lehabo, Naftoacho,
12 Patroso, Kasluho, iš kurių kilo filistinai, ir Kaftoro tėvas.
13 Kanaanui gimė pirmagimis Sidonas, Hetas,
14 jebusiečiai, amoritai, girgašai,
15 hivai, arkai, sinai,
16 arvadiečiai, cemarai ir hamatiečiai.
17 Semo sūnūs: Elamas, Asūras, Arfaksadas, Aramas, Ludas, Ucas, Hulas, Geteras ir Mešechas.
18 Arfaksadas buvo Salos tėvas, o Sala buvo Ebero tėvas.
19 Eberas turėjo du sūnus: vienas buvo vardu Pelegas, nes jo dienomis buvo padalinta žemė, o jo brolis buvo vardu Joktanas.
20 Joktanas buvo Almodado, Šelefo, Hazarmaveto, Jeracho,
21 Hadoramo, Uzalo, Diklo,
22 Ebalio, Abimaelio, Šebo,
23 Ofyro, Havilos ir Jobabo tėvas; tie visi buvo Joktano sūnūs.
24 Semas, Arfaksadas, Sala,
25 Eberas, Pelegas, Reuvas,
26 Serugas, Nahoras, Tara,
27 Abramas, jis taip pat Abraomas.
28 Abraomo sūnūs: Izaokas ir Izmaelis.
29 Šitie yra jų palikuonys: Izmaelio pirmagimis Nebajotas, po jo Kedaras, Adbeeis, Mibsamas,
30 Mišma, Dūma, Masa, Hadadas, Tema,
31 Jetūras, Nafišas ir Kedma; tai Izmaelio sūnūs.
32 Abraomo sugulovės Ketūros sūnūs: Zimranas, Jokšanas, Medanas, Midjanas, Išbakas, Šuachas. Jokšano sūnūs: Šeba ir Dedanas.
33 Midjano sūnūs: Efa, Eferas, Henochas, Abida ir Eldava. Tie visi buvo Ketūros sūnūs.
34 Abraomui gimė Izaokas. Izaoko sūnūs: Ezavas ir Izraelis.
35 Ezavo sūnūs: Elifazas, Reuelis, Jeušas, Jalamas ir Korachas.
36 Elifazo sūnūs: Temanas, Omaras, Cefis, Gatamas, Kenazas, Timna ir Amalekas.
37 Reuelio sūnūs: Nahatas, Zerachas, Šama, Miza.
38 Seyro sūnūs: Lotanas, Šobalas, Cibeonas, Ana, Dišonas, Eceras ir Dišanas.
39 Lotano sūnūs: Horis ir Homamas. Lotano sesuo buvo Timna.
40 Šobalo sūnūs: Aljanas, Manahatas, Ebalas, Šefis ir Onamas. Cibeono sūnūs: Aja ir Ana.
41 Ano sūnus – Dišonas. Dišono sūnūs: Hamranas, Ešbanas, Itranas, Keranas.
42 Ecero sūnūs: Bilhanas, Zavanas ir Akanas. Dišano sūnūs: Ucas ir Aranas.
43 Šitie karaliai karaliavo Edomo šalyje, kai izraelitai dar neturėjo karaliaus: Beoro sūnus Bela, kurio miestas vadinosi Dinhaba.
44 Belai mirus, jo vietoje viešpatavo Zeracho sūnus Jobabas iš Bocros.
45 Jobabui mirus, jo vietoje viešpatavo Hušamas iš Temano šalies.
46 Hušamui mirus, jo vietoje viešpatavo Bedado sūnus Hadadas, kuris nugalėjo Midjaną Moabo laukuose; jo miestas vadinosi Avitas.
47 Hadadui mirus, jo vietoje viešpatavo Samla iš Masrekos.
48 Samlai mirus, jo vietoje viešpatavo Saulius iš Rehoboto, esančio prie Eufrato.
49 Sauliui mirus, jo vietoje viešpatavo Achboro sūnus Baal Hananas.
50 Baal Hananui mirus, jo vietoje viešpatavo Hadadas, kurio miestas buvo Pajas; jo žmona buvo vardu Mehetabelė, duktė Me Zahabo, duktė Matredo.
51 Hadadas taip pat mirė. Edomo kunigaikščiai buvo Timna, Alija, Jetetas,
52 Oholibama, Ela, Pinonas,
53 Kenazas, Temanas, Mibcaras,
54 Magdielis, Iramas.
32 Aštuntojo mėnesio penkioliktą dieną Jeroboamas paskelbė šventę, panašią į tą, kurią švęsdavo Jude, ir aukojo ant aukuro. Taip jis darė Betelyje aukodamas veršiams, kuriuos padirbdino, ir Betelio aukštumoms, kurias įrengė, paskyrė kunigus.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: aštunta diena · aukojimas aukuras · bažnyčios altorius · pjūties šventė · puotauja kunigaikščiai · tvarto veršiai
4 Kai pasiuntiniai atvyko į Gibėją, kur gyveno Saulius, ir pranešė šiuos žodžius žmonėms, visi žmonės pakėlė balsus ir verkė.
15 Atskaitykite septynias savaites po to sabato, pradėdami pirmąja diena, kai atnešėte aukoti pirmąją derliaus pėdą.
Šios eilutės taip pat ieškota temose: avinėlio puot · dienos pradžia · puotauja kunigaikščiai · šventa diena
19 Jaučio ir avino uodegą, inkstus su taukais bei kepenų tinklelį
